Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėtos kompensacijos už atostogas, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-350/2012

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00616-2010-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.8;

11.10; 15.3.2; 15.4; 114.11 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jurby Water Tech“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėtos kompensacijos už atostogas, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje sprendžiami klausimai dėl ieškovės atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – komercinės paslapties atskleidimo konkuruojančiai įmonei – teisėtumo, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo (Darbo kodekso 141 straipsnis), įrodymų vertinimo.

Ieškovė G. V. ieškiniu prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą neteisėtu ir panaikinti atsakovo 2010 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. P10, priteisti iš atsakovo 14 298,65 Lt dydžio kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovė nurodė, kad 1998 m. sausio 2 d. ji ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ji buvo priimta dirbti Vandens valymo departamento vadybininke. Pasikeitus bendrovės pavadinimui, 1999 m. sausio 2 d. šį darbo sutartis buvo pakeista. Nuo 2004 sausio 3 d., pakeitus ankstesnę su darbdaviu UAB „Jurby Water Tech“ sudarytą sutartį, ieškovė dirbo Cheminio vandens paruošimo diviziono direktore. UAB „Jurby Water Tech“ direktoriaus 2010 m. kovo 10 d. įsakymu „Dėl atleidimo iš darbo“ Nr. P10 pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą ieškovė buvo atleista iš darbo.

Ieškovės teigimu, atsakovas, už jos neva padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, t. y. įmonės komercinės paslapties informacijos perdavimą konkuruojančioms įmonėms, atleisdamas iš darbo nepareikalavo jos raštu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnis). Be to, jai prieš atleidžiant iš darbo nebuvo paaiškinta, kokį konkretų darbo drausmės pažeidimą ji padarė kaip šis pažeidimas buvo užfiksuotas ir kokie objektyvūs duomenys patvirtina pažeidimo padarymo faktą.

Ieškovė pažymi, kad su ja nebuvo visiškai atsiskaityta jos atleidimo iš darbo dieną ir taip buvo pažeisti DK 141 straipsnio reikalavimai. Įvertinusi tai, kad neteisėtai atleidus ieškovę iš darbo apie tai darbdavys savo internetinėje svetainėje viešai paskleidė informaciją klientams, buvusiems UAB „Jurby Water Tech“ verslo partneriams, ieškovė sprendė, jog jai neteisėtais darbdavio veiksmais buvo padaryta ir neturtinės žalos: nukentėjo ieškovės kaip patikimos specialistės reputacija, ji kurį laiką negalėjo susirasti darbo, patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, neturėjo galimybės visaverčiai išlaikyti šeimos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei G. V. iš atsakovo UAB „Jurby Water Tech“ 1143,52 Lt delspinigių už išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, pavėluotą išmokėjimą, kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad byloje esanti UAB „Jurby Water Tech“ Cheminio vandens paruošimo diviziono direktorės pareigybinė instrukcija bei darbdavio 2002 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. V02/135 „Dėl informacijos, kuri laikoma UAB „Jurby Water Tech“ komercine paslaptimi, sąrašo patvirtinimo“ patvirtina, kad ieškovė buvo supažindinta ir raštu įsipareigojusi saugoti įmonės komercines ir technologines paslaptis.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad nėra pagrindo teigti, jog, prieš skiriant ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (DK 136 straipsnio 3 dalis), jai nebuvo suteikta galimybės pasiaiškinti raštu dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo. 2010 m. kovo 8 d. vykusiame darbdavio akcininkų iniciatyva sušauktame direktorių susirinkime ji buvo supažindinta su padaryto darbo drausmės pažeidimo esme. UAB „Jurby Water Tech“ direktoriaus 2010 m. kovo 10 d. įsakyme Nr. P10/ matyti, kad ieškovė pakartotinai atsisakė pateikti pasiaiškinimą raštu dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo. Tai patvirtina ir teismui pateikto pokalbio garso įrašo transkribavimo vertimo į lietuvių kalbą turinys.

Teismas pažymėjo, kad nebuvo praleistas drausminės nuobaudos skyrimas per 1 mėnesio terminą nuo darbo drausmės pažeidimo dienos, nes tik 2010 m. vasario mėnesio pabaigoje kaip liudytojas apklaustas kompiuterinės technikos specialistas, programuotojas D. K. nustatė įmonės komercinės, technologinės paslapties perdavimo faktą, be to, ieškovės darbo drausmės pažeidimą apibrėžiantys veiksmai buvo tęstinio pobūdžio.

Darbo kompiuteryje rasti kompiuterinio susirašinėjimo pranešimų, antstolės R. Gražienės 2010 m. gegužės 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0090/10/14, Techninės užduoties dėl Aukštakrosnių aušinimo „švaraus“ apytakinio ciklo apdorojimui reagentais Siurblinės Nr. 29 statybos komplekso I etapo duomenys, kurie buvo perduoti iš ieškovei priskirto kompiuterio atsakovo konkurentų Maskvos kompanijai IN – ECO, konkrečiai jos darbuotojams D. I. ir T. Š., taip pat Ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją 2008 m. balandžio 29 d. akto duomenys, atsakovo 2010 m. lapkričio 2 d. pažyma Nr. A10/11 – 02 bei liudytojo D. K. parodymai patvirtina atsakovo pateiktos informacijos, sudarančios darbdavio ūkinę komercinę–technologinę paslaptį, perdavimo konkuruojančioms įmonėms faktą. Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovas turėjo pagrindą atleisti ieškovę iš darbo už vienkartinį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nors šis ir neužtraukė ieškovei baudžiamosios atsakomybės.

Teismas nurodė, kad atsakovas, nutraukdamas darbo sutartį su ieškove G. V., privalėjo su ja visiškai atsiskaityti, t. y. išmokėti visas ieškovei priklausančias išmokas, įskaitant ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (DK 141 straipsnis). Įvertinęs tai, jog atsakovas ieškovei 2011 m. sausio 7 d. yra sumokėjęs kompensacijos už nepanaudotas atostogas įsiskolinimą, teismas sprendė, kad iš atsakovo ieškovei priteistina tik 1143,52 Lt delspinigių, susijusių už išmokų su darbo santykiai pavėluotą mokėjimą.

Nepripažinus ieškovės atleidimo iš darbo neteisėtu, teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo tenkinti ir ieškinio reikalavimo priteisti neturtinę žalą, nes ginčo atveju atsakovo veiksmai nesudarė pagrindo jai to reikalauti CK 6.250 straipsnio pagrindu (DK 250 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeitė ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: ieškinį patenkino iš dalies; priteisė ieškovei G. V. iš atsakovo UAB „Jurby Water Tech“ 20 000 Lt sumą vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką su atleidžiamu darbuotoju; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pagal įstatymo reikalavimus ištyrė bei įvertino surinktus įrodymus ir padarė teisingą, pagrįstą išvadą, kad ieškovės atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą yra pagrįstas bei teisėtas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nebuvo pažeista ieškovės atleidimo iš darbo tvarka. Ieškovė buvo supažindinta su darbo drausmės pažeidimo esme ir paprašyta pasiaiškinti UAB „Jurby Water Tech“ darbuotojų 2010 m. kovo 8 d. susirinkime. Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovo buvo supažindinta su informacija, kas yra šios įmonės komercinės bei technologinės paslaptys, jas žinojo ir įsipareigojo saugoti.

Nustatyta, kad duomenų, siųstų iš ieškovės kompiuterio, ar jų perdavimo datų suklastoti nėra galimybių. Šių duomenų siuntimo datos yra iki ieškovės atleidimo iš darbo. Ji neginčijo susirašinėjimo fakto su buvusiais bendradarbiais. Teismas pažymėjo, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, liudytojų parodymai neginčytinai patvirtino, jog buvo perduodama ne įmonės klientui reikiama informacija apie parduodamą prekę, tačiau neleistinai, neteisėtai perduodama komercine paslaptimi laikoma informacija.

Remiantis DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nustačius komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimo faktą, laikytina, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo pareigas ir pagrįstai buvo atleista iš darbo. Teisėjų kolegija nurodė, kad ta aplinkybė, jog ieškovės veiksmuose nenustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis, neduoda pagrindo pripažinti ir neįrodo, kad nebuvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo ieškovei vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką, taip pažeidė DK 141 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas atsakovo neatsiskaitymo laiku su ieškove aplinkybes, sprendė, kad DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu priteistina iš atsakovo ieškovei suma mažintina iš esmės 4/5 dalimis, ir priteisė iš atsakovo ieškovei 20 000 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką (DK 2, 35 straipsniai, 141 straipsnio 3 dalis).

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė G. V. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl DK 99 straipsnio 4 dalies aiškinimo. Su UAB „Jurby Water Tech“ direktoriaus 2002 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. V02/135 „Dėl informacijos, kuri laikoma UAB „Jurby Water Tech“ komercine paslaptimi, sąrašo patvirtinimo“ kasatorė nebuvo supažindinta, nors toks įsakymas turėjo būti neatskiriama darbo sutarties dalis. Kasatorė nurodė, kad dokumentuose, su kuriais ji buvo supažindinta, įmonės komercinių ir technologinių paslapčių sąrašo nebuvo įtvirtinta.

Dėl drausminės atsakomybės aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nenustatė drausminės atsakomybės taikymui būtinųjų sąlygų buvimo. Kasatorės veiksmuose nebuvo kaltės, taip pat nenustatyti atsakovui kilę žalingi padariniai. Taikant drausminę atsakomybę būtina atsižvelgti į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Kasatorė 15 metų tinkamai dirbo bendrovėje, neturėjo jokių nuobaudų. Dėl to viena prielaida dėl informacijos perdavimo, nesant neginčytinų įrodymų, negalėjo būti pagrindas atleisti už šiurkštų vienkartinį darbo drausmės pažeidimą. Darbuotojo padarytas pažeidimas galėjo būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus, jei jis atitiko įstatymuose, kituose teisės aktuose, profesinės etikos taisyklėse nustatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje surinkta pakankamai duomenų apie tai, kad kasatorės galbūt perduota informacija buvo siųsta buvusiems bendrovės specialistams, kurie patys žinojo informaciją, laikomą komercine paslaptimi. Viena kasatorės darbo funkcijų – suteikti klientams visapusišką informaciją, kurią vykdydama savo darbo funkcijas ji ir teikė įmonės klientams bei partneriams. Techninės užduoties dėl aukštakrosnių aušinimo „švaraus“ apytakinio ciklo apdorojimui reagentais siurblinės Nr. 29 komplekso I etapo duomenys negalėjo būti laikomi technologine paslaptimi, nes darbdavys jos nesaugojo, ji nepateko į komercinės paslapties informacijos sąrašą. Tai informacinio pobūdžio medžiaga klientui apie tam tikrų medžiagų ir įrenginių tinkamą naudojimą. Tokia informacija trečiųjų asmenų buvo žinoma ir galėjo būti jiems laisvai prieinama. Byloje darbdavio pateiktame įsakyme „Dėl komercinių paslapčių sąrašo patvirtinimo“ įtvirtinti duomenys negali būti laikomi bendrovės komercinę paslaptį turinčia informacija, nes dalis sąraše nurodytos informacijos yra vieša. Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. kovo 16 d. nutarime dėl pradėto ikiteisminio tyrimo nutraukimo konstatuota, kad nėra duomenų apie komercinės paslapties atskleidimą ar perdavimą.

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. Prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Šiame rašte darbdavys turi nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą, bei protingą terminą pasiaiškinimui raštu pateikti. Darbdavys 2010 m. kovo 10 d. pateikdamas raštą Nr. P10 su reikalavimu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo nesilaikė pirmiau nurodytų reikalavimų, nesuteikė laiko pasiaiškinti ir tą pačią dieną ją atleido. Dėl to kasatorė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės pasiaiškinti. Šiame įsakyme taip pat nenurodytas darbuotojo pažeidimo pagrindas, todėl negalima daryti išvados apie konkrečios įmonės paslapties atskleidimo faktą.

Dėl DK 141 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino vidutinio darbo užmokesčio sumą už darbdavio uždelstą atsiskaitymo laiką su atleidžiama kasatore. Šios išmokos dydis yra nustatytas įstatyme ir negali būti vertinamas kaip neprotingai didelis ir tuo pagrindu mažinamas. Nemotyvuotas kompensacijos sumažinimas reiškia darbo teisės proporcingumo ir bendrųjų teisės principų pažeidimą.

Dėl CPK nuostatų, reglamentuojančių darbo bylų nagrinėjimo ypatumus ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas ex officio turėjo būti aktyvus procese, savo iniciatyva rinkti įrodymus byloje, siekti išsiaiškinti visas tinkamam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, tačiau šių veiksmų neatliko. Apeliacinės instancijos teismas vertino tik darbdavio pateiktus įrodymus. Nebuvo nustatyta juridinių faktų, leidžiančių pripažinti, jog kasatorė padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Nesiremiant jokiais įrodymais buvo nurodyta, kad po kasatorės kompiuterio vagystės ji naudojosi atsakovo jai suteiktu kompiuteriu Fujitsu Computer Siemens, kuriame buvo antstolės užfiksuotas informacijos perdavimas. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali patvirtinti komercine paslaptimi laikomos informacijos perdavimo, nes jis patvirtina tik siųstų žinučių turinį ir jų adresatus. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo oficialiaisiais rašytiniais įrodymais, t. y. Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. kovo 16 d. nutarimu, kuriame nurodyta, kad šis antstolės faktinių aplinkybių protokolas nepatvirtina, jog perduota informacija sudarė įmonės komercinę paslaptį, nes nėra galimybės nustatyti duomenų turinio.

Atsiliepimu į ieškovės G. V. kasacinį skundą atsakovas UAB „Jurby Water Tech“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl DK 99 straipsnio 4 dalies aiškinimo. Nepagrįstai kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 99 straipsnio 4 dalies nuostatas. Byloje įrodyta, kad kasatorė buvo supažindinta su įpareigojimu saugoti įmonės komercines ir technologines paslaptis ir buvo darbdaviui raštu įsipareigojusi šias saugoti.

Dėl drausminės atsakomybės aiškinimo ir taikymo. Nagrinėjamoje byloje nustatytas darbdavio pateiktos informacijos, sudarančios ūkinę komercinę–technologinę paslaptį, perdavimo konkuruojančioms įmonėms faktas. Šią informaciją kasatorė perdavė iš jai priskirto ir tik jos naudojamo kompiuterio atsakovo konkurentams, t. y. Maskvos kompanijai IN-ECO ir UAB „Arionex LT“. Teigtina, kad perduota informacija pagal pavadinimą, turinį ir prasmę patvirtina, kad buvo perduodama informacija apie gaminio savybes, procesus, receptus, technologiją, tyrimų rezultatus, formules. Buvo perduodama ne įmonės klientams reikiama informacija apie parduodamą prekę, kaip teigia kasatorė, bet neleistina komercine paslaptimi laikoma informacija. Nepagrįstas kasatorės argumentas, kad darbdavio įsakymu Nr. V02/135 „Dėl informacijos, kuri laikoma UAB „Jurby Water Tech“ komercine paslaptimi, sąrašo patvirtinimo“ nustatyta komercinę paslaptį sudaranti informacija neatitinka komercinės–technologinės paslapties požymių. Šiame įsakyme nurodyta informacija yra svarbi atsakovo įmonės konkurencijai su kitomis panašią veiklą vykdančiomis įmonėmis. Dėl to perduota ši komercinę–technologinę paslaptį sudaranti informacija atsakovui yra ekonomiškai vertinga, tokio turinio informacija turi komercinę vertę. Byloje nustatyta, kad šią informaciją kasatorė perdavė analogišką veiklą vykdančiai įmonei. Pažymėtina, kad iš kasatorės naudojamo kompiuterio, su jos asmens duomenimis ir slaptažodžiu, buvo perduota apie 10–15 failų. Pažymėtina, kad darbo drausmės pažeidimo šiurkštumo papildomai įrodinėti nereikia, nes įstatyme preziumuojama, kad komercinės ar technologinės paslapties atskleidimas yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. Byloje nustatyta, kad, prieš skiriant kasatorei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, jai buvo kelis kartus suteikta galimybė pasiaiškinti raštu dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo. Tai pripažino ir pati kasatorė.

Dėl DK 141 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas kasatorei priteistiną sumą sumažino 4/5 dalimis pagrįstai, nes šiuo atveju atsakovas neišmokėjo tik dalies jai priklausančių sumų, nesiekiančių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Tokiu atveju taikant DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatą turi būti atsižvelgiama į DK 2, 33 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus.

Dėl CPK nuostatų, reglamentuojančių darbo bylų nagrinėjimo ypatumus ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo. Nepagrįstas kasatorės argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas buvo neiniciatyvus, nes atleidimo iš darbo aplinkybės buvo tirtos plačiau nei išdėstyta ieškinio pagrinde. Bylos duomenys patvirtina, kad teismas tinkamai ištyrė bei teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai aplinkybes.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje iš naujo faktinės aplinkybės nenustatinėjamos, vadovaujamasi tomis, kurios nustatytos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, ir pasisakoma tik dėl to, ar teismai spręsdami ginčą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas bei nepadarė proceso teisės normų pažeidimo (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl DK 99 straipsnio 4 dalies aiškinimo

Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą (DK 99 straipsnio 4 dalis).

Kasaciniame skunde teigiama, kad su atsakovo 2002 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. V02/135 „Dėl informacijos, kuri laikoma UAB „Jurby Water Tech“ komercine paslaptimi, sąrašo patvirtinimu“, kasatorė nebuvo supažindinta. Kasatorė nurodo, kad dokumentuose, su kuriais ji buvo supažindinta, įmonės komercinės paslaptys, jų sąrašas nebuvo pateiktas. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatorė Cheminio vandens paruošimo diviziono direktore dirbo nuo 2004 m. sausio 3 d. Šios pareigybės pareiginėje instrukcijoje nustatyta jos pareiga saugoti įmonės komercines ir technologines paslaptis. Darbo sutarties priede patvirtinta, kad kasatorė buvo supažindinta su įsipareigojimu saugoti įmonės komercines ir technologines paslaptis bei kokia informacija laikoma komercine paslaptimi: gamybos technologija ir produktų sudėties formulės. Įmonės darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2003 m. gruodžio 1 d., 35 punkte išvardyta, kokia informacija sudaro įmonės komercinę paslaptį. Ta pati informacija, kuri laikoma atsakovo įmonės komercine paslaptimi, yra nurodyta atsakovo 2002 m. spalio 24 d. įsakyme Nr. V02/135, kuriuo patvirtintas tokios informacijos sąrašas. Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi darbo sutarties priedais, darbo tvarkos taisyklėmis, ieškovės pareigine instrukcija, su kuria ieškovė buvo pasirašytinai supažindinta, ir įvertinę ieškovės einamas pareigas bei atliekamą darbą, nurodytą lokalių aktų ir kitų dokumentų tarpusavio ryšį, padarė pagrįstą išvadą apie tai, kad kasatorė buvo supažindinta su visa informacija, kuri 2002 m. spalio 24 d. įsakyme Nr. V02/135 įvardyta įmonės komercine paslaptimi. Dėl to teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį bylos medžiagai.

Dėl komercinės paslapties atskleidimo konkuruojančiai įmonei kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punktas)

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje pateikta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka: tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte tiesiogiai nustatyta, kad komercinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei kvalifikuojamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

Komercinė paslaptis apibrėžta CK 1.116 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Taigi komercinė paslaptis gali būti duomenys, atitinkantys tokius požymius: 1) nevieša informacija; 2) saugojama informacija; 3) turinti komercinę vertę informacija. Pagal šiuos požymius komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“, bylos Nr. 3K-3-499/2006). Ūkio subjektui priklausanti komercinę paslaptį sudaranti informacija užtikrina jo pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, jos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“, bylos Nr. 3K-3-303/2011).

Minėta, kad nagrinėjamoje byloje šalys susitarė dėl komercinės paslapties apsaugos. Ieškovė įsipareigojo neatskleisti kitiems asmenims gamybos technologijos ir produktų sudėties formulių bei kitos informacijos, kuri sudaro įmonės komercinę paslaptį. Byloje nustatytas faktas, kad kasatorė atsakovo suteiktu jai kompiuteriu atsakovo konkurento, Maskvos kompanijos IN-ECO darbuotojams D. I., T. Š. perdavė technologines užduotis dėl Aukštakrosnių aušinimo „švaraus“ apytakinio ciklo apdorojimui reagentais Siurblinės Nr. 29 statybos komplekso I etapo. Konkuruojančios įmonės Maskvoje darbuotojams buvo perduodama informacija apie gaminių savybes, procesus, receptus, technologiją, tyrimų rezultatus, o neperduodama įmonės klientui reikiama informacija apie parduodamą prekę, kaip teigia kasatorė. Tokia informacija atitiko CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, šalių papildomo susitarimo prie darbo sutarties priedo, darbo tvarkos taisyklių 35 punkto dėl komercinių paslapčių apsaugos nustatytus komercinės paslapties požymius. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kasatorė, perduodama įmonės komercinę paslaptį konkuruojančios įmonės darbuotojams, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punkto), todėl padarė pagrįstą išvadą, jog darbdavys teisėtai nutraukė su ja darbo sutartį DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos

Prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo (DK 240 straipsnio 1 dalis).

Kasatorė teigia, kad, jai prieš skiriant drausminę nuobaudą, nebuvo nurodytas pažeidimo pagrindas ir suteikta galimybė pasiaiškinti, taip buvo pažeisti DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Bylą nagrinėję teismai, ištyrę ir įvertinę rašytinius įrodymus, kasatorės paaiškinimą, liudytojo V. D. parodymus, padarė išvadą, kad ieškovė su padaryto darbo drausmės pažeidimo esme buvo darbdavio supažindinta 2010 m. kovo 8 d. vykusiame darbdavio akcininkų iniciatyva sušauktame direktorių susirinkime. Paprašius kasatorę pasiaiškinti dėl įmonės komercinės paslapties perdavimo konkurentams, ji tai padaryti atsisakė. Įmonės direktorius 2010 m. kovo 10 d. įsakymu pasiūlė kasatorei raštu pasiaiškinti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo. Tai patvirtina ir teismui pateikto pokalbio garso įrašo transkribavimo vertimo į lietuvių kalbą turinys (T. 4, b. l. 22–25). Kasatorei atsisakius pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, kad darbdavys atleisdamas ją DK 240 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Dėl to šis kasacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis bylos medžiagai.

Dėl DK 141 straipsnio aiškinimo ir taikymo

DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo priimtoje nutartyje konstatuota, kad atsakovas atleidimo iš darbo dieną kasatorei neišmokėjo dalies piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas kasatorei ne vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, o proporcingą kompensaciją, priklausančią už nepanaudotas atostogas ir aiškindamas DK 141 straipsnio 3 dalį ir jos taikymą ginčo santykiams reglamentuoti, vadovavosi DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais principais. DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, pagal kuriuos įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų. Šiais principais turi vadovautis ir teismas aiškindamas ir taikydamas įstatymus. Byloje apeliacinės instancijos teismas, taikydamas DK 141 straipsnio 3 dalį, atsižvelgė į faktą, kad kasatorei nebuvo išmokėta tik dalis jai priklausančio darbo užmokesčio, į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus. Priteisus vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo laiką reikštų nepagrįstą, pernelyg didelę disproporciją, neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinama su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas kasatorei priteistinos išmokos dydį, nutartyje šį sprendimą tinkamai motyvavo. Dėl to kasatorės argumentas, kad teismas šio sprendimo nemotyvavo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl CPK nuostatų, reglamentuojančių darbo bylų nagrinėjimo ypatumus ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai buvo neaktyvūs, savo iniciatyva nerinko įrodymų ir nesiekė išsiaiškinti visų tinkamam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių (CPK 414 straipsnio 1 dalis). Teismai, spręsdami, ar šalys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, privalo atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, taip pat į bylos materialinį teisinį pobūdį. Nustatęs, kad pateiktų įrodymų neužtenka, priklausomai nuo ginčo pobūdžio, teismas atlieka procesinius veiksmus, nustatytus CPK 179 straipsnio 1 dalyje arba 414 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai sprendė, kad įrodymų pakanka tam, kad būtų išaiškintos visos bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės ir yra sąlygos priimti teisingą sprendimą. Kasatorė nenurodo jokių duomenų, reikšmingų ginčo išsprendimui, kurie yra teismo neišreikalautuose rašytiniuose įrodymuose, kokias aplinkybes jie patvirtina arba paneigia ir kaip galėtų paveikti teismo procesinį sprendimą arba jo dalį dėl taikytos drausminės nuobaudos rūšies. Dėl to toks kasatorės deklaratyvus pareiškimas nevertinamas kaip pakankamas pripažinti, kad padarytas įrodinėjimo taisyklių pažeidimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185 straipsniai). Dėl to šis kasacinio skundo argumentas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Kiti kasacinio skundo argumentai, kaip neatskleidžiantys kasacijos pagrindų arba teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apskųstų teismų sprendimų teisėtumui, nenagrinėtini.

Patikrinusi apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ją naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. liepos 4 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 55,18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, iš kasatorės į valstybės biudžetą priteistina 55,18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat atsakovas pateikė duomenis apie 800 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme. Ši suma atitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl priteistina atsakovui iš kasatorės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės G. V. (duomenys neskelbtini) valstybei 55,18 Lt (penkiasdešimt penkis litus 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Priteisti iš ieškovės G. V. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Jurby Water Tech“ (juridinio asmens kodas 111498845) 800 (aštuonis šimtus) Lt atstovavimo išlaidų.

Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB „Jurby Water Tech“ (juridinio asmens kodas 111498845) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – 336,87 kv. m ploto pastato (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinių – kiemo statinių (duomenys neskelbtini) – areštą.

Nutarties nuorašą išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Janina Januškienė

Zigmas Levickis

Pranas Žeimys