Dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.), todėl jos turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016

Nr. DOK-4218

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01239-2023-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. lapkričio 18 d. paduotu atsakovų A. S. ir M. S. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovų A. S. ir M. S. paduotas kasacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutarties palikti nepakeistą Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškovės Plungės sodininkų bendrijos „Liepa“ ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovų A. S. ir M. S. solidariai 380 Eur skolą, 6 Eur delspinigių, 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-08-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat teismas priteisė ieškovei Plungės sodininkų bendrijai „Liepa“ iš atsakovų A. S. ir M. S. lygiomis dalimis 300 Eur bylinėjimosi išlaidų; teismas likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Atsakovų kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Anot atsakovų, jie nėra ieškovės Plungės sodininkų bendrijos „Liepa“ nariai. Ieškovė atsakovams apmokėjimui pateikė sąskaitas faktūras su nedetalizuotu turiniu, todėl atsakovams nebuvo aišku, kokioms išlaidoms padengti reikalaujama mokėti sąskaitose nurodytą mokestį. Ieškovė atsisakė atsakovams leisti susipažinti su dokumentais apie bendro naudojimo objektus ir dokumentais, pagal kuriuos reikalaujama apmokėti sąskaitas.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnio 5 dalį. Šią normą ir CK 4.76 straipsnį teismai taikė neatsižvelgę į teisės normų sisteminį aiškinimą bei jų tarpusavio ryšį, taip pat teismai neatsižvelgė į CK institutą, reguliuojantį prievolių teisinius klausimus. Teismai nenustatė atsakovų prievolės už bendrojo naudojimo objektus apimties.

3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, kad asmeniui, kuris nėra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, nekyla atsakomybė sodininkų bendrijos narių priimtų sprendimų pagrindu prisidėti prie bendrijos išlaidų. Bendrija turi aiškiai išskirti, kokias paslaugas ji suteikė ne bendrijos nariui, ir pagal tai nustatyti jo mokėtiną sumą, t. y. pateikti sąskaitą. Nesant tokių apskaičiavimų bei išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų, negalima apibrėžti ne bendrijos nario prievolės bendrijai apimties. Vien tik bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolai nėra pakankamas įrodymas bendrijos reikalavimo teisės dydžiui pagrįsti. Tam būtini įrodymai, pagrindžiantys konkrečias ne bendrijos nariui suteiktas paslaugas, t. y. bendrijos turėtas išlaidas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, išlaikymui, mokesčiams mokėti. Patirtų išlaidų skaičiavimas ne pagal realiai patirtas sąnaudas, bet pagal planuotas patirti, gali lemti nepagrįstą sodininkų bendrijos praturtėjimą asmens, nesančio bendrijos nariu, kuris moka ne nario mokestį, o atlygina jam suteiktų paslaugų išlaidas, sąskaita. Sutartys tarp ieškovės ir atsakovo dėl paslaugų teikimo nebuvo sudarytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTktNjkwLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-559-690/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-559-690/2016">3K-3-559-690/2016</a>). Žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo ir (ar) dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.), todėl jos turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTQtMzc4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-554-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-554-378/2016">3K-3-554-378/2016</a>). Ieškovės bylos nagrinėjimo metu teiktose sąskaitose nėra jokių konkrečių duomenų, t. y. nenurodyta nei kokiems bendrojo naudojimo objektams išleistos lėšos, nei kodėl atsakovui mokėti apskaičiuotos būtent tokio dydžio išlaidos. Iš pateiktų ieškovės sąskaitų nėra galimybės nustatyti, kokia išlaidų dalis susijusi su bendrojo naudojimo objektų įrengimu, jų naudojimu bei administravimu turi tekti atsakovams. Nėra pateikta tikslių apskaičiavimų, proporcingų atsakovams nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams. Iš byloje esamų rašytinių įrodymų nėra praktinių galimybių nustatyti atsakovų prievolės apimtį. Ieškovės sodininkų bendrijos nustatytas mokestis nėra susietas su faktiškai bendrijos patiriamomis išlaidomis. Patirtų išlaidų skaičiavimas ne pagal realiai patirtas, bet pagal planuojamas, sąnaudas gali lemti nepagrįstą sodininkų bendrijos praturtėjimą.

4. Pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų visumos, vadovavosi atskirais įrodymais ar jų dalimis. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad ieškovė gali reikalauti iš atsakovų ir likusios, dokumentais nepagrįstos išlaidų dalies, kuri vertinama kaip avansas būsimiems darbams atlikti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nors įstatyme nedraudžiama lėšas bendro turto priežiūrai rinkti avansu, t. y. iš anksto, prieš darbų atlikimą, tačiau tokiu atveju įmoka turi būti įvardijama kaip būtent konkrečios paskirties avansas, o ne abstrakčiai kaip mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTktNjkwLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-559-690/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-559-690/2016">3K-3-559-690/2016</a>, 21 punktas). Teismai nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos nurodytos kasacinio teismo praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti M. C. 22 (dvidešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. lapkričio 18 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 46, kodas ZN73022.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gražina Davidonienė

Dalia Vasarienė