Civilinė byla Nr. 3K-3-31-378/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34601-2014-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.1; 2.2.2.7; 2.2.2.13
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl valdybos pirmininko nutarimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl uždarosios akcinės bendrovės valdybos pirmininko teisės vienvaldiškai skirti asmenį, laikinai einantį uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus pareigas, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo dienos atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB (duomenys neskelbtini) laikinai einančio pareigas generalinio direktoriaus paskyrimo, (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pavedimo (duomenys neskelbtini) laikinai vykdyti UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus funkcijas ir (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pavedimo (duomenys neskelbtini) laikinai vykdyti UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus funkcijas.
Ieškovė yra atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (2016 m. bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovės (duomenys neskelbtini) valdybos nutarimo dėl atsakovės generalinio direktoriaus atšaukimo ir naujo generalinio direktoriaus (duomenys neskelbtini) paskyrimo. Nurodytoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) įgyvendinti / vykdyti (duomenys neskelbtini) valdybos nutarimą. Tačiau ginčijami nutarimai buvo priimti, galiojant minėtai (duomenys neskelbtini) teismo nutarčiai.
Pasak ieškovės, ginčijami nutarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir atsakovės įstatams, nes valdybos pirmininkas neturi teisės priimti sprendimo paskirti laikinai einantį pareigas bendrovės vadovą ar pavesti asmeniui laikinai vykdyti bendrovės generalinio direktoriaus funkcijas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskyrė ieškovei 1500 Eur baudą, jos dalį (375 Eur) priteisė atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dalį (375 Eur) – atsakovui (duomenys neskelbtini), likusią dalį (750 Eur) – valstybei, bei priteisė iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) neeilinio atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo metu buvo išrinkta UAB valdyba ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio metu UAB valdybos pirmininku išrinktas valdybos narys (duomenys neskelbtini), to paties valdybos posėdžio metu iš UAB laikinai einančio pareigas generalinio direktoriaus pareigų atšauktas (duomenys neskelbtini) ir valdybos sprendimu paskirtas naujas laikinai einantis pareigas generalinis direktorius (duomenys neskelbtini).
Pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valdybos nutarimo atšaukti bendrovės generalinį direktorių ir paskirti naują generalinį direktorių (duomenys neskelbtini). Šioje byloje (duomenys neskelbtini) nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – UAB (duomenys neskelbtini) uždrausta įgyvendinti / vykdyti (duomenys neskelbtini) valdybos nutarimą, sustabdant visus bet kokius naujo generalinio direktoriaus (duomenys neskelbtini) įgaliojimus nuo jo paskyrimo dienos.
Atsakovės valdybos pirmininkas (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis atsakovės Valdybos darbo reglamento 3.5 punkto 1 dalyje įtvirtintomis valdybos pirmininko papildomomis teisėmis, priėmė (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) l. e. p. generalinio direktoriaus paskyrimo“, kuriuo laikinai vykdyti generalinio direktoriaus funkcijas paskirtas UAB ekonomikos ir finansų direktorius (duomenys neskelbtini). UAB generaliniam direktoriui (duomenys neskelbtini) susirgus, valdybos pirmininkas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė ekonomikos ir finansų direktorių (duomenys neskelbtini) laikinai vykdyti vadovo funkcijas, taip pat buvo panaikintas valdybos pirmininko (duomenys neskelbtini) nutarimas. Generalinio direktoriaus (duomenys neskelbtini) nedarbingumo laikotarpiui pasibaigus, (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas, vadovaudamasis Valdybos darbo reglamentu, paskyrė UAB laikinai einančio pareigas generalinio direktoriaus funkcijas ekonomikos ir finansų direktoriui (duomenys neskelbtini) bei panaikino (duomenys neskelbtini) nutarimą. UAB laikinai generalinio direktoriaus funkcijas atlieka ekonomikos ir finansų direktorius (duomenys neskelbtini).
Teismas nurodė, kad Juridinių asmenų registro išrašo duomenys patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) iki šiol įregistruotas kaip UAB (duomenys neskelbtini) vienasmenis valdymo organas, tačiau pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį jo įgaliojimai sustabdyti. Atsakovės Valdybos darbo reglamento 3.5 punkto 1 dalies 3.5.1.1, 3.5.1.2 papunkčiuose įtvirtinta valdybos pirmininko teisė, esant tam tikroms situacijoms, kai dėl UAB vadovo ligos, atostogų, komandiruotės ar dėl kitų svarbių priežasčių valdybos išrinktas bendrovės vadovas negali eiti savo pareigų, paskirti asmenį, kuris laikinai tol, kol bendrovės paskirtas vadovas galės eiti savo pareigas, vykdytų bendrovės vadovo funkcijas ir jį pavaduotų.
Teismas sprendė, kad bendrovės vadovu išliko (duomenys neskelbtini), o valdybos pirmininkas įgyvendino valdybos jam pavestą funkciją paskirti bendrovės vadovą pavaduojantį asmenį. (duomenys neskelbtini) Todėl buvo priimtas (duomenys neskelbtini) nutarimas ir kiti du vėlesni nutarimai, kuriais atsakovės ekonomikos ir finansų direktorius (duomenys neskelbtini) paskirtas atsakovės direktoriaus pareigas laikinai einančiu asmeniu.
Teismas konstatavo, kad ginčijamų valdybos pirmininko nutarimų tikslai buvo pasiekti – atsakovei sudaryta galimybė įgyvendinti civilinį juridinio asmens teisnumą bei išlaikyti UAB organizacinį vieningumą ir veiklos stabilumą. Atsakovė neliko be asmens, kuris galėtų įgyvendinti jos vadovo funkcijas. Be to, (duomenys neskelbtini) protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta nauja Generalinio direktoriaus pareigų reglamento redakcija, kurioje įtvirtinta, kad, atsakovės generaliniam direktoriui nesant ar negalint atlikti pareigų, jas automatiškai atlieka ekonomikos ir finansų direktorius. Generalinio direktoriaus pareigų reglamentas patvirtintas valdybos, tai parodo, jog atsakovės kolegialus valdymo organas pritaria tokiai generalinio direktoriaus paskyrimo tvarkai bendrovėje.
Teismo teigimu, ieškovė nepagrindė ir neįrodė leistinais įrodymais tai, kokias teises pažeidžia ginčijami valdybos pirmininko nutarimai ir kokias savo teises ieškovė gina šioje byloje. Atsakovės valdybos pirmininko nutarimai buvo įgyvendinamos bendrovės valdybos pavestos organizacinės funkcijos – paskirti laikinai vadovo funkcijas įgyvendinantį asmenį, bendrovės vadovui dėl svarbių priežasčių negalint eiti pareigų tol, kol priežastys bus panaikintos arba valdyba išrinks naują vadovą. Ši situacija nėra bendrovės valdybos kompetencijos skirti bendrovės vadovą įgyvendinimas, nes bendrovės valdymo organų sudėtis nepasikeitė. Ginčijami valdybos pirmininko nutarimai neprieštarauja imperatyviosioms ir kitoms įstatymo nuostatoms, bendrovės įstatams ar kitiems teisės aktams.
Teismas sprendė, kad ieškovės elgesys neatitiko sąžiningo elgesio standartų, dėl to paskyrė jai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi iš esmės paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimą bei panaikino ieškovei paskirtą baudą ir teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) priteista 2200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kolegija nurodė, kad atsakovės įstatų 22.2 punkte nurodyta, jog valdyba skiria ir atšaukia bendrovės vadovą. Atsakovės įstatų 36 punkte nurodyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba. Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo.
Kolegija nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsisakė ieškinio reikalavimų dėl (duomenys neskelbtini) valdybos nutarimo pripažinimo negaliojančiu, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu byla dėl šios dalies buvo nutraukta, atsakovės valdybos (duomenys neskelbtini) nutarimas liko nepakeistas tol, kol galiojo.
Kolegija konstatavo, kad tik tam tikrą kompetenciją turintis bendrovės valdymo organas gali priimti sprendimą dėl to, koks asmuo bus pasirinktas įmonės vadovu. Ši kompetencija negali būti perduota teismui. Situacija, kai teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžia vykdyti valdybos nutarimą, susijusį su bendrovės vadovo paskyrimu, vertintina ne kaip valdybos nutarimu atšaukto generalinio direktoriaus įgaliojimų pratęsimas, o kaip kliūtis valdybos naujai paskirtam generaliniam direktoriui vykdyti pareigas.
Kolegija sprendė, kad atsakovės valdybos pirmininkas elgėsi tinkamai, kai Valdybos darbo reglamento tvarka paskyrė laikiną įmonės vadovą. Nagrinėjamu atveju neturėjo būti taikoma UAB generalinio direktoriaus skyrimo procedūra, kadangi laikinai einantis pareigas generalinis direktorius (duomenys neskelbtini) nebuvo atšauktas iš pareigų. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais dėl reikalingumo priimti ginčijamus nutarimus.
Kolegija taip pat pažymėjo, kad byloje nagrinėjamos problemos yra sudėtingos, todėl ieškinio pareiškimas vien dėl jo dalyko negali būti laikomas piktnaudžiavimu. Ieškovė yra didelės vertės įmonės akcininkė, todėl neteisėtai paskirto generalinio direktoriaus veikla jai galėtų atnešti ir materialinių nuostolių. Nepagrįstai buvo pripažinta, kad ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl baudos paskyrimo panaikinama.
Atsakovė nepateikė atsiskaitymą už suteiktas teisines paslaugas patvirtinančių dokumentų, todėl panaikinama ir dalis teismo sprendimo, kuria nuspręsta dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atsakovės naudai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas, ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 34 straipsnio 2 dalį, 37 straipsnio 3 dalį, 33 straipsnio 1 dalį, 35 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalį. Pagal atsakovės įstatus, bendrovėje esant valdybai, bendrovės vadovas gali būti paskirtas tik bendrovės valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, sprendimu, jei už tokį sprendimą balsavo ne mažiau kaip 4/5 valdybos narių. Teisine prasme nereikšminga aplinkybė, kokiam laikotarpiui yra ketinama paskirti naują vadovą, t. y. laikinai ar ne, jokių išimčių minėtos CK ir ABĮ normos nenustato. Atsakovės vadovas negalėjo būti paskirtas atsakovės valdybos pirmininko (duomenys neskelbtini) sprendimu, kaip buvo šiuo atveju priimant ginčijamus valdybos pirmininko nutarimus. Vien tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovės vadovui nesudarė pagrindo atsakovės valdybos pirmininkui, kaip ir bet kuriam kitam valdybos nariui, skirti bet kurį asmenį vykdyti atsakovės vadovo funkcijas, o esant tokiai situacijai atsakovės vadovas galėjo būti paskirtas tik vadovaujantis teisės aktų reikalavimais – priimant sprendimą atsakovės valdyboje ne mažiau kaip 4/5 visų valdybos narių balsų dauguma.
Teismai, vertindami valdybos pirmininko nutarimų teisėtumą, netinkamai taikė ABĮ ir CK nuostatas, reglamentuojančias atsakovės valdybos kompetenciją. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad valdybos pirmininko nutarimų priėmimo teisėtumą pagrindžia ABĮ 34 straipsnio 15 dalyje įtvirtinta valdybos teisė nustatyti savo darbo tvarką jos priimtame valdybos darbo reglamente bei atsakovės Valdybos darbo reglamento 3.5 punkto 1 dalis, kuria valdybos pirmininkas rėmėsi priimdamas ginčijamus nutarimus. Valdybos darbo reglamentas yra organizacinio pobūdžio dokumentas, kurio pagrindinė paskirtis yra reguliuoti organizacinius valdybos darbo klausimus, bet ne valdybos kompetencijos klausimus, kuriuos nustato tik teisės aktai ir atsakovės įstatai (ABĮ 4 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Valdybos darbo reglamente negali būti iš esmės išplečiama valdybos narių ar valdybos pirmininko kompetencija ar įgaliojimų apimtis. Valdybos darbo reglamentas negali prieštarauti įstatymams ir / ar bendrovės steigimo dokumentams, jis negali pakeisti bendrovės valdybos veiklos reglamentavimo naujais principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-139/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-139/2009">3K-3-139/2009</a>). (duomenys neskelbtini) darbo reglamento 9.4 punkte nurodyta, kad jeigu reglamente nustatytas teisinis reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės valdybos pirmininkas įgyvendino valdybos jam pavestą funkciją paskirti laikiną atsakovės vadovą.
Teismai pažeidė proceso teisės taisykles, nes netinkamai įvertino susiklosčiusias faktines aplinkybes, nepagrįstai nurodydami, kad ginčijamų nutarimų priėmimo metu atsakovės vadovu buvo (duomenys neskelbtini). Bylos įrodymai patvirtina, jog po Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties (kuria atsakovei buvo uždrausta įgyvendinti ir / ar vykdyti atsakovės (duomenys neskelbtini) valdybos nutarimą dėl bendrovės generalinio direktoriaus (duomenys neskelbtini) atšaukimo ir naujo generalinio direktoriaus (duomenys neskelbtini)) priėmimo, (duomenys neskelbtini) nebuvo atsakovės vadovu, nes jo visi įgaliojimai buvo sustabdyti. Atsakovės vadovo funkcijas nuo minėtos nutarties priėmimo turėjo vykdyti iki (duomenys neskelbtini) paskyrimo veikęs vadovas (duomenys neskelbtini), nes atsakovei buvo uždrausta vykdyti (duomenys neskelbtini) valdybos nutarimą. Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus (duomenys neskelbtini) nutartį nebuvo jokio pagrindo imtis veiksmų dėl laikinai einančio pareigas vadovo paskyrimo, po šios nutarties priėmimo atsakovė neliko be vadovo. Be to, jei atsakovai manė, kad yra pagrindas skirti kitą atsakovės vadovą, tai toks sprendimas galėjo būti priimamas ir atsakovės vadovas galėjo būti skiriamas tik laikantis teisės aktų ir atsakovės įstatų nuostatų.
Atsakovė (duomenys neskelbtini) ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) atsiliepimais į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:
Valdybos pirmininko nutarimai, kuriuos priimdamas jis įgyvendino Valdybos darbo reglamentu valdybos jam pavestą organizacinę funkciją paskirti laikinai UAB vadovą pavaduojantį asmenį, kol šis negali vykdyti savo funkcijų dėl svarbių priežasčių tol, kol priežastys bus panaikintos arba valdyba išrinks naują UAB vadovą, negali būti laikomi atsakovės valdybos kompetencijos skirti UAB vadovą įgyvendinimu, nes UAB valdymo organų sudėtis faktiškai nepasikeitė, UAB vadovu išliko (duomenys neskelbtini).
Atsakovės Valdybos darbo reglamente nepakeista ABĮ ir atsakovės įstatuose įtvirtinta jos vadovo rinkimo tvarka. Valdybos darbo reglamente įtvirtinta valdybos pirmininko teisė skirti atsakovės vadovą pavaduojantį asmenį nekonkuruoja su atsakovės valdybos išimtine teise skirti ir atšaukti atsakovės vadovą, nes šios teisės reglamentuoja dvi teisine prasme visiškai skirtingas situacijas (t. y. bendrovės vadovo skyrimą ir bendrovės vadovą pavaduojančio asmens skyrimą).
Kasatorė nei bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu, nei kasaciniame skunde neįrodo kaip privalomos šios kategorijos bylų sąlygos ir nepagrindžia, kad ginčijami valdybos pirmininko nutarimai pažeidžia jos teises.
Kol nėra įsiteisėjusio galutinio teismo sprendimo dėl ginčo esmės, tol atsakovės (duomenys neskelbtini) nutarimas dėl atsakovės generalinio direktoriaus (duomenys neskelbtini) atšaukimo ir naujo generalinio direktoriaus (duomenys neskelbtini) paskyrimo yra galiojantis ir tik jo vykdymas buvo sustabdytas laikinąja apsaugos priemone. Situacija, kai teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, uždraudžia vykdyti valdybos nutarimą, susijusį su bendrovės vadovo paskyrimu, vertintina ne kaip valdybos nutarimu atšaukto generalinio direktoriaus įgaliojimų pratęsimas, bet kaip kliūtis valdybos naujai paskirtam generaliniam direktoriui vykdyti pareigas. Teismas negali įgyvendinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis bendrovės valdybos kompetencijos skirti bendrovės vadovu asmenį, kurį su bendrove sieja specialaus pobūdžio fiduciariniai santykiai.
Įsiteisėjusioje (duomenys neskelbtini) nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismas) jau konstatavo, kad nuo (duomenys neskelbtini) nepaisant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, (duomenys neskelbtini) nebeturėjo atsakovės vadovo įgaliojimų ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteikė (negrąžino) jam tokių įgaliojimų.
Atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į kasacinį skundą prašo priimti sprendimą dėl pateikto kasacinio skundo teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovo nutarimų priėmimu buvo siekiama iš esmės užtikrinti (duomenys neskelbtini) akcininkų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir smulkiųjų akcininkų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susitarimo (kuriuo susitarta bendradarbiauti ir priimti sprendimus (balsuoti) atsakovės valdybos posėdžiuose bei visuotiniuose akcininkų susirinkimuose pagal susitarimo nuostatas, suteikiant pagrindinėms akcininkėms visišką bendrovės valdymą ir galimybę priimti reikalingus sprendimus) vykdymą bei taip pat pagrindinei atsakovės akcininkei (duomenys neskelbtini) užtikrinti visišką atsakovės kontrolę. Atsakovė ginčijo iš esmės tapatų (duomenys neskelbtini) priimtą nutarimą, (duomenys neskelbtini) kreipdamasi į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimą, kuriuo laikinai vykdyti atsakovės vadovo pareigas buvo paskirtas (duomenys neskelbtini). Minėtoje byloje atsakovė teigė, kad (duomenys neskelbtini) nutarimas yra niekinis, ir prašė jį pripažinti negaliojančiu, tačiau šioje byloje analogiško turinio (duomenys neskelbtini) nutarimas dėl pavedimo (duomenys neskelbtini) laikinai vykdyti atsakovės generalinio direktoriaus funkcijas yra traktuojamas atsakovės kaip galiojantis ir teisėtai priimtas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl asmens, laikinai einančio uždarosios akcinės bendrovės vadovo pareigas, skyrimo
Nagrinėjamoje byloje keliamas teisės klausimas, ar, galiojant teismo paskirtoms laikinosioms apsaugos priemonėms dėl bendrovės valdybos nutarimo, kuriuo atšauktas bendrovės vadovas ir paskirtas naujas vadovas, galiojimo sustabdymo, bendrovės valdybos pirmininkas galėjo vienvaldiškai paskirti laikinai einantį vadovo pareigas asmenį.
Vienas iš esminių privataus juridinio asmens požymių yra juridinio asmens teisnumas, t. y. galėjimas turėti konkrečias civilinių įstatymų nustatytas ar jų nedraudžiamas teises ir pareigas (CK 2.74 straipsnio 1 dalis). Juridiniai asmenys civilines teises įgyja, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Uždarosios akcinės bendrovės teisnumas įgyvendinamas vadovaujantis atitinkamomis CK ir ABĮ normomis bei bendrovės įstatais. Juridinio asmens – akcinės bendrovės – organų struktūra nustatyta ABĮ 19 straipsnyje: bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą.
ABĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrovės įstatai yra dokumentas, kuriuo bendrovė vadovaujasi savo veikloje. Pagal šio straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus, bendrovės įstatuose turi būti nurodyta visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo tvarka, kiti bendrovės organai, jų kompetencija, šių organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarka. Tai leidžia daryti išvadą, kad bendrovės įstatai yra pagrindinis dokumentas, kuriuo reguliuojama bendrovės organų (valdybos, valdybos pirmininko, vadovo) kompetencija, rinkimo ir atšaukimo tvarka. ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Atsakovės įstatų 22.2 punkte nurodyta, jog valdyba skiria ir atšaukia bendrovės vadovą. Taigi, tiek nurodytas teisinis reglamentavimas, tiek atsakovės įstatai patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovo skyrimas yra bendrovės valdybos kompetencija.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas asmens paskyrimo laikinai eiti bendrovės vadovo pareigas teisėtumo klausimas. Būtina pažymėti, kad sąvoka „laikinai einantis vadovo pareigas“ gali reikšti dvi skirtingas teisines situacijas. Pirmoji – tai neapibrėžto ar apibrėžto termino valdymo organo pareigų atlikimo atvejis, kai laikinai einantis pareigas vadovas yra pagal galiojančią tvarką paskiriamas kompetentingų bendrovės organų (pagal ABĮ reikalavimus). Praktikoje tokia situacija gali būti nulemta tam tikrų priežasčių, dėl kurių ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti bendrovės organai negali paskirti nuolatinio vadovo (pvz., kol bus surastas tinkamos kompetencijos ir gebėjimų kandidatas į vadovo pareigas). Tokiu atveju, laikantis ABĮ nuostatų, bendrovės valdyba (kai valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, kai nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas) gali paskirti laikiną vadovą iki išnyks aplinkybės, dėl kurių negalima paskirti nuolatinio vadovo. Šiuo atveju laikinas pareigų ėjimas reiškia tik vadovo veiklos termino išankstinį neapibrėžtumą ar trumpumą.
Praktikoje susiklosto ir tokios situacijos, kai yra paskirtas nuolatinis bendrovės vadovas, tačiau dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (laikinas nedarbingumas, komandiruotė, atostogos ir pan.) jis laikinai negali atlikti vadovo funkcijų. Tokiu atveju, siekiant, kad juridinis asmuo tinkamai funkcionuotų, skiriamas laikinai vadovą pavaduojantis asmuo. Laikinai vadovo funkcijas atliekančio asmens skyrimas ABĮ nėra sureglamentuotas. Šie atvejai gali būti apibrėžti bendrovės įstatuose, įtvirtinant, kada ir kas gali pavaduoti bendrovės vadovą (pvz., gali būti numatyta, jog bendrovės vadovo įsakymu, kai vadovas laikinai negali eiti pareigų, į jo pareigas skiriamas vadovo pavaduotojas). Šis klausimas gali būti išsprendžiamas ir bendrovės vadovui išleidžiant įsakymą pavesti laikinai eiti vadovo pareigas tam tikram asmeniui bei išduodant jam įgaliojimą veikti vadovo vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Taigi, antroji sąvokos „laikinai einantis vadovo pareigas“ reikšmė – tai atvejai, kai vienasmenis valdymo organas dėl nedarbingumo, atostogų, komandiruotės ar kitų svarbių priežasčių negali vykdyti savo funkcijų ir įgalioja įmonės darbuotoją atlikti vadovo funkcijas.
Teisėjų kolegija išaiškina, kad tokia teisinė situacija, kai bendrovės vadovas dėl tam tikrų aplinkybių (nedarbingumo, atostogų, komandiruotės ir pan.) laikinai negali eiti savo pareigų, kvalifikuotina kaip trečiųjų asmenų pasitelkimas vadovo prievolėms atlikti, tačiau ji nereiškia naujo bendrovės vadovo, kaip valdymo organo, paskyrimo. Taigi, pirmuoju atveju, aptartu nutarties 27 punkte, laikinai paskirtasis vadovas yra valdymo organas, antruoju – jis tik tikrojo vadovo įgaliotinis.
Būtent tokią teisinę šios nutarties 28 punkte aptartą „pavadavimo“ situaciją (kai vienasmenis valdymo organas laikinai negali eiti pareigų) nagrinėjamoje byloje teigia susiklosčius atsakovai. Jų nuomone, ieškovė painioja dvi skirtingas teisines situacijas – bendrovės vadovo skyrimą ir paskyrimą asmens, kuris laikinai vykdo bendrovės generalinio direktoriaus funkcijas, tai yra jį pavaduoja.
Nagrinėjamos bylos kontekste keliamas klausimas tik dėl laikinai einančio pareigas asmens skyrimo kaip vadovo įgaliotinio galimybės, t. y. ar valdybos pirmininkas galėjo įgalioti (duomenys neskelbtini) atlikti laikinai negalinčio atlikti savo pareigų vadovo funkciją. Manytina, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė CK, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir ABĮ normas, spręsdami šį klausimą atsakovų naudai. Teismai sprendė, kad juridinis asmuo negali likti be valdymo organų, todėl valdybos primininkas galėjo paskirti laikinai einantį pareigas vadovą. Šią teisę kildino iš CK 2.82 straipsnio 1 dalies ir ABĮ 37 straipsnio 3 dalies bei 34 straipsnio 2 dalies.
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ABĮ 34 straipsnio 2 dalis įtvirtina absoliučią valdybos kompetenciją rinkti ir atšaukti įmonės vadovą, ir laikė, kad ši kompetencija negali būti perduota teismui, nes teismas negali tapti atsakingas už bendrovės veiklos vykdymą, kurį sąlygoja įmonės vadovo pasirinkimas. Su šia teismo pozicija sutiktina, kadangi vadovo skyrimas kaip priemonė, leidžianti pagerinti įmonės valdymą, ar laikinoji apsaugos priemonė galimi tik juridinio asmens veiklos tyrimo proceso metu.
Nustatyta, kad pagal ieškovių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valdybos nutarimo atšaukti bendrovės generalinį direktorių ir paskirti naują generalinį direktorių (duomenys neskelbtini). Šioje byloje (duomenys neskelbtini) nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – UAB (duomenys neskelbtini) uždrausta įgyvendinti / vykdyti (duomenys neskelbtini) valdybos nutarimą, sustabdant visus bet kokius naujo generalinio direktoriaus (duomenys neskelbtini) įgaliojimus nuo jo paskyrimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas aiškino nurodytoje byloje dėl atsakovės valdybos nutarimo atšaukti ir paskirti naują vadovą pripažinimo negaliojančiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinį taip: situacija, kai teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžia vykdyti valdybos nutarimą, susijusį su bendrovės vadovo paskyrimu, vertintina ne kaip valdybos nutarimu atšaukto generalinio direktoriaus įgaliojimų pratęsimas, o kaip kliūtis valdybos naujai paskirtam generaliniam direktoriui vykdyti pareigas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas ar šis terminas neatnaujintas. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNDIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-242/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-242/2009">3K-7-242/2009</a>; ir kt.).
Nagrinėjamos bylos atveju akivaizdu, kad bylos šalys nesutarė dėl teismo nutarties, priimtos kitoje byloje, turinio ir skirtingai aiškino laikinųjų apsaugos priemonių apimtį. Pripažintina, kad nutarties 33 punkte nurodytos nutarties turinys nebuvo pakankamai aiškus, kadangi rezoliucinėje dalyje buvo aptartas tik naujai paskirto generalinio direktoriaus (duomenys neskelbtini) įgaliojimų sustabdymo klausimas, tačiau nebuvo pasisakyta dėl buvusio generalinio direktoriaus įgaliojimų. Susiklosčiusius tokiai faktinei situacijai dėl nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, turinio, šios nutarties išaiškinimas buvo ją priėmusio teismo kompetencija (CPK 278 straipsnio 1 dalis), tačiau nagrinėjamos bylos šalys dėl nutarties išaiškinimo į teismą nesikreipė.
Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad buvo susiklosčiusi tokia situacija, jog atsakovė bendrovė faktiškai neturėjo teisėtai paskirto vienasmenio valdymo organo – vadovo, todėl bendrovėje turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl jo paskyrimo. Kaip jau minėta šios nutarties 27 punkte, įmonės vadovas gali būti skiriamas ir eiti šias pareigas laikinai, tačiau tai turi būti atliekama ABĮ ir bendrovės įstatuose nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju neegzistavo nutarties 28 punkte nurodytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą esamus santykius kvalifikuoti kaip bendrovės vadovo negalėjimą dėl tam tikrų aplinkybių vykdyti savo pareigų, dėl ko šias pareigas būtų buvę galima pavesti vykdyti kitam asmeniui.
Valdybos darbo reglamento 3.5 punkto 1 dalyje, kuria valdybos pirmininkas rėmėsi priimdamas ginčijamus valdybos pirmininko nutarimus, 3.5.1.1–3.5.1.2 papunkčiuose įtvirtinta valdybos pirmininko teisė, esant tam tikroms situacijoms, kai dėl UAB vadovo ligos, atostogų, komandiruotės ar dėl kitų svarbių priežasčių valdybos išrinktas bendrovės vadovas negali eiti savo pareigų, paskirti asmenį, kuris tol, kol bendrovės valdybos paskirtas vadovas galės eiti savo pareigas, vykdytų bendrovės vadovo funkcijas ir jį pavaduotų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aiškinimas minėto punkto, kaip leidžiančio bendrovės valdybos pirmininkui paskirti laikiną vadovą tais atvejais, kai bendrovė neturi teisėtai paskirto vadovo, vertintinas kaip prieštaraujantis imperatyviosioms bendrovių teisės normoms dėl vadovo skyrimo, ta apimtimi, kad, nesant pagal galiojančią tvarką paskirto bendrovės vadovo, jo funkcijos negali būti priskirtos trečiajam asmeniui, nesilaikant imperatyvios ABĮ nustatytos skyrimo procedūros.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valdybos darbo reglamentas yra valdybos darbo tvarką nustatantis jos pačios priimtas dokumentas, kuris negali prieštarauti įstatymų ir bendrovės steigimo dokumentų (šiuo atveju – bendrovės įstatų) reikalavimams arba juos modifikuoti, t. y. pakeisti bendrovės valdybos veiklos reglamentavimą naujais principais. Bendrovės valdybos organai visų pirma privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, t. y. kolegialaus valdymo organo nariai, įgyvendindami jiems suteiktas teises, privalo elgtis sąžiningai ir protingai, būti lojalūs bendrovei ir akcininkams, laikytis konfidencialumo bei vengti situacijos, kai asmeniniai interesai gali prieštarauti bendrovės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-139/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-139/2009">3K-3-139/2009</a>).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad susiklosčiusioje situacijoje atsakovai bendrovės vadovo nebuvimo klausimą turėjo spręsti kreipdamiesi į laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusį teismą dėl šių priemonių panaikinimo ar pakeitimo (CPK 148 straipsnis) arba nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, išaiškinimo, arba inicijuodami naujus vadovo rinkimus UAB įstatuose nustatyta tvarka. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad atsakovės vienasmenis valdymo organas – vadovas negalėjo būti paskirtas bendrovės valdybos pirmininko sprendimu (nepriklausomai nuo to, kokiam laikotarpiui), kadangi tai nepatenka į valdybos pirmininko kompetenciją. Ginčijami nutarimai pripažintini negaliojančiais nuo jų priėmimo dienos.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus bei aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias uždarosios akcinės bendrovės vienasmenio valdymo organo – vadovo skyrimo tvarką ir neteisingai kvalifikavo bendrovėje susiklosčiusius teisinius santykius, kaip situaciją, kuriai esant bendrovės vadovas laikinai negali eiti savo pareigų. Kadangi visos faktinės aplinkybės byloje yra nustatytos, kasacinis teismas gali pašalinti nustatytus pažeidimus teisiškai kvalifikuodamas teisinius santykius, todėl bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai naikinami ir priimamas naujas sprendimas patenkinti ieškovės ieškinį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo
Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Ieškovė turėjo 2360,67 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme: 257,99 Eur žyminio mokesčio už ieškinio ir patikslinto ieškinio pateikimą išlaidos, bei 2102,68 Eur advokato atstovavimo išlaidų, susijusių su ieškinio, patikslinto ieškinio parengimu ir ieškovės atstovavimu teismo posėdžiuose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovės atstovui buvo grąžinta jo permokėta žyminio mokesčio dalis, t. y. 153,44 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimo dalis, kuria iš ieškovės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) naudai buvo priteistas 2200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Ši Vilniaus apygardos teismo nutarties dalis nebuvo skundžiama.
Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieškovės ieškinys turėjo būti patenkintas pirmosios instancijos teisme, pastarosios turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 2207,23 Eur (257,99 – 153,44 + 2102,68), atlygintinos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo 7, 8.2, 8.16, 8.19, 9 punktai).
Už ieškovės pateiktą apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimo panaikinimo buvo sumokėta 93 Eur žyminio mokesčio. Byloje konstatavus, kad ieškovės apeliacinis skundas turėjo būti patenkintas, šio išlaidos priteisiamos ieškovės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovai, prašydami priteisti jų turėtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nepateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymų, pagrindžiančių tokių išlaidų buvimą. Be to, byloje paaiškėjus, kad ieškovės apeliacinis skundas turėjo būti patenkintas, atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo, turėtų būti atmestas (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).
Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme
Patenkinus ieškovės kasacinį skundą, jos turėtos kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidos (123 Eur žyminio mokesčio už kasacinio skundo padavimą) atlyginamos lygiomis dalimis iš atsakovų UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme (2057 Eur už advokato pagalbą) atlyginimo netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).
Kasacinis teismas turėjo 7,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus ieškovės kasacinį skundą, šios išlaidos lygiomis dalimis (t. y. po 3,72 Eur) turi būti priteistos iš atsakovų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas, panaikinti.
Priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB (duomenys neskelbtini) laikinai einančio pareigas generalinio direktoriaus paskyrimo, (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pavedimo (duomenys neskelbtini) laikinai vykdyti UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus funkcijas ir (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pavedimo (duomenys neskelbtini) laikinai vykdyti UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus funkcijas.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 2207,23 Eur (du tūkstančius du šimtus septynis Eur 23 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo, bei 93 (devyniasdešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, t. y. po 1150,11 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt Eur 11 ct) iš kiekvieno.
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) paskirta 1500 Eur bauda bei panaikinta sprendimo dalis, kuria iš (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) naudai priteistos 2200 Eur bylinėjimosi išlaidos, palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 123 (vieną šimtą dvidešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo, t. y. po 61,50 Eur (šešiasdešimt vieną Eur 50 ct) iš kiekvieno.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei lygiomis dalimis 7,44 Eur (septynis Eur 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo, t. y. po 3,72 Eur (tris Eur 72 ct) iš kiekvieno. Valstybei priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gražina Davidonienė
Vincas Verseckas
