Baudžiamoji byla Nr. 2K-115-628/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17454-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Vytauto Masioko ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,
nuteistajam A. R., jo gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
Priteista iš A. R. 1000 Eur nukentėjusiajam M. K. turtinei žalai atlyginti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu A. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas, pripažinus, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
A. R. nuteistas už tai, kad 2016 m. balandžio 14 d., apie 1.00 val., prie naktinio baro Kaune, Baltijos g. 90A, atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. M. K. matant nuplėšė jam nuo kaklo 700 Eur vertės auksinę grandinėlę su 300 Eur vertės keturiais auksiniais pakabučiais, taip padarė nukentėjusiajam turtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
Pirmosios instancijos teismas nusprendė išteisinti A. R. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, konstatavęs, kad byloje yra daugiau abejonių negu neginčytinų įrodymų, jog A. R. padarė jam inkriminuotą veiką, ir šių abejonių teismui nepavyko pašalinti.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs išteisintojo A. R. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta išnagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą. Iš naujo įvertinęs išteisintojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, rašytinius bylos duomenis, teismas konstatavo, kad šių įrodymų pakanka A. R. kaltei pagrįsti. Teismas padarė išvadą, kad būtent A. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pagrobė M. K. auksinę grandinėlę su dalimi auksinių pakabučių.
III. Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį arba, jeigu teismas nuspręs, kad jo kaltė įrodyta, taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą. Kasatorius skunde nurodo:
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl padarytų esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Šis teismas, panaikindamas išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė BPK 331 straipsnio 1, 2 dalyse, 305 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų reikalavimų, be to, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Teismo išvados grįstos ne išsamiai ir nešališkai ištirtų įrodymų visuma, o prielaidomis. Apkaltinamajame nuosprendyje teismas vertino tik dalį įrodymų, darydamas išvadas dėl kasatoriaus kaltės, vadovavosi prieštaringais ir vienas kitam prieštaraujančiais jį kaltinančiais įrodymais, be motyvų atmesdamas jį teisinančius įrodymus, taip ignoruodamas nekaltumo prezumpcijos principą, pagal kurį visos abejonės, nepavykus jų pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Be to, kai kuriuos faktus ir aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatavo, remdamasis abejotinais ir nepagrįstais argumentais arba visai be argumentų. Nurodyti BPK pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio l dalies 2 punktas, 3 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė nukentėjusiojo M. K. parodymais, kurie prieštarauja jo paties parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, ir daugumos liudytojų (tarp jų jo sūnaus B. K. ir barmenės A. I.) parodymams. Nukentėjusysis savo pareiškime policijai nurodė, kad A. R. nutraukė nuo jo kaklo grandinėlę bare, tačiau apklaustas pareigūno teigė, jog tai jis padarė lauke, kai jie abu stovėjo ant šaligatvio. Tos pačios apklausos metu jis nurodė, jog atėjo į barą neblaivus, o 2016 m. lapkričio 17 d. apklausiamas teisme teigė, kad buvo blaivus ir kad po įvykio jam grįžus namo namiškiai miegojo. Tačiau nukentėjusiojo sūnus B. K. teigė, kad jis nemiegojo, kad naktį tėtis jam pasakojo, jog draugai jį parvežė, išleido prie parduotuvės ir jį, einantį Apuolės gatve, užpuolė du asmenys, jis pargriuvo, prarado sąmonę ir tuo metu nuo kaklo nuėmė grandinėlę. Taigi visiškai neaišku, kas, kur ir kada atėmė iš nukentėjusiojo grandinėlę. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumo, pateikė nelogiškus motyvus, kad M. K. buvo gėda, jog jis buvo girtas ir apvogtas, todėl jis neskambino į policiją, be to, jis bijojo, kad nepabustų žmona.
Teismas kritiškai vertino liudytojo M. P. parodymus, kuriuose jis teigė matęs, kaip kasatorius su M. K. išėjo iš baro, prisidegė po cigaretę, atsisveikino ir išsiskyrė, ir jais nesivadovavo, nes barmenė A. I. pirmosios instancijos teisme paliudijo, kad nukentėjusįjį ji rado gulintį prie baro. Tačiau ši liudytoja nurodė, kad kasatorius ir nukentėjusysis iš baro išėjo atskirai, o tai prieštarauja kasatoriaus ir nukentėjusiojo parodymams, jog iš baro jie išėjo kartu parūkyti. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas M. P..
Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi policininkų D. D. ir V. P. parodymais, pagal kuriuos, jiems atvykus į barą, nukentėjusysis nurodė kasatorių, kaip grandinėlę iš jo atėmusį asmenį. Tačiau abu policininkai teigė, kad nuo nukentėjusiojo ir kasatoriaus sklido alkoholio kvapas, taigi nukentėjusysis galėjo suklysti atpažindamas kasatorių, kaip jį apvogusį asmenį. Be to, teismas kasatoriaus kaltės įrodymu pripažino 2016 m. balandžio 14 d. nakties metu vykusio kasatoriaus su D. K. telefoninio pokalbio įrašą, kuriame užfiksuota, kad jis siūlė D. K. aukso. Tačiau pirmosios instancijos teisme liudytoja D. K. parodė, kad kasatorius jos klausė, ar ji negali paimti kaip užstato jo žiedą.
Taip pat teismas be jokių įrodymų, remdamasis tik prielaida, padarė kategorišką išvadą, kad kasatoriaus turėti 350 Eur yra gauti pardavus M. K. auksą, o ne jo išlošti kazino tą pačią naktį po apsilankymo bare.
Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesivadovavo teismų praktika dėl BPK 1 straipsnio 1 dalies ir 44 straipsnio 6 dalies taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-128/2009), taip pat dėl nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-251/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-251/2010">2K-251/2010</a>, 2K-363/2013, 2K-446/2013, 2K-476/2013).
Paskirdamas nuteistajam laisvės atėmimą dvejiems metams, teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo jau praėjo pusantrų metų, dirba Kauno klinikose darbininku, apibūdinamas teigiamai, bausmę pagal ankstesnį nuosprendį yra atlikęs, be to, išlaiko sūnų. Kadangi nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių, jam gali būti taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir atidėtas bausmės vykdymas, nes bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. R. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>). Dėl to kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal žemesnės instancijos teismų nustatytas bylos faktines aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnis). Todėl nuteistojo A. R. kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamos apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, nesutinkama su nukentėjusiojo, liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimu, paliekami nenagrinėti.
Dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio
Kasatorius A. R., nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, teigia, kad jį priimant buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1, 2 dalių, 331 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimai. Pasak jo, teismas skundžiamame nuosprendyje įvertino tik dalį įrodymų, darydamas išvadas dėl kasatoriaus kaltės, vadovavosi prieštaringais ir vienas kitam prieštaraujančiais jį kaltinančiais įrodymais, be motyvų atmesdamas jį teisinančius įrodymus, taip ignoruodamas nekaltumo prezumpcijos principą. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir priimamų sprendimų argumentavimu.
Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują, apkaltinamąjį, nuosprendį, turi nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 1, 2 dalys).
Patikrinus bylos duomenis ir skundžiamo nuosprendžio turinį, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė bylos faktinių aplinkybių įvertinimą, pateikė aiškius ir detalius motyvus, kodėl nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir kodėl juos vertina kitaip (BPK 331 straipsnio 2 dalis). Šis teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, dar kartą ištyrė pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo A. R., nukentėjusiojo M. K., liudytojų B. K., A. I., K. K., D. K., D. D., V. P., M. P. parodymus, teisiamajame posėdyje patikrintus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, užfiksuotus pristatyto asmens testo nuo alkoholio protokoluose Nr. 514, 515, asmens kratos, mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokoluose, telefono pokalbių suvestinėse, taip pat apeliacinės instancijos teisme duotus nukentėjusiojo parodymus ir šių išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištirtų įrodymų visumos pagrindu padarė išvadą, jog byloje esančių įrodymų pakanka A. R. kaltei padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką pagrįsti.
Taigi apeliacinės instancijos teismas įrodymų vertinimo ir nuosprendžio surašymą reglamentuojančių normų, įtvirtintų BPK 20 straipsnyje ir 331 straipsnio 2 dalyje, nepažeidė, savo išvadas dėl A. R. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką grindė teisėtais būdais gautais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose ištirtais įrodymais. Bylos įrodymai (tiek teisinantys, tiek kaltinantys) buvo išanalizuoti ir įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Priešingai negu nurodoma kasaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje teismas išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, ir pateikė aiškius, išsamius motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl to kasatorius nepagrįstai teigia, jog buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas: tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes; esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėdamas bylą nepadarė; pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Dėl paskirtos bausmės ir BK 75 straipsnio taikymo
Kasatoriaus teiginiai dėl netinkamai paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės nepagrįsti.
Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti ar sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis).
Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančių normų nepažeidė. Šis teismas, vadovaudamasis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse, atsižvelgęs į tai, kad A. R., veikdamas tyčia, padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinęs jo asmenybę (anksčiau teistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, teistumas neišnykęs, šią nusikalstamą veiką padarė nepraėjus metams po to, kai buvo paleistas atlikęs laisvės atėmimo bausmę), nusprendė paskirti jam BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą – ir nustatyti jo trukmę dvejiems metams, t. y. tokį bausmės dydį, kuris neviršija šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos tokios bausmės rūšies vidurkio. Ši bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, atitinka savo paskirtį (BK 41 straipsnis).
Nuteistasis nepagrįstai nurodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjus jos vykdymą.
9.4. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis. Pagal BK 75 straipsnį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi įvertinti tiek nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, tiek kaltininko asmenybę. Taigi vien tai, kad kasatoriaus padaryto nusikaltimo pavojingumo kategorija ir paskirtos bausmės už jį trukmė atitinka bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, nustatytas BK 75 straipsnyje, nereiškia, kad jam paskirtos bausmės vykdymas turi būti atidėtas besąlygiškai. Šiuo atveju teismas turi įvertinti ir bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste.
9.5. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, nusprendė, kad A. R. turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Šis teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, to nenustatė ir kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, todėl taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti A. R. paskirtos bausmės vykdymą nėra teisinio pagrindo.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo arba naikinimo pagrindų, jis paliktinas galioti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. R. kasacinį skundą.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Vytautas Masiokas
Sigita Jokimaitė
