Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-25-300/2018
Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00187-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 21.11.10; 21.11.11.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R TI S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 29 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. N. atstovo advokato A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-2343-237/2018 S. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 1 200 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti atėmimu trejiems metams be transporto priemonės konfiskavimo; pripažintas kaltu pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 Eur dydžio bauda; vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtos nuobaudos subendrintos ir S. N. paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 1 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams be transporto priemonės konfiskavimo.
2. S. N. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. spalio 16 d. 0.01 val. Raseinių r. sav., rajoniniame kelyje Šiluva–Kaulakiai–Berteškiai, 12,95 km, vairavo transporto priemonę „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,12 promilių girtumas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis uždarajai akcinei bendrovei (toliau? UAB),,Š“, tuo jai buvo padaryta turtinė žala. Vairuota transporto priemonė buvo neapdrausta privalomuoju valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Šiais savo veiksmais S. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau? KET) 9, 14, 226 punktų reikalavimus.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto S. N. atstovas advokatas A. P. prašo padarytą veiką perkvalifikuoti iš ANK 423 straipsnio 3 dalies į ANK 422 straipsnio 5 dalį; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimo dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda; padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą S. N. skirti 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieniems metams, paskirtas administracines nuobaudas subendrinti.
3.1. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai kvalifikavo S. N. veiką. Eismo įvykio metu jis nebuvo transporto priemonės savininkas, buvo teisėtas jos valdytojas, todėl jo veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, o pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. ANK 423 straipsnio 3 dalies turinys iš esmės atitinka iki ANK įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau? ATPK) 127 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl, sprendžiant administracinių nusižengimų bylas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalies nuostatas, būtina atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką dėl ATPK 127 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymo. Tai yra pripažinęs Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 13 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTE3LTQ4Ny8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-17-487/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-17-487/2017">AN2-17-487/2017</a>. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau? LVAT), nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų pažeidimų padarymo, nutartyse administracinėse bylose Nr. N-575-2179/2009; N-62-2509/2010; N-261-3550/2010 nurodė, kad tokio pobūdžio bylose būtina nustatyti žalos padarymo kitų asmenų turtui faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2, 3 dalis nekyla. Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju. LVAT išaiškino, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris pažeisdamas KET apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-46/2011). Nurodytos LVAT bylos ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTE3LTQ4Ny8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-17-487/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-17-487/2017">AN2-17-487/2017</a> yra laikytinos precedentinėmis šios administracinio nusižengimo bylos atžvilgiu, todėl šioje administracinio nusižengimo byloje turi būti taikomos atitinkamose šių teismų suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės, t. y. jog asmens veika negali būti kvalifikuojama pagal ANK 423 straipsnio 3 dali, jeigu eismo įvykio metu buvo apgadinta tik jo vairuota, nors jam ir nuosavybės teise nepriklausanti, bet teisėtai valdyta transporto priemonė.
3.2. Apelianto manymu, perkvalifikavus veiką iš ANK 423 straipsnio 3 dalies į ANK 422 straipsnio 5 dalį turėtų būti paskirta straipsnio sankcijoje numatyta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieniems metams.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyrius – prašo apeliacinio skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes. Transporto priemonė „Renault Trafic“ nuosavybės teise priklauso UAB „Š“. Duomenų apie tai, kad bendrovė, atstovaujama S. L., būtų įteisinusi S. N. kaip teisėtą transporto priemonės valdytoją, nėra. Nors tyrimo metu apklaustas S. L. nurodė, kad leido S. N. naudotis bendrovei priklausančiu automobiliu, bet jis negali būti vertinamas kaip teisėtas valdytojas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.23 straipsnyje aiškiai apibrėžta teisėto daikto valdymo sąvoka, t. y. nurodyta, kad teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Šiuo atveju teisėtas transporto priemonės savininkas yra UAB „Š“, kuriam ir padaryta turtinė žala, nepriklausomai nuo to, ar turtinė žala atlyginta, ar ne.
Apeliacinis skundas atmestinas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su administracinio nusižengimo kvalifikavimu. Apelianto teigimu, jis yra teisėtas transporto priemonės valdytojas, todėl jo veika iš ANK 423 straipsnio 3 dalies turėtų būti perkvalifikuota į ANK 422 straipsnio 5 dalį.
6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTEwLTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-10-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-10-693/2018">2AT-10-693/2018</a>, 20 punktas) Taigi bylą nagrinėjanti institucija (nagrinėjamu atveju – teismas) turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad S. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Skundžiamoje teismo nutartyje nuosekliai išdėstyti teismo posėdyje ištirti įrodymai, pateikta byloje esančių įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos išvados.
8. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pripažinta, kad S. N. būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, eismo įvykio metu vairavo ne jam priklausančią transporto priemonę, kuri buvo apgadinta. Remiantis registrų duomenimis, automobilio „Renault Trafic“ savininkas yra UAB,,Š“. (b. l. 18, 29) UAB,,Š“ vadovas S. L. pripažino, kad leido S. N. įmonės automobiliu važiuoti į renginį. Kitą dieną S. N. jam papasakojo, kad nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medį ir apgadino automobilį. Kadangi S. N. pažadėjo suremontuoti automobilį, jis kaip automobilio savininkas neturi pretenzijų (b. l. 11) Iš 2018 m. lapkričio 9 d. susitarimo matyti, kad S. N. įsipareigojo suremontuoti automobilį ir jį grąžinti savininkui tokios būklės, kokios jis buvo iki įvykio. (b. l. 45–46) Teismų praktikoje pripažįstama, kad žala yra vertinamoji kategorija, jos (žalos) buvimas ar nebuvimas priklauso nuo turto savininko valios, kaip jis vertina administracinio nusižengimo padarinius. Vien aplinkybė, kad nukentėjusysis teisme nereikalavo atlyginti jam administraciniu nusižengimu padarytos žalos, kad kaltininkas susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, ją atlygino, tai administracinės atsakomybės nepašalina. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUwLTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-50-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-50-303/2018">2AT-50-303/2018</a>) Taigi nepagrįsti skundo argumentai, kad eismo įvykio metu nebuvo padaryta žala UAB,,Š“.
9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad S. N. turėtų būti laikomas teisėtu automobilio savininku, todėl jam neturėtų būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiuo teiginiu sutikti.
10. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzgtNjkzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-78-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-78-693/2018">2K-78-693/2018</a>) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Jei yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzgtNjkzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-78-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-78-693/2018">2K-78-693/2018</a>). Taip pat būtina įvertinti, ar atitinkamas precedentas rodo susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika, nes ji nėra suderinama su naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTk2LTIyMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-96-222/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-96-222/2016">2AT-96-222/2016</a>
11. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir pagrįstai nubaudė S. N. pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Daroma išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. N. atstovo advokato A. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas
