Nr. DOK-5531
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01297-2009-6(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
susipažinusi su 2020 m. lapkričio 30 d. gautu trečiojo asmens S. S. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Trečiasis asmuo S. S. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, kuria panaikinti atsakovės BAB spaustuvės „Spindulys“ 2020 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimas ir teisėjos rezoliucija, kuria pratęstas terminas bendrovės likvidavimo procedūroms užbaigti.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nr. DOK-5531
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01297-2009-6(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
susipažinusi su 2020 m. lapkričio 30 d. gautu trečiojo asmens S. S. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Trečiasis asmuo S. S. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, kuria panaikinti atsakovės BAB spaustuvės „Spindulys“ 2020 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimas ir teisėjos rezoliucija, kuria pratęstas terminas bendrovės likvidavimo procedūroms užbaigti.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Trečiojo asmens S. S. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, bankroto proceso esmę ir jo tikslus bei paneigė kreditorių susirinkimo autonomijos principą. Teismai neteisingai įvertino 2019 m. birželio 21 d. likvidavimo aktą ir likvidacinį balansą kaip kreditorių susirinkimo patvirtintus ir galiojančius, dėl to nepagrįstai įpareigojo nemokumo administratorę kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos pagal šiuos neegzistuojančius dokumentus. Už likvidavimo aktą ir likvidacinį balansą balsavo tik 6,75 proc. kreditorių, todėl jie nepatvirtinti kreditorių susirinkimo ir yra neaktualūs, nes neatitinka dabartinių duomenų; 2) teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl trečios eilės kreditorių teisės balsuoti kreditorių susirinkime, netinkamai aiškino ir taikė kreditorių lygiateisiškumo principą, o tuo pačiu paneigė ir bankroto proceso esmę ir jo tikslus. Teismų motyvai, kad trečiasis asmuo S. S. turėjo nusišalinti nuo kreditorių susirinkime svarstytų klausimų, nes jie jo tiesiogiai nelietė, yra visiškai nelogiški, nesuprantami, prieštaraujantys teismų praktikai, teisingumo ir sąžiningumo principams.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtoms teismų nutartims priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas
Vincas Verseckas
