ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 29 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų S. B. ir M. N. atskiruosius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo pripažintam neveiksniu tam tikrose srityse S. B..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams 2018 m. birželio 29 d. priėmus sprendimą dėl S. B. pripažinimo neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse, 2018 m. birželio 29 d. nutartimi buvo inicijuota civilinė bylą dėl globos ir rūpybos nustatymo, globėjo ir rūpintojo bei turto administratoriaus skyrimo S. B..
2. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovas G. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje yra pateikti du sutikimai būti paskirtomis globėjomis ir rūpintojomis bei turto administratorėmis. Sutikimus pareiškė M. N. ir S. B.. Abi moterys atitinka nustatytus kriterijus būti paskirtomis globėjomis ir turto administratorėmis. Atsižvelgiant į S. B. sūnaus ir sesers išreikštą nuomonę, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius rekomenduoja S. B. globėja, rūpintoja bei turto administratore paskirti M. N.. Vis tik, kadangi abi moterys yra tinkamos būti globėjomis, šį sprendimą paliko priimti teismo nuožiūra.
3. Suinteresuotas asmuo M. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. B. yra jos dėdė. Prieš tris metus dėdės sesuo jai paskambino ir pasakė, kad dėdę išvežė į nakvynės namus, taip pat paprašė, kad ji pas jį nuvažiuotų. Nuvažiavusi į nakvynės namus, ji rado dėdę tiesiog siaubingą – gruodžio mėnesį su vasariniais rūbais, sušalusį, per langus pūtė vėjas, nei pagalvės, nei antklodės. Tuomet ji su broliene atvežė patalynę ir pavalgyti, nes valgyti nebuvo, kai pamaitino, pervilko patalynę. Ji pradėjo pas dėdę lankytis, bendravo su nakvynės namų darbuotojais, veždavo valgyti, nes pradžioje jis neturėjo nei pinigų, nieko. Vieną kartą nuvažiavus kvietė greitąją medicinos pagalbą, nes dėdei su širdimi pasidarė blogai, ligoninėje tuoj pat išsiuntė į Klaipėdą, tad rūpinosi transportavimu, kad dėdę nuvežtų ir parvežtų, vežiojo po ligonines. Grįžus iš Klaipėdos, susitarė, kad dėdę palaikytų ligoninėje, nes jo sveikata buvo silpna ir nakvynės namuose jam būtų labai sudėtinga gyventi. Reikėjo vaistų, jį vežiojo pas psichologą. Dėdė nakvynės namuose išgyveno du metus. Jai gyvenant mieste, dėdė pas ją ateidavo labai dažnai. Ji aiškinosi dėl ko dėdė atsidūrė nakvynės namuose ir žinojo, kad jam buvo iškelta baudžiamoji byla. Žinojo, kad paskirta psichiatrinė ekspertizė, nes pati jį vežiojo, bet baudžiamosios bylos nagrinėjime nedalyvavo. Buvo toks momentas, kai tyrėja sakė dėdei ir jo žmonai S. B.: „susitaikykit, kam čia tokiam amžiui tų spektaklių reikia“, tuomet ji parvežė dėdę į namus ir jis su S. B. susitaikė, pasibučiavo, buvo viskas gražu ir ji viską paliko, bet tai truko tik dvi dienas, bet kažkas atsitiko ir dėdę vėl buvo išmestas iš namų. Po teismo, kai buvo leidžiama grįžti namo, ji paskambino S. B. ir parvežė dėdę į namus. S. B. reakcija buvo normali, buvo viskas gerai. Ji iš namų dar veždavo dėdę pas gydytojus, vėliau ji ateidavo į savaitę kartą ar du, dabar nebeateina, nes visą laiką S. B. yra įžeidinėjama, užgauliojama, jai sako, kad ji nori atimti butą. Sutuoktinė jam dabar sudaro sąlygas ir tai tęsiasi jau metai. Dėdė jos rūpestį priima. Nesutinka, kad sutuoktinė S. B. būtų paskirta globėja vien todėl, kad ji žino, kad jos daugiau niekas neįleis pas dėdę, ji ja nepasitiki, nes sutuoktinė dažnai keičia nuomonę. Ji sutiktų toliau rūpintis dėde, nors kaip patektų pas dėdę ji nežino, nes jeigu būtų neįleista, galbūt reikėtų kviesti policiją, kad ją įleistų į butą.
4. Suinteresuotas asmuo S. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. B. ją sumušė ir smaugė, tuomet jis papuolė į policiją. Kol vyko tyrimas jam buvo uždrausta gyventi namuose ir bendrauti su ja. Policija beveik kasdien atvažiuodavo pas ją į namus patikrinti, ar sutuoktinis po kardomosios priemonės paskyrimo nesiartinti neatvyksta pas ją į namus, bet jis į namus negrįžo. Tuo metu, kai jis parėjo namo, kaip tik sutapo, kad atvažiavo policija patikrinti, policininkas pasakė, kad jeigu kažkas bus blogai, skambinti policijai. Po to laiko kai S. B. pradėjo reguliariai vartoti vaistus, jo elgesys visiškai pasikeitė. Dabar jis ramus, vartoja vaistus, jis skaito laikraščius, nors galimai nelabai supranta apie ką skaito. Sutuoktinis jos rūpinimąsi priima, neprieštarauja, kad ji jam padėtų ir su higiena. Vaistus dabar ji nuperka, anksčiau juos nupirkdavo M. N., o ji atiduodavo pinigus. Sutuoktinis į lauką jau laiptais nebenuliptų, jį reikėtų nešti. Jis jai atiduoda pensiją, kurią laiškininkė atneša į namus, tad finansinius reikalus tvarko taip pat ji. Ji jam pagamina valgyti ir dabar jie sutaria. Nuo to laiko, kai S. B. grįžo namo, prieš ją rankos nėra pakėlęs. Ji M. N. į namus neįleidžia, nes sutuoktinis nori ramybės. Su sutuoktiniu bendrauti paprastai neišeina, jam reikia kalbėti į vieną ausį, kurioje klausos aparatas ir kalbėti lėtai. Jeigu teismas globėja ir rūpintoja paskirtų M. N., ji nežino kaip jai pavyktų rūpintis juo, nes jis nenori matyti savo namuose kitų moterų. Ji pati nenorėtų, kad M. N. dažnai lankytųsi, bet jeigu ne dažnai ateitų, ji neprieštarautų, tik turėtų jai iš anksto pranešti. Sutuoktinis be buto daugiau jokio turto neturi. Ji yra galutinai apsisprendusi rūpintis sutuoktiniu ir sutinka toliau juo rūpintis. Sveikatos ir jėgų dar turi, jaučiasi pajėgi juo rūpintis. Jos dukra taip pat rūpestinga ir jai padeda.
5. Suinteresuoto asmens, kuriam prašoma paskirti globą, rūpyba ir turto administratorių, S. B. atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog mano, kad tokioje situacijoje, kuri yra šiuo metu, geriausia, kad S. B. globėja ir rūpintoja būtų paskirta M. N.. Pažymėjo, kad S. B. sutuoktinė pagal teisinį statusą taip pat turi rūpintis savo sutuoktiniu, tačiau kaip matoma, kai sutuoktinių santykiai šiek tiek blogėja, sutuoktinė iškart atsisako rūpintis savo sutuoktiniu. Tuo ekstremaliu momentu, kai S. B. buvo reikalinga pagalba, sutuoktinė visiškai juo nesirūpino, todėl mano, kad tokioj situacijoje globėja ir rūpintoja turėtų būti paskirta M. N.. Jokių savanaudiškų tikslų M. N. neturi, tuo tarpu sutuoktinė du metus visiškai nesirūpino S. B. bei ir dabar nuolat keičia savo nuomonę, tad kaip galima skirti tokį asmenį neveiksniu pripažinto S. B. globėja ir rūpintoja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatė pripažintam neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikrose srityse S. B. globą ir rūpybą. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 29 d. sprendimu neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pripažinto S. B. globėja, rūpintoja ir turto administratore paskyrė S. B..
7. Teismas nurodė, kad įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu duotus procese dalyvavusių asmenų paaiškinimus, sutinka, kad įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tiek M. N., tiek S. B. atitinka globėjoms (rūpintojoms) bei turto administratorėms nustatytus kriterijus – abi moterys yra sveikos, neteistos, pateikusios rašytinius sutikimus būti paskirtomis S. B. globėjomis bei abi moterys yra pajėgios rūpintis neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikrose srityse pripažintu S. B.. Nei vienas iš suinteresuotųjų asmenų nepateikė teismui duomenų, galinčių patvirtinti, kad kuri nors iš moterų šiuo metu netinkamai prižiūrėtų ar globotų S. B.. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su suinteresuotų asmenų išdėstyta pozicija, jog po konfliktinės situacijos, S. B. buvo išvarytas S. B. iš savo namų, kadangi kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, byloje dalyvavę asmenys pripažino, kad po konfliktinės situacijos S. B. buvo pritaikyta kardomoji priemonė – nesiartinti prie S. B., t. y. sutuoktiniams iki teismo sprendimo priėmimo dienos buvo draudžiama bendrauti ir gyventi viename bute. Nekyla abejonių, kad šiuo laikotarpiu S. B. labiausiai rūpinosi M. N., kuri jį visapusiškai prižiūrėjo. Nepagrįsta suinteresuoto asmens S. B. nuomone apie tai, kad M. N. turi aiškų suinteresuotumą neveiksnaus S. B. turtu. Net jei ir būdama globėja M. N. ir turėtų tokį interesą, ji globotiniui S. B. nuosavybės teise priklausančio turto ar jo dalies realizuoti neturėtų jokios galimybės dėl to, kad jos teisė disponuoti globotinio turtu būtų ribota ir tokia teise galėtų pasinaudoti tik gavusi išankstinį teismo leidimą.
8. Teismas nurodė, kad kaip nustatyta iš byloje ištirtų įrodymų, S. B. nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio grįžo gyventi į savo namus, kuriuose iki šiol gyvena kartu su sutuoktine. Po to, kai S. B. buvo paskirti vaistai, kuriuos jis vartoja reguliariai, jo elgesys pasikeitė, todėl konfliktų situacijų su sutuoktine nekyla. M. N. šiuo metu dėdę aplanko tik kartą arba du kartus per savaitę, tuo tarpu S. B. gyvendama kartu su S. B. viename bute, turi galimybę globoti ir rūpintis S. B. visą parą. Sutuoktiniai santuokoje kartu yra pragyvenę jau daugiau nei 35 metus. Suinteresuoti asmenys neneigia, kad šiuo metu S. B. rūpinasi S. B., jis yra švarus ir pavalgęs, kad sutuoktiniai sutaria. S. B. yra senyvo amžiaus, sunkiai vaikšto, neprigirdi, todėl jam reikalinga nuolatinė priežiūra, kurią teismo vertinimu gali suteikti tik kartu ar šalia gyvenantis asmuo. Kaip minėta šiuo metu su sutuoktiniu gyvena S. B., tuo tarpu M. N., net ir tuo atveju, jeigu būtų paskirta globėja (rūpintoja) nurodė, kad gyventų atskirai nuo S. B.. Byloje nėra duomenų, jog S. B. nesugebės užtikrinti kasdieninę neveiksnaus asmens priežiūrą ateityje.
9. Teismas, atsižvelgęs į esamą situaciją, į tai, jog S. B. su sutuoktine S. B. santuokoje yra pragyvenę virš 35 metų, į jų artimus asmeninius ryšius, į tai, jog šiuo metu sutuoktiniai gyvena kartu ir sutuoktinė visapusiškai rūpinasi S. B. – paruošia jam valgyti, pasirūpina jo higiena bei nuolat būna šalia, todėl kilus poreikiui, tik ji galėtų skubiai reaguoti į atitinkamas situacijas, konstatavo, kad S. B., šiuo metu laikytina tinkamiausia kandidate būti neveiksnaus ir ribotai veiksnaus S. B. globėja, todėl siekiant užtikrinti neveiksnaus asmens teises ir interesus, ji skirtina S. B. globėja, rūpintoja ir turto administratore.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
10. Suinteresuoti asmenys S. B. ir M. N. atskiraisiais skundais prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį dalyje dėl globėjos, rūpintojos ir turto administratorės neveiksniam ir ribotai veiksniam tam tikrose srityse S. B. paskyrimo, kuria paskirta S. B. pakeisti ir S. B. globėja, rūpintoja ir turto administratore paskirti M. N.. Suinteresuotas asmuo M. N. taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirieji skundais grindžiami šiais esminiais argumentais:
10.1. Teismo pagrindinis argumentas buvo tai, kad sutuoktiniai santuokoje yra pragyvenę jau daugiau negu 35 metus ir, kad S. B. reikalinga nuolatinė priežiūra, kurią gali suteikti tik kartu ar šalia gyvenantis asmuo. Šiuo atveju teismas supainiojo globos (rūpybos) institutą su slaugos institutu. Kaip minėta, globa yra nustatoma, siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus. O slaugyti sutuoktinį S. B. gali ir net turi pareigą kaip sutuoktinė. S. B., kaip S. B. sutuoktinei išlieka galimybė nepažeidžiant sutuoktinių interesų nevaržomai su juo bendrauti ir realizuoti šeiminius ryšius.
10.2. Teismas skirdamas S. B. globėja ir rūpintoja, neatsižvelgė į jos moralines ir kitokias savybes, jos galimybę įgyvendinti globėjos ir rūpintojos funkcijas, jos santykius su sutuoktiniu, kitaip tariant teismas visiškai nevertino įrodymų esančių byloje visumos, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Akivaizdu, kad S. B. ir S. B. santykiai buvo labai įtempti. Buvo iškelta baudžiamoji byla, S. B., net du metus negalėjo gyventi namuose dėl jam paskirtos kardomosios priemonės, S. B. paskutinius tris metus juo visiškai nesirūpino, keitė savo norą globoti sutuoktinį, pati nesugeba priimti sprendimus, nes sprendimus priima tik pasitarus su dukra ar advokate, yra senyvo amžiaus (78 metai), blogai girdi, susikalbėti su ja labai sunku, nes naudoja klausos aparatą. Atsiradus įtampai tarp sutuoktinių, ar pablogėjus globotinio sveikatai labai tikėtina, kad jis vėl bus išvarytas iš namų į nakvynės namus, globos ar senelių prieglaudos namus.
10.3. Visi byloje suinteresuoti asmenys (išskyrus S. B.) kategoriškai teigė, kad M. N. būtų tinkamesnė globėja, rūpintoja ir turto administratorė. Be to, teismas nutartyje pripažino, kad nekyla abejonių, kad šiuo laikotarpiu S. B. labiausiai rūpinosi M. N., kuri jį visapusiškai prižiūrėjo. Teismas nutartyje konstatavo, kad nepagrįsta suinteresuoto asmens S. B. nuomonė apie tai, kad M. N. turi aiškų suinteresuotumą neveiksnaus S. B. turtui. Akivaizdu, kad M. N. asmenines savybės ir sugebėjimai yra žymiai didesnės negu S. B.. M. N. yra net 15 metų jaunesnė už S. B., yra išsilavinusi, pati priima sprendimus, S. B. ją pasitiki ir pats yra išreiškęs norą, kad ji jį globotų. Todėl M. N. geriau sugebės užtikrinti S. B. teises ir interesus, sukurti tinkamą socialinę ir dorovinę aplinką, apsaugos jo turtinius interesus.
10.4. Mažeikių rajono savivaldybės socialinis paramos skyrius dviejose savo išvadose pabrėžė, kad įvertinus visas faktines aplinkybes, globėja, rūpintoja ir turto administratore S. B. turi būti paskirta M. N.. Teismas negalėjo neatsižvelgti į tokį socialinės paramos skyriaus pasiūlymą, nes ją pateikė specialistai globos ir rūpybos srityse. Jeigu teismas nutarė pasielgti priešingai ir paskirti S. B. globėja, rūpintoja ir turto administratore S. B., tai turėjo svariais argumentais paneigti Socialinės paramos skyriaus pateiktas išvadas. To teismas nepadarė ir visiškai netinkamais argumentais atsisakė skirti globėja, rūpintoja ir turto administratore M. N.. Toks teismo sprendimas visiškai prieštarauja protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principui. Mažiausiai ką teismas turėjo padaryti – paskirti M. N. nors turto administratore. Atsiliepime į suinteresuoto asmens Bronislovo Dundulio atskirąjį skundą Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius nurodė, kad su skundu nesutinka, pažymėjo, kad apeliantas nepateikė teismui pakankamai duomenų apie tai, kad jo kandidatūra atitinka CPK 506 straipsnio nuostatas.
10.5. Teismas, turėdamas pareigą ypatingosios teisenos bylose būti aktyvus, neatskleidė bylos esmės ir nenustatė ar pagal savo socialines savybes, būdama beveik 80 metų amžiaus, S. B. sugebės atlikti globėjo, rūpintojo ir turto administratoriaus pareigas, t. y. ar sugebės atstovauti S. B. ir įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus bei ribotai neveiksnaus tam tikrose srityse S. B. teises ir interesus, bei būti jo turto administratoriumi. Yra pagrįstas įtarimas, kad tikrai nesugebės. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta tik tiek, kad S. B. sugeba atlikti tik tai slaugytojos funkcijas buitiniame S. B. aptarnavime (pavalgydinti, išskalbti drabužius, numaudyti ir kt.), bet tik ne globėjos, rūpintojos, o, tuo labiau, turto administratorės pareigas. Globėjo, rūpintojo funkcijos nėra slaugytojo funkcijos. Todėl Socialinės paramos skyrius, matydamas, kad S. B. realiai nesugebėtų atlikti globėjo, rūpintojo ir turto administratoriaus pareigų, pasiūlė skirti globėja, rūpintoja ir turto administratore M. N..
10.6. Teismas pažeidė materialines teisės normas – neteisingai aiškino ir taikė CK teisės normas, reglamentuojančias globėjo, rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimą, be to, pažeidė proceso teisės normas, numatytas CPK 185 straipsnyje, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Tokie teisės normų pažeidimai nulėmė dalinai nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimą.
11. Byloje išvadą teikianti institucija Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į suinteresuotų asmenų skundus prašo juos tenkinti. Nurodė, kad skyrius, kaip išvadą teikianti institucija, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams teikė išvadą. Atsižvelgiant į S. B. ir jo sūnaus G. B., brolio S. B., sesers D. B. išreikštą nuomonę, įvertinus M. N. galimybę globoti S. B., rekomendavo teismui nustatyti pripažintam neveiksniam ir ribotai veiksniam tam tikrose srityse S. B. globą, rūpybą, globėja, rūpintoja ir turto administratore paskirti M. N.. Kadangi abu suinteresuoti asmenys tiek S. B., tiek ir M. N. pagal medicininius dokumentus buvo tinkamos skirti globėjomis/rūpintojomis ir turto administratorėmis galutinį sprendimą paliko priimti teismui. Skyrius, kaip išvadą teikianti institucija, palaiko atskiruosius skundus juose išdėstytais motyvais ir argumentais.
12. Suinteresuotas asmuo S. B. atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus atmesti kaip nepagrįstus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. S. B. niekada nebuvo išvariusi savo vyro S. B. iš jų namų, su kuriuo jau gyvena santuokoje daugiau kaip 35-rius metus. Tačiau, kaip sutuoktinis buvo padaręs savo žmonai, nusikalstamą veiką, prieš ją smurtavo ir buvo ją sužalojęs, bei žmona gydėsi, todėl dėl sutuoktinio S. B. 2015-11-23,2015-11-26 neteisėtų nusikalstamų veiksmų sutuoktinės atžvilgiu, jam buvo iškelta baudžiamoji byla bei todėl S. B. buvo pritaikyta kardomoji priemonė – nesiartinti jam prie sutuoktinės S. B.. Todėl sutuoktiniai kol vyko baudžiamoji byla ir negalėjo gyventi tuo metu kartu, S. B. buvo priverstas ir dėl savo kaltės gyventi nakvynės namuose ir kitose globos ir gydymosi įstaigose. Ir šiuo atveju S. B. kaltės visiškai nėra.
12.2. S. B. žmona tinkamai ir labai gerai prižiūri savo neįgalų sutuoktinį ir nesiruošia sutuoktiniui, pablogėjus jo sveikatai, savo vyrą išvaryti iš namų, jį patalpinti nakvynės, globos ar senelių prieglaudos namuose. Tai galėtų padaryti tik suinteresuotas asmuo M. N., kuri negyvena kartu su S. B. ir negali gyventi su juo jo ir jo žmonos namuose. Jeigu teismas M. N. būtų paskyręs S. B. globėja bei jo turto administratore, tai tikrai būtų yra reali galimybė, kad savo amžių baigiantis pagyvenęs S. B., būtent M. N. iniciatyva būtų patalpintas ir nakvynės namuose, globos namuose ar senelių prieglaudos namuose.
12.3. Iš suinteresuotų asmenų pasisakymų ir iš byloje ištirtų įrodymų, matyti, kad nuo 2017 m. rugsėjo 7 d., kai S. B. grįžo gyventi į savo namus, kuriuose gyvena kartu su sutuoktine S. B., tarp jų konfliktų iki šiol nevyksta. Sutuoktinė S. B. gyvendama su sutuoktiniu S. B. savo bute visą parą, turi galimybę jį globoti ir juo rūpintis, jam duoti laiku vaistus, tinkamai prižiūrėti. Nagrinėjant civilinę bylą teisme, visi suinteresuoti asmenys neneigė, kad S. B. rūpinasi savo sutuoktiniu S. B., jis yra švarus ir pavalgęs, sutuoktiniai sutaria. S. B. yra senyvo amžiaus, sunkiai vaikšto, negirdi, todėl jam reikalinga nuolatinė priežiūra, kurią teismo vertinimu gali suteikti tik kartu ar šalia gyvenantis asmuo. Kai tuo tarpu M. N., kuri primygtinai nori būti S. B. globėja ir rūpintoja, teismo posėdžio metu nurodė, kad ji gyventų atskirai nuo S. B.. Byloje duomenų nėra, kad kad S. B. nesugebės užtikrinti kasdieninių neveiksnaus asmens priežiūrą ateityje.
13. Suinteresuotas asmuo S. B. (pripažinto neveiksnaus asmens S. B. brolis) atsiliepimu į atskiruosius skundus prašė juos tenkinti. Nurodė, kad pritaria visiems atskirųjų skundų argumentams.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirieji skundai netenkinami.
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 29 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2YT-539-721/2018, S. B. pripažintas neveiksniu septyniose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei ribotai veiksniu dvejose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. S. B. gyvena jam su sutuoktine S. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute. Santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2018 m. rugpjūčio 7 d. pateikė išvadą, kurije rekomendavo S. B. globėja (rūpintoja) bei turto administratore konkrečiose išvardintose srityse paskirti M. N.. Kartu su pateikta išvada, teismui pateiktas 2018 m. birželio 25 d. tyrimo aktas dėl globos (rūpybos) nustatymo ir kontrolės, kuriame nurodyta, kad pokalbio su S. B. metu, S. B. graudinosi, skundėsi širdies ligomis, sakė, kad jam diagnozuota prostata, taip pat šlubuoja atmintis, pavalgo jam patiektą maistą, kurį pagamina sutuoktinė. Teigė, kad labiausiai pasitiki pusseserės dukra – M. N. ir norėtų, kad ji būtų paskirta jo globėja (rūpintoja). Tikrintoja nurodė, kad M. N. pagal poreikį rūpinasi S. B. interesais, rekomenduoja jo globėja (rūpintoja) ir turto administratore skirti M. N.. S. B. sūnus G. B. 2018 m. sausio 31 d. pateikė teismui sutikimą, kuriame nurodė, jog jis sutinka jo tėvo globėja (rūpintoja) ir turto administratore būtų paskirta M. N.. M. N. nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. raštišku pareiškimu Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui yra pareiškusi, kad sutinka būti paskirta globėja (rūpintoja) ir turto administratore savo dėdei S. B. (b. l. 12, 13, 16, 18). M. N. atitinka įstatyme nustatytas sąlygas būti paskirta globėja (rūpintoja), t. y. sveika, neteista, turinti galiojančių administracinių nuobaudų tik kelių eismo srityje (b. l. 19, 20, 21).
16. 2018 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdyje S. B. teismui pateikė papildomus dokumentus, tarp kurių yra raštiškas S. B. sutikimas būti paskirta savo vyro globėja ir rūpintoja b. l. 25, 29-30, 32, 34). 2018 m. rugsėjo 27 d. teisme gautas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus raštas dėl išvados papildymo, kuriame nurodė, jog pakartotinai 2018 m. rugsėjo 17 d., kartu su M. N. apsilankė S. B. ir S. B. gyvenamojoje vietoje. M. N. buvo nupirkusi dėdei – S. B. kompensuojamus vaistus ir norėjo jį aplankyti. Buvo ieškoma kompromisų tarp abiejų suinteresuotų pusių, todėl M. N. ir S. B. buvo pasiūlyta pasidalinti globos teises, tačiau S. B. globos teisių pasidalinimui nepritarė ir pasiliko prie savo išreikšto noro, tapti savo sutuoktinio globėja (rūpintoja) ir turto administratore. 2018 m. rugsėjo 24 d. pokalbio su M. N. metu, moteris taip pat liko prie savo išreikšto sutikimo, būti paskirta S. B. globėja (rūpintoja) ir turto administratore. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius atsižvelgęs į S. B. sūnaus, brolio ir sesers išreikšta nuomonę, bei M. N. galimybę globoti – S. B., rekomendavo S. B. globėja (rūpintoja) bei turto administratore paskirti M. N., tačiau nurodė, jog tiek S. B., tiek M. N., pagal pateiktus medicininius dokumentus yra tinkamos skirti globėjomis (rūpintojomis) ir turto administratorėmis, todėl taip pat atsižvelgus į kitų suinteresuotų asmenų išreikštą nuomonę galutinį sprendimą paliko priimti teismui (b. l. 64).
17. Globos steigimo tikslas – užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą. Globa padeda neveiksniam fiziniam asmeniui įgyvendinti jo, kaip teisės subjekto, teises, sukurti tinkamą aplinką jo ekonominiams, socialiniams ir turtiniams interesams tenkinti (CK 3.238 straipsnis, CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.
18. Vadovaujantis CPK 505-508 straipsniais, teismas globėju skiria socialinės paramos skyriaus rekomenduojamą asmenį. Pretendento į globėjus ar rūpintojus parinkimas yra globos ir rūpybos institucijų pareiga, o teismas skiria globėją ar rūpintoją iš šių institucijų parinktų pretendentų. Įstatymų leidėjas, siekdamas kuo tinkamiau įgyvendinti globos instituto tikslą, nustatė globos ir rūpybos institucijai pareigą raštu pateikti teismui išvadą dėl siūlomos globėjo kandidatūros, t. y. parinkti kandidatą į globėjus. Ši išvada reikšminga tuo, kad ją pateikia specializuota institucija, kuri kontroliuoja ir prižiūri globėjų veiklą. Išvada padeda teismui vertinant ją kartu su kitais surinktais įrodymais parinkti geriausią neveiksnaus asmens globėją, turto administratorių. Tačiau, ši išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma teismui (CPK 185 straipsnis).
19. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, išanalizavus bylos medžiagą, nėra pagrindo sutikti su suinteresuotų asmenų išdėstyta pozicija, jog po konfliktinės situacijos S. B. buvo išvarytas S. B. iš savo namų, kadangi po konfliktinės situacijos S. B. buvo pritaikyta kardomoji priemonė – nesiartinti prie S. B., t. y. sutuoktiniams iki teismo sprendimo priėmimo dienos buvo draudžiama bendrauti ir gyventi viename bute.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog S. B. su sutuoktine S. B. santuokoje yra pragyvenę virš 35 metų, į jų artimus asmeninius ryšius, į tai, jog šiuo metu sutuoktiniai gyvena kartu ir sutuoktinė visapusiškai rūpinasi S. B. – paruošia jam valgyti, pasirūpina jo higiena bei nuolat būna šalia, todėl kilus poreikiui, tik ji galėtų skubiai reaguoti į atitinkamas situacijas, pagrįstai konstatavo, kad S. B., šiuo metu laikytina tinkamiausia kandidate būti neveiksnaus ir ribotai veiksnaus S. B. globėja.
21. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir įrodymus ir pagrįstai neveiksniu tam tikrose srityse pripažinto S. B. globėja ir turto administratore paskyrė S. B.. Kaip minėta, globa (turto administravimas) yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikrose srityse fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 str. l d.). Atskirųjų skundų argumentai, jog S. B. yra senyvo amžiaus, blogai girdi, susikalbėti su ja labai sunku, nes naudoja klausos aparatą, be to, atsiradus įtampai tarp sutuoktinių, ar pablogėjus globotinio sveikatai labai tikėtina, kad jis vėl bus išvarytas iš namų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo teigti, kad S. B. netinkamai vykdys globėjos pareigas. Sutiktina su S. B. atsiliepime į atskiruosius skundus nurodytu argumentais, kad nagrinėjant civilinę bylą teisme, visi suinteresuoti asmenys neneigė, kad S. B. rūpinasi savo sutuoktiniu S. B., jis yra švarus ir pavalgęs, sutuoktiniai sutaria. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kad S. B. nesugebės užtikrinti kasdieninių neveiksnaus asmens priežiūrą ateityje.
22. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas reglamentuota, kad jeigu globėjas ar rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jie gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų (CK 3.246 straipsnio 3 dalis). Kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismo paskirtai globėjai S. B. netinkamai vykdant savo globėjos pareigas, ji gali būti nuo šių pareigų nušalinata, paskiriant naują globėją.
23. Apeliacinės instancijos teismui, įvertinus byloje esančių duomenų visetą, darytina išvada, pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų reikalavimų. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti dėl argumentų, nurodytų atskiruosiuose skunduose, nėra pagrindo.
Civilinė byla Nr. 2S-177-357/2019
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02978-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija:
3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.5.10. (S)
24. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnis 1 dalis).
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju S. B. ir M. N. suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl atmetus M. N. atskirąjį skundą, S. B. iš M. N. priteistinos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, punktu, teismas
n u t a r i a :
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš M. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rasa Bartašienė