Dėl šalių sutartimi nustatyto susitarimo dėl ginčų sprendimo priskirtinumo teismo ar arbitražo kompetencijai aiškinimo

Civilinė byla Nr. e3K-3-34-219/2017

Teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.2; 3.2.9.9

(N) (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl šalių sutartimi nustatyto susitarimo dėl ginčų sprendimo priskirtinumo teismo ar arbitražo kompetencijai aiškinimo.

Ieškovė skundžia (duomenys neskelbtini) nutartį, kuria palikta nepakeista (duomenys neskelbtini) nutartis ieškinį palikti nenagrinėtą.

Ieškovė 2014 m. birželio 4 d. (duomenys neskelbtini) teisme pareiškė ieškinį atsakovei ir pagal šalių sudarytą (duomenys neskelbtini) sutartį (toliau – Sutartis) prašė priteisti (duomenys neskelbtini) skolos už laikotarpį (duomenys neskelbtini), delspinigius, 6 procentų dydžio procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas ieškinį priėmė ir užvedė civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. liepos 25 d. ieškovė toje byloje pateikė pareiškimą patikslinti ieškinio reikalavimus, tačiau (duomenys neskelbtini) teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi konstatavo, kad ieškovė keitė ieškinio pagrindą ir dalyką, todėl patikslintą ieškinį priimti atsisakė.

Ieškovė 2014 m. spalio 28 d. (duomenys neskelbtini) teisme pareiškė kitą ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) skolos už laikotarpį (duomenys neskelbtini), delspinigius, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas ieškinį priėmė ir užvedė civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

2015 m. birželio 26 d. ieškovė (duomenys neskelbtini) teisme pareiškė trečią ieškinį, kuriuo prašė priteisti (duomenys neskelbtini) skolos už laikotarpį (duomenys neskelbtini), delspinigius, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas ieškinį priėmė ir užvedė civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

2015 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė pareiškė dar vieną ieškinį, prašydama priteisti (duomenys neskelbtini) skolos nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) delspinigių, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nustatyti (duomenys neskelbtini). Teismas ieškinį priėmė ir užvedė civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) pirmininkė (duomenys neskelbtini) priėmė nutartį, kuria, atsižvelgdama į atsakovės prašymą, civilines bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) prijungė prie civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Nutartyje konstatavo, kad bylos yra vienarūšės, tarp tų pačių šalių, bylose nustatinėjamos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės, todėl bylų sujungimas leistų išvengti tų pačių faktinių aplinkybių skirtingo vertinimo ir prieštaringų sprendimų priėmimo, o sujungtos bylos bus išnagrinėtos greičiau ir teisingai.

Atsakovė (duomenys neskelbtini) arbitražo byloje pareiškė ieškinį.

(duomenys neskelbtini) arbitražo byloje buvo priimtas dalinis sprendimas dėl (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė

(duomenys neskelbtini) teismo teisėja, kuriai buvo perduota nagrinėti sujungta byla, (duomenys neskelbtini) nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą.

Nustatė, kad pagal Sutarties (duomenys neskelbtini) punktą šalių ginčai iki (duomenys neskelbtini) Eur nagrinėjami pirmosios instancijos (duomenys neskelbtini) teisme, o pagal (duomenys neskelbtini) punktą, iš Sutarties kilęs ginčas, kurio vertė daugiau kaip (duomenys neskelbtini) Eur, yra nagrinėjamas (duomenys neskelbtini) arbitražo teisme.

Teismas nurodė, kad sujungus tris bylas į vieną bylą, ieškinio reikalavimas viršijo šalių nustatytą ginčo sumą, dėl kurios ginčus susitarta nagrinėti (duomenys neskelbtini) teisme, todėl ginčas tapo teismingas (duomenys neskelbtini) arbitražo teismui. Po bylos iškėlimo paaiškėjus, kad yra galiojantis arbitražinis susitarimas, teismas pareiškimą paliko nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nagrinėjamu atveju, aplinkybė dėl arbitražinio susitarimo priklausė nuo ginčo sumos ir aktualia tapo po to, kai ieškovės reiškiamų reikalavimų suma viršijo (duomenys neskelbtini) Eur.

(duomenys neskelbtini) teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ir atsakovės atskiruosius skundus, (duomenys neskelbtini) nutartimi juos atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, nustatė, kad bylos medžiaga yra nevieša.

Kolegija, remdamasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, nurodė, kad teismas, palikęs ieškinį nenagrinėtą, teismo nutartimi dėl bylų sujungimo siekė nustatytų tikslų išnagrinėti bylą greitai ir teisingai.

Nagrinėjamu atveju pagrįstai nebuvo vadovautasi CPK 33 straipsnio 2 dalimi, nes pagal šias normas tarp teismų paskirstomos jų jurisdikcijai priskirtos bylos, šios taisyklės netaikomos sprendžiant dėl ginčo priskirtinumo. Arbitražo teismo jurisdikcija yra grindžiama šalių susitarimu perduoti konkretaus ginčo nagrinėjimą arbitražo teismui, todėl sprendžiant dėl ginčo priskirtinumo reikia vadovautis šalių sudaryta arbitražine išlyga.

Vadovaujantis CPK 136 straipsnio 4 dalimi teismas, nustatęs, kad teismo žinioje yra kelios vienarūšės bylos, gali jas sujungti į vieną bylą, kad jos būtų išnagrinėtos kartu, jei taip bus greičiau bei teisingai išsprendžiami ginčai. Šios normos esmė ta, kad teismas gali sujungti vienarūšes bylas, o požymis, kad ginčų negalima išnagrinėti atskirai, yra tik viena, bet neprivaloma, bylų sujungimo sąlyga. Nagrinėjamu atveju iškeltos bylos buvo akivaizdžiai vienarūšės ir nenustatyta jokių požymių, patvirtinančių jų sujungimo ydingumą.

Šalims išreiškus intenciją ginčus spręsti arbitražo teisme, teismas turėtų tokią šalių valią įgyvendinti, net jei kai kurie arbitražinio susitarimo aspektai yra netikslūs, o aiškinant arbitražinį susitarimą pirmenybė turi būti teikiama tokiam aiškinimui, kuris leistų išsaugoti arbitražinio susitarimo efektyvumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2013).

(duomenys neskelbtini) arbitražo teismas, (duomenys neskelbtini) priimdamas dalinį sprendimą, pripažino, kad arbitražo teismas arbitražo byloje turi kompetenciją spręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl (duomenys neskelbtini) pagal atsakovės pareikštus reikalavimus arbitražo byloje. Arbitražo teismas, turėdamas kompetenciją ir prioritetą spręsti dėl savo kompetencijos, priėjo prie analogiškos išvados, kad yra kompetentingas spręsti ir reikalavimus, kuriuos ieškovė (duomenys neskelbtini) teisme pareiškė atsakovei.

Kolegija nurodė, kad šalių ginčas kilo ne dėl epizodinio, vienkartinio nukrypimo nuo sutarties, o dėl ilgalaikių sutarties sąlygų vykdymo. Jau vien trijų pirmųjų pareikštų ieškinių suma viršijo arbitražinio susitarimo ribą, o tai leido daryti išvadą, kad ginčas turi būti sprendžiamas (duomenys neskelbtini) arbitražo teisme.

Kolegija atmetė ieškovės argumentus, kad ieškovė turi nuosekliai reikšti ieškinius atsakovei, kad nebūtų praleistas šešių mėnesių terminas delspinigiams priteisti, nurodydama, kad sutrumpintas ieškinio senaties terminas reikalavimui priteisti delspinigius nėra praleistas, nes ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka ieškinio senaties terminą nutraukia.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) nutartį ir (duomenys neskelbtini) nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai arbitražinį susitarimą aiškino arbitražinio susitarimo naudai, ir tokiu būdu nepagrįstai nusprendė dėl ginčo tarp šalių priskirtinumo arbitražo teismui. Arbitražinio susitarimo sudarymas savaime nereiškia, kad šalys eliminuoja bet kokią galimybę ginčą spręsti teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-199/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-199/2012">3K-3-199/2012</a>).

Sisteminis CPK 33 straipsnio 2 dalies aiškinimas pagrindžia, kad net sujungus kelias civilines bylas ir ieškinio sumai akivaizdžiai viršijant (duomenys neskelbtini) Eur ribą, pagal analogiją turėtų būti taikoma CPK 33 straipsnio 2 dalis ir bylos priskirtinumas neturėtų keistis. Teismai pažeidė CPK 296 straipsnį, nepagrįstai netaikė CPK 33 straipsnio pagal analogiją. Sistemiškai aiškinant CPK 33 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad nepaisant to, jog sujungus tarpusavyje tris civilines bylas bendra ginčo suma padidėjo, tai neturėtų keisti aplinkybės, kad visos šios trys civilinės bylos buvo iškeltos tinkamai ir jų pateikimo metu pateko būtent į (duomenys neskelbtini) teismo kompetenciją. CPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju jeigu ieškinio reikalavimo padidinimas, ieškinio dalyko pakeitimas, priešieškinio padavimas keičia rūšinį bylos teismingumą, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas išsprendžia visus su ieškinio (priešieškinio) priėmimu susijusius klausimus ir nagrinėja visą bylą iš esmės. Pažymėtina, kad ieškovė atskirais ieškiniais reiškė tris skirtingus reikalavimus dėl skolos priteisimo, šie reikalavimai tarpusavyje skiriasi ne tik tuo, kad yra reiškiami dėl skirtingais laikotarpiais išaugusių skolų, bet ir tuo, kad skiriasi kiti ieškinio elementai (pvz., skolos apskaičiavimas).

Buvo neatsižvelgta į bylų sujungimo tikslus. Formalus teisės normų vykdymas, neatsižvelgiant į pasekmes, kurias sukels toks teisės normų taikymas, yra nesuderinamas su teisės į teisminę interesų gynybą ir teisingo bylų nagrinėjimo principais. Be to, ir (duomenys neskelbtini) teismas, spręsdamas dėl civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo, (duomenys neskelbtini) nutartyje konstatavo, kad bylos, pradėtos anksčiau nei arbitražas, turi būti išnagrinėtos iš esmės ir tai turi būti padaryta pirmiau, jos negali būti stabdomos dėl arbitražo.

Palikus ieškinį nenagrinėtą, nepagrįstai per plačiai išaiškinus arbitražinės išlygos turinį ir šią išlygą pritaikius nagrinėjamu atveju, buvo pažeista ieškovės teisė į teisminę pažeistų interesų gynybą bei greitą ir teisingą teismo procesą. Arbitražo išlygos turinys negali būti neribotai plečiamai aiškinamas tokiu būdu, kad bet kokie ginčai tarp arbitražo išlygą sudariusių šalių būtų sprendžiami arbitraže.

Priėmus nutartį sujungti tris bylas, o vėliau palikus ieškinį nenagrinėtą, buvo pažeistas teismo sprendimo privalomumo principas. Ieškovė 2014 m. rugpjūtį pateikė (duomenys neskelbtini) teismui prašymą patikslinti ieškinio reikalavimus civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi atsisakė tokį pareiškimą tenkinti ir nurodė, kad toks ieškinio tikslinimas, kai skola skaičiuojama už kitą – vėlesnį laikotarpį, kuris nebuvo nurodytas ieškinio pareiškime, laikytina ieškinio dalyko ir pagrindo keitimu, o tai įstatyme neįtvirtinta. Dėl to ieškovė, atsižvelgdama į nurodytą teismo nutartį, reikalavimus priteisti skolą už kitus nei jau pareikšti teisme laikotarpius kreipėsi į (duomenys neskelbtini) teismą su atskirais ieškiniais.

Atsakovės skola nuolat didėja, todėl ieškovė turi nuosekliai reikšti ieškinius atsakovei, kad nebūtų praleistas šešių mėnesių terminas delspinigiams priteisti. Atsakovės skola ieškovei per šešių mėnesių terminą nepasiekia (duomenys neskelbtini) Eur. Lietuvos apeliacinis teismas kitose bylose yra konstatavęs, kad ieškovė, kreipdamasi su atskirais ieškiniais į bendrosios kompetencijos teismą, tinkamai įgyvendino savo teisę į gynybą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalių ginčas dėl jurisdikcijos jau yra išspręstas galutiniu ir šalims privalomu (duomenys neskelbtini) arbitražo byloje priimtu daliniu sprendimu, kuriuo buvo išspręstas šalių ginčo dėl (duomenys neskelbtini) priskirtinumo arbitražui klausimas. Šis sprendimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 41 straipsnio 1 dalimi, yra įsiteisėjęs ir turi šalių būti vykdomas nuo jo priėmimo dienos.

Teismai tinkamai aiškino arbitražo susitarimą ir pagrįstai paliko ieškinio reikalavimus nenagrinėtus dėl jų priskirtinumo arbitražui remdamiesi CPK 296 straipsniu ir KAĮ 11 straipsniu, nes tarp šalių yra kilęs ne epizodinis ginčas dėl vienkartinio atsiskaitymo pagal sutartį, o ilgalaikis ginčas dėl (duomenys neskelbtini) ir kiekvieno ieškovės reikalavimo išsprendimas šalims sukeltų didesnes nei (duomenys neskelbtini) Eur turtines pasekmes. Arbitražinis susitarimas turi būti aiškinamas pagal efektyvaus aiškinimo doktriną. Tarp šalių yra kilęs vientisas ginčas dėl (duomenys neskelbtini). Pirmojo ieškinio pareiškimo metu buvo akivaizdu, kad ginčo suma (ekonominė vertė) viršija (duomenys neskelbtini) Eur, o ir formali ieškinio suma neabejotinai viršys (duomenys neskelbtini) Eur ribą. Esminė arbitražinio susitarimo sąlyga buvo ginčo jurisdikciją nustatyti pagal ginčo, o ne ieškinio sumą.

Proceso teisės normos nenustato galimybės teisme tęsti nagrinėjimą tokio ginčo, kuris nepriklauso bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijai, o CPK 33 straipsnyje nustatytos taisyklės yra specialiosios taisyklės, reglamentuojančios bylų paskirstymą tarp teismų, jos negali būti taikomos ginčams, kurie apskritai nėra spręstini teisme. Įstatymo nuostatos pagal analogiją yra taikomos tais atvejais, kai teisinio santykio įstatymai nereglamentuoja – šiuo konkrečiu atveju santykiai yra reglamentuoti CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Civilinio proceso taisyklės neįtvirtina galimybės bendrosios kompetencijos teismui nagrinėti ginčą, dėl kurio šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas, KAĮ 11 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės teisė į pažeistų interesų gynybą bei greitą ir teisingą teismo procesą nebuvo pažeista, nes ginčo sprendimas buvo nukreiptas spręsti arbitražui, t. y. buvo įgyvendintas bylų sujungimo tikslas – greitai ir teisingai šalis nukreipti į kompetenciją spręsti ginčą turinčią instituciją. Ginčo nagrinėjimas arbitražo teisme negali ir nėra laikomas asmens teisės į teisminę interesų gynybą ribojimu. Ginčo perdavimas spręsti arbitražui nėra teisminės gynybos prieinamumo principo ribojimas, nes arbitražas yra alternatyvus teismo procesui ginčo nagrinėjimo būdas.

V(duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išspręstas tik vienas atskiras procesinis klausimas dėl patikslinto ieškinio priimtinumo, o ne dėl ginčo priskirtinumo. Ieškovės elgesys, kai buvo bandoma padidinti reikalavimą pirmoje byloje, patvirtina, jog pati ieškovė vertino visą šalių kilusį ginčą kaip vientisą, o visas vėlesnis ieškovės elgesys pripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Ieškovė, kaip rūpestingas ir atidus, racionaliai besielgiantis asmuo, turėjo ne pradėti šešias atskiras bylas bendrosios kompetencijos teisme, o inicijuoti arbitražo bylą, kurioje ir būtų sprendžiamas visas tarp šalių kilęs ginčas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl šalių sutartimi nustatyto ginčų sprendimo priskirtinumo teismo ar arbitražo kompetencijai aiškinimo

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovės atsakovei pareikštų reikalavimų priskirtinumo teismo arba arbitražo kompetencijai.

Byloje teismai nustatė, kad šalys (duomenys neskelbtini) pasirašė (duomenys neskelbtini) sutartį (duomenys neskelbtini), kurios (duomenys neskelbtini) punkte pasirinko sutarčiai taikytiną teisę ir nustatė, kad šiai sutarčiai taikoma (duomenys neskelbtini) teisė ir ji aiškinama pagal (duomenys neskelbtini) teisę.

Sutarties (duomenys neskelbtini) punkte šalys, be kita ko, susitarė dėl iš sutartinių teisinių santykių kilusių ginčų sprendimo būdo. Nustatė, kad tuo atveju, kai šalims nepavyksta tarpusavio ginčo, kylančio iš šios Sutarties ar susijusio su ja, išspręsti tarpusavio derybomis, jis iki (duomenys neskelbtini) Eur nagrinėjamas pirmosios instancijos (duomenys neskelbtini) teisme Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ((duomenys neskelbtini) papunktis); daugiau kaip (duomenys neskelbtini) Eur – (duomenys neskelbtini) arbitražo teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė šalims susitarti dėl ginčų sprendimo būdo yra procesinė priemonė joms įgyvendinti sutarčių laisvės bei valios autonomijos principus ir pačioms nuspręsti, kokiu būdu bus nagrinėjami jų ginčai. Todėl atitinkamo reikalavimo priskyrimas teismo arba arbitražo kompetencijai, esant šalių sudarytam galiojančiam susitarimui dėl ginčų sprendimo būdo, priklauso ne nuo proceso teisės normų, reglamentuojančių teismingumą, ar teismo byloje atliekamų procesinių veiksmų, o nuo tokio susitarimo turinio – kilus ginčui teismas privalo nustatyti, ar šalys aiškiai susitarė ir kokia yra tikroji šalių valia dėl atitinkamo ginčo (ginčų) sprendimo tvarkos.

Spręsdamas dėl šalių nukreipimo spręsti ginčą jų pasirinktu būdu, teismas turi išsiaiškinti, ar tarp šalių yra sudarytas toks susitarimas, jei taip, ar susitarimas dėl ginčų sprendimo būdo nėra akivaizdžiai negaliojantis, ar nėra akivaizdžių priežasčių, lemiančių tokio susitarimo įgyvendinimo negalimumą (pvz., susitarta dėl nearbitruotino ginčo perdavimo arbitražui; pažeidžiamos išimtinio teismingumo taisyklės ir kt.). Nustatęs, kad toks susitarimas yra sudarytas ir nėra akivaizdžiai negaliojantis, teismas turi aiškintis, kokios yra susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribos (kokius ginčus apima toks susitarimas), ar atitinkamas ginčas patenka į susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribas. Tai atliekama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles aiškinant sutarties sąlygas ir nustatant susitarimų dėl ginčų sprendimo būdo turinį.

Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje dėl sutarčių aiškinimo taisyklių yra išaiškinta, kad, šalims nesutariant dėl jų sudarytos sutarties nuostatų prasmės, teismas jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, išdėstytomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje: sutartys aiškinamos sąžiningai, įvertinus ne tik pažodinį sutarties tekstą, bet ir tikruosius sutarties šalių ketinimus arba tai, kokią prasmę ginčo sutarties nuostatoms suteiktų analogiški šalims protingi asmenys; įvertinamas sutarties sąlygų tarpusavio ryšys, sutarties esmė, tikslas ir sudarymo aplinkybės. Jei teismui kyla pagrįstų abejonių dėl sutarties sąlygų, jis turi teisę šias sąlygas aiškinti jas pasiūliusios šalies nenaudai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016 33 punktą; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi sutarties sąlygas teismas aiškina, kai tarp šalių kyla ginčas dėl jų taikymo ir sutarties pažodinis tekstas, jo turinys yra neaiškūs.

Šios nutarties 25 punkte nurodyta, kad Sutartimi šalys susitarė dėl iš sutarties kilusių ginčų sprendimo tvarkos – ginčo priskirtinumą teismo arba arbitražo kompetencijai susiejo su ginčo suma. Arbitražinės išlygos įforminimas atitinka KAĮ 10 straipsnio reikalavimus; šalių pasirinktas susitarimas dėl ginčų sprendimo būdo įstatymų reikalavimams neprieštarauja, šalių ketinimai susitarime išreikšti pakankamai aiškiai ir nėra akivaizdžių priežasčių, lemiančių tokio susitarimo įgyvendinimo negalimumą, todėl, kilus tarp šalių nesutarimų dėl teismo kompetencijos nagrinėti bylą, ginčo priskirtinumo klausimas spręstinas byloje nustatytas faktines aplinkybes vertinant pagal šalių susitarimo ir civilinio proceso normų nuostatas.

Nagrinėjamu atveju aktualu pažymėti, kad civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog tik šalys turi teisę inicijuoti civilinės bylos iškėlimą, jos nustato nagrinėjimo dalyką, paprastai pasirenka bylos nagrinėjimo tvarką, bylos užbaigimo būdą, ieškinio rūšį ir pan. (CPK 13 straipsnis). Laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis, ieškovas turi teisę pasirinkti tokį civilinės teisės gynimo būdą ir reikšti tokius reikalavimus, kurie jam atrodo tinkami bei pagrįsti. Teismas neturi įgaliojimų nurodyti ieškovui reikšti vienokį ar kitokį reikalavimą. Teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti pagal byloje pareikštus reikalavimus atsiradusius, pasikeitusius ar pasibaigusius santykius bei priimti procesinį sprendimą.

Įstatymų normos neriboja asmenų teisės ginti pažeistas materialiąsias subjektines teises įstatymuose numatytais būdais (CK 1.138 straipsnis). Įstatymai iš esmės nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Gindami pažeistas civilines teises įstatymuose numatytais būdais, asmenys privalo elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti subjektine teise (CK 1.137 straipsnis). Šios taisyklės galioja ir šalims pačioms susitarus dėl ginčų sprendimo būdo.

Asmuo, siekiantis apginti pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, nagrinėjamu atveju kasatorė, turi teisę ir pareigą pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas tokio asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį.

Teismo jurisdikcija nagrinėti tam tikrą reikalavimą nustatoma atsižvelgiant į konkrečias teisės akte įtvirtintas faktinio pobūdžio aplinkybes, kurios užtikrina ryšio tarp teismo ir bylos egzistavimą (pvz., atsakovo gyvenamoji (buveinės) vieta teismo teritorijoje (CPK 29 straipsnis), daikto buvimo vieta (CPK 31 straipsnio 1 dalis) ir kt.), suteikiantį teismui jurisdikciją nagrinėti bylą. Sutartinio teismingumo atveju šalių susitarime išdėstomos sąlygos dėl ginčų sprendimo būdo. Nagrinėjamoje byloje tokio šalių susitarimo sąlyga, lemianti, kad ginčas bus nagrinėjamas teisme, buvo ginčo suma.

Pažymėtina ir tai, kad nustatant, ar egzistuoja sąlygos, kurios lemia ginčo nagrinėjimą teisme ir kurių pagrindu teismas prisiima jurisdikciją arba jos atsisako, tampa aktualus kreipimosi į teismą (ieškinio padavimo) momentas. Teismas, vėlesnėse proceso stadijose nustatęs, kad kreipimosi į teismą metu nebuvo sąlygų, kurių pagrindu jis prisiėmė jurisdikciją, todėl jurisdikcija buvo prisiimta klaidingai, gali jos atsisakyti.

Taigi teismas dėl savo jurisdikcijos sprendžia pagal tai, koks yra, o ne koks gali būti pareikštas reikalavimas ir pagal tai, kokios faktinės aplinkybės egzistuoja ieškinio padavimo momentu.

Nagrinėjamoje byloje, esant ginčo šalių susitarimui dėl teismingumo, nukreipiančiam į tam tikrą teismą, šis teismas tokio pobūdžio susitarime nustatytomis sąlygomis įgyja jurisdikciją nagrinėti šalių konkrečiai įvardytus ginčus, net jei jos ir neturėtų kitu atveju.

Ieškovė 2014 m. birželio 4 d., 2014 m. spalio 28 d. ir 2015 m. birželio 26 d., remdamasi iš Sutarties kylančiais šalių teisiniais santykiais, (duomenys neskelbtini) teisme pareiškė tris ieškinius atsakovei, prašydama atitinkamai priteisti ieškovei iš atsakovės skolą ir delspinigius, taip pat procesines palūkanas. Ieškiniai pareikšti pagal tą pačią sutartį, tačiau už skirtingus laikotarpius. Šių ieškinių pagrindu buvo pradėtos savarankiškos civilinės bylos, vėliau jos (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi sujungtos.

Pirmojo ieškovės pareikšto ieškinio atsakovei padavimo metu pareikštų reikalavimų suma neviršijo (duomenys neskelbtini) Eur, nuo kurių ginčas pagal šalių sutartį priskirtinas arbitražo kompetencijai, taigi šis ieškinys (duomenys neskelbtini) teisme buvo priimtas pagal sutartinio teismingumo taisykles, šalių aptartas Sutartyje ir egzistavusias kreipimosi į teismą metu. Dėl to nepagrįsti atsakovės argumentai, kad kasatorė turėjo prognozuoti ateityje galinčius kilti ginčus ir kreipdamasi į teismą vertinti galimą jų sumą.

Antruoju, pateiktu beveik po penkių mėnesių ieškiniu reikalauta priteisti skolą pagal tą pačią sutartį, bet už kitą laikotarpį, taigi šio ieškinio pagrindas skyrėsi nuo pirmojo ieškinio pagrindo, todėl ieškiniai teismų buvo laikyti netapačiais.

Trečiasis ieškinys tokiomis pačiomis aplinkybėmis paduotas praėjus beveik aštuoniems mėnesiams nuo antrojo ieškinio padavimo.

Taigi kasatorė teisę kreiptis į teismą pagal sutartinio teismingumo taisykles įgyvendino laikydamasi susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ir proceso įstatymo reikalavimų. Minėta, (duomenys neskelbtini) teismas jos 2014 m. birželio 4 d., 2014 m. spalio 28 d. ir 2015 m. birželio 26 d. ieškinius priėmė, taigi kreipimosi į teismą prielaidos ir sąlygos buvo įgyvendintos tinkamai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją taisyklę sąlygų ir aplinkybių, nuo kurių priklauso ginčo sprendimas teisme, pasikeitimas po jurisdikcijai nustatyti aktualaus laiko momento nepanaikina teismo jurisdikcijos. Šio principo paskirtis yra apsaugoti teisės į gynybą, teisinio apibrėžtumo, teisinių santykių stabilumo, teisėtų lūkesčių ir kt. principus – subjektas negali panaikinti teismo jurisdikcijos pakeisdamas atitinkamą sąlygą, kurios pagrindu teismas prisiėmė jurisdikciją nagrinėti bylą, lemiančias aplinkybes (pvz., pakeisdamas buveinės vietą, perkeldamas turtą ir kt.).

Šis principas yra įtvirtintas CPK 34 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui.

Nurodyti argumentai reiškia, kad bendros reikalavimų sumos pasikeitimas po to momento, kai yra vertinama jurisdikcija, nekeičia bylos priskirtinumo.

Kelių civilinių bylų sujungimas CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad, sujungus atitinkamas bylas ir dėl to padidėjus bendrai reikalavimo sumai, keičiasi reikalavimų priskirtinumas, nes, pirma, minėta, šiuo atveju teismo jurisdikcijos pagrindas – sutartyje aptarta reikalaujama priteisti suma, antra, bylų sujungimo tikslas – vadovaujantis civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, taupant šalių ir teismo išteklius, ir kaip įmanoma greičiau išspręsti kilusius ginčus. Taigi civilinių bylų sujungimas savo esme yra tik viena iš proceso efektyvumo didinimo priemonių ir negali pakeisti šalių valios dėl ginčų sprendimo būdo.

Situacija, kai teismas prisiima jurisdikciją nagrinėti ieškovo reikalavimus šalių susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo pagrindu, skiriasi nuo situacijos, kai, vienai iš šalių kreipiantis į teismą pagal proceso įstatyme nustatytas civilinių bylų teismingumo taisykles, vėliau paaiškėja arbitražinio susitarimo sudarymo faktas, nes pirmuoju atveju šalis įgyvendina susitarimą dėl teismingumo, o antruoju, kreipdamasi į teismą, pažeidžia arbitražinį susitarimą. Teisinis tokių situacijų vertinimas teismo pareigos nukreipti šalis į arbitražą aspektu yra skirtingas. Dėl nurodytos priežasties nagrinėjamoje byloje KAĮ 11 straipsnio 1 dalis netaikytina.

Pažymėtina ir tai, kad teismas pagal bendrąją taisyklę procesinius veiksmus gali atlikti tik tose bylose, kurias nagrinėti iš esmės jis turi jurisdikciją. Atitinkamai, galimas tik tų civilinių bylų, kurios priklauso teismo jurisdikcijai, sujungimas, t. y. teismas pirmiausia išsprendžia jurisdikcijos klausimą, o bylų sujungimo klausimas gali būti sprendžiamas tik konstatavus esant sąlygas ginčą nagrinėti teisme.

Tai, kad ieškinių nagrinėjimo proceso metu atsakovė kreipėsi į arbitražą dėl šalių sutartinių santykių sprendimo ir arbitražas šalių ginčą sprendė, negali būti pagrindas pripažinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus teisėtais, nes teismas, priėmęs nagrinėti ieškinį, kuris atitinka CPK normų nustatytus ieškiniui reikalavimus ir pagal šalių sutartą priskirtinumą nagrinėtinas teisme, privalo jį išnagrinėti iš esmės, nepriklausomai nuo to, kad ieškinio nagrinėjimo stadijoje sujungus kelis vėliau pareikštus ir teismo priimtus vienarūšius ieškinius, bendra reikalavimų suma pasiekia ir viršija šalių sutartos arbitražinės išlygos sumą.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė ginčo šalių susitarimą dėl ginčų sprendimo būdo, todėl, nesant teisinio pagrindo, nepagrįstai paliko ieškinius nenagrinėtus. Dėl šios priežasties teismų procesiniai sprendimai naikintini, o byla perduotina iš naujo nagrinėti (duomenys neskelbtini) teismui kaip pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 360 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kadangi byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliktinas spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panaikinti (duomenys neskelbtini) nutartį ir (duomenys neskelbtini) nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti (duomenys neskelbtini) teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Vincas Verseckas