Dėl gyvenamojo namo statybos darbų trūkumų ir nuostolių priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-330/2012

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-05431-2010-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 114.11;

52.2. (S)

2012 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui J. P. dėl gyvenamojo namo statybos darbų trūkumų ir nuostolių priteisimo. Trečiuoju asmeniu byloje dalyvauja M. Š.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. K. prašė priteisti iš atsakovo J. P. 35 769,54 Lt gyvenamojo namo statybos darbų trūkumams ištaisyti.

Byloje nustatyta, kad 2005 m. spalio 12 d. ieškovas ir atsakovas sudarė statybos rangos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti žemės kasimo ir betonavimo darbus, už atliktus darbus mokant žodžiu sutartą kainą. Iš ieškovo pateiktos sutarties varianto matyti, kad tos pačios datos sutartyje numatyta atlikti daugiau statybos darbų – sienų mūro, apšiltinimo, stogo rinkimo ir dengimo. Statybos leidimas Nr. 05/1-32 išduotas laikotarpiui nuo 2005 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. Ieškovas 2005 m. lapkričio 4 d. sudarė statinio techninės priežiūros sutartį, kuria statybos techninę priežiūrą įsipareigojo vykdyti techninės priežiūros inžinierius M. Š. Iš ieškovo pateiktų aiškinamųjų raštų, gyvenamojo namo patalpų eksplikacijos, planų matyti bendrieji statinio reikalavimai. Iš ieškovo pateiktos išlaidų suvestinės, kurios atsakovas neginčija, matyti, kad atsakovui už darbą buvo mokami pinigai nuo 2005 m. lapkričio 18 d. iki 2008 m. gruodžio 4 d. ir jis už gautus pinigus suvestinėje pasirašydavo. Prekių paslaugų pirkimo kvite, išrašytame 2007 m. lapkričio 9 d., nurodyti darbai iš esmės atitinka ieškovo pateiktoje rangos sutartyje nurodytus darbus. Ieškovas savo reikalavimą taip pat grindė 2009 m. rugpjūčio 28 d. surašytu defektiniu aktu bei prie jo pridėtomis nuotraukomis. Iš defektinio akto, pasirašyto statybos techninio prižiūrėtojo M. Š., matyti, kad 2009 m. rugsėjo 28 d. buvo nustatyti gyvenamojo namo statybos darbo ir panaudotų medžiagų defektai. Akto išvadoje nurodyta, kad stogo medinės konstrukcijos sumontuotos su dideliais technologiniais nusižengimais, todėl reikia kuo skubiau defektus pašalinti ir tik tada galima įrenginėti mansardą arba vykdyti stogo hidroizoliacijos, apšiltinimo ir apdailos darbus. Akte nurodyta, kad rangovas komisijos darbe nedalyvavo; defektinio akto neginčijo, tačiau skirtingai aiškino statybos darbų defektų atsiradimo priežastis. Šalys skirti statinio ekspertizę statybos broko priežastims nustatyti neprašė, teismo siūlymo atsisakė. Iš ieškovo 2010 m. rugsėjo 9 d. pretenzijos atsakovui matyti, kad jis siūlė atsakovui geranoriškai pašalinti defektiniame akte nurodytus namo statybos trūkumus, tačiau atsakyme į šią pretenziją atsakovas nesutiko su pasiūlymu, nurodydamas, kad, be jo, dirbo ir kiti darbininkai, be to, ieškovas už atliktus darbus yra sumokėjęs, vadinasi, darbus priėmęs kaip neturinčius trūkumų. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo už statybos darbų broką, nurodydamas, kad 2010 m. spalio 8 d. atsakovo atsakymas vertintinas kaip neužbaigto objekto pridavimas, užkirtęs ieškovui kelią dalyvauti darbų priėmimo procese, surašyti akte darbų priėmimo trūkumus bei reikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo. Iš lokalinės sąmatos, ieškovo užsakymu sudarytos pagal 2010 metų kovo mėnesio kainas, matyti, kad ieškovo gyvenamojo namo rūsio, vidaus patalpų, stogo remontas, fasado šiltinimas ir apdailos darbai kainuoja 35 769,54 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo 35 769,54 Lt nuostolių, 1073 Lt žyminio mokesčio ir 1700 Lt advokato padėjėjo paslaugų išlaidų ieškovo naudai, priteisė iš atsakovo 25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Teismas iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, prekių paslaugų pirkimo–pardavimo kvito, ieškovo pateiktos išlaidų suvestinės, su kuria atsakovas sutiko, nustatė, kad dėl papildytoje sutartyje ir paslaugų pirkimo–pardavimo kvite nurodytų darbų buvo susitarta ir jie buvo atliekami; padarė išvadą, kad už atliktus darbus buvo sumokėta atsakovui. Atsakovas nurodė, kad ne visus darbus jis atliko pats, daugumai darbų atlikti jis surasdavęs žmones ir už jiems išmokamus atlyginimus pasirašydavo ieškovo išlaidų suvestinėje. Atsakovas neginčijo, kad išlaidų suvestinėje už gautus pinigus yra pasirašęs tik jis, tai patvirtino liudytojai.

Teismas tarp šalių atsiradusius teisinius santykius kvalifikavo kaip santykius, atsiradusius iš vartojimo rangos sutarties, nes pagal Civilinio kodekso 6.681 straipsnio 4 dalį, kai statybos darbai atliekami fizinio asmens šeimos poreikiams, tarp šalių sudarytai rangos sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Pagal CK 6.672 straipsnio 2 dalį vartojimo rangos sutarčiai taikomos ir CK 6.188 straipsnyje, 6.350–6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės, o tiems santykiams, kurių kodekso normos nenustato, taikomi vartotojų teisių gynimo ir kiti su šių teisių gynimu susiję įstatymai (CK 6.672 straipsnio 3 dalis). Teismas konstatavo, kad, sprendžiant dėl vartojimo rangos instituto normų santykio su kitomis rangos santykius reglamentuojančiomis normomis, taikytina rangos normų tarpusavio konkurencijos taisyklė, įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 2 dalyje: bendrosios rangos nuostatos (XXXIII skyriaus pirmasis skirsnis, CK 6.644–6.671 straipsniai) atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos. Buitinių, asmeninių vartotojo poreikių tenkinimo tikslas yra vienas vartojimo rangos požymių (CK 6.672 straipsnio 1 dalis), ši aplinkybė leidžia teigti, kad buitinės rangos terminą aptariamoje normoje įstatymų leidėjas vartoja būtent vartojimo rangai apibūdinti.

Teismas pažymėjo, kad pagal aptartas vartojimo rangai aktualių teisės normų konkurencijos taisykles vartojimo statybos rangos santykiams, kaip specialiosios, visų pirma turi būti taikomos CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos, santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, – to paties skyriaus trečiojo skirsnio „Statybos ranga“ normos, santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei „Statybos rangos“ normos, – rangos „Bendrosiose nuostatose“ nustatytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 19 d.,,Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga II (vartojimo pirkimo–pardavimo, vartojimo rangos, civilinės atsakomybės vartojimo teisiniuose santykiuose taikymo klausimai)“, paskelbta informaciniame biuletenyje Teismų praktika 33).

Teismas konstatavo, kad šalių sudaryta ir papildyta 2007 metais rangos sutartis atitinka esminius vartojimo rangos sutarties reikalavimus: buvo susitarta dėl darbų apimties, darbas buvo skirtas užsakovo šeimos poreikių tenkinimui, o žodžiu buvo susitarta dėl apmokėjimo už darbus, dėl kurio ginčo tarp šalių nėra (CK 6.672 straipsnis). Iš ieškovo pateiktos lokalinės sąmatos, defektinio akto, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų matyti, kad 2010 metų lokalinėje sąmatoje nurodytos darbų apimtys atitinka papildytoje rangos sutartyje išvardytus darbus. Atsakovas neginčijo defektinio akto, pripažino, kad tokių statybos trūkumų yra. Pagal CK 6.650 straipsnio 1 dalį rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato, kad užduotį privalo vykdyti pats rangovas. Teismas, remdamasis tuo, kad šalių statybos rangos sutartyje toks reikalavimas nenurodytas, padarė išvadą, jos atsakovas turėjo teisę pasitelkti kitus asmenis, tačiau, tai padaręs, turi atsakyti už jų netinkamą prievolių vykdymą ar neįvykdymą (CK 6.650 straipsnio 3 dalis). Nustačius, kad atsakovas turėjo teisę pasitelkti kitus asmenis ir juos pasitelkė, kad su jais tarėsi ir mokėjo jiems atlyginimus, už kitų darbininkų gaunamus atlyginimus pasirašydavo išlaidų suvestinėje, ieškovui įrodžius statybos darbų trūkumus, atsakovas, ieškovui pasirinkus tokį savo teisių gynimo būdą, atsako už atsiradusius nuostolius (CK 6.665 straipsnio 2 dalis, 6.678 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad, atsakovui neįrodžius brokuotų medžiagų įsigijimo ir panaudojimo aplinkybių, šalims nesutikus dėl statinio ekspertizės, iš liudytojo parodymų, defektinio akto ir nuotraukų tikėtina, kad nuostolių atsirado dėl netinkamų montavimo darbų, manytina, kad 2009 metų rugpjūčio mėnesį, kaip nurodė ieškovas, atsakovui atlikus paskutinius darbus, ieškovui statybos darbų trūkumus nustačius 2009 m. rugpjūčio 28 d., terminas statybos trūkumams pareikšti nėra praleistas. Teismas atsižvelgė į tai, kad statybos darbų žurnalas nebuvo vedamas, statybos techninis prižiūrėtojas darbų nekontroliavo, nėra duomenų apie statybos užbaigimą ar darbų priėmimą (CK 6.678 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalį atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kurio esmė – užsakovo patvirtinimas (su išlygomis ar be jų), kad jis darbą priėmė, ir atitinkamas rangovo patvirtinimas, kad jis darbus pridavė. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, liudytojo parodymais, konstatavo, kad 2009 m. rugpjūčio 28 d. darbų priėmimo neįvyko, nes nedalyvavo atsakovas, tačiau, manytina, kad ši data gali būti termino skaičiavimo pradžia darbo trūkumams pareikšti. Teismo posėdyje atsakovas su nustatytais darbų trūkumais sutiko. Įrodymų, ar statybos darbų trūkumai buvo akivaizdūs ar užslėpti, atsižvelgiant į tai, kad statybos darbai buvo pradėti 2005 metais, o statybos defektai nustatyti 2009 metais, šalys nepateikė. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, kad dėl atsiradusių defektų užtenka įrodyti tik defektų faktą, o atsakovas turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB „Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009), padarė išvadą, kad ieškovas įrodė gyvenamojo namo statybos defektų faktą, o atsakovas neįrodė jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. sausio 12 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovo ieškovui 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas ir teisingai išsprendė šalių ginčą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 12 d. nutartį ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Šalių sudarytoje 2005 m. spalio 12 d. rangos sutartyje buvo nurodyti tik žemės kasimo ir betonavimo darbai. Tokie darbai buvo nurodyti ieškovo ir atsakovo sutarties egzemplioriuose. Teismai teisingai šiuos teisinius santykius kvalifikavo kaip iš vartojimo rangos sutarties atsiradusius santykius. Sutartyje nebuvo nurodyta, kur ir koks statomas objektas, konkretūs darbai, darbų atlikimo terminai, darbų priėmimo tvarka, atskirų darbų kaina, kiti asmenys, dirbsiantys pagal šią sutartį. Atsakovas viso teisminio proceso metu įrodinėjo, kad jis nevykdė tik ieškovo sutarties egzemplioriuje nurodytų papildomų darbų – vidinių sienų mūro, šiltinimo, stogo dengimo. Dėl to atsakovas neginčijo defektinio akto, neprašė skirti ekspertizės.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009, kurioje pasisakyta dėl atsakomybės už defektus, nustatytus per garantinį terminą (CK 6.697 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas neteisingai perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovui. Tik nustačius asmenis, atsakingus už atliktus darbus, turėjo būti aiškinamasi, ar tie darbai priduoti ir priimti, koks jų garantinis laikotarpis. Įrodyti, ar atliko atsakovas konkrečius darbus, nurodytus ieškovo sutarties egzemplioriuje, buvo ieškovo pareiga, ir tik įrodžius šias aplinkybes, turėjo būti aiškinamasi dėl darbų trūkumų ir tik dėl tokių trūkumų, kurie nebuvo akivaizdūs darbų priėmimo metu, o išryškėjo garantinio termino metu.

Ieškovas neįrodė, ar atsakovas atliko darbus, nurodytus tik ieškovo sutarties egzemplioriuje, ar atsakovas buvo atsakingas už kitų asmenų darbą pas ieškovą. Atsakovas savo atsikirtimus grindė šiais įrodymais ir aplinkybėmis: 1) 2005 m. spalio 12 d. rangos sutarties pakeitimas, įrašant papildomus darbus, 2007 m. lapkričio 9 d. prekių (paslaugų) pirkimo kvitas yra fiktyvūs; teismai turėjo pripažinti šių sandorių negaliojimą pagal CK 1.86 straipsnį. Pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad darbai atlikti pagal verslo liudijimą, kuris išduotas 2007 m. spalio mėnesį ir galiojo nuo 2007 m. spalio 15 d. iki 2007 m. lapkričio 13 d., tai reiškia, kad visi darbai atlikti per mažiau kaip mėnesį. Iš įrašų sutartyje matyti, kad verslo liudijimo galiojimo metu ieškovas su atsakovu pasirašė tik dėl 2450 Lt išlaidų, o kvite nurodyta dėl neva išmokėtų 49 800 Lt; 2) ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovas samdė kitus darbuotojus, kad jis atliko ieškovo sutarties egzemplioriuje nurodytus papildomus darbus; 3) ieškovas 2007 m. vasario 6 d. sudarė būsto sąmatą, joje nurodė pertvarų montavimo, tinkavimo ir glaistymo darbus, ją pasirašė, tačiau atsakovui nepateikė pasirašyti; tai įrodo, kad atsakovas tuo metu nebuvo rangovas, nes būtent rangovas privalo pasirašyti tokį oficialų dokumentą, teikiamą bankui. Kad atsakovas nebuvo saistomas rangos santykių su ieškovu, įrodo ir UAB,,Vilrufas“ 2007 m. birželio 27 d. PVM sąskaita faktūra, UAB,,Vilrufas“ 2007 m. birželio 14 d. pinigų priėmimo kvitas, kuriuose kaip statybinių medžiagų įgijėjas ir mokėtojas nurodytas ieškovas. Teisme ieškovas melagingai teigė, kad atsakovas tiekė skardinę stogo dangą, tvirtinimo detales; 4) trečiojo asmens parodymai, kad ieškovas nevykdė konkrečių statybos techninio prižiūrėtojo nurodymų.

Teismai nevertino daugumos šių įrodymų, šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų, dėl jų nepasisakė, taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos įrodinėjimo klausimu (2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2009).

2. Teismai neteisingai vertino įrodymus ir neteisingai taikė materialiosios teisės normas, spręsdami kitą bylos dalį dėl trūkumų, kurie nebuvo akivaizdūs darbų priėmimo metu, o išryškėjo garantinio termino metu. Bylos ginčo dalyką sudarė akivaizdūs trūkumai, todėl teismas neturėjo taikyti CK 6.697 straipsnio, o turėjo taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį. Kad trūkumai akivaizdūs, pripažino ir ieškovas, ir trečiasis asmuo.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti, palikti galioti skundžiamus teismų nutartį ir sprendimą, priteisti 800 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepime teigiama, kad atsakovas, kaip verslo subjektas, veikdamas pagal verslo liudijimą, pildė ant savo turimo sutarties šablono sutarčiai reikalingus duomenis, o dabar ginčija savo pasirašytą sutartį. Atsakovas atliko visus namo statybos darbus – žemės kasimo, betonavimo, stogo dengimo ir kitus. Pagal CK 6.684 straipsnio 3 dalį, jeigu statybos rangos sutartyje nenustatyta ko kita, pripažįstama, kad rangovas privalo atlikti visus darbus, nustatytus normatyviniuose statybos dokumentuose. Kasatoriaus iškviesti liudytojai teigė, kad atsakovas juos samdė ir jiems sumokėdavo. Kitos statybos rangos sutarties nei su kasatoriumi, nei su kitais asmenimis nebuvo sudaryta. Dėl statybos darbų buvo tariamasi tik su atsakovu, pinigai už atliktus darbus buvo mokami tik kasatoriui. Jeigu atsakovas sutarčiai įvykdyti pasitelkė trečiuosius asmenis, rangos sutartis atsakovui to nedraudė, tai jis privalo atsakyti už jų atliktus veiksmus (CK 6.650 straipsnio 1, 3 dalys). Po 2009 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas, nebaigęs darbų, nepranešęs apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, kaip kad tai nustatyta CK 6.694 straipsnio 1 dalyje, pasišalino iš objekto. Pretenzijos atsakovui pareikštos galiojant darbų kokybės nustatytam terminui, kuris pagal CK 6.698 straipsnį yra ne mažesnis kaip penkeri metai. Ieškovas nesitarė su atsakovu dėl dokumentų, susijusių su išlaidomis, tvarkymo. Atsakovas išlaidų suvestinėje pasirašydavo už gaunamas iš ieškovo pinigų sumas už atsakovo atliktą darbą.

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

Kasaciniame skunde keliami tinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimai. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai, pripažindami, kad jis atliko ieškovo pateiktame statybos rangos sutarties egzemplioriuje nurodytus vidinių sienų mūro, sienų šiltinimo ir stogo dengimo darbus, nevertino šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų ir kitų įrodymų, todėl, patenkindami ieškovo reikalavimą atlyginti nuostolius, priėmė nepagrįstą sprendimą ir nutartį (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 331 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Č. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti, turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų tyrimą ir vertinimą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose bei jų pagrindu padarytas išvadas, konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai laikėsi suformuluotų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių. Bylą nagrinėję teismai iš byloje surinktų, tirtų ir vertintų įrodymų viseto nustatė, kad atsakovas ieškovo pateiktame statybos rangos sutarties egzemplioriuje (T. 1, b. l. 9) ne tik įrašė papildomus darbus – vidinių sienų mūro, sienų šiltinimo ir stogo dengimo, – bet ir juos atliko pats arba jiems atlikti pasitelkdavo kitus asmenis, kuriems mokėjo atlyginimą už atliktą darbą. Teismai, padarydami šią išvadą, vadovavosi ieškovo paaiškinimais, liudytojų, kuriuos atsakovas pasitelkė darbams atlikti, rašytiniais įrodymais, paties atsakovo paaiškinimais teismo posėdyje apie tai, kad jis atliko sutartyje nurodytus darbus, ieškovo išlaidų suvestinėje už gautus iš ieškovo ir dirbusiems namo statyboje asmenims išmokėtus pinigus pasirašė pats. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, padarydami išvadą, jog atsakovas pats ar pasitelkęs kitus asmenis atliko sienų mūrijimo, šiltinimo ir stogo dengimo darbus, įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis) nepažeidė. Dėl to kasatoriaus argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai taikė CK 6.697 straipsnio nuostatas, nes darbų rezultato priėmimo metu buvo akivaizdžių trūkumų, todėl turėjo taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį ir ieškinį dėl trūkumų šalinimo išlaidų atmesti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas paskutinius darbus, statant ieškovui gyvenamąjį namą, atliko 2009 m. rugpjūčio mėnesį ir ieškovui atliktų darbų rezultato neperdavė. Ieškovas statybos darbų akivaizdžius trūkumus nustatė 2009 m. rugpjūčio 28 d. ir kreipėsi į atsakovą dėl jų pašalinimo, tačiau atsakovas tai padaryti atsisakė. Teismai pagrįstai sprendė, kad ši data gali būti termino darbų trūkumams pareikšti skaičiavimo pradžia (CK 6.666 straipsnio 2 dalis). Tarp šalių atsiradusius teisinius santykius teismai pagrįstai kvalifikavo kaip santykius, atsiradusius iš vartojimo rangos (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).

CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

Ieškovas reikalavimą atlyginti darbų rezultato trūkumų šalinimo išlaidas pareiškė nepraleidęs dvejų metų termino nuo atliktų darbų pabaigos (CK 6.666 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus teiginys, jog darbų priėmimo metu buvo nustatyti akivaizdūs darbų trūkumai, yra nepagrįstas. Teismai nustatė, kad atsakovas atliktų darbų rezultato ieškovui nei aktu, nei kitu dokumentu neperdavė. Akivaizdūs darbų trūkumai buvo konstatuoti 2009 m. rugpjūčio 28 d. defektiniame akte, o ne per statinio garantinį terminą.

Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo patenkintas ieškovo reikalavimas priteisti darbų trūkumų šalinimo išlaidas, nepakeistą, nurodė, kad atsakovas yra atsakingas už netinkamai atliktus darbus ir dėl to atsiradusius nuostolius (CK 6.678 straipsnio 1 dalis), o šio ginčo išsprendimui CK 6.697 straipsnio nuostatų netaikė. Kasatoriaus argumentas, kad teismas ginčo išsprendimui netinkamai taikė materialiosios teisės normą (CK 6.697 straipsnį), atmestinas kaip nepagrįstas.

Kiti kasacinio skundo argumentai yra ne teisės, bet fakto klausimai, kurių kasacinis teismas nenagrinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo 800 Lt. Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo.

Kasaciniame teisme patirta 35,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. pažymoje,,Apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu“. Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos valstybei priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. K. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. P. (duomenys neskelbtini) 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. P. (duomenys neskelbtini) 35,50 Lt (trisdešimt penkis litus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Zigmas Levickis

Pranas Žeimys