M. U. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 294 str., 82 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2011/2025

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00415-2017-5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. U. ir jo gynėjo advokato Ugniaus Pėdnyčios kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 27 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis M. U. ir jo gynėjas advokatas U. Pėdnyčia prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą M. U. nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus, nes neištyrė visų bylos baigčiai reikšmingų aplinkybių, nepašalino byloje esančių neaiškumų ir nuosprendžius grindė tik netiesioginiais duomenimis bei prielaidomis. Minėti pažeidimai lėmė neišsamų įvykio išnagrinėjimą ir klaidingas išvadas dėl M. U. kaltumo padarius nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 1 dalyje.

Kasatorių vertinimu, teismų išvados nėra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais įrodymais, prieštarauja bylos duomenims. M. U. inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė. Byloje nėra tiesioginių rodymų, kad jis užsuko vandens sklendes ir jas užmūrijo. Niekas to nematė. Remiamasi tik nuteistajam antipatiją jaučiančių nukentėjusiųjų prielaidomis ir spėliojimais. Šie veiksmai M. U. preziumuoti vien dėl to, kad jis yra juridinio asmens, kuriam priklauso patalpos, vadovas. Byloje yra įrodymų, kad vandens sklendes užsuko kitas asmuo – E. A. G. B. Tai ir galėjo lemti teismų nustatytą žalą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuteistojo prašymo apklausti E. A. G. B. netenkino, o ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus atmetė, deklaratyviai įvertinęs kaip melagingus. Apeliacinės instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių, kad būtų rastas ir apklaustas minėtas asmuo. Įrodymai byloje vertinti selektyviai, pirmenybę teikiant M. U. kaltinantiems įrodymams, nepagrįstai sureikšminant tam tikrus jų aspektus, nevertinant šiems prieštaraujančių įrodymų, jų konteksto. Visi neaiškumai, pažeidžiant in dubiopro reo principą, vertinti nuteistojo nenaudai.

Pasak kasatorių, nors pagal formuojamą teismų praktiką privalėjo, pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenurodė, kokius įstatymus, nustatančius subjektinių teisių tvarką, M. U. pažeidė. Kad UAB „Namų administravimo centras“ savavališkai vykdė tariamą teisę, nurodyta tik abstrakčiai, be to, nemotyvuotas padarytos žalos dydis. Atsižvelgus į nustatytą teisinį reguliavimą, aptariama situacija kilo dėl vandens tiekėjo ir namo administratoriaus neveikimo, t. y. dėl aplaidaus pareigų vykdymo, netinkamo (nekvalifikuoto ir nesavalaikio) administruojamo turto valdymo. Pagal eksperto D. Kalibato išvadą, alternatyvus vandens tiekimas galėjo būti atkurtas per 16 valandų, net nepatekus į patalpas, o kaštai būtų siekę apie 1000 Eur, t. y. žala būtų 33 kartus mažesnė. Taigi dėl teismų nustatyto M. U. veikimo galėjo būti vertinama tik žala, kilusi per pirmas 12 ar 16 valandų, kuri savo dydžiu neatitinka savavaldžiavimo nusikaltimo sudėties didelės žalos požymio. Be to, teismai padarytą žalą vertino ne pinigine išraiška, o tik per pažeistą nukentėjusių teisę gauti vandens. Kasatorių nuomone, teismų nagrinėtas įvykis neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ir yra priskirtinas administracinių ar civilinių santykių sričiai. Nukentėjusysis J. S. yra inicijavęs civilinį procesą, kuriame žalos atlyginimo reikalauja solidariai iš penkių skirtingų subjektų. Tačiau kasatoriui taikytas baudžiamasis įstatymas. Šie gynybos argumentai atmesti formaliai. Pasak kasatorių, veika kriminalizuota dirbtinai, nes nukentėjo išskirtinį pripažinimą visuomenėje turintys asmenys ir jų artimieji. Nukentėjusieji teismams tik deklaravo, kad patyrė itin didelę neturtinę žalą. Vien tai, kad dėl kilusios situacijos visuomenėje žinomi asmenys jautėsi pažeminti, šio įsižeidimo jausmo negalima kvalifikuoti žala ir dar didele, atitinkančia savavaldžiavimo sudėties požymį.

Kasatoriai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, elgėsi procesiškai neįprastai. T. y., nors buvo prašoma pridėti prie bylos eksperto D. Kalibato išvadą, prašymas nebuvo tenkintas. Tuo tarpu kitų proceso dalyvių mažiau patikimi ir mažesnės įrodomosios reikšmės tik elektroniniu paštu teikti duomenys buvo atspausdinti ir pridėti prie bylos, o jų elektroninės versijos išsiųstos proceso dalyviams elektroniniais laiškais. Minėto eksperto išvadą nepagrįstai atsisakė pridėti prie bylos ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, pirmosios instancijos teismas, nesant BPK 82 straipsnio pagrindų ir nesutikus M. U. gynėjui, kad nukentėjusieji teismo posėdyje dalyvautų nuotoliniu būdu, leido jiems parodymus duoti ir į klausimus atsakyti posėdyje dalyvaujant nuotoliniu būdu. Tai rodo, kad proceso metu teismas suteikė prioritetą nukentėjusiųjų interesams, o ne BPK imperatyvių normų laikymuisi. Tai atsispindi ir visame procese – nukentėjusiųjų parodymams suteikta didesnė įrodomoji vertė už nuteistojo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Kaip matyti iš kasacinio skundo, kasacijos pagrindai – netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir esminiai baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimai – jame nurodomi formaliai. Iš tiesų nuteistasis M. U. ir jo gynėjas U. Pėdnyčia ginčija abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytas bylos aplinkybes, kuriomis remiantis padarytos išvados dėl M. U. kaltumo padarius BK 294 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Kasaciniame skunde, kaip ir apeliaciniame skunde, pateikiamas savas įrodymų ir aplinkybių vertinimas, kuris, kasatorių nuomone, patvirtina M. U. nekaltumą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, be kita ko, pagal nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą, nurodytas gynybos versijas paneigė ir sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. U. dėl ginčijamos nusikalstamos veikos padarymo, teisės taikymo klaidų nepadarė. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad dėl esminių apeliacinio skundo argumentų yra pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados (taip pat ir dėl išnaudojimo visų galimybių apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoją E. A. G. B. (nuosprendžio 11.5 punktas) bei pirmosios instancijos teismo sprendimo netenkinti gynybos prašymo pridėti prie bylos eksperto D. Kalibato ekspertizės aktą (nuosprendžio 25 punktas)). Kasatoriai nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų.

Kasacinio skundo teiginiai apie padarytus BPK normų ir in dubio pro reo principo pažeidimus, galimą teismų šališkumą, tiriant ir vertinant įrodymus, grindžiami tik subjektyviomis interpretacijomis ir savaime nesuponuoja išvados, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Tokie kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. U. ir jo gynėjo advokato Ugniaus Pėdnyčios kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis