V. G. pagal BK 281¹ str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-105-719/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25731-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.6.7; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.8.9.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkės), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko (pranešėjo),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

V. G., kuriai byla nutraukta, jos gynėjui advokatui Robertui Skėriui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Arūno Žukausko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio.

Tauragės apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu V. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, nustatant šešių mėnesių terminą, per kurį ji turi būti savanoriškai sumokėta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volvo V60“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu Tauragės apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendis pakeistas:

panaikinta nuosprendžio dalis, kuria V. G. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį buvo paskirta galutinė bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, ir V. G. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą pagal laidavimą, perduodant L. M. atsakomybei dvejiems metams be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta;

panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsniu, V. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volvo V60“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės, t. y. 4 570 Eur, konfiskavimas.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, asmens, kuriam byla nutraukta, ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. G. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo už tai, kad ji 2025 m. liepos 21 d. apie 18.30 val., pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo sau priklausantį automobilį „Volvo V60“, būdama neblaivi, jai 2025 m. liepos 21 d. 18.32 val. buvo nustatytas 2,08 promilės girtumas, 2025 m. liepos 21 d. 18.49 val. nustatytas 2,02 promilės girtumas.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs V. G. gynėjo advokato apeliacinį skundą, konstatavo, kad nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog V. G. buvo bausta administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviai, tačiau priėjo nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ji pripažino savo kaltę, gailėjosi, kritiškai vertino savo veiksmus, nusikaltimą padarė pirmą kartą, o paskirtas administracines nuobaudas sumokėjo, nusprendė, kad V. G. atitinka visas sąlygas, nustatytas BK 40 straipsnyje, dėl kurių jai gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

3. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, neįvertino visų šiam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad V. G. ir jos sutuoktinis augina suaugusią neįgalią dukterį, kurios priežiūrai reikalinga transporto priemonė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos aplinkybės, susijusios tiek su konkrečia veika, tiek su V. G. šeiminėmis aplinkybėmis, sudaro pagrindą, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuoti ne automobilį, bet jo vertę atitinkančią sumą.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. Žukauskas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 27 d. nuosprendį ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį. Prokuroras skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas, atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės V. G., nepagrįstai neatsižvelgė į visus ją charakterizuojančius duomenis. Teismui buvo žinomi V. G. padaryti administraciniai nusižengimai, kurie teisės požiūriu turi sunkėjimo tendencijas, tačiau, atsižvelgiant į V. G. charakterizuojančių duomenų visumą, jie nebuvo tinkamai įvertinti. Jos padaryti nusižengimai yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (kaip ir įvykdytas nusikaltimas), t. y. pirmuoju atveju skirta administracinė bauda už viršytą leistiną greitį, antruoju atveju skirta administracinė bauda ir skirtos poveikio priemonės už vairavimą esant neblaiviai, kai nustatytas 0,98 promilės girtumas. V. G. ryte, kai eisme dalyvauja daugybė kitų transporto priemonių ir asmenų, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, keldama realų pavojų ne tik turtui, bet ir sveikatai bei gyvybei. Tokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai laikomi vienais šiurkščiausių, galinčiais sukelti negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Tokie tyčiniai neblaivių vairuotojų poelgiai negali būti toleruojami ir valstybė privalo į tai reaguoti neperžengdama įstatyme apibrėžtų ribų.

4.2. Atsižvelgiant į anksčiau padarytus nusižengimus, V. G. nusikaltimą padarė ne atsitiktinai, o nesistengdama keisti savo elgesio, todėl negali būti vertinama, jog ji ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be to, anksčiau jai skirtos administracinės nuobaudos, kaip ir teismo suteiktas pasitikėjimas, sutrumpinant draudimo vairuoti transporto priemones terminą, buvo neefektyvios ir nepasiekė joms keliamų tikslų – nusikalstama veika įvykdyta nepraėjus nei metams, kai buvo pabaigtas taikyti draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

4.3. Be to, apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir kokiu būdu laiduotoja darys įtaką V. G., kad ši ateityje nedarytų teisės pažeidimų. Subjektyvus laiduotojos vertinimas, jog jos autoritetas yra pakankamas teigiamai įtakai daryti, negali būti vertinamas atskirai nuo pačios V. G. nuomonės apie laiduotojos įtaką jos elgesiui. V. G. apeliaciniame skunde akcentavo tik laiduotojos akademinius pasiekimus, tačiau, turėdama galimybę pateikti savo poziciją dėl laiduotojos tinkamumo, tik padėkojo laiduotojai.

4.4. Taigi apeliacinės instancijos teismas, taikydamas laidavimo institutą, nepagrįstai vertino, jog yra visos sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tuo tarpu V. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra adekvati ne tik padarytai nusikalstamai veikai, bet ir visoms nuteistąją charakterizuojančioms aplinkybėms.

4.5. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo sąlygas, bylos aplinkybes vertino vienpusiškai, suteikdamas prioritetą nusikaltimą įvykdžiusio asmens interesams, t. y. tinkamai nevertino V. G. veikos pavojingumo laipsnio, konkrečių aplinkybių (nuspręsta vairuoti automobilį vartojus alkoholio dėl menkavertės dingsties – parsivežti grybus), neblaivumo laipsnio (nustatytas 2,02 promilės girtumas), kurių visuma yra reikšminga sprendžiant klausimą ne tik dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, bet ir dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo.

4.6. V. G. inkriminuotas nusikaltimas buvo padarytas vairuojant automobilį, kuris registruotas jos vardu, tačiau bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir jos sutuoktiniui A. G.. Teismų praktikoje pripažįstama, jog jeigu kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme ir sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM5LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-339/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-339/2008">2K-339/2008</a>, 2K-205-628/2018).

4.7. Nagrinėjamu atveju V. G., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, suvokdama, kad automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neteisėtas, panaudojo konkrečią transporto priemonę. Šios transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimas, siekiant užtikrinti neįgalios dukters tinkamą priežiūrą, nepagrindžia BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos konfiskavimo netikslingumo išimties, kadangi transporto priemonės būtinumo aplinkybės V. G. buvo žinomos nusikalstamos veikos darymo metu, tačiau tai jos nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Šį automobilį ji priešingai teisės veikai yra naudojusi ir anksčiau, t. y. 2023 m. rugpjūčio 3 d. vairavo būdama neblaivi, kai nustatytas 0,98 promilės girtumas. Taigi V. G. požiūris į nustatytas teisės normas yra aplaidus ir sėsdama prie vairo neblaivi ji parodė, jog darydama nusikalstamą veiką negalvojo apie galimas pasekmes, todėl nėra pagrindo teigti, kad transporto priemonės konfiskavimas neproporcingai suvaržytų jos šeimos teises.

4.8. Nei V. G. asmenybė, nei jos šeimos narių interesai patys savaime negali būti laikomi išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio nuostatų taikymą. Kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo. Teismų praktikoje net ir sunki kaltinamojo materialinė padėtis, sveikatos būklė, transporto priemonės pripažinimas šeimos turtu, rūpinimosi artimaisiais poreikis nesudaro pagrindo teigti, jog asmeniui priklausančio automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114-1073/2018">2K-114-1073/2018</a>, 2K-14-511/2018).

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. Žukausko kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

6. Prokuroras skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, V. G. atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą pagal laidavimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos, nes nėra pagrindo manyti, kad V. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šis kasatoriaus skundo teiginys pagrįstas.

7. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šiame straipsnyje nustatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo svarstymas.

8. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl asmens atleidimo ar atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, priėmė skirtingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, nustatęs, jog V. G. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už analogiškos veikos padarymą, o nusikaltimas buvo padarytas nepraėjus nei metams nuo poveikio priemonės taikymo administracinio nusižengimo byloje, nusprendė, kad V. G. BK 40 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes nėra pagrindo daryti išvadą, jog ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad V. G. pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, nusikaltimą padarė pirmą kartą, o administracine tvarka bausta tik kelis kartus, padarė priešingą išvadą ir konstatavęs, jog yra pagrindas manyti, kad V. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nusprendė, kad galima ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Taigi žemesnės instancijos teismų sprendimai skiriasi priėjus priešingas išvadas dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos būtinos sąlygos egzistavimo nagrinėjamoje byloje.

9. Šiuo klausimu teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018 ir kt.). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LTYyOC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114-628/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114-628/2019">2K-114-628/2019</a>, 2K-224-1073/2023, 2K-121-719/2025 ir kt.). Esminis aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-329/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-329/2013">2K-329/2013</a>, 2K-127-628/2021, 2K-212-594/2024).

10. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi ir palyginusi abiejų instancijų teismų sprendimus, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrindė BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visumos, kadangi nepagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas manyti, jog kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

11. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje duomenys apie kaltininko polinkį pažeisti įstatymus nebuvo detalizuojami. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje tik lakoniškai pasisakyta, kad V. G. kelis kartus buvo bausta administracine tvarka. Iš bylos duomenų matyti, jog V. G. anksčiau buvo nubausta tiek už nustatyto greičio viršijimą, tiek ir už analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą – ji vairavo automobilį būdama neblaivi (nustatytas 0,98 promilės girtumas). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas galimą V. G. polinkį pažeisti įstatymus, pagrįstai akcentavo tai, jog ji vairavo automobilį, kai jai buvo nustatytas 2,02 promilės girtumas, nepraėjus nei metams po to, kai už administracinį nusižengimą buvo pabaigtas taikyti draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Antra, vertindamas kaltininko asmenybę, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje apsiribojo tik formaliu konstatavimu, jog V. G. pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau, atsižvelgiant tik į išsakytą kritišką veiksmų vertinimą, visiškai ignoruojamas ne tik padaryto nusikaltimo pavojingumas, bet ir jo motyvas: V. G., suvokdama daromos veikos teisines pasekmes, sprendimą vairuoti transporto priemonę, būnant neblaiviai, pagrindė tik menkaverčiu tikslu – parsivežti grybus.

12. Taigi apeliacinės instancijos teismas tik formaliai konstatavo BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvimą, nevertindamas jos padarytų administracinių nusižengimų pobūdžio bei pačios veikos pavojingumo kaip visumos. Nusikaltimo padarymas, praėjus santykinai neilgam terminui nuo ankstesnės poveikio priemonės taikymo už analogiško administracinio nusižengimo padarymą pabaigos, be kita ko, vertinant ir tai, kad visi nusižengimai buvo padaryti transporto eismo saugumui, suponuoja išvadą, jog kaltininkė tinkamų išvadų dėl padarytų KET pažeidimų nepadarė, yra linkusi nesilaikyti įstatymų. Tai leidžia teigti, kad V. G. padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio ir dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip minėta, kilus pagrįstų abejonių dėl atsitiktinio nusikaltimo, nustatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo pobūdžio, pagrindo daryti išvadą apie BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos egzistavimą nėra.

13. Apibendrinant tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuotina, jog klausimas dėl V. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvo tinkamai išspręstas pirmosios instancijos teismo, kuris kaip visumą neatsietai vertino visas nuteistosios asmenį ir jos padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes. Šis teismas tinkamai įvertino BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas ir pagrįstai V. G. neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės.

14. Nenustačius būtinųjų BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumos, taigi ir pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra teisinių prielaidų svarstyti ir kitas sąlygas, kurioms esant galimas BK 40 straipsnio taikymas. Taigi kasacinės instancijos teismas nepasisako dėl kito prokuroro skunde keliamo klausimo – dėl laiduotojo tinkamumo, jo galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo

15. Kasaciniame skunde taip pat nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalies), nurodant, kad turėjo būti konfiskuota nusikaltimo padarymo priemonė (automobilis).

16. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, požymius. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis iš šios taisyklės – kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

17. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. G., būdama neblaivi, vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Šis teismas nusprendė, kad, siekiant prevencinio tikslo, kaltininkei priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuota. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkei, atsižvelgė į tai, kad transporto priemonė reikalinga V. G. neįgalios dukters priežiūrai, todėl nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje tikslinga konfiskuoti ne automobilį, o išieškoti jo vertę atitinkančią sumą.

18. Įvertinusi teismų nuosprendžiuose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau aptarta apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta nukrypstant nuo baudžiamojo poveikio priemonių taikymą reglamentuojančių BK nuostatų ir jų taikymą aiškinančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose.

19. Aiškinant šiai bylai reikšmingą turto konfiskavimo nuostatą, visų pirma turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYyLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-262-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-262-489/2017">2K-262-489/2017</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA3LTk3Ni8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-107-976/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-107-976/2021">2K-107-976/2021</a>). Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTctNzg4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-17-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-17-788/2019">2K-17-788/2019</a>, 2K-195-788/2019, 2K-91-303/2021). Atitinkamai pagrindą išvadai, kad tikslinga taikyti ne turto konfiskavimą, o išieškoti konfiskuotino turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA3LTk3Ni8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-107-976/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-107-976/2021">2K-107-976/2021</a>). Svarbu ir tai, kad, nusprendęs išieškoti konfiskuotino turto vertę (ar jo dalį), teismas taip pat turi pateikti tokio sprendimo motyvus, ypač tada, kai konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui ir nėra objektyviai egzistuojančių kliūčių jį konfiskuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA3LTk3Ni8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-107-976/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-107-976/2021">2K-107-976/2021</a>, 2K-208-511/2024).

20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, pagrindžiančių BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą išimtį, leidžiančią konfiskuoti ne patį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus konfiskuotino turto požymius, o išieškoti iš kaltininko šio turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nekilo ginčo, kad konfiskuotinas turtas – automobilis, kurį vairavo neblaivi V. G., priklauso jai, šis turtas nebuvo paslėptas ar suvartotas, taigi byloje nenustatyta jokių objektyviai egzistuojančių kliūčių jį konfiskuoti. Kaip minėta, vienintelis argumentas, nulėmęs apeliacinės instancijos teismo sprendimą išieškoti konfiskuotino automobilio vertę, yra nuteistosios asmenybę, tiksliau, jos aplinką, charakterizuojančios aplinkybės – automobilio poreikis neįgalaus šeimos nario priežiūrai. Tačiau šiuo aspektu teismų praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA3LTk3Ni8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-107-976/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-107-976/2021">2K-107-976/2021</a>, 2K-201-303/2022, 2K-49-489/2025 ir kt.). Teismų praktikoje aplinkybės – kad automobilis naudojamas rūpinantis neįgaliais artimaisiais ir kad aptariama transporto priemonė yra vienintelis šeimos automobilis, be kita ko, ir savaime šeimos narių interesai – nevertintinos kaip išskirtinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgzLTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-283-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-283-942/2020">2K-283-942/2020</a>, 2K-182-303/2022, 2K-181-594/2023), taigi nesudaro pagrindo išvadai, kad aptariamu atveju turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

21. Svarbu ir tai, kad, suteikdamas prioritetą kaltininko interesams, apeliacinės instancijos teismas neskyrė jokio dėmesio nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms, kurių visuma yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai ignoravo tyčinio nusikaltimo pavojingumą apibūdinančias aplinkybes – tai, kad V. G. nustatytas neblaivumo laipsnis (2,02 promilės) ženkliai viršija minimalią BK 281¹ straipsnyje nustatytą ribą, be kita ko, ir pirmiau aptartą šios veikos motyvą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neatsižvelgė ir į tai, kad ši transporto priemonė iki nagrinėjamo nusikaltimo buvo panaudota padarant analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą (V. G. vairavo automobilį būdama neblaivi, buvo nustatytas 0,98 promilės girtumas), tad šiuo atveju automobilio palikimas kaltininkės dispozicijoje didina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, susijusią su BK 72 straipsnio 3 dalies taikymu, ir taikydamas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatą, tinkamai jos taikymo nepagrindęs savo sprendime, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nusprendęs konfiskuoti V. G. priklausantį automobilį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismo jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka pusiausvyrą tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

23. Patikrinus skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad šioje byloje BK 40 ir 72 straipsnių nuostatas tinkamai pritaikė pirmosios instancijos teismas, o apeliacinės instancijos teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimų (netinkamai pritaikė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktą, BK 72 straipsnio 3 ir 5 dalis), dėl to priimtas skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 27 d. nuosprendį ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį be pakeitimų.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Alenas Piesliakas

Artūras Ridikas