Dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-77-372/2019

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02572-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4.;

2.3.4.6; 2.3.5.2.1.; 2.3.9.2.2.; 3.3.1.14.;

3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. J. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-501-215/2018 pagal ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams J. J., V. J., trečiajam asmeniui Bendruomeniniam pagalbos vaikams centrui dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu dėl vaikų atskyrimo nuo motinos ir tėvo, gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinės globos, globėjų ir turto administratorių paskyrimo bei periodinio išlaikymo, išlaikymo skolos vaikams priteisimo. Prašė teismo: 1) taikyti nepilnametėms Z. J. ir G. J. atskyrimą nuo motinos J. J. dėl motinos sveikatos būklės; 2) taikyti nepilnametėms Z. J. ir G. J. atskyrimą nuo tėvo V. J. dėl tėvo sveikatos būklės; 3) nustatyti Z. J. ir G. J. nuolatinę globą; 4) nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskirti Bendruomeninį pagalbos vaikams centrą; 5) nepilnametėms Z. J. ir G. J. priteisti periodinį išlaikymą kiekvienai po 50 Eur kas mėnesį iki pilnametystės iš motinos J. J., taip pat priteisti išlaikymo skolą – 296,86 Eur; 6) nepilnametėms Z. J. ir G. J. priteisti periodinį išlaikymą kiekvienai po 50 Eur kas mėnesį iki pilnametystės iš tėvo V. J., taip pat priteisti išlaikymo skolą – 296,86 Eur.

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovai dėl savo sveikatos būklės ir socialinių įgūdžių nėra pajėgūs tinkamai pasirūpinti mažametėmis dukterimis bei suteikti saugias gyvenimo sąlygas. Pažymėjo, jog vaikų motinai nuo gimimo diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, organinis mišrus afektinis sutrikimas; moteris nuo 1993 metų reguliariai lankosi pas gydytojus psichiatrus, jai yra paskirtas medikamentinis gydymas; moteris dėl emocijų ir elgesio sutrikimų periodiškai gydyta psichiatrijos ligoninėse; serga epilepsija; yra iš dalies darbinga. Ieškovas nurodė, jog vaikų tėvas pas gydytojus psichiatrus lankosi nuo 2001 metų; jam diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu; reguliariai pas gydytojus nesilanko; yra iš dalies darbingas.

3. Ieškovas nurodė, kad šeima Tarnybos pradėta stebėti nuo 2014 m. balandžio 23 d., kada Mažeikių rajono policijos komisariatas informavo apie tai, jog 2014 m. balandžio 18 d. į Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių pristatytas naujagimė Z. J., kuri buvo rasta prie prekybos centro esančiame griovyje. Akcentavo, jog 2014 m. balandžio 30 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-1080 J. ir V. J. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Pažymėjo, jog nuo 2014 m. gegužės 19 d. socialinės rizikos šeimai paskirtos socialinės priežiūros paslaugos, kadangi buvo reikalinga pastovi socialinio darbuotojo pagalba ir priežiūra auginat mažametį vaiką, nes dėl tėvų sveikatos būklės (abiejų tėvų protinio atsilikimo) jie negeba tinkamai tvarkytis buityje ir socialinėje aplinkoje.

4. Ieškovas akcentavo, jog teikti paslaugas šeimai darėsi vis sudėtingiau – šeima vengė bendrauti su paslaugas teikiančiais darbuotojais, nekalbėjo telefonu, atvykusių neįsileisdavo, vaikų tėvas tapo agresyvus socialinių darbuotojų atžvilgiu, šeima nereagavo į pastabas tvarkytis buitį, mergaitės buvo vis labiau neprižiūrėtos. Ieškovo vertinimu, atsakovų gyvenamoji aplinka yra netinkama vaikams augti, kadangi buityje nuolat trūksta tvarkos, švaros, namuose tvyro dvokas, mėtosi daiktai, vaikų rūbai, neplauti indai, maisto ruošos įrankiai, nėra sudarytos sąlygos saugiam vaikų vystymuisi; be to – vaikams kyla fizinė grėsmė.

5. Ieškovas nurodė, jog vaikai yra paimti iš biologinės šeimos, jiems nustatyta laikinoji globa. Akcentavo, kad atsakovai nėra pajėgūs tinkamai rūpintis savo vaikais ir visokeriopai tenkinti jų poreikius, dėl savo gebėjimo ir suvokimo negali vaikų auginti savarankiškai, tėvai nėra visiškai adekvatūs, todėl nesuvokia teikiamos jų šeimai pagalbos auginant vaikus svarbos, todėl vaikams kyla nuolatinė grėsmė. Pažymėjo, jog teikiant šeimai nuolatinę paramą ir pagalbą, atsakovai nesugebėjo užtikrinti saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų savo mažamečiams vaikams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nusprendė: 1) atskirti Z. J. nuo tėvo V. J. dėl tėvo sveikatos būklės; 2) atskirti G. J. nuo tėvo V. J. dėl tėvo sveikatos būklės; 3) atskirti Z. J. nuo motinos J. J. dėl motinos sveikatos būklės; 4) atskirti G. J. nuo motinos J. J. dėl motinos sveikatos būklės; 5) nustatyti nuolatinę globą Z. J. ir G. J., jų globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirti Mažeikių Bendruomeninį pagalbos vaikams centrą, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su globėju, globėjo buveinės vietoje; 6) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-06-22 įsakymus Nr.A1-1420 ir Nr. A1-1419, kuriais nepilnametėms Z. J. ir G. J. buvo pratęsta laikinoji globa; 7) priteisti iš V. J. išlaikymą Z. J. ir G. J. po 50 eurų mokamomis išmokomis kiekvienai kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2017-08-31 iki dukrų pilnametystės; 8) priteisti iš J. J. išlaikymą Z. J. ir G. J. po 50 eurų mokamomis išmokomis kiekvienai kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2017-08-31 iki dukrų pilnametystės; 9) priteisti iš V. J. išlaikymo dukroms įsiskolinimą 100 eurų; 10) priteisti iš J. J. išlaikymo dukroms įsiskolinimą 100 eurų; 11) priteisti iš atsakovų V. J. ir J. J. po 36 Eur iš kiekvieno žyminio mokesčio valstybės naudai; 12) priteisti iš J. J. 211,25 Eur (50 proc.) turėtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai.

7. Teismas nurodė, kad atsakovai J. J. ir V. J. dėl objektyvių priežasčių (t. y. dėl jiems nuo vaikystės diagnozuotų psichikos ligų ir proto negalios) neturi galimybės auklėti ir rūpintis savo dukromis, ir tokios galimybės, atsisakydami gydytis ambulatoriškai ir vartoti vaistus bei nepriimdami jiems siūlomos socialinių darbuotojų pagalbos auginant ir prižiūrint dukras, artimiausiu metu neturės. Teismas konstatavo, jog esant tokioms faktinėms aplinkybėms, yra pagrindas atskirti Z. J. ir G. J. nuo motinos ir tėvo.

8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovai yra neįgalūs, jiems nustatytas nedarbingumas, jie gauna invalidumo / netekto darbingumo pensijas, tačiau atsakovas yra dirbantis, turi nekilnojamojo turto, kurį nuomoja, konstatavo, jog ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pagrįstas ir labiau mažinti priteisiamo išlaikymo dydžio nėra pagrindo. Teismas ieškovo reikalavimą tenkino ir iš atsakovų priteisė išlaikymą nepilnametėms dukroms po 50 Eur kiekvienai ir iš kiekvieno atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

9. Teismas pažymėjo, jog ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo gali būti tenkinamas iš dalies, kadangi atsakovai dėl savo sveikatos būklės turi ribotas galimybes dirbti; lankydami vaikus, pirko kai kuriuos daiktus, maistą; dėl šių priežasčių teismas išlaikymo įsiskolinimo dydį mažino iki 100 Eur iš kiekvieno atsakovo.

10. Teismas nurodė, kad atsakovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 proc. išlaidų, todėl, tenkinant ieškovo ieškinį, iš atsakovės priteistina 50 proc. išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

11. Atsakovė (apeliantė) J. J., skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, prašo: 1) pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. liepos 31 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti; 2) nepriteisti iš J. J. bylinėjimosi išlaidų.

12. Atsakovė (apeliantė) nurodė, kad nepilnamečiai vaikai nuo motinos buvo atskirti nepagrįstai. Pažymėjo, jog dukras labai myli ir jomis rūpinasi, vaikai yra labai prie jos prisirišę. Atsakovė (apeliantė) akcentavo, jog šiuo metu jos sveikatos būklė yra labai pagerėjusi, ji nuolat lankosi pas gydytojus, geria vaistus, su sutuoktiniu gyvena atskirai bei pradėjo santuokos nutraukimo procesą.

13. Atsakovė (apeliantė) pažymėjo, jog jos šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, teikiama pagalba yra priimama, yra stengiamasi tobulinti socialinius įgūdžius. Nurodė, jog su vaikais bendrauja ir jiems būnant pas globėjus, kad labai jaudinasi ir negali ramiai gyventi be savo vaikų.

14. Skunde atsakovė (apeliantė) nurodė, jog nesutinka dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo, kadangi kiek galėjo, tiek prisidėjo prie dukrų išlaikymo. Taip pat prašė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, kadangi priteista suma yra per didelė ir ji neturi galimybės jos sumokėti. Be to – prašė nepriteisti žyminio mokesčio.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o atsakovės J. J. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas bylą dėl tėvų atskyrimo nuo vaikų nagrinėjo metus laiko, surinko įrodymus, įvertino faktines aplinkybes, jog vaikų tėvai nėra pajėgūs dėl savo sveikatos būklės savarankiškai auginti ir tinkamai atstovauti vaikų interesus. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė tiek procesines teisės normas, tiek materialines teisės normas nepažeidžiantį sprendimą. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovės prašymas panaikinti priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą grindžiamas tik formaliais pagrindais, dėl ko negali būti priimtas sprendimas panaikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas.

16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Remiantis civilinėje byloje esančiais rašytiniai įrodymais, nustatyta, kad atsakovei J. J. nuo gimimo (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini); ji reguliariai lankosi pas gydytojus psichiatrus; jai paskirtas medikamentinis gydymas. Nuo 2 metų amžiaus serga epilepsija. Dėl intelekto defekto atsakovei būdingas nepakankamas socialinis ir buitinis supratingumas, savo būklės atžvilgiu kritika nepakankama. Atsakovė yra infantili, egocentriška, reikalaujanti dėmesio sau, iškilusias socialines problemas vertina paviršutiniškai, neatspari konfliktinėms situacijoms, jos gebėjimai sprendžiant problemas, susijusias su vaiko priežiūra ir auklėjimu, yra riboti, per daug sureikšmina stresines situacijas ir turi ribotus gebėjimus konfliktų sprendimui, vadovaujasi emocijomis, nesugeba nuosekliai mąstyti ir kritiškai vertinti situacijos. Atsakovė iš dalies darbinga, iki 2051 m. gegužės 8 d. jai nustatytas 30 proc. darbingumas. A. V. J. D.. (duomenys neskelbtini); jis pas gydytojus nesilanko ir nesigydo. Atsakovas iš dalies darbingas, jam neterminuotai nustatytas 35 proc. darbingumas.

18. Kaip nustatyta, atsakovai J. J. ir V. J. – sutuoktiniai, turintys du nepilnamečius vaikus: (duomenys neskelbtini) gimusią Z. J. ir (duomenys neskelbtini) gimusią G. J.. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymais „D. Z. J. laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“ ir „D. G. J. laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“ nuo 2017 m. birželio 2 d. buvo nustatyta abiejų vaikų laikinoji globa, globėju (rūpintoju) paskirta „Žemynos“ šeimyna. 2018 m. birželio 22 d. priimtas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimas vaikams pakeisti laikinuosius globėjus iš „Žemynos“ šeimynos į laikinuosius globėjus šeimoje pas Z. A..

19. Kaip matyti iš civilinėje byloje esančių duomenų, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. SP28-263 atsakovų šeimai paskirtos socialinės priežiūros (socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo asmens namuose) paslaugos. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 8 d. įsakymu „D. J. J. ir V. J. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ Nr. A1-592 atsakovų šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu „Dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo“ Nr. 139 J. J. šeimai paskirtos socialinės priežiūros socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos asmens namuose.

Dėl ginčo esmės

20. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, konstatavo, jog atsakovai nėra pajėgūs tinkamai rūpintis savo dukromis ir visokeriopai tenkinti jų poreikius; dėl savo gebėjimų ir suvokimo apie vaikų poreikius, jie negali auginti dukterų savarankiškai; dėl pripažinto abiejų tėvų protinio atsilikimo, atsakovai nėra visiškai adekvatūs, todėl nesuvokia teikiamos jų šeimai pagalbos auginant vaikus svarbos, dėl to vaikams kyla nuolatinė grėsmė. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsniu, nusprendė atskirti nepilnamečius vaikus nuo jų tėvo ir motinos.

21. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų.

22. CK

23. Teismas pažymi, jog Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencija numato galimybę riboti vaiko ir tėvų bendravimą valstybių dalyvių vidaus įstatymuose nustatyta tvarka, kai tai reikalinga vaiko interesams. Toks ribojimas atitinka tėvų teisių, susijusių su vaikais, įgyvendinimo sustabdymą, tačiau pati tėvystė išlieka, taip pat ir tam tikros įstatyme nustatytos teisės ir pareigos.

24. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamose sąlygose ir juo būtų rūpinamasi.

25. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Kaip buvo nustatyta analizuojant civilinės bylos medžiagą – atsakovei diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, atsakovui – vidutinis protinis atsilikimas; atsakovų šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Atsakovų šeimai buvo reikalinga nuolatinė socialinio darbuotojo pagalba ir priežiūra, auginat mažamečius vaikus, kadangi dėl savo sveikatos būklės (abiejų atsakovų protinio atsilikimo, kurį patvirtina byloje esantys sveikatos priežiūros įstaigų pranešimai, psichologinio įvertinimo išvados) jie negebėjo tinkamai tvarkytis buityje ir socialinėje aplinkoje (kas matyti iš byloje esančių pažymų iš vaikų ugdymo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų), užtikrinti mažamečių vaikų saugumą (byloje esantys įrodymai liudija apie keletą incidentų, susijusiu su kilusiu pavojumi mažamečių vaikų sveikatai, taip pat apie konfliktus, buvusius tarp pačių atsakovų).

26. Minėta, kad sprendžiant klausimą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, turi būti nustatomos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės: 1) abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku; 2) reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kaip buvo nustatyta iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų – nepilnamečių vaikų laikinoji globa (rūpyba) nustatyta nuo 2017 m. birželio 2 d., nuo šios datos vaikai gyvena ne su tėvais, o laikinosios globos (rūpybos) vietos globėjos (rūpintojos) gyvenamojoje vietoje. Nepilnamečiams vaikams laikinoji globa buvo nustatyta Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymais pagal Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimus. Laikinoji globa nustatyta atsižvelgus į tai, kad teikti paslaugas atsakovų šeimai darėsi vis sudėtingiau, šeima vengė bendrauti su socialines paslaugas teikiančiais darbuotojais, nekalbėjo telefonu, atvykusių neįsileisdavo, vaiko tėvas tapo agresyvus, šeima nereagavo į pastabas tvarkytis buitį, vaikai nebuvo prižiūrimi, atsakovai teikiamos pagalbos atsisako, yra agresyvūs, vaikams kyla fizinė grėsmė augti tokioje šeimoje.

27. Apibendrinant pasakytina, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai dėl objektyvių aplinkybių (psichikos ligos) negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, negali tinkamai vykdyti savo, kaip tėvų, pareigų; nepilnamečiai vaikai su savo tėvais kartu negyvena, jiems paskirta laikinoji globa, tad būtina nuspręsti, kur vaikai turi gyventi. Nustačius dvi tarpusavyje susijusias aplinkybes (abu tėvai dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ir negali gyventi su vaikais, ir reikia nuspręsti, kur vaikai turi gyventi), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje yra pagrindas atskirti nepilnamečius vaikus nuo jų tėvų, yra visiškai pagrįsta.

28. Kartu apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

29. Skunde atsakovė (apeliantė) nurodė, jog nesutinka, kad iš jos būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas bei bylinėjimosi išlaidos. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 3.200 straipsnyje imperatyviai nustatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už tris metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovų galimybės dirbti yra ribotos dėl sveikatos būklės, į tai, kad atsakovai pirko vaikams kai kuriuos daiktus, maistą, ieškovo prašytą priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydį sumažino iki 100 Eur iš kiekvieno atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šiuo atveju buvo atsižvelgta į faktines bylos aplinkybes, susijusias su atsakovų padėtimi, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo klausimu yra teisėtas ir nekeistinas.

30. Kaip matyti iš civilinėje byloje esančių duomenų – atsakovei (apeliantei) J. J. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 50 proc. išlaidų. Pirmosios instancijos teismui ieškovo ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės (apeliantės) pagrįstai priteista 50 proc. turėtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog atsakovei (apeliantei) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 50 proc. išlaidų, pagrįstai priteisė pusę Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. liepos 13 d. pažymoje nurodytos patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos.

31. Atitinkamai, tenkinus ieškovo ieškinį, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovės (apeliantės) buvo priteistas ir žyminis mokestis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

A. J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Telšių apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai

Danutė Burbulienė

Vytautas Kursevičius

Birutė Simonaitienė