Kasacinio skundo Nr. DOK-1980/2025
Teisminio proceso Nr. 1-04-4-00036-2020-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. birželio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. S. gynėjo advokato Irmanto Balsio kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 20 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 20 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodyta, kad teismų išvados dėl inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių egzistavimo buvo padarytos netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą: BK 2 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Teismai netinkamai aiškino ir taikė nusikalstamų veikų idealiąją sutaptį. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, nepakankamai patikrino savitarpio teisinės pagalbos prašymo pagrindu iš Kanados gautų duomenų rinkimo (gavimo) teisėtumą ir leistinumą. Teismai bylos įrodymus interpretavo išimtinai kaltinimo interesais, pažeidžiant BPK 20 straipsnį, kadangi visi argumentai nurodyti selektyviai „rankiojant“ kaltinančius įrodymus. Teismų išvados padarytos nepagrįstai nesikreipus savitarpio teisinės pagalbos prašymu į JAV, t. y. nesiėmus visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Taip pat teismai neįvertino visų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė nutarties išvadų argumentavimo ir išsamaus apeliacinio skundo išnagrinėjimo nuostatų, todėl padarė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus. Teismai pažeidė ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą (EŽTK 6 straipsnio 1 dalis, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, BPK 44 straipsnio 5 dalis). Nurodyti pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą, tai lėmė teismų padarytas neteisingas išvadas dėl V. S. kaltės padarius BK 199 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikalstamas veikas. Teismai V. S. inkriminuodami BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų idealiąją sutapti, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi byloje nėra įrodyta, jog „B“ Invoice 04/05/20 yra suklastota ir net ir preziumuojant minėtos sąskaitos netikrumą, pagal kasacinio teismo praktiką suklastotos pirkimo - pardavimo sąskaitos, reikalingos muitinei procedūrai atlikti, pateikimas laikomas kitokiu muitinės kontrolės išvengimu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, todėl neturi būti inkriminuojamas kaip atskiras nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnyje. V. S. nesuvokė, jog disponavo galimai suklastota JAV įmonės „B“ Invoice 04/05/20, nesuprato, kad sąskaitos pateikimas muitinės pareigūnams gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir nenorėjo taip veikti. Kadangi jo veiksmuose nėra subjektyviojo požymio - tyčios, negalima konstatuoti, kad jis padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje kriminalizuotą nusikalstamą veiką. Kadangi V. S. veiksmuose nėra subjektyviojo BK 300 straipsnio 1 dalyje, atitinkamai ir BK 199 straipsnio 1 dalyje, numatytų nusikalstamų veikų sudėčių požymio - tyčios, teismai, pripažindami jį kaltu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, advokatas nesutinka su V. S. nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei savaip vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, V. S. palankias išvadas, nei tai padarė bylą išnagrinėję žemesniųjų instancijų teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.
Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-135/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-135/2013">2K-135/2013</a>, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).???
Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų esminių pažeidimų, pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik esminius BPK 20 straipsnio, bet ir BPK 44 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus. Nagrinėjamu atveju dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir baudžiamojo įstatymo taikymu išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Kasaciniame skunde šios išvados kasatoriaus ginčijamos įrodymų patikimumo ir pakankamumo aspektais neišdėsčius tokių teisinių argumentų, kuriuos apibrėžia BPK 368 straipsnio 2 dalis.
Taigi kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo V. S. nusikalstamas veikas kvalifikuojant pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo V. S. gynėjo advokato Irmanto Balsio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Artūras Pažarskis
Rima Ažubalytė
