Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-327/2012

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00973-2009-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

42.6; 42.8; 52.4 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kita kryptis“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kita kryptis“ ieškinį atsakovui UAB „Sfeka“ dėl skolos, nuostolių atlyginimo priteisimo ir sutarties nutraukimo bei atsakovo UAB „Sfeka“ priešieškinį ieškovui UAB „Kita kryptis“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl atsakomybės, kylančios dėl projektavimo rangos sutarties netinkamo vykdymo.

Ieškovas UAB „Kita kryptis“ prašė nutraukti 2007 m. gegužės 28 d. su atsakovu UAB „Sfeka“ sudarytą projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 07/0520 su priedais ir priteisti iš atsakovo 284 410 Lt skolos bei 80 000 Lt nuostolių.

Ieškovas nurodė, kad pagal projektavimo rangos sutartį jis įsipareigojo atsakovo užsakymu parengti atsarginių dalių sandėlio detalųjį planą ir techninį darbo projektą. Atsakovui nevykdant savo sutartinių prievolių, ieškovui tapo neįmanoma atlikti darbą sutartyje nustatytais terminais. 2008 m. balandžio 11 d. šalys pasirašė iš dalies užbaigto sutartinio darbo perdavimo ir priėmimo aktą. Vėliau atsakovas atsisakė priimti darbus, sustabdė įmokas ir nutraukė sutartį.

Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 443 563,34 Lt nuostolių atlyginimo ir 74 733,75 Lt netesybų. Atsakovo teigimu, jis laiku ir tinkamai vykdė sutarties nuostatas, o ieškovas savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė. Ieškovas nukrypo nuo darbų atlikimo grafiko ir apie tai raštu atsakovo neinformavo. Atsakovas savo pastangomis atliko kai kuriuos darbus, kuriuos pagal projektavimo rangos sutartį buvo įsipareigojęs atlikti ieškovas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 183 020 Lt skolos už atliktus darbus ir 80 000 Lt nuostolių atlyginimo – iš viso 263 020 Lt; nutraukė 2007 m. gegužės 28 d. projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 07/0520 dėl atsakovo kaltės; atsakovo priešieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad šalys 2007 m. gegužės 28 d. pasirašė projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 07/0520, pagal kurią atsakovas užsakė, o ieškovas įsipareigojo įvykdyti darbus, t. y. parengti atsarginių dalių sandėlio detalųjį planą ir techninį darbo projektą. Pagal šalių susitarimą užsakymas turėjo būti įvykdytas iki 2008 m. sausio 1 d., ieškovas pagal atsakovo įgaliojimą turėjo gauti statybos leidimą. Ieškovas 2008 m. balandžio 11 d. aktu perdavė, o atsakovas priėmė dalį darbų – detalųjį planą, o 2008 m. birželio 2 d. aktu pasiūlė priimti atsakovui kitą dalį darbų – darbo ir techninį projektus. Teismas pažymėjo, kad pagal šalių rangos sutarties 6 punktą atsakovas 2008 m. birželio 2 d. aktą turėjo pasirašyti per penkias dienas arba per nurodytą laikotarpį pareikšti pastabas, tačiau nustatyta tvarka nepateikė ieškovui pretenzijos dėl 2008 m. birželio 2 d. akte nurodytų darbų, todėl ieškovo darbas laikytinas baigtu ir priimtu. Teismas sprendė, kad tokiomis aplinkybėmis ieškovas turi teisę reikalauti už atliktą darbą atlyginti, o atsakovas – pareigą sumokėti ieškovui nustatytą kainą. Ieškovo 2008 m. birželio 2 d. akte buvo nurodyta, kad akto pasirašymo dieną atsakovas skolingas 183 020 Lt, šis nurodytos sumos nenuginčijo, todėl teismas priteisė ieškovui iš atsakovo bendrą 183 020 Lt sumą, kurią sudaro atlyginimas už darbus, atliktus pagal 2008 m. birželio 2 d. aktą, ir skola pagal 2008 m. balandžio 11 d. aktą. Teismas nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog ieškovo parengtų projektų jis nematė, nes šie nebuvo atlikti ir pateikti susipažinti, prieštarauja paties atsakovo 2008 m. birželio 30 d. raštui, iš kurio matyti, kad atsakovas kaltina ieškovą techninio projekto pakeitimais, šalių susirašinėjimo duomenims, iš kurių matyti, kad šalys derino klausimus dėl projekto ekspertizės atlikimo ir kt., taip pat 2008 m. gegužės 20 d. raštui, iš kurio matyti, kad atsakovo kvietimu AB „YIT Kausta“ dalyvavo konkurse sandėlio darbams atlikti ir susipažino su ieškovo parengtu techniniu projektu, kurio pagrindu parengė statybos darbų sąmatą (AB „YIT Kausta“ rašto data patvirtina, kad projektas buvo atliktas iki 2008 m. birželio 2 d. akto surašymo). Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovas pateikė teismui parengto projekto kopiją.

Iš nustatytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad atsakovas neturėjo pagrindo sutarčiai nutraukti, nes jo nurodytas pagrindas – terminų pažeidimas – nelaikytinas esminiu. Teismas nustatė, kad, suėjus sutartyje nustatytam darbų atlikimo terminui (2008 m. sausio 1 d.), atsakovas 2008 m. balandžio 11 d. priėmė darbus ir nereiškė pretenzijų ieškovui dėl terminų. Teismo nuomone, tai reiškia, kad šalys susitarė pratęsti terminus, tokį susitarimą patvirtina ir šalių susirašinėjimo duomenys. Be to, teismas nustatė, kad projekto parengimas užsitęsė dėl to, jog atsakovas netinkamai vykdė sutarties 4.1 punkte prisiimtus įsipareigojimus, tai įrodo ieškovo pateikta lentelė, iš kurios matyti atsakovo sutartinių terminų pažeidimas, taip pat ieškovo raštas bei pretenzija. Atsiskaitymo prievolės vengimą teismas pripažino esminiu sutarties pažeidimu, nes būtent neatsiskaitymas sukėlė šalių konfliktą, dėl to nebuvo užbaigtas sutartinis darbas. Teismas sprendė, kad yra pagrindas nutraukti sutartį dėl atsakovo esminio sutarties pažeidimo. Atsakovo atsakomybę reglamentuoja šalių rangos sutarties 7.5 punktas, pagal kurį atsakovas privalo sumokėti ieškovui 20 proc. faktiškai atlikto darbo vertės, t. y. 53 800 Lt. Teismas pažymėjo, kad sutarties 7.4 punkte nustatyta atsakovo pareiga sumokėti ieškovui 0,05 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos; remdamasis šiuo punktu ieškovas prašo priteisti 34 673,98 Lt delspinigių; atsakovas delspinigių dydžio neginčija. Kadangi ieškovas reikalavo priteisti 80 000 Lt nuostolių atlyginimo, tai teismas sprendė, jog tenkintina tik dalis šio reikalavimo, priteisiant 26 200 Lt delspinigių, kad bendra nuostolių suma neviršytų 80 000 Lt (53 800 Lt + 26 200 Lt), nes teismas negali peržengti reikalavimo ribų.

Nustatęs, kad ieškovas praleido sutartinius darbų atlikimo terminus dėl atsakovo kaltės, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo patenkinti atsakovo priešieškinį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo UAB „Kita kryptis“ ir atsakovo UAB „Sfeka“ apeliacinius skundus, 2012 m. sausio 5 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino iš dalies: priteisė atsakovui iš ieškovo 322 767,64 Lt nuostolių atlyginimo ir 74 733,75 Lt netesybų; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal šalių rangos sutarties 3 punktą ieškovas (vykdytojas) įsipareigojo parengti pastato projektą pagal sutartį, projektavimo darbų užduotį ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus, parengtus pastato projekto techninius dokumentus suderinti su atsakovu (užsakovu) ir atitinkamomis valstybės bei vietos savivaldos institucijomis, bendradarbiauti su atsakovu, sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parengtus pastato projekto techninius dokumentus ar tyrinėjimo darbų rezultatus perduoti atsakovui, raštu jį įspėti dėl vėluojančių atlikimo terminų, nurodyti tokio vėlavimo priežastis ir kt. Sutarties 4 punktu atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui parengtus projektavimo duomenis per dvi savaites nuo sutarties pasirašymo, sumokėti sutartinę kainą, bendradarbiauti su ieškovu, priimti atliktus darbus, suorganizuoti kitų teikiamas papildomas paslaugas ir kt. Pagal šalių susitarimą užsakymas turėjo būti įvykdytas iki 2008 m. sausio 1 d. Ieškovas 2008 m. balandžio 11 d. aktu perdavė, o atsakovas priėmė dalį darbų – detalųjį planą. 2008 m. birželio 2 d. aktu ieškovas pasiūlė atsakovui priimti kitą dalį darbų – techninį darbo projektą. Ieškovas šio akto lydraštyje nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdo savo pareigas, įtvirtintas šalių sutarties 4 punkte, nes jo pateiktas 2008 m. gegužės 20 d. projektavimo sąlygų sąvadas neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų. 2008 m. birželio 30 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl atliktų darbų apmokėjimo. Atsakovas 2008 m. birželio 2 d. akto nepasirašė ir paaiškino, kad akte nurodytų darbų projektas jam nebuvo pateiktas ir kad aktas bus pasirašytas, kai darbai bus užbaigti ir priimti, taip pat kai bus susitarta dėl darbų apmokėjimo dydžio, atsižvelgiant į vėlavimą. 2009 m. gegužės 19 d. ir 2009 m. gegužės 26 d. raštais atsakovas pranešė ieškovui, kad nutraukia projektavimo darbų sutartį remdamasis jos 7.1 punktu, ir pareikalavo grąžinti permokėtus 92 500 Lt.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad, atsakovui priėmus dalį darbų – detalųjį planą, kurio vertė 147 500 Lt, ir šio fakto neginčijant bei už darbus atsiskaičius, laikytina, jog dėl šios darbų dalies šalių ginčo nėra. Šalių ginčas iš esmės vyksta dėl 2008 m. birželio 2 d. perdavimo–priėmimo aktu perduotinų darbų atlikimo ir jų apmokėjimo pagal 2008 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 018.

Teisėjų kolegija nurodė, kad, remiantis CK 6.655 straipsnio 1 dalimi, atsakovo (užsakovo) pareiga atsiskaityti su ieškovu (rangovu) kyla tik tada, kai projektavimo darbai perduoti tinkamai ir laiku. Darbų atlikimo terminų laikymosi svarba matyti ir iš šalių sutarties (5.1 punktas). Sutarties 5.3 punktu šalys susitarė, kad, nesant atskiro šalių susitarimo pratęsti darbų atlikimo terminus, visi neigiami padariniai už terminų pažeidimus tenka ieškovui (vykdytojui). Teisėjų kolegija nustatė, kad darbai pagal 2008 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą–faktūrą apskritai nebuvo perduoti atsakovui (užsakovui), juolab jie nebuvo perduoti laiku: pagal 2008 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą–faktūrą ieškovo reikalaujami apmokėti darbai, t. y. techninio projekto rengimo darbai nuo lauko tinklų, turėjo būti atlikti 2007 m. lapkričio 29 d., o visi darbai, t. y. pridedant techninio projekto derinimą, leidimo gavimą, – 2008 m. sausio 1 d. Iš ieškovo teismui pateiktų dokumentų (5 segtuvai) teisėjų kolegija nustatė, kad pirmiau nurodyti darbai buvo atliekami 2008 m. liepos–2009 m. sausio mėnesiais. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl terminų pratęsimo. Tai, kad darbai nebuvo atlikti 2008 m. birželio 2 d., patvirtina ir kitos bylos aplinkybės: AB „YIT Kausta“ pasiūlymas UAB „Sfeka“, kuriame nurodyta, kad darbai bus atlikti per 6–7 mėnesius po sutarties pasirašymo dienos, techninio darbo projekto ir statybos leidimo gavimo (tai leidžia daryti išvadą, kad AB „YIT Kausta“ turėjo tik preliminarų, o ne galutinį techninį darbo projektą). Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas sutartį visiškai įvykdė. Taigi atsakovas 2008 m. birželio 2 d. neturėjo pareigos priimti darbų ar pareikšti pretenzijų dėl jų, nes jie nebuvo atlikti. Iš šalių susirašinėjimo teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas siekė bendradarbiauti ir galbūt būtų sutikęs pratęsti darbų atlikimo terminus, tačiau nuolatiniai ieškovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimai ir nebendradarbiavimas lėmė, jog dėl terminų pratęsimo susitarta nebuvo. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovas pažeidė esminę sutarties sąlygą dėl darbų atlikimo terminų, ir tai lėmė atsakovo pagrįstą atsisakymą priimti darbus pagal 2008 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą–faktūrą, už juos apmokėti ir sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegija atmetė ieškovo teiginius, jog terminai buvo praleisti dėl atsakovo kaltės, t. y. jo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Iš projektavimo rangos sutarties 2.6 punkto teisėjų kolegija nustatė, kad projektavimo darbų užduotis buvo pavesta parengti ieškovui, be to, sutartyje ir jos prieduose Nr. 2 ir Nr. 3 numatyta, kad ir kitus ieškovo atsakovui priskiriamus įsipareigojimus, t. y. planavimo sąlygų, techninių sąlygų, RST sąlygų gavimą ir kt., turi atlikti ne atsakovas, bet ieškovas. Sutarties priede Nr. 2 „Priešprojektinis etapas“ buvo nustatyta, kad sąvadą gauna ieškovas (vykdytojas) už 5000 Lt, pridedant PVM.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalį, rangovui pažeidus viso darbo atlikimo galutinį terminą, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti atliktą darbą ir pareikalauti atlyginti nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę, kaip nagrinėjamos bylos atveju. Ši užsakovo teisė įtvirtinta ir šalių sudarytos sutarties 7.1, 7.3 punktuose. Teisėjų kolegija atmetė atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovo šio neva nepagrįstai gautus 88 500 Lt (atsakovo teigimu, jis ieškovui sumokėjo 147 500 Lt, tačiau darbų buvo atlikta tik už 59 000 Lt), nes byloje nustatyta, kad atsakovas priėmė darbų už 147 500 Lt vertę. Spręsdama dėl netesybų, teisėjų kolegija nustatė, kad pagal šalių sutarties 7.1 punktą ieškovas (vykdytojas) privalo sumokėti atsakovui (užsakovui) 0,05 proc. delspinigių nuo pavėluotai pateiktų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovo skaičiavimus, pagal kuriuos delspinigiai sudaro 74 733,75 Lt, teisėjų kolegija pripažino teisingais ir priteisė šią sumą iš ieškovo atsakovui. Atsakovas taip pat nurodė, kad dėl laiku nesuprojektuoto ir dėl to laiku nepastatyto atsarginių dalių sandėlio jis buvo priverstas nuomotis sandėlį, patirdamas 429 797,09 Lt išlaidų nuomai. Šiai sumai pagrįsti atsakovas pateikė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 08/051-A, biuro patalpų nuomos sutartį Nr. 2008/09-01-A ir PVM sąskaitas–faktūras. Teisėjų kolegija atsakovo nuostoliais pripažino tik įmokas, skirtas sandėlio nuomai apmokėti, nes šalių projektavimo rangos sutartimi buvo susitarta tik dėl atsarginių dalių sandėlio, o biuro bei pagalbinių patalpų nuomos mokesčio, kurį atsakovas įtraukė į bendrą nuostolių sumą, nuostoliais nepripažino, todėl prašomą priteisti nuostolių sumą sumažino nuo 429 797 Lt iki 397 501,49 Lt. Kadangi pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį bei 6.258 straipsnio 2 dalį netesybos įskaitomos į nuostolius, tai teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas turi teisę reikalauti tik tiek nuostolių, kiek jų nepadengia netesybos, t. y. 322 767,74 Lt (397 501,49 Lt – 74 733,75 Lt).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Kita kryptis“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, o priešieškinio reikalavimus atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pagal teisės norminius aktus (CK 6.701 straipsnis, aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1708 patvirtintas STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, 2002 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 173 patvirtintas STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“, 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtintas STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“), kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v. UAB „Projektuojančių architektų ratas ypatingų žemiškų idėjų universaliems sprendimams“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-6/2009; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pineka“ v. UAB „Liuks“, bylos Nr. 3K-3-128/2009) bei šalių sudarytos projektavimo darbų rangos sutarties 4.1 punktą atsakovas turėjo pareigą perduoti kasatoriui parengtus projektavimo užduotį ir kitus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino nurodytas teisės aktų bei sutarties nuostatas, todėl neteisingai nustatė atsakovo įsipareigojimus bei padarė nepagrįstą išvadą, jog už rangos sutartyje nustatytų darbų terminų pažeidimą atsakingas kasatorius. Teismas nepaneigė kasatoriaus pateiktų duomenų, kad būtent atsakovas laiku neperdavė kasatoriui duomenų ir dokumentų, būtinų sutartyje aptartiems darbams atlikti (šie dokumentai pateikti vėluojant nuo 15 dienų iki 7 mėnesių). Teismo išvados, kad atsakovas savo sutartines pareigas atliko laiku, nepatvirtintos nė vienu įrodymu. Atsakovas nesuteikė kasatoriui įgaliojimo parengti ar gauti privalomuosius projekto rengimo dokumentus (tarp jų – projektavimo sąlygų sąvadą), nurodytus STR 1.05.06:2005 8 punkte, todėl apeliacinės instancijos teismas klaidingai nurodė, kad gauti šiuos dokumentus buvo įgaliotas kasatorius. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal šalių sutartį bei CK 6.704 straipsnio 3 punktą atsakovas turėjo pareigą bendradarbiauti su projektuotoju (kasatoriumi) atliekant darbus ir derinant parengtus techninius dokumentus. Šie pažeidimai leido teismui nepagrįstai konstatuoti, kad atsakovo pareigų netinkamas vykdymas nebuvo ta aplinkybė, dėl kurios ieškovas darbų neatliko laiku.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Rangos sutartyje nustatytos pareigos parengti ar gauti privalomuosius projekto rengimo dokumentus atsakovas įgaliojimu nepavedė kasatoriui, o šis tokios pareigos neprisiėmė. Sutarties 4.1 punkte tiesiogiai įtvirtinta atsakovo pareiga pateikti kasatoriui parengtus projektavimo duomenis, kaip tai nustatyta šiuos duomenis reglamentuojančiuose normatyviniuose dokumentuose (STR 1.05.06:2005). Šalių rangos sutarties nuostatas aiškinant atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, sutarties priedo Nr. 2 3.2 punkte nurodyta sąlyga „projekto stadija „Priešprojektinis etapas“, etapas – sąvado išėmimas, mokėjimas – 5000 Lt“ negali būti aiškinama kaip ieškovo įsipareigojimas gauti projektavimo sąlygų sąvadą; šie duomenys vertintini kaip darbų grafikas ir eiliškumas bei STR nustatytos projektuotojo pareigos pateikti duomenis, būtinus prašymui projektavimo sąlygų sąvadui gauti, įvertinimas pinigine išraiška. Byloje nustačius, kad atsakovas laiku neįvykdė savo pareigos ir projektavimo sąlygų sąvadą kasatoriui pateikė tik 2008 m. gegužės 20 d., nors pagal sutartį tai turėjo būti padaryta 2007 m. lapkričio 26 d., taip pat įvertinus tai, jog pagal STR 1.05.06:2005 7 punktą projektavimo darbų pradžia laikoma projektavimo sąlygų patvirtinimo diena, laikytina, kad kasatorius įrodė, jog būtent atsakovas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl kasatorius negalėjo laiku atlikti sutartyje nustatytų darbų.

3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.206 straipsnį, 6.658 straipsnio 2 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB,,Žvalguva“ v. UAB,,Rapsoila“, bylos Nr. 3K-3-517/2010, išaiškino, kad, sprendžiant dėl sutarties neįvykdžiusio skolininko atsakomybės, turi būti įvertinti sutarties neįvykdymui turėję įtakos kitos sutarties šalies veiksmai: pagal CK 6.206 straipsnį viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo ar kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sutartyje numatyti projektavimo darbai nebuvo atlikti nustatytais terminais, tačiau, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, kasatorius darbų negalėjo atlikti dėl to, jog atsakovas laiku neperdavė jam įstatyme nurodytų projektavimo dokumentų, nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Taigi atsakovas negalėjo remtis aplinkybe, kad kasatorius darbus atliko pažeisdamas jų atlikimo terminus, ir reikalauti atlyginti nuostolius, nes būtent atsakovas pirmasis pažeidė savo sutartines pareigas. Pagal CK 6.658 straipsnio 2 dalį užsakovas gali atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius tik rangovui pažeidus sutarties nustatytus terminus darbams atlikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. vasario 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB,,Gregaris“ v. UAB,,Vilniaus ūkas“, bylos Nr. 3K-3-71/2007, išaiškino, kad remdamasis CK 6.658 straipsnio 2 dalimi užsakovas įgyja teisę atsisakyti nuo sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius tik tuo atveju, kai pats užsakovas bendradarbiavo su rangovu, vykdė sutarties įsipareigojimus ir nesutrukdė rangovui vykdyti sutartį pagal joje nustatytus terminus. Taigi šiuo atveju kasatorius nelaikytinas pažeidusiu sutartyje nustatytus darbų atlikimo terminus.

4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.652 straipsnį ir 6.183 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančius darbų atlikimo terminus bei jų pažeidimo padarinius. CK 6.183 straipsnio 2 dalies norma leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad abi šalys tos sąlygos yra atsisakiusios. Kadangi bylos aplinkybės patvirtina, kad šalių sutartyje nustatyti darbų atlikimo terminai buvo pažeisti ne dėl ieškovo kaltės, tai atsakovas neturėjo teisės pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalį atsisakyti sutarties, taip pat remtis sutarties 5.3 ir 9.8 punktų išlygomis, kad sutartis gali būti keičiama ir pildoma tik raštu. Sutarties nuostatos, kad darbai turi būti užbaigti 2008 m. sausio 1 d., šalys raštu nepakeitė, tačiau savo veiksmais patvirtino nustatytų terminų pratęsimą. Tai patvirtina bylos aplinkybės (2008 m. balandžio 11 d. atsakovas pasirašė dalies darbų perdavimo ir priėmimo aktą ir priėmė darbų dalį, 2008 m. balandžio 7 d. pateikė prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti ir kt.), į kurias apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė.

5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas neturėjo pareigos priimti darbų, nurodytų 2008 m. birželio 2 d. akte. Teismo sprendime klaidingai nustatyta, kad šiuo aktu kasatorius perdavė visus darbus, kuriuos buvo įsipareigojęs atlikti (iš tikrųjų šiuo aktu buvo perduota tik dalis darbų už 183 000 Lt), todėl nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad 2008 m. birželio 2 d. visiškai įvykdė sutartį, taip pat jog atsakovas neturėjo pareigos priimti darbų, kurie tariamai nebuvo atlikti.

6. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.694 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią darbų perdavimo ir priėmimo įforminimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, esant ginčui dėl darbų perdavimo, teismai turi tai įvertinti ne tik analizuodami darbų priėmimo aktą, bet ir pasisakydami, ar šie aktai atitinka sutarties ir įstatymo nustatytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-235/2005). Įstatymo norma, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai esant statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutarties pareigas; rangovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą; užsakovas turi įrodyti, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Statybų pasažas“ v. UAB,,Senamiesčio svečių namai“, bylos Nr. 3K-3-504/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glasma LT“ v. UAB „Senasis dvaras“, bylos Nr. 3K-3-496/2010). Nagrinėjamoje byloje atsakovas neprašė 2008 m. birželio 2 d. perdavimo ir priėmimo akto pripažinti negaliojančiu, todėl, vadovaujantis šalių sutarties 6.5 punktu, atsakovui nepateikus pastabų ir nepasirašius perdavimo–priėmimo akto per penkias dienas nuo jo gavimo, kasatoriaus darbas laikytinas baigtu ir priimtu.

7. CK 6.658 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta užsakovo, atsisakančio sutarties, pareiga sumokėti rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį. Bylos nagrinėjimo metu kasatorius pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ieškinio padavimo dieną jis buvo atlikęs visus šalių sutartyje nurodytus darbus pagal sutartyje numatytus projekto vykdymo etapus. Įvykdęs visus sutartyje numatytus darbus ir nesant pagrindo atsakovui remtis darbų atlikimo terminų pažeidimu bei atsisakyti sutarties, kasatorius įgijo teisinį pagrindą pagal CK 6.658 straipsnio 4 dalį, 6.700, 6.704 straipsnius reikalauti, kad atsakovas apmokėtų už faktiškai atliktus darbus, kurių vertė pagal pateiktus įrodymus – 239 000 Lt. Be to, vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 3 dalimi ir 6.256 straipsnio 2 dalimi, atsakovui, pažeidusiam sutartį, kyla pareiga atlyginti kasatoriaus patirtus nuostolius. Pagal šalių sutarties 7.5 punktą tais atvejais, kai sutartinis darbas atsakovo iniciatyva sustabdomas, vilkinamas ilgiau kaip 20 darbo dienų arba nutraukiamas (kaip buvo šiuo atveju), atsakovas turi sumokėti kasatoriui kompensaciją – 20 proc. bendros sutarties kainos, t. y. 80 000 Lt.

8. Atsakovas, siekdamas žalos atlyginimo, turėjo įrodyti, kad kasatorius neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. Remiantis pirmiau nurodytais kasacinio skundo argumentais, darytina išvada, kad vienos pagrindinių civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – neteisėtų kasatoriaus veiksmų – atsakovas neįrodė.

9. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsakovo išlaidas patalpų nuomai pripažino jo nuostoliais. Sprendžiant, ar atsakovo patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip jo išlaidos dėl sutarties neįvykdymo, turėjo būti vertinama, ar išlaidų nebuvo numatyta patirti iš anksto, ar esant normaliai veiklai jos nebūtų patirtos, ar išlaidos patirtos dėl neteisėtų veiksmų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad patalpas jis nuomojasi jau dešimt metų, taigi patalpų nuomos išlaidos susijusios su įprasta atsakovo veikla. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad nėra priežastinio ryšio tarp patalpų nuomos sutarties sudarymo ir šalių rangos sutarties, už kurios įvykdymo termino praleidimą atsakingas atsakovas. Tik nustačius, kad dėl tariamo sutarties pažeidimo atsakovas prarado galimybę patirti mažesnes sąnaudas, susijusias su jo veiklai naudojamų pastatų eksploatacija (t. y. konstatavus, kad patalpų nuomos išlaidos yra didesnės nei būtų buvusios atsakovui įsigijus pastatą nuosavybėn), būtų pagrindas konstatuoti atsakovo patirtą žalą, tačiau to nebuvo padaryta. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad apskritai ketino pradėti naujo pastato statybas (pvz., sudarė sutartis su rangovais dėl pastato statybos, gavo finansavimą iš banko ir pan.), apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nenustatinėjo.

10. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas atsakovui 397 501,49 Lt nuostolių atlyginimo, nevertino ir nepasisakė dėl to, kad šalys sutartimi buvo susitarusios riboti civilinę atsakomybę iki 20 proc. sutartinės kainos, t. y. 80 000 Lt. Toks susitarimas nepripažintas negaliojančiu. Pagal CK 6.252 straipsnio 1 dalį susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius, padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja, tačiau atsakovas ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo neįrodinėjo, šių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK 185 straipsnio nuostatas. Teismo sprendime nenurodyta, kodėl vieni įrodymai laikomi patikimesniais už kitus, kodėl atmesti kasatoriaus pateikti įrodymai, susiję su sutartimi nustatytų pareigų paskirstymu ginčo šalims, šalių įsipareigojimų vykdymu, atsakovo veiksmais, lėmusiais sutartyje nustatytų darbų atlikimo terminų pratęsimą, ir pan.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Sfeka“ prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

1. Rangos sutarties 2.6 punkte šalys susitarė, kad atsakovo pavedimu kasatorius parengs „Projektavimo darbų užduotį“ (Sutarties priedas Nr. 1). Taigi tiek sutarties, tiek CK 6.701 straipsnio nustatyta tvarka kasatoriui buvo pavesta parengti projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino šalių pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Be to, teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas siekė bendradarbiauti, ir tai patvirtina šalių tarpusavio susirašinėjimai, iš kurių matyti, kad atsakovas būtų sutikęs sudaryti susitarimą pratęsti darbų atlikimo terminus, tačiau kasatoriaus nuolatiniai sutartinių įsipareigojimų pažeidimai, nebendradarbiavimas lėmė, jog toks susitarimas nebuvo sudarytas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kasatorius pažeidė esminę sutarties sąlygą dėl sutartinių darbų atlikimo terminų. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, jog sutartyje nustatytais terminais pateikė jam teisės aktus atitinkantį projektavimo sąlygų sąvadą tam, kad jis galėtų laiku įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Kasatoriui buvo pateiktas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus patvirtintas ir išduotas projektavimo sąlygų sąvadas, pagal kurį jis privalėjo atlikti darbus, tačiau dėl neaiškių priežasčių ir pažeisdamas įsipareigojimus jų neatliko. Be to, apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad iš šalių sutarties 2.6 punkto matyti, jog projektavimo darbų užduotis buvo pavesta parengti kasatoriui. Sutartyje ir jos prieduose Nr. 2 ir Nr. 3 numatyta, kad ir kitus kasatoriaus nurodytus darbus (planavimo, techninių, RST sąlygų gavimas ir kt.) turi atlikti kasatorius. Sutarties priede Nr. 2 „Priešprojektinis etapas“ buvo nustatyta, kad sąvadą gauna vykdytojas (t. y. kasatorius) už 5000 Lt. Šios aplinkybės paneigia kasatoriaus argumentus, kad atsakovas neatliko savo įsipareigojimų pagal sutarties 4 punktą. Taigi užsakovo pareigų nevykdymas negalėjo lemti kasatoriaus darbų neatlikimo laiku.

2. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles. Remiantis šalių rangos sutartyje bei jos prieduose Nr. 2 ir Nr. 3 įtvirtinta šalių valia konstatuotina, kad kasatorius buvo įsipareigojęs parengti atsarginių dalių sandėlio detalųjį planą ir techninį darbo projektą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, be kita ko, suderinti ir gauti projektavimo sąlygų sąvadą. Taigi kasatorius pažeidė aiškiai išreikštas tiek sutarties nuostatas, tiek CK 6.200 straipsnio reikalavimus vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartį, be to, atsisakydavo pateikti atsakovui susipažinti neva parengtus projektus, nors reikalavo už juos sumokėti. Taigi kasatorius pažeidė ne tik sutarties reikalavimus (3.2, 3.3, 3.8 punktus), bet ir CK 6.702 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose įtvirtintas rangovo pareigas, t. y. parengtus techninius dokumentus suderinti normatyvinių statybos dokumentų nustatyta tvarka su užsakovu, sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parengtus techninius dokumentus ar tyrinėjimo darbų rezultatus perduoti užsakovui. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus į bylą pateiktus dokumentus, rangos sutartyje bei jos prieduose aiškiai įtvirtintus šalių įsipareigojimus, šalių elgesį ir teisingai bei pagrįstai konstatavus, kad kasatorius, neatlikdamas sutartyje jam pavestų darbų, pažeidė esminę sutarties sąlygą dėl sutartinių darbų atlikimo terminų, kasacinio skundo argumentai dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų bei CK 6.206 straipsnio, 6.658 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo atmestini kaip neatitinkantys konstatuotų faktinių aplinkybių.

3. Kasatoriaus argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas klaidingai nustatė 2008 m. birželio 2 d. aktu perduotų darbų apimtį, paneigia byloje esantys įrodymai (atsakovo 2008 m. birželio 30 d. raštas Nr. S1-08.06.30 ir 2008 m. liepos 2 d. raštas Nr. S2-08.07.02, kuriuose išreikštos pretenzijos ir nurodyta, kad darbai atsakovui nebuvo pateikti, kt.), taip pat aplinkybė, kad kasatorius pirmosios instancijos teismo nurodymu tik 2010 m. spalio 4 d. posėdžio metu pateikė neva atliktą projektą, su kuriuo susipažinus pagrįstai galima teigti, kad 2008 m. birželio 2 d. nurodyti darbai nebuvo pateikti atsakovui. Be to, kasatoriaus pateiktame 2008 m. birželio 2 d. akte nenurodyta, kiek tomų projekto dalių, kokios dalys, kiek brėžinių perduota. Pirmosios instancijos teismui pateiktas projektas su brėžiniais ir aiškinamaisiais raštais, kurių datos yra vėlesnės nei 2008 m. birželio 2 d. perdavimo akto surašymo data, ir tai patvirtina, kad šiuo aktu kasatorius negalėjo perduoti jame nurodytų darbų, kurie buvo atlikti vėliau. Taigi atsakovas negalėjo pateikti jokių pastabų ar pasiūlymų bei tinkamai įforminti darbų priėmimo–perdavimo pagal jam pateiktą 2008 m. birželio 2 d. aktą ir jį pasirašyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad kasatoriaus darbas laikomas baigtu ir priimtu. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad darbai pagal 2008 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą–faktūrą apskritai nebuvo perduoti atsakovui, juolab jie nebuvo perduoti laiku (t. y. dalis darbų – 2007 m. lapkričio 29 d., o visi darbai – 2008 m. sausio 1 d.).

4. Šalių rangos sutartis buvo nutraukta ne CK 6.658 straipsnio 4, bet 2 dalies pagrindu, t. y. užsakovui pasinaudojus teise atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas sprendime konstatavo kasatoriaus, o ne atsakovo kaltę dėl sutarties netinkamo vykdymo, atsakovas teisėtai nutraukė šalių sudarytą sutartį joje nustatyta tvarka (7.1 punktas). Ieškinio padavimo dieną atsakovas buvo atsiskaitęs su kasatoriumi už faktiškai atliktus ir atsakovo priimtus darbus, kurių vertė – 147 500 Lt. Kiti darbai nebuvo atlikti ir perduoti dėl kasatoriaus kaltės.

5. Kadangi sutartis neįvykdyta dėl kasatoriaus kaltės, tai jam, o ne atsakovui atsiranda civilinė atsakomybė už sutartinės prievolės neįvykdymą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis), t. y. prievolė atlyginti nuostolius. Kasatoriui neįvykdžius savo įsipareigojimų, t. y. laiku ir tinkamai neparengus atsarginių dalių sandėlio techninio bei darbo projektų, atsakovas negalėjo laiku pastatyti pastato ir buvo priverstas nuomotis patalpas bei taip patirti gana didelių nuostolių. Priešieškinyje atsakovas nurodė patirtus nuostolius ir pateikė juos pagrindžiančius dokumentus bei apskaičiavo netesybų dydį. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė nuostolių ir netesybų dydį, vadovavosi įstatymais bei kasacinio teismo praktika.

6. Kasatorius netinkamai remiasi kasacinio teismo praktika. Kasaciniame skunde nurodytų bylų faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl kasatoriaus nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys nagrinėjamai bylai neturi precedento galios.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Byloje kilo šalių ginčas dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų pagal jų sudarytą projektavimo darbų rangos sutartį netinkamą vykdymą. Siekiant konstatuoti, ar šalys tinkamai vykdė savo sutartines prievoles, visų pirma turi būti nustatytas šių prievolių turinys, t. y. išsiaiškinta, kokias pareigas kiekviena iš šalių prisiėmė sudarydama projektavimo rangos sutartį. Šis klausimas nagrinėjamoje byloje yra pirminis, nes tik išsiaiškinus šalių sutartinių prievolių turinį ir apimtį galima spręsti apie šių prievolių tinkamą (arba netinkamą) vykdymą ir iš to kylančius teisinius padarinius – sutartinę civilinę atsakomybę.

Dėl projektavimo rangos sutarties šalių teisių ir pareigų (dėl sutartinių pareigų pasiskirstymo tarp šalių)

Kasaciniame skunde ieškovas teigia, kad jis sutartinių prievolių įvykdymo terminą pažeidė dėl to, jog atsakovas laiku neįvykdė savo priešpriešinės prievolės – negavo projektavimo sąlygų sąvado, kuris yra būtina sąlyga projektavimo darbams pradėti. Kasatoriaus teigimu, šią prievolę pagal sutartį prisiėmė atsakovas (sutarties 4.1 punktas), todėl, įvykdęs ją gerokai praleidęs nustatytą terminą, negali remtis kasatoriaus sutarties nevykdymu ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.206 straipsnis).

Statinio projektavimo sąlygų sąvadas, kaip ir statinio projektavimo užduotis, yra vienas privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų (Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalis). Tai savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) patvirtintas konkrečiam statiniui nustatytų projektavimo sąlygų, įvardytų Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, bendrasis dokumentas (Statybos įstatymo 2 straipsnio 33 dalis). Pagal CK 6.701 straipsnio 1 dalį pareiga perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis (taigi ir projektavimo sąlygų sąvadą) tenka užsakovui. Tačiau toje pačioje normoje nurodyta ir išlyga, kad užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas. CK 6.701 straipsnio 2 dalyje imperatyviai įtvirtinta rangovo prievolė atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir teisė nukrypti nuo jų tik užsakovui sutikus. Iš šių nuostatų darytina išvada, kad, pirma, pareiga pateikti rangovui privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentus pagal įstatymą tenka užsakovui; antra, šie dokumentai gali būti parengti ir rangovo, bet su sąlyga, kad šalys tokį užsakovo pavedimą rangovui yra įtvirtinusios bendrai pasirašytame susitarime (projektavimo rangos sutartyje ar kitokio pobūdžio dokumente). Tokią išvadą patvirtina ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių projektavimo darbų santykius, nuostatos. Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statytojas (užsakovas) privalo pateikti statinio projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus (taigi ir projektavimo sąlygų sąvadą). Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį statinio projektas rengiamas vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus, bei privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, projektavimo darbų rangos sutartimi (kai projektavimas atliekamas rangos būdu). To paties straipsnio 2 dalyje išvardyti dokumentai, kuriuos turi pateikti statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui tam, kad gautų statinio projektavimo sąlygų sąvadą: duomenys apie statinį, žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai ir kt. Šios Statybos įstatymo nuostatos detalizuotos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 7 punkte nurodyta, kad privalomuosius projekto rengimo dokumentus (pagal šio STR 8 punktą į privalomųjų dokumentų sudėtį įeina ir statinio projektavimo sąlygų sąvadas) projektuotojui pateikia statytojas; statytojas parengti ar gauti privalomuosius dokumentus gali sutartimi įgalioti projektuotoją arba fizinį ar juridinį asmenį. Pagal to paties punkto nuostatas statinio projektavimo pradžia laikoma statinio projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo diena. STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 10 punkte nurodyta, kad projektas rengiamas vadovaujantis, be kita ko, privalomaisiais projekto rengimo dokumentais ir projektavimo darbų rangos sutartimi (kai projektavimas atliekamas rangos būdu), kuri sudaroma vadovaujantis CK nuostatomis. Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtintame STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ tiesiogiai neįtvirtinta, kas – statytojas ar projektuotojas – turi teisę ir pareigą kreiptis dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, tačiau 10 punkte, nurodant, kokius dokumentus būtina pateikti projektavimo sąlygų sąvadui gauti, minimas būtent statytojas (užsakovas). Akivaizdu, kad tokia reglamento nuostata neužkerta kelio civilinių teisinių santykių dalyviams įgalioti kitus asmenis įgyvendinti savo teises ir pareigas, tačiau taip pat matyti ir tai, kad tiek įstatymuose, tiek statybos normatyviniuose dokumentuose projektavimo sąlygų sąvado gavimas įtvirtintas kaip statytojo (užsakovo) teisė ir pareiga.

Iš pirmiau išdėstytų nuostatų spręstina, kad tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) perduoda savo įstatyme nustatytą pareigą gauti projektavimo sąlygų sąvadą projektuotojui (rangovui), tai turi būti aiškiai įtvirtinta šalių sudarytame susitarime, priešingu atveju ši pareiga pripažįstama statytojui (CK 6.701 straipsnio 1 dalis, Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl to, kuri iš jų pagal projektavimo rangos sutarties nuostatas turėjo kreiptis ir gauti projektavimo sąlygų sąvadą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad užsakovo pareiga gauti projektavimo sąlygų sąvadą besąlygiškai įtvirtinta įstatyme. Su tuo negalima sutikti, nes iš pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų akivaizdu, kad ši pareiga gali būti perleista ir kitai projektavimo rangos sutarties šaliai – projektuotojui (rangovui). Taigi šalių ginčas dėl to, kuriai iš jų tenka ši pareiga, spręstinas pagal tai, kaip jos dėl šios pareigos paskirstymo susitarė sudarydamos rangos sutartį. Kadangi rangos sutartyje nėra sąlygos, kuri tiesiogiai įtvirtintų vienos iš šalių pareigą gauti projektavimo sąlygų sąvadą, kyla poreikis aiškintis sutarties sąlygas vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis).

Sutarčių aiškinimo taisyklės daug kartų išsamiai analizuotos kasacinio teismo praktikoje, todėl šioje byloje kasacinio teismo teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako, tik akcentuoja tai, kad pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai sutarčių aiškinimo taisyklių tinkamai netaikė ir, spręsdami dėl šalių sutartinių teisių ir pareigų pasiskirstymo, projektavimo rangos sutarties nuostatas vertino formaliai, paviršutiniškai, neišsiaiškinę sutarties nuostatų bei šalių elgesio prieštaravimų, jų nepašalinę (pirmosios instancijos teismas apskritai nedetalizavo šalių prisiimtų sutartinių teisių ir pareigų, o apeliacinės instancijos teismas rėmėsi vien tik sutarties priedo Nr. 2 3.2 punkto nuostata, pagal kurią ieškovui už „sąvado išėmimą“ numatytas 5000 Lt atlyginimas). Teisėjų kolegija pažymi, kad nebuvo tinkamai įvertintos šios aplinkybės: 1) šalių sutarties 3 ir 4 punktų sąlygose, reglamentuojančiose atitinkamai vykdytojo ir užsakovo pareigas, prievolė gauti projektavimo sąlygų sąvadą tiesiogiai nenustatyta nė vienai iš šalių, taip pat nėra įtvirtinta įgaliojimo rangovui tai padaryti, o sutarties 2.6 punkte aiškiai reglamentuoti šalių santykiai dėl kito privalomojo projekto rengimo dokumento – projektavimo darbų užduoties, ir nurodyta, kad užsakovo pavedimu parengti projektavimo darbų užduotį įpareigojamas vykdytojas (rangovas); 2) sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja perduoti vykdytojui parengtus projektavimo duomenis, kaip numatyta šiuos duomenis reglamentuojančiuose normatyviniuose dokumentuose, per dvi savaites nuo šios sutarties pasirašymo (minėta, kad pagal įstatymus pareiga gauti projektavimo sąlygų sąvadą priskiriama statytojui – užsakovui, jeigu nesusitarta kitaip); 3) rangos sutarties priedo Nr. 2 3.2 punkte, kuriame išvardyti vykdytojo atliekami darbai ir atsiskaitymas už juos, kaip vienas darbų etapų nurodytas „sąvado išėmimas“ ir atsiskaitymas už jį – 5000 Lt; 4) Vilniaus rajono savivaldybės administracijai prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti 2008 m. balandžio 7 d. pateikė ir pasirašė atsakovas UAB „Sfeka“ (užsakovas). Teismai nepašalino šių aplinkybių prieštaringumo, nesiaiškino, kokiomis aplinkybėmis buvo kreiptasi į savivaldybę (atsakovas teigė, kad tai jis padarė už ieškovą, siekdamas pagreitinti darbus, tačiau prašyme savivaldybės administracijai greta atsakovo atstovo yra ir ieškovo atstovo parašas, ir ši aplinkybė kelia abejonių dėl atsakovo argumentų, kad ieškovas nevykdė pareigos kreiptis dėl projektavimo sąlygų sąvado), kaip buvo sprendžiamas klausimas dėl dokumentų, būtinų pateikti kartu su prašymu gauti projektavimo sąlygų sąvadą (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis), t. y. tuo atveju, jeigu tai buvo ieškovo pareiga, ar prie prašymo būtini pateikti žemės sklypo nuosavybės teisę patvirtinantys ir kiti reikalingi dokumentai buvo perduoti atsakovo ieškovui ir pan., ir kitų reikšmingų aplinkybių. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kilus šalių ginčui dėl atsakomybės už sutartinių pareigų nevykdymą ši aplinkybė turi labai svarbią reikšmę. Nuo to, kaip bus nustatytos šalių pareigos, priklauso sprendimas, kuri iš šalių laikytina pažeidusia savo sutartinius įsipareigojimus ir atitinkamai – kuriai iš šalių kyla civilinė atsakomybė už jų netinkamą vykdymą (CK 6.256 straipsnis).

Konstatuotina, kad teismai netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles ir neišsiaiškino reikšmingų šiai bylai faktinių aplinkybių – šalių susitarimo turinio. Teismų išvados dėl to, kuriai iš šalių priklausė pareiga gauti projektavimo sąlygų sąvadą, padarytos išsamiai neišsiaiškinus visų su tuo susijusių sutarties nuostatų bei faktinių aplinkybių, todėl pripažintinos nepagrįstomis ir netinkamai argumentuotomis. Kadangi bylos faktinių aplinkybių nustatymas yra fakto klausimas, nepriklausantis kasacinio teismo kompetencijai (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tai byla turi būti grąžinama nagrinėti iš naujo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė išskirtinio pobūdžio pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis) ir sprendžia, kad konstatuotas pažeidimas gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl naikintinas tik apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Nuo to, kaip bus nustatytos pirmiau nurodytos aplinkybės, priklauso ir kitų byloje kylančių klausimų sprendimas, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija negali įvertinti kitų kasacinio skundo argumentų pagrįstumo, tačiau, siekdama proceso operatyvumo ir įgyvendindama kasaciniam teismui priskirtą vienodo teisės aiškinimo ir taikymo formavimo funkciją, trumpai pasisako kai kuriais kitais kasaciniame skunde keliamais klausimais.

Dėl 2008 m. birželio 2 d. priėmimo–perdavimo akto vertinimo

Sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad byloje nebuvo tinkamai įvertintos aplinkybės, reikšmingos 2008 m. birželio 2 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto vertinimui. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šį aktą, nesiaiškino, kokie darbai juo buvo perduodami, ir išvadą apie tai, jog projektavimo darbai, nurodyti šiame akte, jų perdavimo metu iš tikrųjų dar nebuvo atlikti, padarė projektavimo darbus vertindamas kaip visumą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2008 m. birželio 2 d. akte nurodyta, jog juo perduodama tik dalis darbų, t. y. techninio projekto projektavimo darbai (išskyrus technio projekto statinio konstrukcijų sprendinius ir architektūrinės dalies techninį projektą), statinio konstrukcijų dalies darbo projektas ir statinio architektūrinės dalies darbo projektas. Apeliacinės instancijos teismo sprendime, sprendžiant dėl to, ar šie darbai buvo atlikti ir tinkamai perduoti, vartojama sąvoka „techninis darbo projektas“ neišskiriant projektavimo darbų etapų (techninio ir darbo projekto dalių) ir neišsiaiškinus, kokie darbai iš tikrųjų buvo perduoti. Teismas taip pat nenustatė, ar tie projektavimo darbai, kurių atlikimo datos ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktame projekte nurodytos vėlesnės nei 2008 m. birželio 2 d. (ir iš ko teismas darė išvadą, kad 2008 m. birželio 2 d. jie dar nebuvo atlikti), iš tikrųjų yra tie patys, kurie nurodyti 2008 m. birželio 2 d. dalies darbų perdavimo ir priėmimo akte. Šis pažeidimas taip pat taisytinas nagrinėjant bylą iš naujo apeliacinės instancijos teisme.

Dėl įsipareigojimų įvykdymo termino ir jo pratęsimo

Sprendžiant dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminų praleidimo, svarbu, minėta, išsiaiškinti termino praleidimo priežastis, t. y. nustatyti šalių priešpriešinių įsipareigojimų vykdymo eiliškumą ir tai, dėl kurios iš šalių kaltės terminai buvo praleisti, tačiau taip pat turėtų būti įvertintos aplinkybės, susijusios su nustatytų sutartinių terminų pratęsimu. Šalių rangos sutarties 9.8 punkte nurodyta, kad sutartis keičiama (pildoma) abiejų šalių pasirašytu ir antspaudais patvirtintu papildomu susitarimu, kuris yra galiojančios sutarties tąsa ir neatskiriama jos dalis. Pagal CK 6.183 straipsnio 1 dalį rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu, tačiau to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Byloje nustatyta, kad šalys, suėjus sutarties įvykdymo terminui (2008 m. sausio 1 d.), tęsė sutartinius santykius (atsakovas 2008 m. balandžio 11 d. priėmė dalį ieškovo atliktų darbų, 2008 m. balandžio 7 d. kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl projektavimo sąlygų sąvado ir pan.), derėjosi dėl darbų atlikimo sąlygų ir terminų. Šios aplinkybės vertintinos CK 6.183 straipsnio 2 dalies normos aspektu.

Tuo atveju, jeigu pagal bylos aplinkybes būtų konstatuota, kad ieškovas savo kaltais veiksmais pažeidė sutartines pareigas ir tai yra pagrindas jam taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, byloje turi būti nustatytas momentas, nuo kada ieškovui kyla atsakomybė, atsižvelgiant į tai, ar yra pagrindas konstatuoti, jog šalių susitarimu sutarties vykdymo terminas buvo pratęstas, ir jeigu taip, tai iki kurios datos. Ši aplinkybė tokiu atveju būtų reikšminga sprendžiant dėl civilinės atsakomybės dydžio.

Dėl atsakomybės dydžio

Civilinius santykius reglamentuojantys įstatymai nedraudžia sutarties šalims susitarti dėl sutartinės atsakomybės ribojimo, tačiau tokie susitarimai įstatymo ribojami, atsižvelgiant į atsakomybės rūšį, prievolės pažeidimo pobūdį ir pan. CK 6.211 straipsnyje nurodyta, kad sutarties sąlygos, kurios panaikina ar apriboja šalies atsakomybę už sutarties neįvykdymą negalioja, jeigu tokios sąlygos atsižvelgiant į sutarties prigimtį bei kitas aplinkybes yra nesąžiningos. Pagal CK 6.252 straipsnio 1 dalį šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. Be to, šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį (CK 6.252 straipsnio 2 dalis). Tai, ar šalių sutartyje įtvirtintos sąlygos, ribojančios jų atsakomybę, atitinka įstatymų reikalavimus ir nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų, vertina teismas konkrečioje byloje spręsdamas šalių ginčą, kylantį iš sutartinių teisinių santykių.

Šalių rangos sutarties 7.6 punkte nurodyta, kad, vykdytojui vienašališkai nutraukus sutartį ar sustabdžius šios sutarties vykdymą ne dėl užsakovo kaltės, vykdytojas įsipareigoja padengti visus dėl tokio sutarties nutraukimo ar sustabdymo užsakovo patirtus nuostolius ir išlaidas, tačiau bendra pagal šį punktą vykdytojo apmokamų užsakovui nuostolių ir išlaidų suma bus ne didesnė kaip 20 proc. šios sutarties bendros sumos. Rangos sutarties priedo Nr. 2 4 dalies, nustatančios atsakomybės ribas ir atlyginimą, 4.1 punkte įtvirtintos kompensacijos mokėjimo sąlygos tais atvejais, kai nusprendžiama, jog viena šalis turi atsakyti kitai šaliai; pagal šio punkto 4.1.2 papunktį bet kuriuo atveju kompensavimo dydis ribojamas sutartyje nurodytos sumos. Sutarties priedo Nr. 2 4.3 punkte nurodyta, kad didžiausia kurios nors vienos šalies išmokamos kitai šaliai kompensacijos suma yra 20 proc. sutartinės kainos.

Kasatorius procesiniuose dokumentuose rėmėsi šalių sutarties nuostatomis, ribojančiomis civilinę atsakomybę, tačiau teismai dėl to nepasisakė. Šis argumentas nurodytas ir kasaciniame skunde. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų išsiaiškinti šalių sutarties nuostatas, nustatančias jų civilinę atsakomybę, įvertinti, ar jos kvalifikuotinos kaip atsakomybę ribojančios sąlygos, taip pat spręsti dėl jų atitikties įstatymo reikalavimams.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2012 m. kovo 5 d. nutartimi patenkino ieškovo UAB „Kita kryptis“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė areštuoti atsakovui UAB „Sfeka“ nuosavybės teise priklausančio turto už 364 410 Lt iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. Teisėjų atrankos kolegija sprendė, kad tol, kol kasacinis teismas nėra padaręs vienareikšmės išvados apie apskųsto teismo sprendimo teisėtumą, yra pagrindas taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo turto areštą, nes egzistuoja būsimo teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo rizika.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nepriėmė galutinio teismo sprendimo, o grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Duomenų, kad būtų pasikeitusi šalių turtinė padėtis ar kitos aplinkybės, reikšmingos sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių priimti, byloje nepateikta, todėl konstatuotina, jog pirmiau nustatyti pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones neišnyko, taigi kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. kovo 5 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė (atsakovo turto areštas) paliktina galioti iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 144 straipsnio 1, 3 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1, 3 dalimis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. kovo 5 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovui UAB „Sfeka“ priklausančio turto areštą 364 410 Lt sumai – palikti galioti iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Gražina Davidonienė

Janina Stripeikienė