Dėl jų įstatymai nenustato jokių prezumpcijų

Nr. DOK-4194

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12789-2023-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. lapkričio 15 d. paduotu

n u s t a t ė :

Atsakovė UAB „Novogaming Vilnius“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovės UAB „Novogaming Vilnius“ ieškovui P. V. G. priteistas 6 000 Eur turtinės ir 2 920 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) 10 straipsnio 20 ir 21 dalis, neatsižvelgė į ALĮ 26–30 straipsnių turinį, neanalizavo įstatymų leidėjo tikrųjų ketinimų papildant ALĮ 10 straipsnį 20 ir 21 dalimis, neįvertino Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2005/60/EB bei Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatų, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovei gali būti taikoma netiesioginė civilinė atsakomybė už ALĮ 10 straipsnio 21 dalies pažeidimą.

2. Teismai nepagrįstai taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančius CK 6.245–6.249, 6.263 straipsnius ir be pagrindo netaikė CK 6.243, 6.244 straipsnių, reglamentuojančių lošimus. Atsakovės nuomone, teismai turėjo analizuoti ir vertinti, ar jos neteisėti veiksmai atitinka CK 6.243 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sąlygas, kurioms esant asmuo įgyja teisę reikalauti lošimuose pralaimėtos pinigų sumos susigrąžinimo.

3. Teismai, priteisdami ieškovui turtinės žalos atlyginimą, nepagrįstai taikė itin žemą įrodinėjimo standartą ir savo išvadas iš esmės grindė ieškovo paaiškinimais bei preziumuodami tam tikrų aplinkybių buvimą, nors dėl jų įstatymai nenustato jokių prezumpcijų. Teismai nesivadovavo Lietuvos teismų praktika, pagal kurią turi būti vertinamas laikotarpis tarp pinigų išgryninimo iš bankomato ir asmens patekimo į lošimo namus. Byloje nustatyta, kad vienu atveju nuo pinigų išgryninimo iki ieškovo patekimo į atsakovės lošimo saloną praėjo beveik 3 valandos, antruoju atveju – daugiau nei 43 valandų, trečiuoju atveju – daugiau nei 10 dienų, todėl teismai neturėjo daryti tikėtinos išvados apie pinigų pralošimą atsakovės lošimų salone.

4. Teismai, priteisdami ieškovui neturtinės žalos atlyginimą, pažeidė CPK 176, 185 straipsnius ir netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį. Atsakovės teigimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas ginčo laikotarpiu būtų sirgęs patologinio potraukio azartiniams lošimams psichikos sutrikimu, kaip jis suprantamas pagal ALĮ 2 straipsnio 22 dalį. Teismai neįvertino ieškovo asmeninių savybių, įskaitant jo amžiaus, išsilavinimo, profesijos, gyvenimo būdo, vertybinės–moralinės sistemos, fizinės savijautos, emocinio jautrumo ir kt.; nepasisakė dėl tokių CK 6.250 straipsnio 2 dalies prasme teisiškai reikšmingų kriterijų, kaip atsakovės kaltė ir ieškovo patirtos turtinės žalos dydžio; nemotyvavo, kodėl nustatytas neturtinės žalos dydis (2 920 Eur) atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

5. Atsakovė nesutinka su teismų išvada, kad ieškovas, būdamas priklausomas nuo azartinių lošimų, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti, todėl jo kaltės apskritai negali būti. Atsakovės teigimu, byloje nėra įrodymų, kuriuose būtų konstatuota, kad ieškovas ginčo laikotarpiu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti. Teismai taip pat neatsižvelgė, kad ieškovas į atsakovės lošimų saloną pateko pasitelkdamas pažįstamą asmenį, kuris pažinojo atsakovės darbuotoją, be to, ieškovas atliko neteisėtą veiksmą – išgrynino pinigus iš savo sutuoktinės banko sąskaitos. Šie ieškovo veiksmai turėjo būti teismų įvertinti CK 6.253 straipsnio 5 dalies kontekste.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „CONSTAT“ (j. a. k. 305218949) 201 (du šimtus vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atsakovę 2024 m. lapkričio 15 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 318, kodas ZN72339.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gražina Davidonienė

Dalia Vasarienė