Byla Nr. TS-4-878/2026
Teisminio proceso Nr. 1-43-3-00018-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.15.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. sausio 15 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,
nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. N. skundą dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo E. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teismas
n u s t a t ė :
E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)), nuteistas Austrijos Respublikos Feldkircho apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnį, 128 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 130 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 2 punktą laisvės atėmimo 1 827 dienoms bausme (įsiteisėjimo data (duomenys neskelbtini)). Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi pripažintas Austrijos Respublikos Feldkircho apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendis, priimtas E. N. atžvilgiu, ir leista jį vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, suderinta nuteistajam E. N. Austrijos Respublikos Feldkircho apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnį (vagystė), 128 straipsnio 2 dalį (sunki vagystė), 129 straipsnio l dalies 1 punktą (vagystė įsilaužiant), 130 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus (taikomas kartu su 1 dalies 1 ir 2 punktais, 15 dalį, 12 dalies 3 punktą (vagystė dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje) paskirta penkerių metų vienos dienos laisvės atėmimo bausmė su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 25 straipsnio 4 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatyta laisvės atėmimo bausme ir palikta jam šiuo nuosprendžiu paskirta penkerių metų vienos dienos laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas iš dalies Austrijos Respublikoje atliktos bausmės laikas ir visas kardomojo kalinimo laikas, kurį E. N. buvo sulaikytas ir suimtas Austrijos Respublikoje. E. N. bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini). Bausmės vykdymo pabaiga – (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos E. N. gali būti taikomas atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šią bausmės dalį nuteistasis atliko (duomenys neskelbtini).
(Duomenys neskelbtini) (toliau ir – Komisija) (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau ir – Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam E. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, rekomenduojant laisvės atėmimo vietų įstaigai dėl šio nuteistojo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo šias priemones: 1) numatyti priemones, skirtas: valdyti impulsyvų elgesį, ugdyti atsakomybės jausmą, išlaikyti vidinę motyvaciją tolesnei elgesio korekcijai, koreguoti požiūrį į savo elgesį, taisyklių,| visuotinai priimtų normų laikymąsi; 2) ugdyti finansinio raštingumo įgūdžius; 3) nesant galimybei įtraukti nuteistąjį į darbinę veiklą, siūlyti nenuolatinio pobūdžio darbus. Rekomenduota nuteistajam dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo vykdyti šias priemones: 1) domėtis galimybe įsitraukti į darbinę veiklą; 2) vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones; 3) stengtis atitikti sąlygas bausmę tęsti lengvojoje grupėje; 4) savanoriškai dengti įsiskolinimus. Nustatyta pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos data – (duomenys neskelbtini) Komisija pažymėjo, kad nuteistasis E. N. aktyviai lanko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) grupes, užsiėmimų metu dalinasi savo patirtimi su kitais dalyviais. Nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) dalyvavo ir baigė (duomenys neskelbtini), tačiau nuteistajam būdingas kriminalinės karjeros modelis. Jo nusikalstamo elgesio ir itin maža, nestabili darbinė patirtis indikuoja, jog nusikaltimai buvo jo gyvenimo būdas ir pragyvenimo šaltinis. Asmuo yra daręs nusikaltimus bausmės atlikimo metu. Nors šiuo metu yra stebimas progresas resocializacijos procese, manytina, jog šis trumpas intervencijų laikotarpis dar neleidžia daryti tvirtos išvados, kad asmuo yra pakeitęs savo nuostatas ir visiškai atsisakęs nusikalstamo elgesio. Pastebėtina dviprasmiška motyvacija darbinei veiklai, kuri indikuoja ne visišką įsitraukimą į resocializacijos procesą. Manytina, kad siekiant nuoseklios resocializacijos nuteistajam, bausmę atliekančiam (duomenys neskelbtini), būtų tikslinga siekti lengvesnių bausmės atlikimo sąlygų. Teistas 11 kartų (Lietuvoje ir užsienyje), trečią kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Būdingas teisės pažeidimų modelis. Nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis įvykdė laisvės apribojimo metu. Atsakomybę už teisės pažeidimus prisiima, tačiau stebima, kad savo vaidmenį (vykdant nusikaltimus) stengiasi minimalizuoti, pasiteisindamas aplinkybių nežinojimu ir pernelyg dideliu pasitikėjimu kitais asmenimis. Neįgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nei (duomenys neskelbtini), oficialios darbo patirties (duomenys neskelbtini). Pagal gautus vykdomuosius raštus skolos likutis (duomenys neskelbtini) eurai, turi baudų už administracinius nusižengimus, kurių?suma siekia (duomenys neskelbtini) Eur. Šiuo metu neturi oficialaus pajamų šaltinio, finansiškai remiamas artimųjų, savanoriškai atlyginęs tik 50 eurų. Nuteistajam būdingas impulsyvumas, orientavimasis į asmeninių poreikių tenkinimą, tų pačių klaidų kartojimas, neįvertinimas savo elgesio pasekmių, problemų sprendimo įgūdžių stoka, paviršutiniškas požiūris į savo elgesį bei nepakankamas gebėjimas priimti ir laikytis nustatytų taisyklių, visuotinai priimtų moralinių normų. Nustatyta (duomenys neskelbtini) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Komisija konstatavo, jog E. N. neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų bei, atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas, mano, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad, būdamas laisvėje, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis E. N. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos Nutarimo (toliau ir – Skundas). Skunde nurodė, jog iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad Komisija lygtinį paleidimą vertina kaip atleidimą nuo bausmės, nevertindama lygtinio paleidimo – kaip efektyviausios priemonės prieš pakartotinį nusikalstamumą. Komisija ignoravo lygtinio paleidimo instituto paskirtį ir tikslus, kas daro skundžiamą Nutarimą neteisėtu.
Skundą argumentuoja tuo, jog:
- lygtinio paleidimo institutas jo atžvilgiu galėjo būti taikomas dar (duomenys neskelbtini) (bent jau svarstomas toks klausimas), tačiau tokie veiksmai nebuvo atlikti, taip pažeidžiant BVK normas. Tokia situacija, kai kalėjimo institucijos nesilaiko įstatymo reikalavimų, o iš kalinių reikalauja griežto įstatymo laikymosi, laikytina dvigubais standartais, o tai neskatina kalinių taisytis ir tokia situacija yra netoleruotina;
- turimų teistumų skaičius laikytinas statiniu kriminogeniniu veiksniu, kurio pakeisti jis negali, tad Nutarime nurodyti argumentai dėl 11 teistumų yra neetiški, šios aplinkybės buvo įvertintos skiriant bausmę, jų naudojimas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą laikytinas dvigubu baudimu;
- maža ir nestabili darbinė patirtis laikytina statiniu kriminogeniniu veiksniu, kurio pakeisti jis negali. (duomenys neskelbtini) negali suteikti jam darbo, nors ir prašė. (duomenys neskelbtini) administracijai pateikė pažymą, kad, pritaikius lygtinio paleidimo institutą, turėtų darbą, gautų legalias pajamas. Komisijos Nutarimas užkerta kelią įgyti darbinę patirtį. Pritaikius lygtinio paleidimo institutą ir sudarius galimybę dirbti, būtų galima teigti, kad darbinę patirtį įgijo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę;
- aplinkybė, kad darė nusikaltimus bausmės atlikimo metu, buvo įvertinta teismo, jų taikymas dar kartą, laikytinas dvigubu baudimu. Tokių statinių kriminogeninių veiksnių taikymas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą yra negalimas;
- Nutarime teigiama: „nors šiuo metu yra stebimas progresas resocializacijos procese, manytina, kad šis trumpas intervencijų laikotarpis dar neleidžia daryti tvirtos išvados, jog asmuo yra pakeitęs savo nuostatas ir visiškai atsisakęs savo nusikalstamo elgesio“. Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 6 d. tarnybiniame pranešime Nr. LV-39636 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos konceptualaus paaiškinimo“, nurodoma, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, gali būti fiksuojama tik tada, kai asmuo atitinka visus minėtame dokumente nurodytus kriterijus: 1) asmuo siekia atlyginti ir (ar) sumažinti turtinę žalą nukentėjusiajam (- iesiems); 2) asmuo yra įsitraukęs į resocializacijos procesą — vykdo plane numatytas priemones, valdo savo pagrindinius kriminogeninius veiksnius, geba apibūdinti vykdomų priemonių tikslus ir pagrindines veiklas, fiksuotini teigiami mąstymo ir elgesio pokyčiai; 3) dalyvauja socialinių įgūdžių lavinimo ir (ar) pozityvaus užimtumo priemonėse, turi teigiamas nuostatas į darbinę veiklą; 4) elgiasi nepriekaištingai – asmuo ne mažiau kaip du mėnesius nėra padaręs teisės pažeidimų, elgiasi sąžiningai, mandagiai ir pagarbiai. Kadangi buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini), per paskutinius du mėnesius nėra padaręs drausmės pažeidimų, darytina neginčytina išvada, jog jis padarė pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, o elgesys laikytinas nepriekaištingu. Nutarimas negali prieštarauti Lietuvos kalėjimų tarnybos išaiškinimams;
- Nutarime teigiama: „taip pat pastebėtina dviprasmiška motyvacija darbinei veiklai, kuri indikuoja ne visišką įsitraukimą į resocializacijos procesą....Neįgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimo nei (duomenys neskelbtini), oficialios darbo patirties (duomenys neskelbtini)“. Komisijai buvo žinomos aplinkybės, kad nuo (duomenys neskelbtini) jis (duomenys neskelbtini), tačiau šias aplinkybes Komisija nutylėjo, be to, nepateikė paaiškinimo, kodėl jo požiūris į darbą laikytinas dviprasmišku. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) viršininko prašė suteikti darbą, tačiau (duomenys neskelbtini) viršininkas (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išaiškino, kad laisvų darbo vietų nėra ir, kad neprivalo teikti prašymo į laisvas darbo vietas, o turi laukti (duomenys neskelbtini) administracijos siūlymo užsiimti darbine veikla. Šie faktai paneigia Komisijos išvadas apie „dviprasmišką motyvaciją“ darbinei veiklai ir rodo Komisijos šališkumą, siekį neteisėtais būdais užkirsti kelią pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu;
- Nutarime teigiama: „kad siekiant nuoseklios resocializacijos nuteistajam, bausmę atliekančiam (duomenys neskelbtini), būtų tikslinga siekti lengvesnių bausmės atlikimo sąlygų“, tačiau Nutarimas priimtas (duomenys neskelbtini), kuriame rekomenduojama „stengtis atitikti sąlygas bausmę tęsti (duomenys neskelbtini)“, nors (duomenys neskelbtini) viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jis jau buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini). Tai rodo, jog Komisija nevaldo aktualios informacijos ir priima niekinius sprendimus, kurių įvykdyti neįmanoma, nes jie jau yra įvykdyti;
- Nutarime teigiama: „atsakomybę už teisės pažeidimus prisiima, tačiau stebima, kad savo vaidmenį vykdant nusikaltimus stengiasi minimalizuoti, pasiteisindamas aplinkybių nežinojimu ir pernelyg dideliu pasitikėjimu kitais asmenimis“. Komisijai nėra žinoma, kokios aplinkybės jam buvo žinomos ir kokio laipsnio pasitikėjimas kitais asmenimis buvo darant nusikalstamas veikas, tad išvadų darymas neturint patikimos informacijos negali būti teisėtas. Stengiasi atsiriboti nuo nusikalstamos praeities, nori kurti naują, įstatymais pagrįstą gyvenimą. Priekaištai, kad siekia teisėto tikslo, yra nelogiški ir nepagrįsti;
- Nutarime teigiama: „pagal gautus vykdomuosius raštus skolos likutis (duomenys neskelbtini) eurų, turi baudų už administracinius nusižengimus, kurių suma siekia (duomenys neskelbtini) Eur. Šiuo metu neturi oficialaus pajamų šaltinio, finansiškai remia artimieji, savanoriškai atlyginęs tik 50 eurų“. Susiduriama su kazusu - Komisija netaiko lygtinio paleidimo, kadangi turi daug skolų ir jų nesumažina, tačiau kalėjimas nesuteikia darbo ir negali gauti teisėtų pajamų, todėl įsiskolinimų padengti negali. Pritaikius lygtinį paleidimą, galėtų dirbti (tuo pačiu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę), dengti įsiskolinimus. Komisija reikalauja padaryti neįmanomą arba dar daugiau – daryti nusikaltimus: įkalinimo įstaigai nesuteikiant darbo, gauti pajamas ir dengti įsiskolinimus gali tik platindamas narkotikus ar užsiimdamas kita neteisėta veikla;
- Nutarime teigiama: „nuteistajam būdingas impulsyvumas, orientavimasis į savo asmeninių poreikių tenkinimą, tų pačių klaidų kartojimas, neįvertinimas savo elgesio pasekmių, problemų sprendimo įgūdžių stoka, taip pat paviršutiniškas požiūris į savo elgesį bei nepakankamas gebėjimas priimti ir laikytis nustatytų taisyklių bei visuotinai priimtų moralinių normų“. Šie argumentai jau buvo įvertinti teismo skiriant bausmę, tad taikomas dvigubas baudimas, tai negali būti teisėta. Nuteistojo socialinė reabilitacija yra įkalinimo įstaigos atsakomybė (BVK 51 straipsnio 1 dalis), tad kyla logiškas klausimas – kodėl įkalinimo įstaiga šių trūkumų neištaisė. Individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodyta, kad jis visas priemones įvykdė ir pasiekė visų priemonių siekiamus rezultatus, todėl Komisijos priekaištai yra neteisingi ir žemina pačios kalėjimų sistemos autoritetą.
- Komisijos laisvės atėmimo vietų įstaigai suformuotos rekomendacijos prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste – EŽTT) jurisprudencijai, kurioje yra aiškinama, kad nuteistasis, jau pradėdamas atlikti bausmę, turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Komisijos rekomendacijos, kurios nebuvo žinomos pradedant atlikti bausmę, negali būti taikomos dabar, kadangi tai iš esmės paneigtų EŽTT sprendimus. Komisijos rekomendacija ugdyti finansinį raštingumą ir įtraukti į darbinę veiklą nesutampa su (duomenys neskelbtini) viršininko (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame išaiškinta, kad laisvų darbo vietų nėra ir kad nuteistasis neprivalo teikti prašymo į laisvas darbo vietas, o turi laukti (duomenys neskelbtini) administracijos siūlymo užsiimti darbine veikla. Kadangi (duomenys neskelbtini) administracija negali aprūpinti darbu (tai nėra jo atsakomybės ribose), tad ir finansinio raštingumo mokymas praranda prasmę, kadangi jokių pajamų negauna, tad mokyti, kaip tvarkytis su finansais, beprasmiška;
- Komisijos rekomenduotos priemonės prieštarauja teisės aktams. BVK 51 straipsnio 1 dalyje vienareikšmiškai ir imperatyviai nustatyta, kad: „nuteistųjų resocializaciją organizuoja ir įgyvendina laisvės atėmimo vietų įstaiga“. Komisija įkalinimo įstaigos funkcijas perkelia jo atsakomybėn ir įpareigoja vykdyti savo resocializaciją, o tai negali būti teisėta. Reikalavimai „domėtis galimybe įsitraukti į darbinę veiklą“, „stengtis atitikti sąlygas bausmę tęsti (duomenys neskelbtini)“ yra niekiniai, kadangi ir taip vykdo visas nurodytas veikas, t. y. jau perkeltas į (duomenys neskelbtini), kreipėsi su prašymu suteikti darbą bei gavo atsakymą, kad darbo vietų nėra, kad turi laukti (duomenys neskelbtini) administracijos siūlymo užsiimti darbine veikla. Komisijai jam rekomendavus, kad turi domėtis galimybe įsidarbinti, o (duomenys neskelbtini) viršininkui išaiškinus, jog jis turi laukti (duomenys neskelbtini) administracijos siūlymo užsiimti darbine veikla, jis iš esmės pastatomas į visiško kvailio vietą, kai bet koks veikimas/neveikimas bus aiškinamas ne jo naudai. Įkalinimo įstaiga, turėdama pareigą vykdyti jo resocializacijos procesą, privalėjo tai padaryti iki sueis terminas taikyti lygtinio paleidimo institutą;
- Komisija rekomendavo „vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones“, tačiau nenurodė, kokių priemonių jis yra neįvykdęs. Tokių priemonių Komisija negalėjo nurodyti, kadangi individualiame resocializacijos plane numatytas priemones yra įvykdęs pilnai;
- Komisijos išvada „nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals“ nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo instituto, kadangi BVK 83 straipsnis nustato baigtinį sąrašą atvejų, kai lygtinis paleidimas negali būti taikomas, kuriame šio punkto nėra. Komisijos sprendimas yra grindžiamas ne įstatymo normomis, o Komisijos narių šališka nuomone. Tokia išvada pažeidžia jo teisę į nekaltumo prezumpciją, kadangi net ir nieko blogo nepadarius, jau yra taikomos prevencinės priemonės už veikas, kurias „padarys“.
- turi vaiką, todėl Komisija turėjo įvertinti, kaip lygtinio paleidimo instituto taikymas jo atžvilgiu įtakotų vaiko interesus. Nenagrinėjant šio klausimo, Komisija iš esmės paneigė ES pagrindinių teisių chartijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos normas, o tai daro Nutarimą neteisėtu. Jo asmenybę teigiamai apibūdinančių duomenų visuma nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką savo elgesį pakeitė pakankamai, resocializacija yra baigta ir jis pasiruošęs grįžti ir integruotis į plačiąją visuomenę. Faktai, kad turi užtikrintą gyvenamąja vietą, darbo vietą, deklaruoja pro – socialius ateities tikslus ir ryžtą jų siekti, rodo, kad laisvėje neturėtų susidurti su sunkumais, galinčiais jį pastūmėti atgal į nusikalstamą gyvenimo būdą. Atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, bus užkirstas kelias ne tik tolesnei jo resocializacijai ir integracijai į visuomenę, bet tai netikslinga ir ekonomiškai, kadangi valstybė privalės jį išlaikyti kaip nuteistąjį. Komisija nepasisakė, kodėl jo resocializacijos procesas (jei tai būtina) negali būti tęsiamas laisvėje, taikant Probacijos įstatyme numatytas priemones ir (ar) ribojimus. Prašo Nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į Skundą nepateikė.
Nuteistojo E. N. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio korekcijos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis E. N. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog, vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi būtent nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Pažymėtina ir tai, jog teismas nesprendžia klausimo dėl Komisijos darbo organizavimo, jis nagrinėja tik priimto Nutarimo teisėtumo klausimą, tad Skunde nurodyta aplinkybė, jog lygtinio paleidimo institutas E. N. galėjo būti taikomas (bent jau svarstomas toks klausimas) dar (duomenys neskelbtini), nėra aktualus nagrinėjamo Nutarimo teisėtumo kontekste. Teismas neginčija Skunde nurodomų teiginių, tačiau, vadovaujantis jais, lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, o tai akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai. Ir nors nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog nuteistasis yra atlikęs laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau, įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Teismo vertinimu, šių kriterijų E. N. šiuo metu vis dar neatitinka dėl žemiau pateikiamų motyvų.
E. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo atveju nuteistajam lygtinis paleidimas galėtų būti taikomas tik konstatavus akivaizdžią jo pažangą, daromą mažinant riziką pakartotinai nusikalsti. Tačiau teismas, kaip ir Komisija, tokios pažangos iš esmės neįžvelgia. Sutiktina su Skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog E. N. yra įvykdęs individualiame plane jam numatytas priemones, (duomenys neskelbtini), patvirtino darbo vietos (paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju) galimybę, laikosi įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, tai teigiamai charakterizuoja šio nuteistojo elgesio dinamiką. Reaguojant į nuteistojo elgesio pozityvius pokyčius bausmės atlikimo metu, nuo (duomenys neskelbtini) jis perkeltas bausmę atlikti iš (duomenys neskelbtini) atlikimo vietos (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bausmės atlikimo vietos (duomenys neskelbtini). Taigi, įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu jo teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos nei teigiamu elgesiu nepasižymintiems nuteistiesiems.
Visos šios aplinkybės rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje E. N. stengiasi savo elgesį koreguoti tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai ir koreguotinų sričių, į kuriuos dėmesį atkreipė ir Komisija. Teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma Skunde, Komisijos Nutarime pateikti atsisakymo taikyti E. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo Socialinio tyrimo išvada. Ir nors Skunde nurodoma, jog Nutarimas grindžiamas „Komisijos narių šališka nuomone, kas negali būti teisėta“, tačiau, teismui susipažinus su Socialinio tyrimo išvada, matyti, jog būtent joje ir nurodyti Komisijos Nutarime pateikti motyvai. Tai leidžia daryti išvadą, jog Komisijos Nutarimas yra paremtas specialistų išvadomis.
Teismo vertinimu, nesutiktina ir su Skunde nurodytu argumentu, jog nuteistojo socialinė reabilitacija yra įkalinimo įstaigos atsakomybė, kadangi BVK 51 straipsnio 1 dalis, kuria nuteistasis vadovaujasi Skunde, numato, jog nuteistųjų resocializaciją organizuoja ir įgyvendina laisvės atėmimo vietų įstaiga, ji taip pat įtraukia į šią veiklą kitas įstaigas ir organizacijas, ir patikimus savanorius, tačiau, nuteistasis, dalyvaudamas resocializacijos procese, pats turi būti suinteresuotas savo teigiamu elgesio bei nuostatų pokyčių korekcija, o ne šią naštą perkeldamas laisvės atėmimo vietų įstaigai. Iš aptartos informacijos yra akivaizdu, kad nuteistojo asmenybės teigiamas pokytis yra prasidėjęs, todėl yra būtina užtikrinti jo tęstinumą. Skundą nagrinėjantis teismas pritaria Komisijos išvadai, jog nuteistojo resocializacijos procesas turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, itin atkreipiant dėmesį į aktualias problemines sritis. Ypatingai šiuo atveju, kada E. N. nustatyta net 12 dinaminių pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių: turi mažą darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; kriminalinių nuostatų palaikymas; apribojimų pažeidimai; neigiamos nuostatos visuomenės atžvilgiu. Pažymėtina, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, jog su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Taigi, nors nuteistojo elgesys statinių kriminogeninių veiksnių egzistavimo neeliminuos, tačiau tolimesnis dinaminių veiksnių šalinimas gali padėti dar labiau koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme. Pažymėtina ir tai, jog Komisijos Nutarimas grindžiamas ne prielaidomis (kaip nurodoma Skunde), o vertinant nuteistajam nustatytus pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančius dinaminius veiksnius, kurie ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojami, ir tik tokiu atveju teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti dėl jo galimo lygtinio paleidimo. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu, siekiant, jog bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, būtinos paties nuteistojo maksimalios pastangos, aktyvus prisidėjimas, kadangi lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reikalauja išsamios analizės dėl prognozuojamo nuteistojo elgesio ateityje bei įvertinimo ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Šios prognozės neabejotinai padaromas atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau ir jo elgesį praeityje bei įvertinant nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis.
Aptariamu atveju, nuteistasis E. N. teistas 11 kartų, pirmą kartą su teisėsauga susidūrė dar būdamas (duomenys neskelbtini) amžiaus, teisės pažeidimams būdingas modelis, vyrauja turtinio pobūdžio nusikaltimai, taip pat nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Be kita ko, nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis įvykdė laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu. Sistemingas E. N. nusikalstamų veikų darymas, probacijos sąlygų nesilaikymas leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, dėl to neabejotina, jog nuteistajam yra būtina dėti maksimalias pastangas siekiant pakeisti savo elgesį bei mąstymą teigiama linkme. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Skunde nuteistasis nurodo, jog „įkalinimo įstaigai nesuteikiant darbo, gauti pajamas ir dengti įsiskolinimus galiu tik platindamas narkotikus ar užsiimdamas kita neteisėta veikla“. Tokia nuteistojo pozicija teismui leidžia pagrįstai teigti, kad E. N., net ir būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir susidurdamas su finansiniais sunkumais – darbo neturėjimu ir, siekdamas dengti įsiskolinimus, kaip vienintelį pajamų šaltinį mato nusikalstamų veikų darymą, o ne kitą – teisėtą šios problemos sprendimo būdą. Tai taip pat kelia pagrįstas abejones, kad taikant E. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Ypatingai šiuo atveju, kada ir ankstesni nusikaltimai buvo padaryti dėl finansinių paskatų, o Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis laisvėje motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį stokojo, neieškojo būdų papildomas pajamas užsidirbti visuotinai priimtinais būdais. Nuolatinio, oficialaus pajamų šaltinio nebuvimas, lėšų paskirstymo kompetencijos stoka bei finansinio stabilumo trūkumas skatino nusikalstamo elgesio raišką. Iš asmens byloje esančių duomenų akivaizdu ir tai, jog nuteistasis išėjęs į laisvę susidurs su finansiniai sunkumais, kadangi, Lietuvos kalėjimų tarnybos finansų skyriaus (duomenys neskelbtini) duomenimis, pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis privalo išmokėti (duomenys neskelbtini) eurų ir, nors E. N. (duomenys neskelbtini) pildė prašymą dėl savanoriško mokėjimo antstoliui ir (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini) sumokėjo dvi įmokas po 25 eurų, tai, teismo vertinimu, nelaikytina sąmoningu siekiu padengti įsiskolinimus, o veikiau formalumu, norint pagrįsti, jog įsiskolinimai yra dengiami. Atsižvelgiant į tai, pritartina Komisijos argumentams, jog nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai gali paskatinti nuteistąjį vėl imtis teisei priešingo elgesio. Atitinkamai Komisijos Nutarime numatytos priemonės skirtos finansinio nuteistojo raštingumo stiprinimui.
Skunde nuteistasis akcentuoja, jog kadangi turi vaiką, todėl Komisija turėjo įvertinti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas įtakotų ir jo vaiko interesus. Vis dėlto nusikaltimų padarymo metu nuteistasis jau turėjo vaiką, tačiau tai nesustabdė nuo nusikaltimų padarymo, nors jis kaip suaugęs asmuo ir tėtis turėjo suprasti galimas savo veiksmų pasekmes vaiko gerovei, todėl Skunde nurodomas noras aktyviau dalyvauti savo vaiko gyvenime, užtikrinant jo interesus teismui negali būti svarbesnis nei yra pačiam nuteistajam. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ketina gyventi motinos būste, be to, vaiko motina ir sugyventinė jo laisvės atėmimo vietų įstaigoje nelanko, nėra tikras, ar ji sulauks jo grįžtant iš įkalinimo įstaigos, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių dėl E. N. santykio su vaiku užtikrinimo net ir paleidus jį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas apsauginis veiksnys: yra palaikomas artimųjų, sulaukia jų pagalbos, egzistavo (atsižvelgiant į nuteistojo atsiliepimus apie socialinius ryšius) ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau akivaizdu, kad nuo jų darymo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog E. N. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, nutylint jam nepalankius aspektus, Komisijos Nutarime padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą.
Kaip galima suprasti iš Skundo turinio, teigiama, jog Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, nepagrįstai neįvertino, kad nuteistasis (duomenys neskelbtini), lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turėtų galimybę dirbti, neturi drausminių pažeidimų, jis padarė pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, o elgesys laikytinas nepriekaištingu; įvykdė visas priemones, numatytas individualiame socialinės reabilitacijos plane, ir pasiekė visų priemonių siekiamus rezultatus. Atsakant į minėtus Skundo argumentus, teismas pažymi, kad, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nors nuteistasis ir pateikė (duomenys neskelbtini) direktoriaus pažymą, kad jam bus suteikta galimybė įsidarbinti pagalbinio darbuotojo pareigose minėtoje įmonėje, tačiau ši pažyma yra neįpareigojančio pobūdžio, be to, ji pateikta (duomenys neskelbtini), t. y. beveik prieš pusmetį, tai taip pat teismui kelia abejones, ar visgi E. N., paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, realiai būtų įdarbintas minėtose pareigose, ypatingai šiuo atveju, kada oficiali nuteistojo darbinė patirtis siekia vos (duomenys neskelbtini) ir jo nestabili darbo patirtis bei menki darbiniai įgūdžiai vis dar išlieka dinaminiu kriminogeniniu veiksniu. Sutiktina su Skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad nuteistasis neturi drausminių nuobaudų, kad įvykdęs individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės, kadangi E. N. tiesiog elgiasi taip, kaip, kad privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis – nedaryti nusižengimų, stengtis mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina ir tai, jog dėl tokio savo elgesio nuteistasis nuo (duomenys neskelbtini) perkeltas bausmę atlikti iš (duomenys neskelbtini) bausmės atlikimo vietos (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bausmės atlikimo vietos (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu tuomet, jei nuteistojo elgesys būtų neigiamas, jis tokių privilegijų neturėtų. Taigi nuteistojo teigiamas elgesys atliekant bausmę nors ir vertintinas teigiamai ir į jį atsižvelgiama, jam skiriant privilegijas, tačiau vien tokio elgesio buvimas savaime negali būti priežastis taikyti jam lygtinį paleidimą, juolab, kad iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog yra visa eilė dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio. Vis dar didelis jų skaičius nagrinėjamu atveju leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis ne maksimaliai siekia priimti teikiamą pagalbą ir koreguoti savo mąstymą bei elgesį teigiama linkme. Teismas pritaria Komisijos išvadai, jog nuteistojo resocializacijos procesas turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, itin atkreipiant dėmesį į aktualias problemines sritis.
Nors nuteistąjį šiuo metu paleidus lygtinai jis būtų prižiūrimas probacijos pareigūnų, teismas pažymi, kad ši aplinkybė savaime nereiškia, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikytųsi įstatymų, vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ar nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad bausmę laisvės atėmimo vietoje atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ar gyventi už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų, kontroliuojami kur kas griežčiau nei probuojami asmenys.
Pažymėtina ir tai, kad likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. N. yra atlikęs nemažą dalį jam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės, tačiau likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis vis dar yra žymi. Šiuo atveju pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą, ypač atsižvelgus į tai, kad nuteistasis teistas ir ankščiau, į jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo nesuvokimą dėl jo daromų nusikalstamų veikų pavojingumo. Pažymėtina, jog vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, jog nuteistajam ji jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.
Taigi, nors E. N. bausmę stengiasi atlikti tinkamai, rodo tam tikras pastangas taisytis, tačiau pritartina Komisijos išvadai, kad jo padaryta pažanga, įvertinus aukščiau paminėtus aplinkybes, dar nėra pakankama ir nesudaro pagrindo jam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, bei manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti priimamas sprendimas taikyti lygtinį paleidimą arba jo netaikyti. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja Komisijos ar teismo priimti jam palankų sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtų pažeistos jo procesinės teisės, kad Komisija būtų šališka – priešingai iš Nutrimo turinio matyti, jog jis pagrįstas specialistų išvadomis, pateiktomis Socialinio tyrimo išvadoje, kuriomis teismui abejoti nėra jokio pagrindo.
Apibendrinant tai kas išdėstyta, konstatuojama, jog Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino tinkamai ir nešališkai, tai yra, įvertino BVK 82 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, vadovavosi Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais duomenimis, aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes, tai duoda pagrindo išvadai, jog Komisija nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Pritartina skundžiamame Nutarime padarytai išvadai, kad visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.
Teismo vertinimu, nuteistojo resocializacijos procesas neabejotinai turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus, tikslingai vykdant Komisijos nurodytas rekomendacijas. Ypatingai šiuo atveju, kada iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad be statinių kriminogeninių veiksnių vis dar yra išlikusių daug dinaminių veiksnių.
Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis E. N. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Todėl teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis E. N. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, jog Komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo E. N. skundas atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo E. N. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Inga Liubinienė