Dėl prašymo nutraukti kasacinį procesą, teisės normų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu, ieškinio senaties taikymą, įrodymų pateikimą ir vertinimą, pareigą motyvuoti teismo procesinį sprendimą bei atstovavimo išlaidų atlyginimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-28-695/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23557-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.2; 2.1.5.2; 2.1.5.3; 2.1.5.4; 2.4.2.9.1; 3.2.4.9.3.2; 3.2.4.11; 3.3.1.19.4; 3.3.3.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei 859-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai pripažinti 859-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2014 m. vasario 26 d. susirinkimą neįvykusiu, šio susirinkimo sprendimus ir protokolą – neteisėtais ir negaliojančiais, byloje dalyvaujantys tretieji asmenys R. Č., S. D. (S. D.), O. V. G., A. K., A. A., J. V., E. U., A. G. G., R. K., D. V., A. M., K. S., R. P., R. V., J. J., A. J., D. T., M. B., G. N., V. N., O. K., S. D., D. P., V. R., A. M., A. K., A. Š., M. L., R. S., J. V., R. S. įmonė „Dasma“, L. A. B., L. P., K. G., V. P., T. Š., G. K., R. G., L. P., V. P., J. P., V. P., J. G., UAB „Vektrum“, A. G., Ž. S..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl prašymo nutraukti kasacinį procesą, teisės normų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu, ieškinio senaties taikymą, įrodymų pateikimą ir vertinimą, pareigą motyvuoti teismo procesinį sprendimą bei atstovavimo išlaidų atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas prašė teismo pripažinti neįvykusiu atsakovės 859-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – ir bendrija) 2014 m. vasario 26 d. susirinkimą, o šio susirinkimo sprendimus ir protokolą Nr. 14/02-26 – neteisėtais ir negaliojančiais.

Ieškovas nurodė, kad atsakovė valdo ir naudoja namo (duomenys neskelbtini) 30 butų gyventojų reikmėms tenkinti 4 nekilnojamojo turto objektus: namo ir garažų bendrojo naudojimo objektus, žemės sklypą ir elektros kabelius, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 49 fiziniams asmenims ir juridiniam asmeniui (tarp jų 15 asmenų butų name neturi). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 28 d. sprendimu įpareigojo atsakovę nustatyti naudojimosi žemės sklypu, gyvenamojo namo ir garažo bendrosios dalinės nuosavybės patalpoms realias dalis (kvadratiniais metrais), tenkančias butų ir garažų savininkams, ir žemės sklypo bei bendrų patalpų valymo ir apšvietimo kvadratinio metro kainas, atsižvelgiant į faktiškai patiriamas išlaidas, paskirstyti administravimo išlaidas bendrijos prižiūrimiems Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems objektams proporcingai šiems objektams tenkančioms tiesioginėms remonto, valymo ir apšvietimo išlaidoms.

Bendrijos valdyba 2013 m. lapkričio 10 d. paskelbė apie organizuojamą sprendimų priėmimą raštu teismo sprendimui įvykdyti, taip pat pajamų ir išlaidų sąmatai bei kainoms už paslaugas patvirtinti, valdybos nariams atšaukti, bendrijos pirmininkui ir valdybos naujiems nariams ir revizoriui išrinkti. Balsavimas raštu buvo organizuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-560 patvirtintu Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašu (toliau – ir aprašas). Visais balsavimo raštu biuletenyje nurodytais klausimais buvo priimti sprendimai, o dėl sprendimų projektų pritarė dauguma balsavime dalyvavusių asmenų. Nors po balsavimo raštu buvo atšaukti trys valdybos nariai ir vietoj jų išrinkti nauji, išrinktas bendrijos pirmininkas ir revizorius, patvirtintos žemės sklypo ir bendrojo naudojimo patalpų realios dalys, 2014 m. pajamų ir išlaidų sąmata bei bendrų patalpų ir kiemo valymo bei apšvietimo kvadratinio metro kainos, bendrijos pirmininkas 2014 m. sausio 29 d. sušaukė senos sudėties valdybos posėdį, kuriame nutarta pripažinti negaliojančiais 2013 m. gruodžio 17 d. bendrijos narių ir bendrojo naudojimo objektų savininkų balsavimo raštu priimtus sprendimus. Šiam nutarimui pritarti ir dar 4 klausimams apsvarstyti buvo nuspręsta sušaukti 2014 m. vasario 26 d. namo gyventojų susirinkimą.

Ieškovo nuomone, 2014 m. vasario 26 d. susirinkimas (toliau – ir susirinkimas), kuris protokole įvardytas kaip bendrijos narių susirinkimas, negali būti laikomas įvykusiu, o jo sprendimai – teisėtais ir galiojančiais dėl jų prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, t. y. dėl to, kad:

susirinkime dalyvavo trys bendrijos nariai, t. y. mažiau kaip pusė bendrijos narių;

bendrijos nariams nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su sprendimų projektais, jų paaiškinimais;

prie susirinkimo protokolo nėra pridėtas dalyvavusių bendrijos narių ir bendraturčių sąrašas su jų parašais bei įgaliojimais, ieškovo įgalioto atstovo pastabos dėl susirinkimo neteisėtumo ir kiti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 11 straipsnio 11 dalimi nustatyti dokumentai susirinkimo organizavimo teisėtumui pagrįsti;

dalyvavusių asmenų sąraše nėra nei A. V., kuris pirmininkavo susirinkimui, nei V. B. A., kuris buvo 3–5 klausimų pranešėju;

prieš renkant naują valdybą, nebuvo atšaukti esami 6 valdybos nariai bei valdybos pirmininkas, nors jie neišdirbo dvejų metų, šio susirinkimo sprendimai nebuvo paskelbti viešai namo skelbimų lentose ir iki 2014 m. liepos 1 d. nebuvo pakeisti pagrindiniai Juridinių asmenų registro duomenys;

sprendimas patvirtinti visų asmenų, pateikusių prašymus dėl narystės bendrijoje, negalėjo būti priimtas, nes susirinkime dalyvavo tik 3 iš 12 bendrijos narių, o valdyba nesvarstė asmenų prašymų priimti į bendriją, jų atitikties DNSBĮ ir 859-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos įstatų (toliau – ir Bendrijos įstatai) reikalavimams, ir neteikė susirinkimui jų priimti į bendriją;

susirinkimo dalyviams nebuvo pateiktas valdybos nutarimas dėl 2013 m. gruodžio 17 d. balsavimo raštu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais;

sprendimą dėl realių dalių turėjo priimti bendraturčiai, bet ne valdyba, o dėl valymo ir apšvietimo kainų kvadratiniam metrui patalpų ploto – bendrijos narių susirinkimas, tvirtindamas metinę pajamų ir išlaidų sąmatą;

valdybai ir susirinkimui nebuvo pateikta 2013 m. bendrijos veiklos ataskaita, neatliktas finansinės veiklos patikrinimas ir nepateiktos apskaičiuotos išlaidos bei 2014 m. pajamų ir išlaidų sąmatos projektas;

susirinkimas nutarė bendrų patalpų valymo, apšvietimo ir administravimo išlaidas apskaičiuoti proporcingai pagal savininkų turimo nekilnojamojo turto plotą, kurio nevalo, neapšviečia ir neadministruoja.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 274,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 105,28 Eur pašto išlaidų atlyginimo.

Teismas nurodė, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkai yra įsteigę 859-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją, kuriai pavesta įgyvendinti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. 2014 m. vasario 26 d. 19 val. (duomenys neskelbtini) įvyko susirinkimas, šio susirinkimo protokole įvardytas kaip 859-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) susirinkimas.

Įvertinus tai, kad 2014 m. vasario 26 d. susirinkimas iš esmės buvo organizuojamas bendrijos valdybos, Bendrijos įstatuose esant nustatytai pareigai bendrijos valdybai ne rečiau kaip vieną kartą per metus, pasibaigus ūkiniams metams, sušaukti bendrijos narių susirinkimą, turint tikslą organizuojamo susirinkimo metu spręsti bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirtinus klausimus, laikytina, jog 2014 m. vasario 26 d. įvyko visuotinis bendrijos narių, o ne gyventojų susirinkimas. Todėl nurodymas vien informaciniu tikslu parengtame raštelyje, kad šaukiamas gyventojų susirinkimas, savaime nepakeičia įvykusio ginčijamo susirinkimo pobūdžio. Taigi P. N., būdamas valdybos narys, negalėjo nežinoti, kokio konkrečiai pobūdžio susirinkimas yra organizuojamas. Kadangi ginčijamas susirinkimas yra bendrijos narių susirinkimas, ieškovo argumentai dėl to, kad gyventojų susirinkimas negalėjo spręsti bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirtinų klausimų, laikytinas nepagrįstu ir dėl to teismas detaliau šiuo klausimu nepasisakė.

Ieškovas teismui pateikė informacinio pobūdžio pranešimą apie organizuojamą susirinkimą. Nesant byloje kitų asmenų pareiškimų dėl nepranešimo apie šaukiamą susirinkimą viešai bendrijos skelbimų lentoje, teismas vadovavosi atsakovės 2014 m. vasario 26 d. pažyma, kurioje pateikta informacija dėl viešo pranešimo paskelbimo, ir sprendė, jog atsakovė įvykdė pareigą viešai informuoti bendrijos narius apie šaukiamą susirinkimą bendrijos skelbimų lentoje. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė pažeidė DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 14 dienų terminą pranešti apie organizuojamą susirinkimą, todėl teismas sprendė, jog šis terminas nebuvo pažeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

Kadangi susirinkime, be kita ko, buvo planuojama spręsti klausimus dėl 2013 m. pajamų ir išlaidų rezultatų bei 2014 metų sąmatos tvirtinimo, rinkti bendrijos valdybą, primininką ir revizorių, tai apie šaukiamą susirinkimą bendrijos nariai turėjo būti informuoti raštu. Pranešimai, įmesti į pašto dėžutes, neprilyginami pranešimams raštu. Bylos duomenimis, ieškovas į susirinkimą atvyko ir jame dalyvavo, susirinkimas faktiškai įvyko, jo metu buvo priimti sprendimai, t. y. nustatytas pažeidimas neapribojo kitų asmenų galimybės dalyvauti susirinkime ir balsuoti. Taigi raštu neinformavus bendrijos narių apie organizuojamą susirinkimą buvo padarytas formalus pažeidimas, neturėjęs esminės įtakos priimtų sprendimų teisėtumui ir negalintis būti pagrindu priimtus ginčijamo susirinkimo metu sprendimus pripažinti negaliojančiais.

Remdamasis DNSBĮ 2 straipsnio 11 punktu, Bendrijos įstatų 14 punktu teismas sprendė, kad bendrijos nariais galėjo būti tiek namo, kuriame įsteigta bendrija, buto (-ų), tiek ir (ar) garažo (-ų) savininkas ar bendraturtis. Ginčijamo susirinkimo metu bendrijos nariais buvo 13 asmenų: dėl 10 bendrijos narių (R. Č., S. D., O. V. G., A. K., J. V., E. U., R. K., D. V., A. M. ir A. N.) narystės bendrijoje ginčo nėra, 3 asmenų narystę bendrijoje patvirtina byloje esanti medžiaga, t. y. V. B. A. yra buto (duomenys neskelbtini) bendraturtis, A. V. yra garažo bendraturtis ir M. B. yra buto (duomenys neskelbtini) savininkas. Bendrijos narių registravimo knyga patvirtina, kad iki ginčijamo susirinkimo bendrijos nariais buvo 13 asmenų.

Butas (duomenys neskelbtini) ir garažas G4 įregistruoti A. A. vardu, tačiau įgyti po santuokos su V. B. A. sudarymo, todėl šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; jie laikytini bendraturčiais (Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – ir SŠK) 21 straipsnis). Dalyvaudama steigiamajame bendrijos susirinkime A. A. veikė abiejų bendraturčių interesais (Bendrijos įstatų 48 punktas). Pagal DNSBĮ 4 straipsnio 3 dalį, bendrijos steigėjai tampa įsteigtos bendrijos nariais. Teismas sprendė, kad bendrijos nariais ginčijamo susirinkimo metu buvo abu buto bendraturčiai A. A. ir V. B. A., turintys bendrijoje vieną balsą ir teisę atstovauti abiejų bendraturčių interesams bendrijoje bendru sutarimu, kuriam įstatymai nenustato formos reikalavimų. Todėl V. B. A., kaip bendrijos nario, dalyvavimas susirinkime laikytinas tinkamu, o duomenų, patvirtinančių, jog A. A. ginčijo vyro dalyvavimą susirinkime, nėra.

Garažas Nr. G-18 D. V. ir A. V. priklauso bendrąja jungtine nuosavybe (SŠK 21 straipsnis). D. V. dalyvavo bendrijos steigiamajame susirinkime. Taigi nuo bendrijos įsteigimo bendrijos nario teisės ir pareigos yra suteiktos tiek D. V., kaip buto (duomenys neskelbtini) savininkei, tiek ir A. V. kartu su D. V., kaip garažo bendraturčiams. Taigi A. V. turi bendrijos nario statusą ir visas bendrijos nario teises bei pareigas, kurias įgyvendina bendraturčių sutarimu.

Iš 2003 m. kovo 6 d. pranešimo matyti, kad M. B. 2003 m. teikė atsakovei prašymą dėl narystės bendrijoje. Nuo 2004 m., kai M. B. pirmą kartą dalyvavo bendrijos susirinkime kaip bendrijos narys, praėjo daug laiko, dokumentai dėl jo narystės bendrijoje patvirtinimo dėl įvairių priežasčių galėjo neišlikti. Tačiau ši aplinkybė, esant byloje rašytiniams įrodymams, patvirtinantiems faktinį šio asmens dalyvavimą ilgą laiką ne viename bendrijos susirinkime, neeliminuoja M. B. turimo bendrijos nario statuso. Taigi esantys byloje įrodymai patvirtina M. B. ir bendrijos aiškiai išreikštą valią dėl jo narystės bendrijoje ir jo dalyvavimą bendrijos veikloje, todėl šis asmuo yra bendrijos narys, turintis visas bendrijos nario teises ir pareigas.

Pagal 2014 m. vasario 26 d. bendrijos gyventojų sąrašą ir 2014 m. vasario 26 d. susirinkimo protokolą Nr. 14/02-26 ginčijamame susirinkime dalyvavo septyni bendrijos nariai. Ieškovo atstovas P. N. ginčijamo susirinkimo metu buvo bendrijos valdybos nariu, todėl dalyvaudamas organizuojant šį susirinkimą, negalėjo nežinoti apie planuojamus spręsti susirinkime klausimus, atvyko į šį susirinkimą ir balsavo atitinkamais klausimais, t. y. šiam asmeniui negalėjo būti nežinoma, kad ieškovas dalyvauja bendrijos narių susirinkime, kuriame sprendžiami su bendrijos veikla susiję ir bendrijos kompetencijai priskirtini klausimai. Be to, 2012 m. lapkričio 2 d. įgaliojimas P. N. buvo išduotas dėl atstovavimo bendrijoje. Taigi A. N. dalyvavo ginčijamame susirinkime kaip bendrijos narys.

Kadangi ginčijamo susirinkimo metu dalyvavo 7 nariai iš 13, laikytina, kad šio susirinkimo metu buvo kvorumui būtinas bendrijos narių skaičius, o įvykęs susirinkimas – teisėtas (DNSBĮ 11 straipsnio 5 dalis, Bendrijos įstatų 47 straipsnis).

Pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį ginčijamo susirinkimo metu priėmus sprendimą darbotvarkės ketvirtuoju (jis susijęs su trečiuoju klausimu) klausimu, t. y. nusprendus pavesti valdybai patikrinti esamus skaičiavimus ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu, gyvenamojo namo ir garažų bendrosios dalinės nuosavybės patalpomis realias dalis (kvadratiniais metrais), tenkančias butų, garažų savininkams, buvo įgyvendinama bendrijai priskirta pareiga įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimą. Pagal nurodytą teismo nutartį šis ginčijamas sprendimas yra vienas iš bendrijos priimtų sprendimų, kuriais remdamasis teismas sprendė, kad bendrija tinkamai įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimą. Todėl atsakovė, ginčijamo susirinkimo metu vykdydama jai pavestas pareigas ir priimdama sprendimą ketvirtuoju klausimu, neatliko neteisėtų veiksmų, o šio sprendimo priėmimas negali būti teisėtas pagrindas pripažinti ginčijamą susirinkimą neįvykusiu.

Ginčijamo susirinkimo metu priimtas sprendimas laikyti balsavimą raštu neįvykusiu negali būti pripažintas neteisėtu. Šiuo metu esant tinkamai įvykdytam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimui ir ginčijamo susirinkimo metu priimtam tinkamam sprendimui ketvirtuoju klausimu, sprendimas laikyti balsavimą raštu neįvykusiu netiesiogiai nulėmė tinkamą teismo įpareigojimo įvykdymą, o sprendimo trečiuoju klausimu panaikinimas neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.

Dėl bendrijos susirinkimo metu priimto penktojo klausimo teismas nurodė, kad susirinkimo metu buvo nutarta bendrų patalpų valymo, apšvietimo ir administravimo išlaidas apskaičiuoti proporcingai pagal savininkų turimo nekilnojamojo turto (buto ir (ar) garažo) plotą. Ginčijamame susirinkime priimtas sprendimas dėl išlaidų paskirstymo priklausomai nuo turimo ploto atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įtvirtintą įmokų apskaičiavimo tvarką (CK 4.82 straipsnio 3, 7 dalys). Bendraturčio pareiga apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas išlieka nepriklausomai nuo to, ar bendraturtis naudojasi bendru turtu, todėl ieškovo argumentai dėl bendraturčių nesinaudojimo bendrojo naudojimo objektais nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčijamo susirinkimo sprendimas penktuoju klausimu yra neteisėtas.

Dėl susirinkimo metu priimto sprendimo šeštuoju klausimu teismas nurodė, kad buvo nuspręsta patvirtinti 30 000 Lt (8688, 60 Eur) 2014 m. sąmatą. Šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į 2013 m. pajamų ir išlaidų rezultatus. Taigi vien ieškovo argumentas dėl 2014 m. bendrijos veiklos ataskaitos nepateikimo nėra pakankamas pagrindas bendrijos narių sprendimą dėl 2014 m. sąmatos patvirtinimo pripažinti negaliojančiu. Ieškovo argumentas, kad galimai nebuvo atliktas finansinės veiklos patikrinimas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad priimti sprendimai yra neteisėti, o susirinkimas laikytinas neįvykusiu.

2015 m. kovo 25 d. įvykusiame bendrijos narių susirinkime buvo atšaukta bendrijos valdyba, jos pirmininkas, išrinkti nauji bendrijos valdybos nariai ir jos pirmininkas, todėl ieškovo argumentai dėl galimo pažeidimo ginčo susirinkimo metu neatšaukus senos valdybos ir išrinkus naują laikytini nesukeliančiais teisinių pasekmių. Be to, 2015 m. kovo 25 d. įvykus bendrijos narių susirinkimui, ginčijamo susirinkimo pripažinimas neįvykusiu, jo metu priimtų sprendimų ir protokolo pripažinimas negaliojančiais nesukeltų materialinių teisinių padarinių.

Ieškovas (jo atstovas) dalyvavo ginčijamame susirinkime. Taigi ieškovas jau ginčijamo susirinkimo metu negalėjo nežinoti apie priimtus šiame susirinkime sprendimus. Ginčijamo dokumento neturėjimas ir negalėjimas jo gauti neužkirto ieškovui galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi apdairiai bei rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo apie savo teisių pažeidimą būtų sužinojęs iškart po susirinkimo, o ne nuo susirinkimo protokolo, kaip teigė ieškovas, gavimo (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMzI3My0zNDUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-3273-345/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-3273-345/2013">2A-3273-345/2013</a>). Ieškovui, kaip daugiabučio namo savininkų bendrijos nariui, pareiškus ieškinį po to, kai pasibaigė įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas (2014 m. liepos 23 d.), o atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu neteikė prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių objektyvias aplinkybes, trukdžiusias laiku kreiptis į teismą.

Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad bylos nagrinėjimo metu turėjo 274,18 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir apimtį, faktines bylos aplinkybes, laikė šią sumą proporcinga ir pagrįsta, todėl priteistina atsakovei iš ieškovo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi iš esmės paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą, panaikino teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovo valstybei 105,28 Eur dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo.

Kolegija nurodė, kad ieškovo nurodyti reikalavimai teismui – nustatyti, ar įvyko gyventojų ar bendrijos narių susirinkimas, ar buvo kvorumas, ar protokolas atitiko įstatymų reikalavimus ir kt., nesukelia ieškovui materialinių teisnių padarinių ir negali būti vertinami kaip savarankiški ieškinio reikalavimai. Teismas, nenurodęs jų sprendime, CPK 270 straipsnio nuostatų nepažeidė. Ginčijamu sprendimu teismas atmetė visą ieškinį, t. y. visus ieškovo pareikštus reikalavimus. Tai, kad teismas neįvardijo kiekvieno ieškovo pareikšto ir teismo atmesto reikalavimo, nesudaro CPK normų pažeidimo; teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški.

Ieškinio dalykas nagrinėjamoje byloje – 859-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos narių 2014 m. vasario 26 d. susirinkimo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, o susirinkimo protokolas yra rašytinis įrodymas, patvirtinantis ar paneigiantis faktą, kad susirinkimas įvyko, suteikiantis informaciją apie kvorumą, susirinkimo darbotvarkę, priimtus sprendimus ir pan. (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Teismas, parengiamojo posėdžio metu priimdamas atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, įvykdė savo procesinę pareigą. Rašytinis įrodymas – protokolas – negali būti tapatinamas su ieškinio pagrindu ar dalyku; teismas, pridėjęs atsakovo pateiktus įrodymus, CPK normų nepažeidė, vykdė savo pareigą pasirengti bylos nagrinėjimui iš esmės. Ieškovo ir atsakovės pateiktų protokolo kopijų tarpusavio neatitikimas yra teismo vertinimo dalykas (CPK 178, 185 straipsniai).

Ieškovas, teigdamas, kad skundžiamą teismo sprendimą priėmė šališkas teisėjas, nepateikė teisėjo šališkumą patvirtinančių įrodymų, net nenurodė tai patvirtinančių faktinių aplinkybių. Ieškovo teiginiai pagrįsti emociniu teismo procesinių veiksmų vertinimu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimo įvykdymas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, jo vykdymas buvo teisiškai įvertintas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje 2S-271-577/2015; šia nutartimi buvo atmestas A. N. atskirasis skundas dėl Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria buvo atmestas antstolio prašymas skirti baudą bendrijai už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimo nevykdymą. Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimas įvykdytas.

DNSBĮ 11 straipsnio 1 dalies, Bendrijos įstatų 44 punkto pagrindu susirinkimo sušaukimą inicijavo ir organizavo bendrijos valdyba. Buvo laikomasi nustatytos išankstinio visuotinio susirinkimo tvarkos – apie susirinkimo datą, vietą, laiką ir darbotvarkę buvo pranešta anksčiau nei prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos, pakabinant pranešimus apie susirinkimą skelbimų lentoje, buvo sudarytos sąlygos susipažinti su sprendimų projektais. Nei įstatymas, nei Bendrijos įstatai nenustatė reikalavimo įteikti pranešimus bendrijos nariams apie susirinkimą pasirašytinai.

Aplinkybė, kad bendrijos susirinkime buvo kviečiami dalyvauti ne tik jos nariai, bet ir kiti namo gyventojai, nepaneigia susirinkimo sušaukimo teisėtumo. Bendrijos nutarimai (sprendimai) negali apriboti butų ir kitų patalpų savininkų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, išskyrus CK ir kitų įstatymų nustatytus atvejus (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Teisę apskųsti teismui bendrijos narių susirinkimo nutarimus (sprendimus) turi tiek bendrijos nariai, tiek ir kiti asmenys, kurių teisėms ir teisėtiems interesams toks sprendimas turi įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-327/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-327/2010">3K-3-327/2010</a>). Bendrijos narių susirinkime sprendžiami klausimai neabejotinai turėjo reikšmės ir kitiems daugiabučio namo bendraturčiams, jie turėjo teisėtą interesą dalyvauti bendrijos narių susirinkime stebėtojų teisėmis.

Susirinkimo protokolas surašytas kaip bendrijos narių susirinkimo protokolas, balsavime dalyvavo bendrijos nariai (apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl jų kvorumo), t. y. rašytiniais įrodymais užfiksuotas įvykusio bendrijos narių susirinkimo rezultatas. Ieškovo įsitikinimas, kad įvyko daugiabučio namo patalpų savininkų, ne bendrijos narių susirinkimas, yra subjektyvus, neturi teisinės reikšmės; buvo sušauktas visuotinis bendrijos narių 2014 m. vasario 26 d. susirinkimas, jo sušaukimo tvarka nebuvo pažeista.

Kolegijos vertinimu, ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimas tokia forma, kaip jis pareikštas, negalėjo būti patenkintas, nes toks reikalavimas nesukelia teisnių pasekmių; tuo atveju, jeigu ieškovo teiginiai dėl procedūrinių pažeidimų sušaukiant susirinkimą pasitvirtintų, tai sudarytų pagrindą panaikinti susirinkime priimtus sprendimus, bet ne pripažinti susirinkimą neįvykusiu.

Ieškiniams dėl juridinio asmens organo priimtų nutarimų (sprendimų), taigi – ir dėl nutarimų suformuoti valdymo organus, apskundimo įstatyme yra nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-327/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-327/2010">3K-3-327/2010</a>). Ieškovo atstovas P. N. dalyvavo susirinkime, apie susirinkimo sprendimus buvo informuotas. Susirinkimo protokolo kopijos negavimas neturi įtakos ieškinio senaties termino eigai. Ieškinys paduotas 2014 m. liepos 14 d., t. y. praleidus trijų mėnesių ieškinio senaties terminą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį atsakovo prašymu (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl šios išvados kolegija nurodė, kad nepasisako plačiau dėl kitų skundo argumentų (dėl susunkimo kvorumo, atskirų bendrijos narių, dalyvavusių ir balsavusių susirinkime, narystės bendrijoje įvertinimo), visiškai sutinka su teismo sprendimo motyvais, įrodymų vertinimu.

Kolegija pripažino, kad atsakovės atstovo ataskaita apie suteiktas teisines paslaugas teismui nebuvo pateikta, tačiau atstovavimo paslaugos atsakovei buvo teikiamos: atsakovės atstovė teikė konsultacijas, įrodymus teismui, parengė rašytinius paaiškinimus, dalyvavo 40 min. trukmės parengiamajame, 1.55 val. trukmės teismo posėdyje. Už suteiktas paslaugas atsakovė sumokėjo atstovei 274,18 Eur atlyginimą. Pagal teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose pritiestino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 punktą maksimalus užmokestis vien už paaiškinimų parengimą sudaro 285,60 Eur ir yra didesnis, nei visas teismo priteistas atlyginimas (274,18 Eur). Kolegija sprendė, kad teismo priteistas atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra protingas ir sąžiningas, neviršija realių atstovės laiko ir darbo sąnaudų. Teismas neturėjo pareigos nustatyti, kokiomis lėšomis buvo sumokėta už atstovavimo išlaidas. Mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovė patyrė realias išlaidas.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, laikyti bendrijos 2014 m. vasario 26 dienos susirinkimą neįvykusiu ir pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais šio susirinkimo sprendimus bei protokolą Nr. 14/02-26, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Kolegija nepatikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes neišnagrinėjo ir neįvertino svarbiausių bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, kurios yra bylos esmė, būtent, ar įvyko gyventojų ar bendrijos narių susirinkimas, ar buvo susirinkimo kvorumas, ar protokolas atitinka įstatymų reikalavimams. Kolegija nepasisakė ir dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, netyrė faktinių ir teisinių aplinkybių, būtent – dėl Juridinių asmenų registro tvarkytojo išvados; dėl narystės bendrijoje ir atstovavimo bendrijos nariams; dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų bendraturčių ir bendrijos narių raštu priimtų nutarimų panaikinimo; bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo būdo; dėl teisės atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams; dėl ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko pakeitimo; dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo. Taigi kolegija pažeidė CK 1.138 straipsnį, CPK 183 straipsnio 1 dalį, 185 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 3 dalį, 330 straipsnį ir netaikė kasacinio teismo praktikos (toliau nurodomi argumentai).

Juridinio asmens susirinkimo protokole turi būti nurodyta vieta ir laikas, dalyvių skaičius, kvorumo buvimas, balsavimo rezultatai, sprendimai. Prie protokolo turi būti pridėtas dalyvių sąrašas ir informacija apie susirinkimo sušaukimą (CK 2.90 straipsnio 2 dalis). Visuotiniame susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko (DNSBĮ 11 straipsnio 4, 5 dalys). Šie duomenys turi būti paskelbti pradedant susirinkimą. Tačiau ši privaloma procedūra nebuvo atlikta, nenustatytas kvorumas ir neinformuota, ar susirinkimas gali priimti sprendimus. Skundžiamo susirinkimo protokole nenurodytas bendrijos narių skaičius, susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių skaičius, ar yra kvorumas. Prie skundžiamo susirinkimo, kuriame dalyvavo 16 asmenų, 5 lapų protokolo nepridėtas susirinkime dalyvavusių bendrijos narių sąrašas su jų parašais. Prie protokolo nepridėti dokumentai, patvirtinantys, kad bendrijos nariams buvo pranešta raštu apie šaukiamo visuotinio susirinkimo datą, vietą (DNSBĮ 11 straipsnis), jiems nepateikta darbotvarkė ir sprendimų projektai. Sprendimų projektai taip pat nebuvo pateikti ir perskaityti 2014 m. vasario 26 d. namo gyventojų susirinkime dalyvavusiems asmenims, susirinkimo protokolą surašė ir pasirašė namo 6 ir 23 butų gyventojai, ne bendrijos nariai. Atsakovė į dalyvavusių susirinkime bendrijos narių skaičių įskaitė V. B. A., A. V. ir A. N., kurie nenurodyti dalyvavusių asmenų sąraše susirinkimo protokolo 1 puslapyje. Šis faktas patvirtina, kad 2014 m. vasario 26 d. susirinkime dalyvavo ne daugiau kaip 4 bendrijos nariai ir kvorumo nebuvo, o susirinkimas laikytinas neįvykusiu. Šią išvadą patvirtino Juridinių asmenų registro tarnyba, atsisakydama įregistruoti Juridinių asmenų registre 2014 m. vasario 26 d. susirinkime išrinktą valdybą ir bendrijos pirmininką, motyvuodama tuo, kad neįrodyta, jog įvyko bendrijos narių susirinkimas.

Nuo bendrijos įsteigimo iki skundžiamojo susirinkimo septyni bendrijos steigėjai perleido butus ir garažus kitiems asmenims, taip pasibaigė jų narystė bendrijoje (DNSBĮ 4 straipsnio 3 dalis, 21 straipsnio 4 dalies 2, 9 punktai, 22 straipsnis, Bendrijos įstatų 14 punktas, 18.2 papunktis, 20 punktas). Per šį laikotarpį bendrijos valdybai nebuvo pateikti prašymai priimti į bendriją, valdyba nepateikė bendrijos susirinkimui svarstyti naujų narių priėmimo į bendriją klausimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino A. V. ir M. B. naujais bendrijos nariais, nes šie asmenys dalyvavo bendrijos susirinkimuose, o V. B. A. ir P. N. – kad jie buvo įgalioti atstovauti bendrijos nariams.

P. N. pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl neatitinkančių tikrovės, žeminančių garbę ir orumą duomenų paskleidimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendime. Vilniaus apygardos teismas perdavė bylą nagrinėti Šalčininkų rajono apylinkės teismui, kuris gali būti neobjektyvus nagrinėdamas bylą, nes reikės vertinti aukštesnės instancijos teismo veiksmus.

Byloje yra VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registravimo skyriaus 2015 m. sausio 23 d. raštas Nr. VILU (12.5.20.)-1875, kuris laikytinas oficialiu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, o jame nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Šiuo raštu buvo atsisakyta įregistruoti valdybos pirmininko ir jos duomenų pakeitimus, nurodant, kad neįrodyta, jog 2014 m. vasario 26 d. įvyko bendrijos narių susirinkimas ir kad jame dalyvavo A. N. atstovaujantis P. N.. 2014 m. vasario 26 d. susirinkimo protokolas Nr. 14/02-26 neatitinka CK 2.90 straipsnio 2 dalies reikalavimų (protokole nenurodytas kvorumas), susirinkime dalyvavusių bendrijos narių sąrašas neatitinka DNSBĮ 11 straipsnio 4 dalies reikalavimų (susirinkime dalyvavę bendrijos nariai nebuvo registruojami pasirašytinai; A. N. atstovaujantis P. N. dalyvavusių susirinkime sąraše nurodė, jog atstovauja buto savininkui A. N., todėl neaišku, ar P. N. atstovavo A. N. kaip bendrijos nariui (dėl to vykusiame susirinkime dalyvavo nepakankamas bendrijos narių skaičius spręsti bendrijos narių susirinkimo kompetencijos klausimus); atsakovo pateiktoje informacijoje nurodyta, jog dalyvavo 7 nariai, tačiau susirinkimo klausimu dėl valdybos narių išrinkimo nurodyta, jog balsavo 16 narių „už“).

Remiantis CK 2.45, 2.48 straipsniais, juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris, nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise. Turtas, kurį juridinis asmuo valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise, priklauso juridinio asmens steigėjui ar dalyviui nuosavybės teise. Taigi 48 fiziniai asmenys ir 2 juridiniai asmenys yra įgiję teisių, susijusių su juridiniu asmeniu (bendrija), ir turi teisę spręsti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais klausimus, t. y. šią teisę turi ir asmenys, kurie neturi butų ir kitų patalpų name. DNSBĮ reglamentuoja gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą, steigiant bendriją (1 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie bendrijos įregistravimą, išregistravimą ar bendrijos įstatų perregistravimą praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Nekilnojamojo turto registre nėra žymos apie namo (pastato), žemės sklypo, elektros kabelių bendrojo naudojimo objektų (duomenys neskelbtini) valdymo formą. Taigi namo garažų, žemės sklypo ir elektros kabelių, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais forma – bendrija prieštarauja CK 2.45, 2.48 straipsniams, DNSBĮ 8 straipsnio 5 daliai, todėl negalėjo būti taikoma sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimus, nes bendrijos nariais negali būti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų bendraturčiai, kurie neturi butų ir kitų patalpų name (15 asmenų).

2001 m. lapkričio 21 d. 20 iš 35 butų ir garažų savininkų įsteigė bendriją; jie tapo bendrijos nariais. Iki ginčijamo susirinkimo dienos bendrijos narių sumažėjo iki 13 narių ir sudarė 37 proc. butų ir garažų savininkų. Bendrija tapo per maža, kad galėtų atstovauti butų ir kitų patalpų savininkų interesams. Taigi pažeistas CK 2.106 straipsnio 6 punktas, nes bendrijos narių skaičius sumažėjo daugiau nei įstatymų leidžiamas minimumas. 2014 m. vasario 26 d. susirinkime, ieškovo duomenimis, dalyvavo 3 bendrijos nariai, o atsakovės duomenimis, – 7 arba 20 proc. butų ir garažų savininkų. Teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma (steigdami daugiabučių namų savininkų bendriją, sudarydami jungtinės veiklos sutartį ar paskyrus administratorių) jie šią teisę įgyvendina (CK 2.93 straipsnio 6 dalis, CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.85 straipsnio 8 dalis). Taigi bendrijos 2014 m. vasario 26 d. susirinkimas, kuriame, ieškovo duomenimis, dalyvavo 3, o atsakovės duomenimis – 7 nariai, neturėjo teisės balsavimo raštu pripažinti neįvykusiu.

Teismas negali keisti ieškinio dalyko ar pagrindo. Ginčo objektas šioje byloje yra tai, ar įvyko bendrijos 2014 m. vasario 26 d. susirinkimas, kuriame dalyvavo 16 asmenų, šio susirinkimo priimtų sprendimų ir susirinkimo protokolo Nr.14/02-26 teisėtumas (protokolą ieškovas gavo 2014 m. birželio 25 d. iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-19519-541/2014 kaip procesinį dokumentą). Ieškinio reikalavimai suformuluoti atsižvelgiant į faktinį pagrindą – protokolo turinį, susirinkime dalyvavusių asmenų skaičių, balsavimo rezultatus. Ieškinį palaikė trečiasis asmuo R. Č.. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Šiais dokumentais ir reikalavimais apibrėžtos ieškinio ribos. Atsakovė 2015 m. balandžio 1 d., t. y. paskutiniame pirmosios instancijos teismo posėdyje, o ne parengiamajame posėdyje, kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, pateikė kito susirinkimo, kuriame dalyvavo 18 asmenų, protokolą, kurio turinys iš esmės skyrėsi nuo kasatoriaus pateikto teismui protokolo, t. y. pakeitė ieškinio faktinį pagrindą, dalyką ir įrodinėjimo priemones. Teismas nepagrįstai priėmė šį protokolą ir jam pagrįsti po metų sukurtus dokumentus.

Apeliacinės instancijos teismas, nepanaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ir neperdavęs šiam teismui nagrinėti bylos iš naujo, pažeidė CPK 327 straipsnio 2 dalį ir 329 straipsnio 1 dalį, nes tinkamai neištyrė apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė sprendimo dėl pareikštų reikalavimų: pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais 2014 m. vasario 26 d. susirinkimo protokolą Nr. 14/02-26, bendrijos priimtus sprendimus dėl K. S., D. T., R. V., R. K. išrinkimo valdybos nariais, M. B. išrinkimo bendrijos pirmininku, dėl A. V. ir M. B. perrinkimo valdybos nariais, dėl V. N. išrinkimo revizore.

CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Ieškiniu reikalaujama nustatyti, ar įvyko bendrijos ar gyventojų, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas; ar susirinkimo protokolas atitinka teisės aktų reikalavimus. Tai ne juridinio asmens (bendrijos) sprendimai, kuriems taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. 2014 m. vasario 26 d. buvo sušauktas namo gyventojų – butų savininkų susirinkimas. Pagal pobūdį šis susirinkimas prilygintinas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimui. Ieškinys pateiktas teismui nepažeidus 6 mėnesių termino – 2014 m. liepos 14 d. (CK 4.85 straipsnio 9 dalis). Be to, 2014 m. vasario 26 d. bendrijos narių susirinkimo protokolas nebuvo paskelbtas namo skelbimo lentose, neišsiųstas bendrojo naudojimo objektų savininkams, butų savininkams ir bendrijos nariams, apie susirinkime priimtus nutarimus nepranešta SMS žinutėmis ar elektroniniais laiškais. Iki šiol dauguma bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkų nežino apie šį susirinkimą ir jame priimtus sprendimus. Kasatoriaus įgaliotas asmuo du kartus prašė bendrijos pirmininko ir susirinkimo sekretorės pateikti protokolą, tačiau jie protokolo nepateikė.

Atsakovė, siekdama neatskleisti patirtų bylinėjimosi išlaidų, nepateikė teisinių paslaugų įvykdymo ataskaitos, išlaidų apskaičiavimo ir patvirtinimo apie paslaugų atlikimą. Taigi atsakovė nepateikė išlaidų dydį patvirtinančio įrodymo, todėl jai iš ieškovo negalėjo būti priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal CK 2.87 straipsnio 6 dalį bendrijos pirmininkas M. B. neturėjo teisės sudaryti atstovavimo teisme sutarties su šios bendrijos valdymo organo – valdybos nare ir susirinkimo protokolo sekretore Dž. T.; nebuvo teisinio pagrindo Dž. T. sumokėti už paslaugas per advokatų kontorą. M. B. nebuvo įregistruotas kaip bendrijos pirmininkas Juridinių asmenų registre ir su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis. Dž. T. atstovavo bendrijai teisme kaip valdymo organo – valdybos narė, išrinkta 2014 m. vasario 26 d. bendrijos susirinkime, kurį teismas pripažino įvykusiu (CPK 55 straipsnis). Už atstovavimą galėjo būti atlyginta lėšomis, kurias butų ir kitų patalpų savininkai sumoka bendrijai valdymo išlaidoms apmokėti. Bendrijos apskaitą tvarkanti firma „Minčių bankas“ sumokėjo advokatų kontorai „Borenus/Švirinas ir partneriai“ 274,18 Eur. Ataskaitoje apskaičiuota 102,63 Eur, įskaitant PVM, už Dž. T. dalyvavimą teismo posėdyje, procesinių dokumentų parengimą ir pateikimą. Kita sumos dalis – 171,55 Eur apskaičiuota už darbą, kurį pagal DNSBĮ 14, 16 straipsnius privalo atlikti bendrijos pirmininkas, valdyba ir jos narė Dž. T. (už bendrijos narių ir bendrojo naudojimo objektų savininkų sąrašo (narių ir savininkų knygos), bendrojo naudojimo objektų aprašo sudarymą ir tvarkymą, už duomenų apie bendrijos narius ir bendrojo naudojimo objektus ir jų savininkus gavimą iš Nekilnojamojo turto registro tvarkymo įstaigos, dokumentų nuorašų parengimą ir kitus nesusijusius su byla darbus). Dž. Tarvainytė gynė ne visų bendrijos narių, o tik savo, bendrijos pirmininko ir butų savininkų, kurie inicijavo 2014 m. vasario 26 d. bendrijos susirinkimą, interesus.

Apeliacinės instancijos teismo šališkumą ir neobjektyvumą patvirtina nutartis, kuri priimta neįvertinus skundžiamo bendrijos susirinkimo, taip pat bylos esminių faktinių aplinkybių ir apeliacinio skundo teisinių argumentų. Nutartyje neįvertinta Juridinių asmenų registro tarnybos išvada, paskelbta tikrovės neatitinkanti išvada dėl 2014 m. vasario 26 d. susirinkimo sušaukimo tikslo (priimti, o ne panaikinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų ir bendrijos narių balsavimo raštu priimtus nutarimus), taip pat paskelbtas teiginys, kad įvykdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3927-141/2013, kai Vilniaus apygardos teismo teisėja T. Ž., kuri priėmė nutartį šioje byloje, atsisakė patvirtinti šį faktą civilinėje byloje Nr. 2S-2198-340/2015, neįpareigodama antstolio D. K. ir bendrijos pateikti kasatoriui teismo sprendimo įvykdymo faktą patvirtinančių dokumentų. Taip pat apeliaciniame skunde nurodyti pirmosios instancijos teismo neobjektyvumo ir šališkumo faktai, patvirtinti bylos dokumentais ir posėdžio garso įrašu, teismo posėdyje dalyvavusio P. N. ieškiniu Vilniaus apygardos teismui dėl neatitinkančių tikrovės, žeminančių garbę ir orumą duomenų paskleidimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakyta priimti atsakovės atsiliepimą į kasacinį skundą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl prašymo nutraukti kasacinį procesą

Atsakovė pateikė prašymą nutraukti kasacinį procesą, nurodo, kad kasacinis skundas yra paduotas asmens, neturinčio teisės inicijuoti kasacinio proceso ir pasirašytas neįgalioto asmens (CPK 350 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Pagal CPK 350 straipsnio 2 dalies 5 punktą kasacinį skundą priimti atsisakoma, jeigu jis nepasirašytas ar pasirašytas neįgalioto asmens arba paduotas asmens, neturinčio teisės inicijuoti kasacinį procesą. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu nustačius, kad yra CPK 350 straipsnio 2 dalyje (išskyrus 3 punktą) nustatyti pagrindai atsisakyti priimti kasacinį skundą, kasacinis procesas nutraukiamas (CPK 356 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi buvo priimtas ieškovo kasacinis skundas, pasirašytas advokato M. N.. Prie kasacinio skundo yra pridėta ieškovo su advokatu pasirašyta 2014 m. gruodžio 15 d. sutartis dėl teisinės pagalbos, kurioje nurodyta, kad įgaliojimas apskųsti teismo sprendimą ir nutartį aptariamas su klientu (ieškovu) ar jo atstovu P. N. atskirai ir raštu įforminamas papildomai. Toks papildomas susitarimas, advokato su P. N. sudarytas 2016 m. liepos 26 d., yra pateiktas kartu su kasaciniu skundu. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo spręsti, jog kasacinis skundas paduotas asmens, neturinčio teisės inicijuoti kasacinio proceso, ir pasirašytas neįgalioto asmens, nenustatyta.

Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu

CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (2012 m. balandžio 12 d. įstatymo redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos.

DNSBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad bendrijos nariai, taigi, remiantis šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, – ir visi butų ir kitų patalpų savininkai (žr. nutarties 41 punktą), sprendimus gali priimti balsuodami raštu, išskyrus sprendimus dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodytų klausimų (dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo). Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Ši DNSBĮ nuostata iš esmės atitinka CK 4.85 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisės normą.

Aplinkos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-560 patvirtintu Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašu reglamentuota konkreti bendrijos ir jos valdymo organų kompetencija vykdant balsavimą raštu. Apraše nustatyta, kad balsavimą raštu organizuoja bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba (toliau – ir balsavimo organizatorius) (2 punktas); balsavimo biuletenį balsavimo organizatorius bendrijos nariams įteikia asmeniškai pasirašant balsavimo biuletenių išdavimo lape arba išsiunčia registruotu laišku (aprašo 4.2 punktas); gavę balsavimo biuletenį, bendrijos nariai (ar jų įgalioti asmenys) turi ne vėliau kaip per 2 savaites nuo šio biuletenio įteikimo dienos jį grąžinti balsavimo organizatoriui užpildę žymą „pritariu“ ar „nepritariu“ (aprašo 4.3 punktas). Užpildytą balsavimo biuletenį bendrijos narys turi grąžinti įmesdamas į specialiai tam įrengtą balsadėžę gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato bendrojo naudojimo patalpose (laiptinėje, hole ir t. t.) ar atsiųsti paštu arba kitu balsavimo biuletenyje nurodytu būdu perduoti balsavimo organizatoriui (aprašo 4.4 punktas). Balsavimo rezultatus skaičiuoja balsavimo organizatoriaus sprendimu ne mažiau kaip 3 asmenų sudaryta balsų skaičiavimo komisija (aprašo 4.5 punktas). Balsavimo rezultatai įforminami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo balsavimo dienos balsų skaičiavimo komisijos protokolu (2 priedas); protokolą pasirašo balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas ir nariai; pasirašytas protokolas registruojamas teisės aktų nustatyta tvarka ir dedamas į atskirą bylą. DNSBĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo sprendimai registruojami ir skelbiami bendrijos organų nustatyta tvarka. Nagrinėjamos bylos atveju Bendrijos įstatų 52.7 punkte nustatyta, kad balsavimo biuleteniai susegami į bylą ir saugomi ne trumpiau nei 3 metus.

Pagal aprašo 4.8 punktą balsavimas laikomas neįvykusiu, jeigu iki balsavimo biuleteniuose nurodyto termino pabaigos grąžintų balsavimo biuletenių skaičius yra mažesnis už 1/2 visų išduotų balsavimo biuletenių; balsavimas tuo pačiu klausimu gali būti organizuojamas ne anksčiau kaip po 2 savaičių nuo neįvykusio balsavimo dienos ir laikomas įvykusiu, kai grąžintų balsavimo biuletenių skaičius yra didesnis už 1/4 visų išduotų balsavimo biuletenių. Taigi yra rengiamas pakartotinis balsavimas.

Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 43, 44 punktuose nurodytomis teisės normomis, konstatuoja, kad savininkų balsavimą raštu laikyti neįvykusiu yra tik vienas pagrindas – reikiamo biuletenių skaičiaus negrąžinimas. Tiek DNSBĮ, tiek apraše nenustatyta kito pagrindo, kada visų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu laikomas neįvykusiu. Balsavimo komisijai įforminus rezultatus balsavimas laikomas įvykusiu, o savininkų priimti sprendimai ginčijami įstatymo nustatyta tvarka, o ne peržiūrimi neteisminių institucijų. Tokiu atveju, kai dalis namo butų ir kitų patalpų savininkų (ar vienas iš jų) nesutinka su visų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, įstatyme nustatyta galimybė priimtą sprendimą ginčyti teisme. CK 4.85 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.

CK 4.85 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo (butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutartimi įgalioto asmens arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus) kompetencija tuo atveju, kai yra priimtas visų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, būtent – jis įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. Taigi teisė revizuoti visų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą ir šia teisės norma bendrijai nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. birželio 23 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintos namo perdavimo bendrijai tvarkos 2.1.2 papunkčio ir 3 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai“ yra nurodęs, kad bendrijos įsteigimas nereiškia, jog privačios ar viešosios nuosavybės teisės subjektai netenka nuosavybės teisės į jiems priklausantį turtą, todėl bendrijos įsteigimas savaime nesuteikia pagrindo varžyti ar kitaip riboti savininkų teises ir teisėtus interesus. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad butų ir kitų patalpų savininkai, nesantys gyvenamojo namo bendrijos nariai, negali būti nušalinami sprendžiant dėl jiems taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo (CK 4.85 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-376/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-376/2009">3K-3-376/2009</a>).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendrijos 2014 m. vasario 26 d. susirinkimas, apsvarstęs bendrijos valdybos sprendimą 2013 m. gruodį įvykusį namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu laikyti negaliojančiu, nutarė laikyti balsavimą raštu neįvykusiu. Ieškovo teigimu, bendrijos 2014 m. vasario 26 d. susirinkimas neturėjo teisės ir pagrindo taikyti nuostatas dėl savininkų balsavimo raštu pripažinimo neįvykusiu.

Tiek bendrijos narių susirinkimo, tiek visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimai priimami namo patalpų savininkų, turinčių lygiavertes teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant (proporcingai savo daliai) (CK 4.76 straipsnio 1 dalis). Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą; jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). DNSBĮ, CK nėra įtvirtinta, kad bendrijos narių susirinkimas ar valdyba gali spręsti dėl visų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu. Minėta, kad bendrijos valdybai arba pirmininkui yra reglamentuota balsavimo raštu organizavimo funkcija, o balsavimo rezultatus įformina balsų skaičiavimo komisija protokolu, kurį ji pasirašo ir kuris registruojamas teisės aktų nustatyta tvarka (žr. nutarties 43 punktą). Bylos duomenimis, balsų skaičiavimo komisija protokolu įformino balsavimo rezultatus, taigi visų butų ir patalpų savininkų sprendimas buvo priimtas, todėl, nesutinkant su priimtu sprendimu, laikant, kad buvo pažeista balsavimo ar balsų skaičiavimo tvarka ir kt., jį galima buvo ginčyti teismine tvarka per CK 4.85 straipsnio 9 dalyje nustatytą terminą (žr. nutarties 45 punktą). Taigi bendrijos narių susirinkimas neturėjo kompetencijos pripažinti, kad visų namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu yra neįvykęs.

Konstatavus, kad 859-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2014 m. vasario 26 d. susirinkimas priėmė neteisėtą sprendimą, kuris šioje byloje yra ginčijamas ieškovo, o teismai jo nepanaikino, reikia įvertinti, ar nustatytas materialiosios teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti kasacine tvarka skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą materialiosios teisės normos pažeidimas yra pagrindas panaikinti kasacine tvarka skundžiamą teismo procesinį sprendimą, jei dėl to priimtas neteisėtas sprendimas. Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, tai tokiu atveju reikia įvertinti, ar teismai tinkamai taikė ieškinio senatį, nes ieškinio reikalavimai šioje byloje buvo atmesti ir dėl ieškovo praleisto ieškinio senaties termino kreiptis į teismą ginant savo pažeistas teises.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjUtNjg2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-425-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-425-686/2015">3K-3-425-686/2015</a>).

Ieškiniams dėl juridinio asmens organo priimtų nutarimų (sprendimų) apskundimo įstatyme nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis). Bendrija yra juridinis asmuo, o bendrijos narių susirinkimas yra bendrijos valdymo organas (DNSBĮ 3 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 1 dalis). Bendrijos narių susirinkimo nutarimas (sprendimas) sukelia teisinių padarinių ieškovui ir būtent šis nutarimas yra ieškinio dalykas. Ieškinio senaties terminas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais yra įstatymų leidėjo specialiai aptartas kaip bendrojo ieškinio senaties termino išimtis, todėl spręsdamas aptariamo pobūdžio ginčą teismas privalo taikyti sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-327/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-327/2010">3K-3-327/2010</a>).

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas terminas – atnaujinamas. Aiškindamas šią nuostatą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-516/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-516/2010">3K-3-516/2010</a>; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-321/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-321/2012">3K-3-321/2012</a>; kt.). Įstatymo leidėjo nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas tam, kad būtų užtikrinamas atitinkamų teisinių santykių stabilumas, todėl, sprendžiant dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, reikia įvertinti ieškovo pažeistos teisės svarbą, kokia teisė yra pažeista, ar ji gali būti pašalinta vėlesniais juridinio asmens sprendimais, ar ginčo kilimo ir nagrinėjimo metu ši teisė dar aktuali ir kt.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovo atstovas dalyvavo bendrijos 2014 m. vasario 26 d. susirinkime, kurio sprendimai ginčijami nagrinėjamoje byloje, todėl pagrįstai konstatavo, kad ieškovui jau ginčijamo susirinkimo metu tapo žinoma apie šiame susirinkime priimtus sprendimus. Taigi ieškovas turėjo galimybę per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nuo sužinojimo apie bendrijos 2014 m. vasario 26 d. susirinkimo sprendimus kreiptis į teismą dėl, jo manymu, pažeistų teisių gynimo.

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu neteikė prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą, laikė, kad ieškinio senaties nėra praleidęs, nors nurodė, kad kreiptis į teismą kurį laiką negalėjo dėl to, kad negalėjo gauti susirinkimo protokolo. Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad ginčijamo dokumento neturėjimas ir negalėjimas jo gauti neužkirto ieškovui galimybės kreiptis į teismą dėl, jo manymu, pažeistų teisių gynimo, nes jam buvo žinomi bendrijos susirinkimo priimti sprendimai. CPK 199 straipsnyje nustatyta galimybė prašyti teismo išreikalauti reikiamą dokumentą iš atsakovo. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamais sprendimais bendrija įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimą byloje Nr. 2-3927-141/2013 pagal ieškovo reikštą ieškinį bendrijai, prašant teismą įpareigoti bendriją išspręsti nurodytus klausimus, tai konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-271-577/2015. Taigi šios nutarties 49 punkte nustatyto pažeidimo pašalinimas nebeturi tokios teisinės vertės kaip butų ir kitų patalpų savininkų susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas. Be to, esant poreikiui, butų ir kitų patalpų savininkai turi galimybę persvarstyti savo bendrojo naudojimo objektų valdymą ir naudojimą teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių objektyvias aplinkybes, trukdžiusias laiku kreiptis į teismą ir pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Ieškovui, kaip daugiabučio namo savininkų bendrijos nariui, pareiškus ieškinį po to, kai pasibaigė įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas, o atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, teismai, vadovaudamiesi CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai sprendė atmesti ieškinio reikalavimus pripažinti neįvykusiu bendrijos 2014 m. vasario 26 d. susirinkimą, šio susirinkimo sprendimus ir protokolą neteisėtais ir negaliojančiais dėl praleisto ieškinio senaties termino (žr. nutarties 54 punktą).

Dėl nutarties 58 punkte nurodytos priežasties teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, susijusių su butų ir kitų patalpų savininkų naryste bendrijoje, šio susirinkimo kvorumu, sušaukimo procedūra, protokolo surašymu, priimtais sprendimais, nes šie argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos galutiniam rezultatui.

Dėl bendrijos susirinkimo protokolo pateikimo

Vadovaujantis dispozityvumo principu į teismą besikreipiančio asmens pasirinktas ieškinio pagrindas bei dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Ieškinio teisinio pagrindo, t. y. įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos, ieškovas neprivalo nurodyti, nes teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.

Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-241/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-241/2013">3K-3-241/2013</a>).

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė pateikė papildytą bendrijos narių 2014 m. vasario 26 d. susirinkimo protokolą, teismas jį priėmė, ieškovo nuomone, taip pakeisdamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Teisėjų kolegija laiko šiuos kasacinio skundo argumentus nepagrįstais ir sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškinio dalykas nagrinėjamoje byloje – bendrijos narių 2014 m. vasario 26 d. susirinkimo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, o susirinkimo protokolas yra rašytinis įrodymas, patvirtinantis ar paneigiantis faktą, kad susirinkimas įvyko, suteikiantis informaciją apie kvorumą, susirinkimo darbotvarkę, priimtus sprendimus ir pan. (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu, tačiau esant poreikiui įrodymai gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2013). Šalių pateiktų protokolo kopijų tarpusavio neatitikimas buvo teismo vertinimo dalykas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl VĮ Registrų centro rašto kaip įrodymo vertinimo

Faktinės bylos aplinkybės nustatomos remiantis įrodymais, kurie gaunami iš CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytų įrodinėjimo priemonių. Viena iš įrodinėjimo priemonių yra rašytiniai įrodymai, o CPK 197 straipsnio 2 dalyje pateikiama oficialiųjų rašytinių įrodymų sąvoka – tai dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad teismai netinkamai vertino oficialųjį įrodymą – VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registravimo skyriaus 2015 m. sausio 23 d. raštą Nr. VILU (12.5.20.)-1875, kuriuo buvo atsisakyta įregistruoti Juridinių asmenų registre valdybos pirmininko ir jos narių duomenų pakeitimus, nurodant padarytus DNSBĮ ir CK teisės normų, reglamentuojančių bendrijos narių susirinkimo sušaukimo tvarką, kvorumą, protokolo surašymą, pažeidimus. Teisėjų kolegija nurodytus argumentus laiko nepagrįstais.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registravimo skyriaus 2015 m. sausio 23 d. raštas laikytinas ne oficialiu, o paprastu rašytiniu įrodymu (CPK 197 straipsnio 1 dalis), nes jame pateiktas bendrijos prašymo įregistruoti Juridinių asmenų registre valdybos pirmininko ir jos narių duomenų pakeitimus vertinimas (nuomonė), kuris teismui nėra privalomas, vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnis) ir pats savaime teisinių padarinių byloje sukelti negali. Teismai nurodytą VĮ Registrų centro raštą įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (CPK 185 straipsnis). Vien tas faktas, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo ieškovas, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

Dėl pareigos motyvuoti teismo procesinį sprendimą

CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kasacijos pagrindas yra tik esminis teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis trūkumas gali būti pripažintas esminiu pažeidimu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjQtNzAxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-124-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-124-701/2016">3K-3-124-701/2016</a>, 29 punktas, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo teisėtumo ir pagrįstumo, nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų, tinkamai nemotyvavo priimto procesinio sprendimo. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir byla iš esmės išspręsta teisingai. Taigi pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį civilinio proceso pažeidimą – neišsamiai motyvavo priimtą nutartį, nenustatyta.

Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad atsakovė sumokėjo advokatei už atstovavimą jos interesams teisme, t. y. patyrė realias 274,18 Eur dydžio išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovės advokatės suteiktų teisinių paslaugų ataskaita teismui nebuvo pateikta, tačiau realiai atsakovei buvo teikiamos atstovavimo paslaugos (advokatė teikė konsultacijas, įrodymus teismui, parengė rašytinius paaiškinimus, dalyvavo 40 min. trukmės parengiamajame, 1.55 val. trukmės teismo posėdžiuose).

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagal teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 8.16 punktą maksimalus užmokestis vien už paaiškinimų parengimą yra didesnis nei visas teismo atsakovei priteistas išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas, taigi yra sąžiningas, neviršija realių advokatės laiko ir darbo sąnaudų. Teisėjų kolegija sutinka su šia apeliacinės instancijos teismo išvada.

Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentą, kad advokatė negalėjo sudaryti atstovavimo sutarties su bendrija ir atstovauti bendrijos interesams teisme, nes buvo jos valdybos narė. Pagal CK 2.87 straipsnio 6 dalį juridinio asmens organo narys gali sudaryti sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra. Apie tokį sandorį jis privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka arba juridinio asmens dalyviams, jei juridinio asmens steigimo dokumentai aiškiai nenustato kitos informavimo tvarkos. Aplinkybė, kad apie sudarytą atstovavimo sutartį nebuvo žinoma bendrijos organams, byloje nenustatyta (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Nutarties 35.4 punkte nurodyti kasacinio skundo argumentai nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku, kitais kasacinio skundo argumentais tinkamai nesuformuluotas kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 68,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. pažyma). Kadangi kasacinis skundas netenkinamas, tai šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Atsakovės prašymo nutraukti kasacinį procesą netenkinti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. N. (a. k. 36108050664) 68,56 Eur (šešiasdešimt aštuonis Eur 56 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Rimvydas Norkus

Algis Norkūnas

Gediminas Sagatys