L. K. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 40 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-3972/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43014-2023-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. K. atstovo advokato Donato Lengvino ir atstovo pagal įstatymą L. K. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 10 d. nutarties atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. K. atstovas advokatas D. Lengvinas ir atstovas pagal įstatymą L. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; priteisti iš A. S. nukentėjusiosios R. K. ir jos atstovo pagal įstatymą naudai išlaidas advokato paslaugoms kasaciniame procese apmokėti.

Kasatoriai nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Byloje nėra nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų. Darydamas išvadą dėl visiško A. S. kaltės pripažinimo, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. A. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies, tik teismo posėdžio metu teigė prisipažįstantis visiškai. Tai nelaikytina visišku kaltės pripažinimu padarius nusikalstamą veiką, nes tai jis padarė tik dėl byloje surinktų nenuginčijamų jo kaltės įrodymų. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad A. S. nesutiko su nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo faktu, be to, duodamus parodymus bandė sumenkinti padarytų neteisėtų veiksmų pavojingumą. Kasatorių nuomone, nėra ir nuoširdaus gailėjimosi. Po nusikalstamos veikos padarymo A. S. neieškojo kontakto su nukentėjusiosios tėvais, nukentėjusiosios ir jos atstovų nuoširdžiai neatsiprašė. Teismo posėdyje atsiprašymas ir gailestis pareikšti deklaratyviai (formaliai). Be to, A. S. neatlygino žalos ir nėra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins padarytą žalą. A. S., suvokdamas, kad savo smurtiniais veiksmais sukėlė mažametei fizinį skausmą, turėjo suprasti, kad nukentėjusioji dėl to patyrė neturtinę žalą ir kad jis turi ją atlyginti. Nukentėjusiosios teisė į neturtinės žalos atlyginimą, o A. S. pareiga ją atlyginti atsirado iš karto po A. S. neteisėtų veiksmų, kuriais buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai, o ne pareiškus civilinį ieškinį (reikalavimą) atlyginti neturtinę žalą.

Kasatoriai teigia, kad nebuvo pakankamai atsižvelgta į tai, jog A. S. nusikalstamais veiksmais kėsinosi į mažametės kūno neliečiamumą. Be to, fizinis smurtas buvo panaudotas viešoje vietoje, matant kitiems vaikams. Veika padaryta panaudojus įrankį, netvardant pykčio. Todėl šiuo atveju atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra tinkama priemonė baudžiamojo įstatymo keliamiems tikslams pasiekti, tai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų diskrecija yra spręsti dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo ir kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šio instituto taikymas yra susijęs su visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nusikalstamą veiką padariusio asmens vertinimu, laiduotojo tinkamumo vertinimu bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų įvertinimu.

Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl aplinkybių, susijusių tiek su atleistojo nuo atsakomybės padaryta veika (sudavė mažametei laikraščiu), tiek su BK 40 straipsnio nuostatų taikymo sąlygomis, apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvuotas išvadas. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas advokatas D. Lengvinas ir atstovas pagal įstatymą L. K. kasaciniame skunde siūlo kasacinės instancijos teismui šias aplinkybes vertinti kitaip, tačiau nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei esminių BPK pažeidimų padarymą. Skundo teiginiai, grindžiami tik kasatorių subjektyvia nuomone, o ne teismų padarytomis teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. K. atstovo advokato Donato Lengvino ir atstovo pagal įstatymą L. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Eligijus Gladutis

Tomas Šeškauskas