E. D. pagal BK 260 str. 3 d., 199 str. 4 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-101-976/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16832-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.9.2; 1.1.9.10; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (pranešėjos), Tomo Šeškausko ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Č. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo T. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų, BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) – laisvės atėmimu septyneriems metams, BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, T. Č. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė trylikai metų. Vadovaujantis BK 72³ straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, T. Č. priklausančiam turtui taikytas išplėstinis turto konfiskavimas ir iš jo konfiskuota: 27 640 Eur ir 26 950 Eur dydžio sumos (iš viso 54 590 Eur), banko sąskaitose esančios lėšos (iš viso 47 930,54 Eur), žemės sklypai (esantys (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypas su statiniais (esantys (duomenys neskelbtini)), priekaba („Tiki“), du motociklai („Yamaha“ ir „Suzuki GSX-R“), trys automobiliai („BMW 5ER Reihe“, „Volkswagen Caddy“ ir „BMW X6 XDRIVE 30D“), pramoginis laivas („Galaxy Admiral 211CC“), pakabinamas variklis („Yamaha 140 Alto“) ir dvylika mažų kompiuterių.

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu T. Č. išteisintas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, nesant veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas E. D. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija). Šios nuosprendžio dalys neskundžiamos.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 19 d. nutartis, kuria nuteistojo T. Č. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. T. Č. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su E. D., turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei, neturėdami leidimo, labai didelį kiekį šių medžiagų kontrabanda gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. iki 2023 m. gegužės 6 d., siekdami turtinės naudos, T. Č. įkalbėjo E. D. už 2 300 Eur atlygį nuvykti į Nyderlandų Karalystę ir iš T. Č. surastų ir nurodytų asmenų įsigyti labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurias E. D. turėjo pargabenti į Lietuvos Respubliką ir perduoti T. Č. toliau platinti. E. D. sutikus su T. Č. pasiūlymu, jis susitarė, kad E. D. buvimo vietos realiu laiku bei jo grįžimo į Lietuvos Respubliką su įsigytomis narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis kelionės eigos kontrolei perduos jam GPS – globalios padėties nustatymo įrenginį (toliau – GPS įrenginys), o šis pažadėjo šį įrenginį gabenti su savimi ir laikyti įjungtą.

1.1. Įgyvendindamas susitarimą su E. D., T. Č. susitarė su nenustatytais asmenimis, buvusiais Nyderlandų Karalystėje, jog 2023 m. gegužės 7 d. jie parduos E. D. labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų; o su juo sutaręs dėl išvykimo laiko, 2023 m. gegužės 6 d. perdavė jam GPS įrenginį ir pinigus – ne mažiau kaip 28 800 Eur – narkotinėms, psichotropinėms medžiagoms įsigyti ir kelionės išlaidoms.

1.2. Vykdydamas susitarimą su T. Č., E. D. 2023 m. gegužės 6 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos į Roterdamo miestą, kuriame nuo 2023 m. gegužės 7 d. iki 2023 m. gegužės 9 d. tiksliai nenustatytoje vietoje iš nenustatytų asmenų, su kuriais T. Č. iš anksto buvo susitaręs dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo bei šių medžiagų perdavimo E. D., įgijo – nusipirko už T. Č. perduotus jam pinigus (už ne mažiau kaip 26 950 Eur) labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų (jų rūšys ir kiekiai nurodyti skundžiamuose teismų sprendimuose). Įsigytas medžiagas E. D., vykdydamas susitarimą su T. Č., paslėpė tarp savo asmeninių daiktų, kuriuose buvo ir GPS įrenginys, ir 2023 m. gegužės 9 d. iš Roterdamo miesto keleiviniu autobusu išgabeno į Lietuvos Respubliką. 2023 m. gegužės 10 d. apie 10.55 val. E. D., įgyvendindamas susitarimą su T. Č., neturėdamas leidimo, kontrabandos būdu, kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną ties Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkarda, slėpdamas tarp asmeninių daiktų, autobusu atgabeno į Lietuvą Nyderlandų Karalystėje įsigytą labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, šias medžiagas su GPS įrenginiu, E. D. išlaipinus iš autobuso, 2023 m. gegužės 10 d. apie 17.37 val. policijos pareigūnai asmens kratos metu rado paslėptas tarp jam priklausančių daiktų. Tuo metu T. Č., į savo mobiliojo ryšio telefoną toliau gaudamas iš E. D. tarp daiktų vežamo GPS įrenginio signalus su koordinatėmis apie jo buvimo vietą realiu laiku, turėdamas tikslą pasitikti E. D. ir paimti iš jo įsigytą labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, važiavo į su E. D. sutartą susitikimo vietą link Gargždų, kur tą pačią dieną Klaipėdos r., Maciuičių k. teritorijoje, apie 14.20 val. jį sulaikė policijos pareigūnai.

2. Taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. Č. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir išteisintas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, tačiau šios teismo sprendimu nustatytos bylos aplinkybės su kasaciniu skundu nesusijusios.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistojo T. Č. gynėjas advokatas G. Danėlius prašo: 1) pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl išplėstinio turto konfiskavimo taikymo arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį ir perduoti bylos dalį dėl išplėstinio turto konfiskavimo taikymo iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka ir 2) taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei skirti T. Č. švelnesnę bausmę, nei nustatyta įstatyme. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, netaikydamas BK 62 straipsnio 2 dalies ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

3.1.1. T. Č. pirmame teisiamajame posėdyje pripažino kaltę dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų epizodo, dėl kurio buvo nuteistas, ir davė išsamius bei neprieštaringus parodymus apie nusikalstamos veikos mechanizmą, savo ir kito nuteistojo vaidmenį. Savo kaltės T. Č. nepripažino tik dėl tų epizodų, kurie iš kaltinimo buvo pašalinti kaip nepagrįstai inkriminuoti. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu T. Č. du kartus atsisakė duoti parodymus, tačiau jis du kartus ir davė parodymus, savo kaltę pripažindamas iš dalies, o versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 80 straipsnio 1 dalis. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nurodoma, kad teisės nebūti verčiamam liudyti prieš save ir prisipažinti kaltę, neduoti parodymų prieš save ir tylėti yra visuotinai tarptautiniu mastu pripažįstamos, jomis grindžiama teisingo bylos nagrinėjimo sąvoka, nustatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje. Taigi, T. Č., ikiteisminio tyrimo metu atsisakydamas duoti parodymus, naudojosi teise, įtvirtinta nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

3.1.2. Byloje turėtų būti pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta T. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kadangi jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, o žala nebuvo padaryta. Be to, T. Č. išlaiko mažametį vaiką ir sunkia onkologine liga sergantį tėvą, todėl yra sąlygos taikyti po nuosprendžio priėmimo įsigaliojusios BK 62 straipsnio 2 dalies redakcijos nuostatas.

3.1.3. BK 54 straipsnio 3 dalies kontekste prie išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, galima priskirti tai, kad T. Č. anksčiau nebuvo teistas ar trauktas baudžiamojon atsakomybėn, charakterizuojamas teigiamai, prisideda prie dukters ir tėvo išlaikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE2LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-316-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-316-788/2019">2K-316-788/2019</a> nurodyta, kad teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, tačiau šioje byloje, net ir nenustačius išimtinių aplinkybių, buvo paskirta švelnesnė bausmė. Tuo tarpu T. Č. atveju egzistuoja tikrai išimtinės aplinkybės, todėl teismai galėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

3.2. Žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė BK 72³ straipsnio 2 dalies nuostatas, nes išplėstinis T. Č. turto konfiskavimas pritaikytas nesant būtinų sąlygų.

3.2.1. Išplėstinis turto konfiskavimas gali būti taikomas tik esant visoms BK 72³ straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, darant išvadas dėl jų buvimo, būtina įvertinti nusikalstamų veikų sudėtis, nustatyti iš jų kylančius padarinius ir įvertinti visas aplinkybes, leidžiančias patikimai konstatuoti, kad kaltininkas iš padarytos nusikalstamos veikos gavo konkrečią turtinę naudą. Taip pat nors BK 72³ straipsnyje įtvirtinta galimybė konfiskuoti ir kitą turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, o ne tiesiogiai iš inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau aplinkybei, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, pagrįsti nepakanka fakto, jog asmuo neturėjo teisėtų pajamų turtui įsigyti, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis patvirtinti, kad lėšos gautos nusikalstamu būdu. Nors teismų sprendimai dėl pajamų, gautų iš prekybos narkotikais ar kitų sunkių nusikaltimų, konfiskavimo nebūtinai turi būti grindžiami tokio turto neteisėtos kilmės visišku įrodytumu, tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėti bei įvertinti byloje surinktus visus duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismų praktikoje nesilaikymas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principo, įsitikinimo formavimas išsamiai nepatikrinus ir neįvertinus visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių (BPK 20 straipsnio 5 dalis), bylos nepatikrinimas tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, laikytini esminiais BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimais.

3.2.2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad T. Č. buvo nepagrįstai inkriminuota, jog jis ne vėliau kaip nuo 2018 m. pradžios iki 2022 m. vasaros pabaigos, tikslios datos nenustatytos, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, o nuo 2022 m. vasaros pabaigos iki 2023 m. gegužės 6 d. veikdamas bendrininkų grupe su E. D., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, Ispanijos Karalystėje ir Nyderlandų Karalystėje įsigijęs labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų, kontrabanda, kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, atgabeno šias medžiagas į Lietuvą. Be to, T. Č. kaltintas ir pagal BK 216 straipsnio 1 dalį dėl to, kad siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo paties nusikalstamu būdu gautą turtą – pinigus (318 629,68 Eur) – juos valdė, naudojo, perdavė kitiems asmenims, atliko su jais susijusias finansines operacijas, sudarė nekilnojamojo bei kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius ir kitus lėšų įteisinimo sandorius. Šios nusikalstamos veikos dalykas – turtas, kuriam pritaikytas išplėstinis turto konfiskavimas, nors pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. Č. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant šio nusikaltimo požymių, nenustačius, kad turtas buvo gautas nusikalstamu būdu, o prokuroras šio nuosprendžio neskundė.

3.2.3. Iš įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybių matyti, kad E. D., vykdant susitarimą su T. Č., įgytos ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabentos narkotinės ir psichotropinės medžiagos nebuvo parduotos ar kitaip išplatintos. Taigi, T. Č. negavo ir negalėjo įgyti jokio turto iš nusikalstamų veikų, dėl kurių jis pripažintas kaltu. Juo labiau kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, jog byloje nėra nustatyta konkrečių narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų pardavimo kitiems asmenims aplinkybių ir už tai tiesiogiai gautų pinigų. Byloje nėra duomenų apie T. Č. padarytas nusikalstamas veikas, iš kurių jis gavo ar galėjo gauti pajamų. Abiejų instancijų teismai, grįsdami konfiskuoto turto nusikalstamą kilmę, rėmėsi prielaidomis, taip pažeisdami reikalavimą, taikant išplėstinį turto konfiskavimą, nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu.

3.2.4. Viena iš privalomų išplėstinio turto konfiskavimo taikymo sąlygų – kaltininko turėjimas per penkerius metus iki BK uždraustos veikos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą. Šiuo atveju T. Č. nusikalstamą veiką padarė 2023 m. gegužės mėn., o dalį konfiskuoto turto – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, sandėlį, esančius (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise su G. Č. įgijo pagal 2016 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Šį turtą nuteistasis įgijo iki nusikalstamos veikos padarymo likus beveik septyneriems metams, taigi, vien dėl šios priežasties išplėstinis turto konfiskavimas negalėjo būti taikomas.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas išplėstinio turto konfiskavimo taikymo pagrįstumo kontekste vertino tik dalį duomenų, nepašalino prieštaravimo tarp specialisto ir konsultacinės išvadų, nepatikrino bylos tiek, kiek prašyta apeliaciniame skunde, taip padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą, sukliudžiusį priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.

3.3.1. Apeliacinės instancijos teismas vertino tik tai, kad iš kaltinimo T. Č. buvo pašalinta dalis dėl nuo 2022 m. vasaros pabaigos iki 2023 m. kovo mėn. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Tačiau neįvertino, kad kaip nepagrįsta pašalinta ir kaltinimo dalis, kuria T. Č. kaltintas nusikalstamas veikas padaręs 2023 m. balandžio, gegužės mėn. ir nuo 2018 m. pradžios iki 2022 m. vasaros pabaigos.

3.3.2. Teismų praktika dėl konsultacinės išvados vertinimo patvirtina, kad teismo ekspertės L. Rupeikienės konsultacinė išvada Nr. 25/0620 dėl T. ir G. Č. įsigyto turto laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2023 m. turi būti vertinama atsižvelgiant į visumą įrodymų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė 2023 m. lapkričio 24 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-3209739-23 konstatavo, kad šiuo tyrimu negalima nustatyti, iš kokių pajamų šaltinių T. Č. ir G. Č. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. gavo 401 169,68 Eur išlaidoms, o, pagal konsultacinę išvadą, T. Č. ir G. Č. pagrindė išlaidas, patirtas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., nes buvo pateikti tokias pajamas patvirtinantys dokumentai, pagal šeimos pajamų ir išlaidų balansą, pajamos viršijo išlaidas 645 463,30 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad specialisto išvadoje ir konsultacinėje išvadoje skirtumas tarp T. Č. turėtų pajamų ir išlaidų skiriasi daugiau nei 1 mln. Eur, egzistuoja pagrįsta abejonė dėl tokių skaičiavimų objektyvumo, patikimumo ir specialisto išvados teisingumo. Apeliacinės instancijos teismas, netenkinęs prašymo skirti ekspertizę, išvadas padarė nesiimdamas priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Rolandas Stankevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo T. Č. gynėjo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Byloje BK 62 straipsnis taikytas tinkamai. Už kiekvieną nusikalstamą veiką skirti T. Č. švelnesnes bausmes, negu nustatyta įstatyme, nėra pagrindo, nes, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nėra BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sąlygų, t. y. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir duomenų, kad be nuteistojo nebūtų kam prižiūrėti mažamečio vaiko ar sergančio asmens. Nors pirmosios instancijos teisme T. Č. prisipažino, kad padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir deklaravo, kad nuoširdžiai gailisi, tačiau jo parodymai ir elgesys proceso metu nebuvo nuoseklūs: ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai neprisidėjo prie greito tyrimo atlikimo ir nusikalstamų veikų ištyrimo, vėliau jis parodymus derino prie jau surinktų įrodymų, klaidino teismą, savo veiksmų nevertino kritiškai, o viso proceso metu slėpė iš nusikalstamų veikų gautas pajamas ir kitas aplinkybes. Teismai pagrįstai pripažino, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

4.2. Pirmosios instancijos teismo T. Č. paskirtos bausmės už atskirus nusikaltimus ir galutinė subendrinta bausmė yra teisingos, nes atitinka tiek padarytų nusikalstamų veikų, tiek jo asmenybės pavojingumą. T. Č. yra pavojingas, veikė ne atsitiktinai, o buvo tvirtai apsisprendęs nesilaikyti įstatymų, daryti pavojingas nusikalstamas veikas ir iš to pelnytis. Tuo tarpu atskirų aplinkybių pripažinimas šiuo atveju nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes T. Č. nepripažino visų esminių aplinkybių, slėpė turtą, gautą iš nusikalstamų veikų. Aplinkybės, apibūdinančios veikų pavojingumą ir jas padariusį asmenį, nerodo, kad T. Č. paskirtos bausmės aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

4.3. Išplėstinis turto konfiskavimas byloje pritaikytas, esant BK 72³ straipsnio 1 dalyje nustatytam pagrindui ir šio straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose įtvirtintoms sąlygoms. Nuteistojo telefone rastas susirašinėjimas, kurio duomenis patvirtina 2023 m. lapkričio 24 d. specialisto išvada, bei kiti apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti duomenys sudaro pagrindą manyti, kad T. Č. turtas (iš viso 401 169,68 Eur) gautas nusikalstamu būdu. Jeigu policijos pareigūnai nebūtų užkardę narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimo, T. Č. iš savo padarytų sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų galėjo turėti turtinės naudos. Vadinasi, egzistuoja BK 72³ straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta sąlyga. Tuo tarpu, pagal specialistės išvadą ir joje nurodytus duomenis, T. Č. ir G. Č. neužteko lėšų laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. turėtoms lėšoms pagrįsti, o T. Č. per penkerius metus iki nusikalstamos veikos padarymo buvo įgijęs turto, kurio vertė neatitiko jo teisėtų pajamų, iš šis skirtumas – 401 169,68 Eur – daug kartų viršija 250 MGL dydžio sumą. Šių lėšų įgijimo teisėtumo nuteistasis nepagrindė. Taigi, byloje tinkamai nustatytos BK 72³ straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintos sąlygos.

4.4. Konfiskuojant T. Č. ir G. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teise turėtą žemės sklypą su statiniais, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, įstatymai nebuvo pažeisti. Nors sutartis dėl sklypo pirkimo pasirašyta 2016 m. spalio 7 d., tačiau už sklypą sumokėta ir lėšomis, gautomis per penkerius metus iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, grąžinant kreditą. Ši turto dalis konfiskuotina, vadovaujantis BK 72³ straipsnio 1 ir 2 dalimis. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ir BK 72³ straipsnio 5 dalimi, pagal kurią, kai konfiskuotinas visas turtas arba jo dalis yra paslėpta, suvartota, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto ar jo dalies vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš specialisto išvados matyti, kad iki 2018 m. už sklypą sumokėtos išlaidos nebuvo įtrauktos į T. Č. po 2018 m. įgyto turto balansą, o sklypas konfiskuotas, vadovaujantis BK 72³ straipsnio 5 dalimi, siekiant konfiskuoti turtą, 401 169,68 Eur, kuris neproporcingas jo teisėtoms pajamoms. Konfiskavus šį sklypą, konfiskuotino turto vertė neviršija 401 169,68 Eur.

4.5. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, apklausė išvadas davusias specialistes ir pašalino prieštaravimus tarp specialisto ir konsultacinės išvadų. Kaip nustatyta, prieštaravimų kilo, nes konsultacinę išvadą pateikusi specialistė nevertino visų duomenų apie Č. pajamas ir išlaidas, joms apskaičiuoti taikė netinkamą metodiką, t. y. skaičiavo ne faktiškai patirtas, o išlaidas, patirtas pagal statistinius vidurkius; į pajamas įskaičiavo 2012–2015 m. gautą turtą, tačiau neįtraukė per šį laikotarpį patirtų išlaidų; nepagrįstai išplėtė turto tyrimo laikotarpį, į pajamas įtraukdama 2013–2014 m. dovanotą turtą, taip padidindama pajamas, tačiau neįtraukdama šio laikotarpio išlaidų, taip nepagrįstai sumažino patirtas išlaidas. Be to, duodama konsultacinę išvadą, specialistė nebuvo susipažinusi su duomenimis apie faktines Č. pajamas ir išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad konsultacinė išvada neatitinka realios situacijos, o specialistės R. Kniukštienės taikytas skaičiavimo metodas yra tikslesnis ir nekeliantis abejonių. Vertinant išvadas, BPK pažeidimai nepadaryti, o byla išnagrinėta tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniu skundu.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo T. Č. gynėjo advokato G. Danėliaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Toks bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribų, o kartu ir kasacinio proceso paskirties apibrėžimas reiškia, kad kasacinės instancijos teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde, arba juos spręsti teismas įgaliojamas BPK 376 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti ir teisiniais argumentais pagrindžiami kasacijos pagrindai (BPK 368 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNS03MTkvMjAyNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-5-719/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-5-719/2026">2K-5-719/2026</a>, 7 punktas). Tačiau, pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 6 punktas; Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zOS0xMDczLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-39-1073/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-39-1073/2022">2K-7-39-1073/2022</a>, 25 punktas; ir kt.).

7. Nuteistojo T. Č. gynėjas kasaciniame skunde netinkamą BK 72³ straipsnio nuostatų taikymą byloje grindžia, be kita ko, argumentais dėl išplėstinio turto taikymo atskiriems turto objektams. Vadovaudamasi anksčiau aptartomis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis ir kasacinės instancijos teismo praktika dėl kasacinio proceso ribų, teisėjų kolegija pasisakys tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriuose išdėstyti klausimai buvo keliami ir nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme, o argumentai dėl turto objektų, dėl kurių konfiskavimo klausimas ankstesniame proceso etape nebuvo tiesiogiai keliamas, paliekami nenagrinėti.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

8. Kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis T. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

9. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikomas, kai teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant reikalaujamų požymių visumos, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2025 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-42-976/2025, 15.1 papunktis).

9.1. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yOS01OTQvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-29-594/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-29-594/2025">2K-7-29-594/2025</a>, 22 punktas; ir kt.). Kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu nepanaikina teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad prisipažinimas nereiškia, jog kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi, – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės; taip pat kaltinamasis neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-1073/2019, 9 punktas; 2020 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDktOTc2LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-49-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-49-976/2020">2K-49-976/2020</a>, 10 punktas).

9.2. Tuo tarpu kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai jis kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yOS01OTQvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-29-594/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-29-594/2025">2K-7-29-594/2025</a>, 22 punktas).

10. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti T. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi.

10.1. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą grindė tuo, kad nuteistasis, nors ir prisipažino, jog, veikdamas bendrininkų grupe, įgijo ir kontrabandos būdu iš Nyderlandų į Lietuvą gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, tačiau savo elgesio nevertino kritiškai, prisipažinimas buvo lemtas objektyvių įrodymų, todėl nelaikytinas nuoširdžiu. Tokioms išvadoms pritarė ir apeliacinės instancijos teismas, išsamiai ir motyvuotai skundžiamoje nutartyje pasisakydamas, kodėl nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nutarties 10–16 punktai). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nors pirmosios instancijos teisme T. Č. prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, taip pat nurodė, kad gailisi, tačiau jo procesinis elgesys ikiteisminio tyrimo metu, duotų parodymų turinys rodo, kad parodymai buvo derinami prie byloje esančių įrodymų, taip buvo klaidinamas teismas, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

10.2. Kasatorius taip pat nurodo, kad teismai, spręsdami dėl lengvinančios atsakomybę aplinkybės, nepagrįstai vertino tai, jog ikiteisminio tyrimo metu T. Č. atsisakė duoti parodymus, o nevertino to, kad jis du kartus davė parodymus.

10.3. Kaip nustatyta byloje, ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 11 d. apklausiamas T. Č. iš dalies pripažino kaltę ir parodė, kad E. D. jam parašė žinutę, jog nori važiuoti į Nyderlandus įsigyti narkotinių medžiagų, pats E. D. mokėjo už kelionę ir jis (T. Č.) E. D. pinigų narkotinėms medžiagoms įsigyti nedavė. Tuo tarpu 2023 m. gegužės 18 d. apklausos metu T. Č. nurodė iš esmės priešingas aplinkybes, t. y. kad nežinojo, jog E. D. iš Nyderlandų gabens narkotines medžiagas, tik įtarė, kad jis gabens kažką nelegalaus. Vėlesnių apklausų metu T. Č., atsisakydamas duoti parodymus, įgyvendino savo, kaip įtariamojo, teisę (kurios nekvestionavo ir apeliacinės instancijos teismas (nutarties 14 punktas)). Per teisminį bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme T. Č. kaltę iš dalies pripažino ir nurodė ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams priešingas aplinkybes, t. y. kad su E. D. jis susitarė, jog įsigis narkotinių medžiagų užsienyje, o į Nyderlandus E. D. vyko už jo (T. Č.) duotus pinigus.

10.4. Žemesnės instancijos teismai, spręsdami dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimo, be kitų bylos aplinkybių, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad T. Č. tyrimo metu buvo atsisakęs duoti parodymus, kadangi tai parodo bendrą asmens poziciją dėl jam pateikiamo kaltinimo, leidžia įvertinti tokios pozicijos nuoseklumą bei požiūrį į atliktus neteisėtus veiksmus; taip pat pagrįstai vertino įtariamojo, vėliau kaltinamojo, duotų parodymų turinį. Kaip matyti iš teismų nustatytų aplinkybių, anksčiau minėtų apklausų metu T. Č. davė iš esmės nenuoseklius ir prieštaringus parodymus, tai pagrįstai vertinta sprendžiant, kad jis kaltę pripažino ne savanoriškai, o dėl byloje surinktų įrodymų. Tai, kad T. Č. proceso metu keitė ir parodymus dėl E. D. bei savo vaidmens nusikalstamose veikose, rodo, jog jis nevertino savo elgesio kritiškai ir stengėsi sumenkinti savo vaidmenį. Toks nuteistojo procesinis elgesys, įvertinant jo duotų parodymų turinį ir nenuoseklumą, leidžia ne tik spręsti, kad toks kaltės pripažinimas laikytinas formaliu, bet ir rodo asmens pakankamo gailėjimosi ir kritiško savo elgesio vertinimo nebuvimą.

11. Taigi, darytina bendra išvada, jog abiejų instancijų teismai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą taikė tinkamai, pagrįstai nepripažindami T. Č. atsakomybę švelninančios aplinkybės.

Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 3 dalies taikymo

12. T. Č. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) ir 253 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas, paskiriant jam galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę trylikai metų.

13. Kasaciniame skunde teigiama, kad, nustačius BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, byloje yra pagrindas taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį, kadangi nuteistasis išlaiko mažametį vaiką ir sunkia onkologine liga sergantį tėvą, kurio dėl nuteistajam paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti.

13.1. BK 62 straipsnyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę ir jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu, be kita ko, kaltininkas išlaiko asmenį su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti (1 punktas) arba išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos įstatyme nustatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti (2 punktas).

13.2. Atsižvelgdama į šioje nutartyje padarytą išvadą, jog nuteistojo T. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė nenustatyta pagrįstai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai tinkamai taikė BK 62 straipsnio nuostatas. Nesant nustatytos bent vienos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra teisinio pagrindo skirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 2 dalį. Tokią išvadą pagrįstai padarė ir apeliacinės instancijos teismas (nutarties 18, 20 ir 22 punktai).

14. Kaip alternatyvų pagrindą nuteistajam T. Č. švelninti paskirtą bausmę kasatorius nurodo BK 54 straipsnio 3 dalį. Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje egzistuoja būtinos BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti išimtinės aplinkybės, t. y. T. Č. anksčiau nebuvo teistas ar trauktas baudžiamojon atsakomybėn arba atleistas nuo jos, yra teigiamai charakterizuojamas, prisideda prie mažametės dukters bei sergančio tėvo išlaikymo. Šie argumentai atmestini.

14.1. Pagal teismų praktiką, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, švelnesnė bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2018, 10 punktas; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-976/2021, 7 punktas; ir kt.).

14.2. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI1LTY4OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-125-689/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-125-689/2021">2K-125-689/2021</a>, 8 punktas; 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUwLTk3Ni8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-250-976/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-250-976/2023">2K-250-976/2023</a>, 6.3 papunktis; ir kt.). Taip pat turi būti nustatyta, kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-150/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-150/2014">2K-150/2014</a>, 2015 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE5LTc0Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-419-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-419-746/2015">2K-419-746/2015</a> ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta visuma aptartų aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xOC02NDgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-18-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-18-648/2016">2K-P-18-648/2016</a>, 43 punktas; ir kt.).

14.3. Nors kasatorius akcentuoja nuteistąjį T. Č. charakterizuojančias aplinkybes, pažymėtina, kad paprastai į kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę ir nustatydamas jos rūšį ir dydį. Kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės savaime nelemia išvados, kad sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU1LTQ4OS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-155-489/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-155-489/2023">2K-155-489/2023</a>, 8 punktas). Kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, tai, kad nuteistasis teisiamas pirmą kartą, išlaiko dukterį, rūpinasi sergančiu tėvu, teigiamai charakterizuojamas darbdavių, yra svarbios aplinkybės, bet išskirtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja. Juo labiau kad šios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nuteistojo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Tačiau byloje nustatyta, kad būtent nuteistasis T. Č. inicijavo, finansavo, koordinavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą užsienyje bei jų pargabenimą į Lietuvos Respubliką, todėl toks T. Č. vaidmuo bendrininkų grupėje pagrįstai vertintas kaip pagrindinis, taip pat motyvuotai nuspręsta, kad jo suplanuoti ir organizuoti nusikalstami veiksmai nebuvo atsitiktiniai.

14.4. Sprendžiant dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, pažymėtina, kad, pirma, šiomis veikomis kėsinamasi į visuomenės sveikatą, todėl už jas nustatyta labai griežta atsakomybė; antra, nors nagrinėjamu atveju kontrabanda į Lietuvos Respubliką atgabentos narkotinės ir psichotropinės medžiagos nebuvo parduotos ar kitaip išplatintos, tačiau tai nepadaro veikos mažiau pavojingos nei rūšinis BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų pavojingumas. Šių medžiagų pardavimas ir kitoks jų platinimas yra tik vienos iš alternatyvių veikų, už kurias kyla baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį. Be to, kaip nustatyta byloje, buvo disponuojama kelių rūšių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kurių kiekiai daugiau nei po kelis kartus viršijo labai didelius tokių medžiagų kiekius. Taigi, nuteistojo T. Č. nusikalstama veika nelaikytina mažiau pavojinga nei rūšinės tokio pobūdžio nusikalstamos veikos.

14.5. Kasaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, kurios, kasatoriaus vertinimu, sudaro pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, buvo nurodytos ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pakankamai išsamiai ir motyvuotai pasisakė, kodėl nelaiko nei nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų, nei jo paties asmenybės mažiau pavojingais (nutarties 23–26 punktai). Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes – nuteistojo vaidmenį bendrininkų grupėje, nusikalstamos veikos suplanavimą, jo baustumus administracine tvarka (nutarties 24–26 punktai) – ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad nuteistam paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir subendrinta bausmė tinkamai individualizuotos.

14.6. Kartu konstatuotina, kad kasatoriaus nurodyta kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE2LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-316-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-316-788/2019">2K-316-788/2019</a> (kurioje buvo taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis) nelaikytina turinčia precedento galią šioje byloje. Minėtoje byloje nustatyta, kad nuteistasis atliko tik kurjerio vaidmenį, taip pat buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių nenustatyta. Tuo tarpu nuteistojo T. Č. vaidmuo nusikalstamose veikose buvo pagrindinis, jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupe, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, priešingai nei teigia kasatorius, šiose bylose yra nustatytos skirtingos faktinės aplinkybės, nulėmusios skirtingos bausmės paskyrimą.

15. Atsižvelgdama į išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų instancijų teismai, tinkamai taikydami baudžiamojo įstatymo nuostatas ir nenukrypdami nuo aktualios teismų praktikos, teisingai įvertino nuteistajam skirtinos bausmės klausimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė jam teisingą bausmę ir pagrįstai nenustatė pagrindo jos švelninti BK 62 straipsnio 2 dalies ar 54 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Dėl BK 72³ straipsnio taikymo ir įrodinėjimo taisyklių laikymosi

16. Kasatorius teigia, kad byloje nenustatyta konkrečių narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų pardavimo aplinkybių ir už tai tiesiogiai gautų pinigų, taigi, T. Č. negalėjo įgyti jokio turto iš nusikalstamų veikų, dėl kurių jis šioje byloje pripažintas kaltu. Šie argumentai nepagrįsti.

16.1. Nagrinėjamoje byloje T. Č. pripažintas kaltu, be kita ko, dėl sunkaus (BK 199 straipsnio 4 dalis (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija)) ir labai sunkaus (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų padarymo. Byloje nustatyta, kad, T. Č. bendrininkaujant su nuteistuoju E. D., narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo įgytos ir kontrabandos būdu atgabentos į Lietuvą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, tačiau jos nebuvo išplatintos, nes E. D. vykusį pasitikti T. Č. policijos pareigūnai sulaikė.

16.2. Pažymėtina, kad iš konkrečios nusikalstamos veikos tiesiogiai ar netiesiogiai gautas bet kokio pavidalo turtas laikomas baudžiamajame įstatyme uždraustos veikos rezultatu (BK 72 straipsnio 2 dalis) ir tokio turto konfiskavimo klausimas būtų sprendžiamas BK 72 straipsnio tvarka. Šios nuostatos nuteistajam taikytos nebuvo, taigi, toliau teisėjų kolegija nagrinės kasacinio skundo argumentus, susijusius su BK 72³ straipsnio taikymu.

17. Kasatorius žemesnės instancijos teismų sprendimų dalis dėl netinkamo BK 72³ straipsnio taikymo skundžia dviem aspektais: 1) materialiosios teisės – dėl nenustatytų visų būtinų BK 72³ straipsnio taikymo sąlygų ir 2) procesiniu – dėl netinkamo specialisto ir konsultacinės išvadų vertinimo apeliacinės instancijos teisme ir bylos neišnagrinėjimo tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde.

18. Pagal BK 72³ straipsnio 1 dalį, išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi BK uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo.

19. BK 72³ straipsnyje įtvirtintų nuostatų turinys atskleidžiamas teismų praktikoje, kurioje suformuluotos išplėstinio turto konfiskavimo taikymo pagrindų ir sąlygų įrodinėjimo taisyklės.

19.1. Taikant išplėstinį turto konfiskavimą reikia įrodyti būtent tai, kad turtas gautas nusikalstamu, o ne bet kokiu neteisėtu, priešingu teisei bendrąja prasme, būdu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA2LTYyOC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-106-628/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-106-628/2021">2K-106-628/2021</a>, 18 punktas); nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ1LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-245-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-245-1073/2018">2K-245-1073/2018</a>, 24 punktas; 2022 m. birželio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-648/2022, 28 punktas). Tai reiškia, kad aplinkybei, jog turtas buvo įgytas nusikalstamu būdu, konstatuoti nepakanka fakto, kad asmuo neturėjo teisėtų pajamų turtui įsigyti (kas gali išaiškėti atlikus patikrinimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ar specialų asmens ūkinės finansinės veiklos tyrimą). Tai įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės??(pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-295-222/2019, 13 punktas; ir kt.).

19.2. Tačiau nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika šios aplinkybės nustatymui nekelia tokių reikalavimų, kokie keliami nusikalstamos veikos požymių nustatymui apkaltinamajame nuosprendyje, t. y. nereikalaujama nustatyti, kad konkreti pinigų suma ar konkrečios vertės turtas buvo gautas padarius konkrečią nusikalstamą veiką. Pagal EŽTT praktiką, sprendimai dėl pajamų, gautų iš prekybos narkotikais, pinigų plovimo, korupcijos ar kitų sunkių nusikaltimų, konfiskavimo nebūtinai turi būti grindžiami tokio turto neteisėtos kilmės visišku įrodytumu, t. y. pagal principą „nesant pagrįstų abejonių“. Esant duomenų apie tokią nusikalstamą veiklą, neteisėtos turto kilmės įrodinėjimas gali būti grindžiamas ir didelės tikimybės principu, derinamu su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Gogitidze ir kiti prieš Gruziją (peticijos Nr. 36862/05, 107 paragrafas); 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją (peticijos Nr. 47911/15, 68 paragrafas)). Tokią praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzItNTExLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-72-511/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-72-511/2021">2K-72-511/2021</a>, 25 punktas; 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjItNDk1LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-62-495/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-62-495/2022">2K-62-495/2022</a>, 41 punktas; ir kt.).

19.3. Pagal teismų praktiką, duomenims, kurie pagrįstų nusikalstamą lėšų kilmę, galėtų būti priskiriami duomenys apie nusikalstamos veikos tęstinumą, t. y. jos trukmę, jos pobūdį, iš jos gaunamos turtinės naudos pobūdį, jos adekvatumą tam turtui, kurį turi kaltininkas, nuteistojo daugkartinius kontaktus ar ilgalaikius ryšius su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-295-222/2019, 13 punktas; 2021 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzItNTExLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-72-511/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-72-511/2021">2K-72-511/2021</a>, 25 punktas).

19.4. Su aptarta sąlyga labai glaudžiai susijusi kita išplėstinio turto konfiskavimo sąlyga – kaltininko negebėjimas pagrįsti turimo turto įgijimo teisėtumo (BK 72³ straipsnio 2 dalies 3 punktas). Baudžiamasis įstatymas kaltininkui suteikia galimybę pagrįsti turto teisėtumą, net jei kaltinimo šalis pateikia įrodymų, kad šis kaltininko turimas turtas laikytinas konfiskuotinu. Toks saugiklis yra būtinas asmenims, kurie turtą įgijo iš esmės teisėtomis pajamomis, tačiau šios nebuvo tinkamai apskaitytos dėl asmens kaltės ar kitų priežasčių, pvz., asmenys, gavę neapskaitytą darbo užmokestį, vertęsi verslu neturėdami verslo liudijimo ar pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ1LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-245-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-245-1073/2018">2K-245-1073/2018</a>, 25 punktas; 2021 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzItNTExLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-72-511/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-72-511/2021">2K-72-511/2021</a>, 28 punktas).

19.5. Sprendžiant dėl kaltininko turto ir jo pajamų neatitikimo apimties, turi būti konkrečiai nustatyta kaltininko turimo ar perleisto turto vertė ir jo pajamos. BPK nenustato specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų įrodinėjimo būdų, todėl gautos ar galimos turtinės naudos, rastų lėšų neteisėtumo klausimai nustatomi pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (liudytojų, kaltinamojo parodymais, specialistų, ekspertų išvadomis ir kt.). Nusikalstamos turtinės naudos gavimą patvirtinantys įrodymai turi būti gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nuosprendyje tinkamai įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ1LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-245-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-245-1073/2018">2K-245-1073/2018</a>, 23 punktas). Pareiga pateikti įrodymus, kad kaltininko įgyto turto arba perleisto turto vertė neatitinka kaltininko teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija būtent 250 MGL dydžio sumą, byloje tenka kaltinimo šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzItNTExLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-72-511/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-72-511/2021">2K-72-511/2021</a>, 27 punktas).

19.6. Tais atvejais, kai bylą nagrinėjant teisme kyla abejonių dėl kaltininko įgyto turto vertės, jo teisėtų pajamų dydžio, o teismui pateikti kaltininko turto ir pajamų tyrimo duomenys yra neišsamūs ar prieštaringi, teismas turi imtis aktyvių procesinių veiksmų šiems trūkumams pašalinti, išsireikalaudamas papildomus bylai teisingai išspręsti reikšmingus duomenis, apklausti specialių žinių turinčius asmenis (specialistus, ekspertus), esant pagrindui, skirti papildomus tyrimus. Tokie įstatymo reikalavimai teismui keliami bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme (BPK 242 straipsnio 1, 2 dalys, 324 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjItNDk1LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-62-495/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-62-495/2022">2K-62-495/2022</a>, 25 punktas).

19.7. Kaip jau minėta, kaltininkas, įgyvendindamas savo teisę pagrįsti turimo turto teisėtumą, gali teikti tai pagrindžiančius duomenis, taip pat ir konsultacinę išvadą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad konsultacinė išvada gali būti pripažinta įrodymu baudžiamojoje byloje, jeigu atitinka bendruosius ir specialiuosius tokio pobūdžio įrodymams keliamus reikalavimus. Tais atvejais, kai konsultacinė išvada prieštarauja baudžiamojoje byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, prieštaravimams pašalinti paprastai į teismo posėdį kviečiami specialisto išvadą ar ekspertizės aktą ir konsultacinę išvadą pateikę asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018, 12 punktas; 2020 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122-303/2020, 16 punktas; ir kt.).

20. Kasatorius teigia, kad byloje neįrodyta, jog konfiskuotas turtas įgytas nusikalstamu būdu, remdamasis dvejopo pobūdžio argumentais. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, viena vertus, nuteistasis buvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje, taigi nuteistojo turtas negali būti pripažintas gautu nusikalstamu būdu; antra vertus, teismai nenustatė aplinkybių, leidžiančių pagrįsti turto įgijimą nusikalstamu būdu. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

20.1. Nuteistasis T. Č. yra išteisintas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, nenustačius visų būtinųjų šio nusikaltimo sudėties požymių. Tačiau tai neužkerta kelio, nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. labai sunkaus nusikaltimo, kuris paprastai generuoja turtinę naudą, ir nustačius, kad kaltininkas disponuoja turtu, neproporcingu jo teisėtoms pajamoms, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – išplėstinį turto konfiskavimą, jei yra nustatytos visos sąlygos. Tai pagrįstai pažymėjo ir apeliacinės instancijos teismas (nutarties 30 punktas).

20.2. Byloje buvo neabejotinai nustatyta, jog turtas, neproporcingas nuteistojo teisėtoms pajamoms, buvo gautas būtent nusikalstamu, o ne kitokiu – teisėtu ar neteisėtu (bet nenusikalstamu) – būdu. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į beveik analogiškus apeliacinio skundo argumentus, gana detaliai aptarė įrodymus, pagrindžiančius turto įgijimą nusikalstamu būdu. Visų pirma, įrodymų visuma, detaliai išdėstyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje, leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis T. Č. draudžiamų medžiagų įgijimu užsienyje, jų gabenimu į Lietuvą ir platinimu užsiėmė ilgą laiko tarpą ir galėjo turėti iš tokios veiklos didelę turtinę naudą; iš šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų mechanizmo taip pat matyti, jog T. Č. buvo užmezgęs ryšius užsienio valstybėse dėl draudžiamų medžiagų įgijimo labai dideliais kiekiais, turėjo tam iš anksto sukaupęs reikiamas dideles pinigų sumas ir priemones (narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms įsigyti E. D. perdavė ne mažiau kaip 28 800 Eur, o jo buvimo vietai stebėti – GPS įrenginį). Taigi, tai, kad kai kurios nusikalstamos veikos (apie kurias davė parodymus kitas nuteistasis byloje) nebuvo įrodytos dėl to, jog nebuvo ištirtos medžiagos ir nenustatyti jų kiekiai, nepaneigia pagrįsto manymo, kad nuteistasis atitinkamą turtą įgijo nusikalstamu būdu. Antra, turto įgijimą nusikalstamu būdu pagrindžia ir tai, kad nuteistasis T. Č. pats nurodydavo kitiems asmenims, koks vidutiniškai jo nelegalus uždarbis per mėnesį (apie 15 000 Eur); kaip jis jį galėtų ir norėtų padidinti (iki 20 000– 40 000 Eur per mėnesį); kad negali panaudoti šių pinigų, pvz., paskolai padengti, nes negali nurodyti jų kilmės; taigi leidžia brangioms prekėms, dovanoms artimiems žmonėms (nutarties 35–39 punktai).

21. Kita neatsiejamai susijusi su pirmiau aptarta išplėstinio turto konfiskavimo sąlyga – kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo. Ši sąlyga byloje taip pat nustatyta laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis T. Č. ir jo gynėjas turėjo galimybę pagrįsti turimo turto teisėtumą. Tiek iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio (nuosprendžio 65 lapas), tiek iš apeliacinės instancijos teismo nutarties (nutarties 46–53 punktai) matyti, kad žemesnės instancijos teismai vertino gynybos nurodytas aplinkybes, kuriomis siekta paneigti T. Č. turto nusikalstamą kilmę, tačiau tokius argumentus motyvuotai atmetė.

21.1. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad T. Č. pozicija šiame kontekste buvo nenuosekli, prieštaringa ir viso proceso metu kito. Teismas kritiškai įvertino pateiktus duomenis apie T. Č. pajamas, kurias jis gavo dirbdamas įvairiose užsienio įmonėse, kadangi informacija apie turėtas dideles pajamas atsirado tik gynybai susipažinus su bylos duomenimis ir 2023 m. lapkričio 24 d. specialisto išvada. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad specialisto išvada, T. Č. telefone rasti įrašai, liudytojų parodymai bei E. D. parodymai paneigia versiją apie T. Č. įgyto ir sulaikymo dieną turėto turto teisėtą kilmę. Juo labiau kad bylos duomenys, susiję su T. Č. turtine padėtimi, nepatvirtina, jog bylai aktualiu laikotarpiu jis turėjo pakankamai teisėtų lėšų disponuotam turtui įsigyti. Byloje nustatyta, kad nuo 2019 m. T. Č. niekur nedirbo, nors nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. T. Č. užregistruotas kaip vykdantis individualią veiklą, tačiau byloje nebuvo gauta deklaruotų duomenų apie jo iš šios veiklos gautas pajamas. Be to, nors, kaip teigė nuteistasis, nuo 2021 m. jis pradėjo prekiauti kriptovaliuta, tačiau investuoti pradėjo turėdamas apie 1 000 Eur, o už kriptovaliutą gautų pajamų nedeklaravo.

21.2. Kaip nustatyta byloje, T. Č. turėjo ne tik lėšų (grynaisiais ir banko sąskaitose), bet ir įvairaus kilnojamojo (transporto priemonės (automobiliai, motociklai, pramoginis laivas) ir kiti turto objektai) ir nekilnojamojo (žemės sklypai ir statiniai) turto. Bylos duomenys, t. y. balso pranešimai, susirašinėjimai, nuteistojo telefone rasti duomenys, patvirtina, kad nuteistasis disponavo didelėmis pinigų sumomis, kurias išleisdavo įvairiems daiktams įsigyti, dovanoms artimiesiems ir paskoloms kitiems asmenims, nors oficialių pajamų nedeklaravo. Kaip jau minėta pirmiau, pats nuteistasis T. Č. suvokė, kad, negalėdamas nurodyti lėšų kilmės šaltinio, jis netgi negalėjo visiškai laisvai jomis disponuoti.

21.3. Žemesnės instancijos teismai, įvertinę gynybos pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus, atsižvelgdami į byloje surinktus įrodymus dėl nuteistojo T. Č. disponuoto turto ir bylai aktualiu laikotarpiu gautų pajamų bei patirtų išlaidų santykio, laikydamiesi išplėstiniam turto konfiskavimui taikytinų įrodinėjimo taisyklių, pagrįstai pripažino, kad nuteistasis negalėjo pagrįsti konfiskuotinu pripažinto turto teisėtumo.

22. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu įvertinusi teismų sprendimus, nusprendžia, kad abiejų instancijų teismai pagrįstai laikė įrodyta ir BK 72³ straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą išplėstinio turto konfiskavimo sąlygą – o būtent tai, kad nuteistasis T. Č. disponavo turtu, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą.

22.1. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2023 m. lapkričio 24 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-3209739-23, nustatė, kad T. Č. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu ir mažiausiai per penkerius metus iki jų padarymo jo įgyto turto vertė neatitinka teisėtų pajamų, o šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą. Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tirta ne tik T. Č. ir jo sutuoktinės, bet ir jo artimųjų (tėvų bei uošvių) ūkinė finansinė veikla. Specialisto išvadoje nustatyta, kad negalima nustatyti, iš kokių pajamų šaltinių T. Č. ir G. Č. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. gavo iš viso 401 169,68 Eur išlaidoms pagrįsti.

22.2. Nesutikdama su minėta specialisto išvada ir jos vertinimu, gynyba proceso apeliacinės instancijos teisme metu pateikė teismo ekspertės L. Rupeikienės konsultacinę išvadą dėl T. ir G. Č. įsigyto turto laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2023 m., pagal šią išvadą dokumentais pagrįstas pajamų perviršis sudaro 645 463,30 Eur, nes šiuo laikotarpiu šeimos pajamos sudarė 889 614,10 Eur, o išlaidos – 244 150,80 Eur. Šioje išvadoje nurodyta, kad, atsižvelgiant į T. Č. ir G. Č. gautas pajamas, lėšas kredito įstaigose, dovanojimo sutartis bei paskolos sutartis, tirtų dešimties metų išlaidos buvo pagrįstos.

22.3. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo vertinta ne tik ikiteisminio tyrimo metu byloje pateikta specialisto išvada dėl T. Č. ir G. Č. turtinės padėties, bet ir minėta konsultacinė išvada. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, apklausė specialisto išvadą pateikusią specialistę R. Kniukštienę bei ekspertę L. Rupeikienę, pateikusią konsultacinę išvadą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų išvadų turinį ir jas pateikusių specialistės bei ekspertės paaiškinimus, motyvavo, kodėl remiamasi specialisto išvada. Teisėjų kolegija tokį vertinimą pagrindė tuo, kad specialistė R. Kniukštienė, atlikdama tyrimą, rėmėsi faktinėmis T. Č. ir jo sutuoktinės G. Č. patirtomis išlaidomis, todėl šis metodas yra tikslesnis nei ekspertės L. Rupeikienės taikytas metodas, pagal kurį skaičiuoti statistiniai išlaidų vidurkiai pagal Statistikos departamento duomenis, o ne tiriamų asmenų faktinės išlaidos, įskaitant banko sąskaitose fiksuotus mokėjimus ūkio subjektams, fiziniams asmenims, lėšų gavimą iš ūkio subjektų ir iš fizinių asmenų, taip pat nevertinti duomenys apie disponavimą grynaisiais pinigais. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad konsultacinė išvada dėl T. Č. ir jo sutuoktinės G. Č. patirtų išlaidų neatitiko realios situacijos.

22.4. Pažymėtina, kad teismuose, tikrinant T. Č. ir jo sutuoktinės G. Č. pajamų teisėtumo klausimą, buvo atidžiai ištirtos ir jų artimųjų (abiejų sutuoktinių tėvų) galimybės turėti lėšų ar kito turto, kuris neva buvo teisėtai perleistas T. Č. su sutuoktine, arba įgyti turto, kuriuo faktiškai naudojosi nuteistasis su sutuoktine (nutarties 48–53 punktai). Nustatyti duomenys, kad nuteistojo T. Č. artimieji disponavo lėšomis, kurių negalėjo pagrįsti savo teisėtomis pajamomis, taip pat leido teismams kaip tinkamu įrodymu remtis specialisto išvada, o ne konsultacine išvada.

22.5. Nors kasatorius yra teisus teigdamas, kad specialisto ir konsultacinės išvadų rezultatai yra iš esmės skirtingi, tačiau apeliacinės instancijos teismas, jas vertindamas, prieštaravimus nustatė, juos aprašė nutartyje ir motyvavo (nutarties 43–44 punktai), kodėl byloje remiamasi būtent specialisto išvada. Apeliacinės instancijos teismas tarp skirtingų įrodymų šaltinių nustatytus prieštaravimus motyvuotai pašalino laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, todėl taip pat nėra pagrindo pritarti kasatoriui, jog teismas, nepaskirdamas ekspertizės, padarė esminį BPK pažeidimą. Nagrinėjamu atveju abejonę dėl specialistės skaičiavimų objektyvumo kasatorius išimtinai grindžia tik aplinkybe, jog T. Č. turėtų pajamų ir išlaidų skirtumas, pagal skirtingas išvadas, skiriasi daugiau nei 1 mln. Eur. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs specialisto ir konsultacinę išvadas, apklausęs specialistę ir ekspertę, sugretinęs specialiųjų tyrimų rezultatus su kitais bylos duomenimis, nenustatė pagrindo skirti ekspertizę.

22.6. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad aptartos apeliacinės instancijos teismo išvados, padarytos tikrinant specialisto ir konsultacinės išvadų rezultatus, jas vertinant su kitais bylos įrodymais, be kita ko, su specialistės ir ekspertės paaiškinimais, padarytos nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo ir atitinka teismų praktiką.

23. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų, kuriuos, kaip nurodo kasatorius, padarė apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas išplėstinio turto konfiskavimo taikymą. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo T. Č. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atsižvelgė į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, be kita ko, ir dėl T. Č. išteisinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, taip pat tinkamai įvertino gynybos pateiktą konsultacinę išvadą ir atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus padarė motyvuotą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas BK 72³ straipsnio nuostatas taikė tinkamai.

24. Teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, jog abiejų instancijų teismai laikėsi išplėstinio turto konfiskavimo klausimams spręsti taikomo įrodinėjimo standarto, pagal kurį nusikalstamos turto kilmės įrodinėjimas gali būti grindžiamas ir didelės tikimybės principu, derinamu su turto savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad T. Č. turtas gautas nusikalstamu būdu, todėl konfiskuotinas.

25. Patikrinus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), darytina bendra išvada, kad naikinti ar keisti kasacine tvarka skundžiamus teismų sprendimus, remiantis kasacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo T. Č. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinį skundą.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Tomas Šeškauskas

Algimantas Valantinas