Baudžiamoji byla Nr. 2K-180/2006
Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.6.2.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. kovo 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Kuconio, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant D. Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei R. Kriščiūnaitei,
gynėjui advokatui S. Bareikai,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
Skundžiama taip pat Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, kuria nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. L. nuteistas už tai, kad 2004 m. spalio 20 d., apie 17 val., Kaune (duomenys neskelbtini), sugadindamas automobilio vairuotojo durelių spynelę ir įrankiu, skirtu automobilio spynelių prasukimui, prasukdamas automobilio užvedimo spynelę, pagrobė svetimą turtą – O. S. priklausantį automobilį „MB-609“ (valst. Nr.(duomenys neskelbtini) su automobilio salone buvusiu neturinčiu turtinės vertės segtuvu, kuriame buvo PVM sąskaitos – faktūros.
Kasaciniame skunde nuteistasis A. L. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartį, o baudžiamąją bylą gražinti iš naujo nagrinėti žemesnės instancijos teismui.
Baudžiamoji byla Nr. 2K-180/2006
Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.6.2.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. kovo 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Kuconio, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant D. Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei R. Kriščiūnaitei,
gynėjui advokatui S. Bareikai,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
Skundžiama taip pat Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, kuria nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. L. nuteistas už tai, kad 2004 m. spalio 20 d., apie 17 val., Kaune (duomenys neskelbtini), sugadindamas automobilio vairuotojo durelių spynelę ir įrankiu, skirtu automobilio spynelių prasukimui, prasukdamas automobilio užvedimo spynelę, pagrobė svetimą turtą – O. S. priklausantį automobilį „MB-609“ (valst. Nr.(duomenys neskelbtini) su automobilio salone buvusiu neturinčiu turtinės vertės segtuvu, kuriame buvo PVM sąskaitos – faktūros.
Kasaciniame skunde nuteistasis A. L. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartį, o baudžiamąją bylą gražinti iš naujo nagrinėti žemesnės instancijos teismui.
Kasatorius tvirtina, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnį, nes šališkai tyrė ir vertino įrodymus. Kaip šio teiginio pagrindą nurodo tai, kad filmuota bylos medžiaga pirmosios instancijos teisme nebuvo peržiūrėta, o apeliacinės instancijos teisme buvo pateikta ne visa, todėl teismas neįvertino visos filmuotos medžiagos ir nepagrįstai pripažino jį kaltu. Anot kasatoriaus, teismas negalėjo remtis specialistų išvadomis, nes jos yra melagingos. Nuteistasis A. L. teigia, kad teismai nepagrįstai pripažino jį kaltu, nes neatsižvelgė į tai, kad specialisto išvada Nr.(duomenys neskelbtini) yra tikimybinė, o sulaikius ir atvežus jį į įvykio vietą, jo niekas neatpažino, teismai taip pat ignoravo specialisto išvadą Nr.(duomenys neskelbtini). Procesinis įstatymas pažeistas ir dėl to, kad nuo automobilio nebuvo paimti pirštų atspaudai. Teismo motyvai, kad jis buvo įšilęs, įraudęs ir apsirengęs panašiais rūbais, dar nieko neįrodo. Be to, kasatorius tvirtina, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kad nusikaltimo įrankis priklauso jam.
Nuteistojo A. L. kasacinis skundas atmestinas.
Kasaciniame skunde kasatorius teigia, kad teismas inkriminavo jam nusikaltimo įrankį, nors baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kad nusikaltimo įrankis priklauso būtent jam. Kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad nusikaltimo įrankio priklausymas vienam ar kitam asmeniui nenulemia jo padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir neturi jokios reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui.
Kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad nuo automobilio nepaėmus rankų atspaudų, buvo pažeistas procesinis įstatymas. Apeliacinės instancijos teismas teisingai ir išsamiai atsakė į analogišką apeliacinio skundo motyvą, nurodydamas, kad „BPK 156 straipsnio 1 dalis ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui suteikia teisę, bet ne pareigą paimti rankų atspaudus ir pavyzdžius genetinei daktiloskopijai. Šie veiksmai atliekami ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nuožiūra. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo nuspręsta atlikti kitus procesinius veiksmus, tai mikrodalelių ekspertizę bei odorologinį tyrimą.“ Rankų atspaudų pavyzdžio genetinei daktiloskopijai paėmimas nėra privalomas proceso veiksmas kiekvienoje baudžiamojoje byloje. Neatlikus rankų atspaudų tyrimo bylos aplinkybių nustatymo išsamumas dėl to nenukentėjo, nes atlikti kiti procesiniai veiksmai nepaliko abejonių dėl kasatoriaus kaltės. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje nebuvo būtinybės atlikti kasaciniame skunde minimą tyrimo veiksmą, nes nėra jokio pagrindo manyti, kad atlikus rankų atspaudų paėmimą bei jų tyrimą būtų gauta kitokia reikšminga bylos išsprendimui informacija: 2004 m. spalio 20 d. apžiūros protokole nustatyta, kad pirštų pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nerasta, kadangi išorinis automobilio paviršius drėgnas, o salone esantys paviršiai nelygūs.“
Paneigtinas ir kitas kasatoriaus teiginys, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimus, šališkai tyrė ir vertino bylos duomenis. Kasatorius nepateikė jokių motyvuotų argumentų, kurie leistų teisėjų kolegijai suabejoti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų šališkumu ir konstatuoti BPK 58 straipsnyje numatytus teisėjų nušalinimo pagrindus. Kasatorius nepagrįstai ir deklaratyviai tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu byloje esanti filmuota medžiaga buvo pateikta sutrumpinta, iškarpyta. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, atlikus teisminį įrodymų tyrimą, A. L. nepareiškė jokių prašymų, papildymų ar prieštaravimų, jokių klausimų dėl peržiūrėto vaizdo įrašo.
Kolegija negali sutikti ir su tuo, kad teismas nevertino 2004 m. gruodžio 30 d. specialisto išvados Nr.(duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad ši išvada patvirtina, jog „ant A. L. sportinių kelnių rasti pluoštai yra bendro grupinio priklausomumo su pagrobto automobilio „MB 609“ vairuotojo sėdynės viskozės pluoštais.“ Taigi teismas pripažino specialisto išvadą tinkamu įrodymu BPK 20 straipsnio prasme ir vertino ją kaip dar vieną A. L. kaltę patvirtinantį įrodymą.
Kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad 2004 m. gruodžio 28 d. specialisto išvada Nr.(duomenys neskelbtini) pateikia tik tikėtiną išvadą, jog „kvapų pėdsake, paimtame iš automobilio „MB 609“ <...> nuo vairuotojo sėdynės yra įtariamojo A. L. kvapas“. Kita vertus, teismai tinkamai įvertino šios išvados įrodomąją reikšmę. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nors minėtoje specialisto išvadoje nėra neginčijamai nurodyta, jog būtent kvapų pėdsake yra A. L. kvapas, tačiau, vertinant ją drauge su kitais bylos duomenimis, ji yra svarbi darant išvadą dėl A. L. kaltės.
Kasaciniame skunde kasatoriaus taip pat nepateikia jokių aiškių argumentų, kodėl jo manymu specialistų išvados yra melagingos, todėl kolegija daro išvadą, kad tokie kasatoriaus teiginiai yra deklaratyvūs ir nenagrinėtini.
Byloje esantys faktiniai duomenys, kad, sulaikius A. L., jis buvo sušilęs, įraudęs, skirtingai nei teigia kasatorius, turi įrodomąją reikšmę, atitinka ir patvirtina kitas byloje nustatytas aplinkybes, tarp jų ir tai, kad, policijos pareigūnams priartėjus prie A. L. vairuojamo automobilio, pastarasis iš jo iššoko ir pradėjo bėgti. Teismai, nepažeisdami BPK 20 straipsnio nuostatų, visiškai pagrįstai vertino šias aplinkybes kitų įrodymų kontekste ir pagrįstai jomis rėmėsi darant išvadas dėl A. L. kaltės įrodytumo.
Kasatoriaus argumentai, kad sulaikius ir atvežus jį į įvykio vietą, jo niekas neatpažino, neatitinka faktų, kuriuos šioje baudžiamojoje byloje nustatė teismai. Priešingai nei teigia kasatorius, prieš tai jį matę liudytojai atpažino kaip tą, kuris pavogė O. S. priklausantį automobilį. Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įrodymų tyrimo klausimai buvo nagrinėjami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų proceso metu, o kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria, liudytojų nekviečia ir neapklausinėja. Spręsdama teisės taikymo klausimus, kolegija remiasi teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis.
Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų (BPK 369 straipsnis), kasacinis skundas netenkintinas, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais ir pagrįstais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. L. kasacinį skundą.
Teisėjai Pranas Kuconis
Albinas Sirvydis
Antanas Klimavičius
