Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-3-697/2017
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-012334-2016-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.2.;
2.7.4.7. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. ir suinteresuoto asmens D. B. prašymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimu E. K. pagal ATPK 1302 straipsnį nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams su automobilio „Volkswagen Sharan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio D. B., konfiskavimu už tai, kad 2016 m. gegužės 7 d., 4.48 val., Panevėžyje, Smėlynės g. 72, vairavo automobilį „Volkswagen Sharan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį D. B., būdamas neblaivus (nustatytas 0,20 promilės girtumas), po to, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį (nuobauda neįvykdyta), taip pat neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo; taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarydamas pirmiau nurodytą administracinį teisės pažeidimą.
2. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi E. K. ir D. B. apeliaciniai skundai netenkinti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimis pareiškėjų E. K. ir D. B. prašymai priimti ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
4. Pareiškėjas E. K., vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo, atnaujinus administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį, taikyti jam ATPK 301 straipsnį ir už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1302 straipsnyje, padarymą skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpiau nei trejiems metams, neskirti papildomos nuobaudos – D. B. priklausančio automobilio konfiskavimo.
4.1. Pareiškėjas nurodo, kad teismai skirdami jam administracinę nuobaudą netinkamai taikė ATPK 301 straipsnio nuostatas. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvira. Paskirta nuobauda neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015). Jei padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl to teismai individualizuodami skiriamas administracines nuobaudas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 1302 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už labai skirtingas pagal pavojingumą veikas. Pavyzdžiui, atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tada, kai vairuotojui nustatomas minimalus neblaivumas, taip pat tada, kai vairuotojas vairuoja esant sunkiam girtumo laipsniui. Dėl to labai svarbu tinkamai įvertinti visas reikšmingas administracinės nuobaudos paskyrimui aplinkybes. Pareiškėjas pažymi, kad jis nuo pat pažeidimo padarymo visiškai pripažino savo kaltę. Be to, nuoširdžiai apgailestavo, jog neteisingai suprato teisės normas. Teisę vairuoti transporto priemones įgijo 2013 m. kovo 29 d., teisės pažeidimo padarymo metu turėjo daugiau nei dvejų metų vairavimo stažą, todėl buvo įsitikinęs, kad jam negali būti taikoma įstatymo nuostata, kad asmenims, kurie neturi dvejų metų vairavimo stažo, visiškai negalima vartoti alkoholio. Jo aiškinimą patvirtina aplinkybė, kad automobilį vairavo praktiškai blaivus, jam nustatytas tik 0,2 promilės girtumas. Vairuodamas jautėsi visiškai adekvačiai, jo apsvaigimas nuo alkoholio neturėjo jokios įtakos vairavimui, byloje nenustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Dėl to pagal ATPK 1302 straipsnio sankciją paskirta administracinė nuobauda, kuria jam ilgam laikui atimta teisė vairuoti transporto priemones, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, vertintina kaip aiškiai per griežta ir neproporcinga. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgus į šias aplinkybes ir jo asmenybę, yra pagrindas už šį administracinį teisės pažeidimą jam taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiką.
4.2. Pareiškėjas nurodo, kad teismai skirdami administracinę nuobaudą – turto konfiskavimą – netinkamai taikė ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punktą. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje apibrėžta turto konfiskavimo sąvoka, taip pat nustatyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad ATPK 1302 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu, perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Šioje byloje nustatyta, kad automobilis „Volkswagen Sharan“ gali būti laikomas ATPK 1302 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiu, todėl pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį gali būti konfiskuojamas, tačiau byloje nustatyta ir tai, kad šis automobilis yra ne jo, E. K., nuosavybė, o šia teise priklauso kitam asmeniui – D. B. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad D. B., patikėdamas jam automobilį, elgėsi nerūpestingai. Antai D. B. žinojo, kad jis, E. K., turi teisę vairuoti automobilius, tačiau nežinojo ir negalėjo žinoti aplinkybių, kad jis turi galiojančią nuobaudą už automobilio vairavimą esant neblaiviam, kad jis vairuos automobilį pavartojęs alkoholio. Dėl to D. B. neturėjo jokių objektyvių galimybių pastebėti aplinkybes, leidžiančias jam pagrįstai įtarti, kad jis, pareiškėjas, vairuodamas D. B. priklausantį automobilį, pažeis Kelių eismo taisykles, juo labiau kad padarys tokį teisės pažeidimą, už kurio padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, nes laikė, kad transporto priemonės savininko žinojimu, kad daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui padaryti, gali būti laikomas abstraktus transporto priemonės savininko manymas, kad kitas asmuo naudodamasis transporto priemone gali padaryti administracinės teisės pažeidimus. Šis aiškinimas netinkamas, nes, laikantis ATPK 284 straipsnio reikalavimų, turi būti įrodytas ne abstraktus transporto priemonės savininko manymas, o žinojimas, kad transporto priemonė bus panaudota administraciniam teisės pažeidimui padaryti, o tai nėra įrodyta. Dėl to, nenustačius būtinos ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, jam negali būti skiriama administracinė nuobauda – turto konfiskavimas, kuriuo būtų valstybės nuosavybėn neatlygintinai paimtas D. B. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Volkswagen Sharan“.
5. Pareiškėjas D. B., vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo, atnaujinus administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimo ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarties dalis dėl transporto priemonės konfiskavimo, E. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1302 straipsnyje, padarymą neskirti papildomos nuobaudos – pareiškėjui D. B. priklausančio automobilio konfiskavimo. Paduotame prašyme pareiškėjas nurodo iš esmės tokius pačius motyvus, kodėl netinkamai taikytas ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kaip ir pareiškėjas E. K. Papildomai jis nurodo, kad jam negalėjo būti žinoma, jog E. K. turi galiojančią administracinę nuobaudą už vairavimą esant neblaiviam, nes, kiek jam žinoma, už tokius pažeidimus teisė vairuoti transporto priemones yra atimama, o šiuo atveju jis žinojo, kad E. K. turi vairuotojo pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę vairuoti transporto priemones.
6. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Virginijus Mačėnas atsiliepimu į pareiškėjų prašymus prašo pareiškėjų E. K. ir D. B. prašymų netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiami nutarimas ir nutartis yra teisėti ir pagrįsti, priimti atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, todėl keisti ar naikinti skundžiamus nutarimą ar nutartį nėra teisinio pagrindo.
7. Pareiškėjų E. K., D. B. prašymai netenkintini.
Dėl ATPK 26 straipsnio taikymo
8. Pareiškėjai E. K. ir D. B. teigia, kad teismai netinkamai taikė ATPK 26 straipsnio nuostatas, nes nenustatyta, kad D. B. perduodamas jam priklausantį automobilį vairuoti E. K. žinojo, kad jis bus panaudotas administraciniam teisės pažeidimui padaryti.
8.1. ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad ATPK 1302 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo atveju gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas gali būti naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti.
8.2. Pagal teismų praktiką, vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto pažeidimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012).
8.3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. B. savanoriškai perdavė nuosavybės teise jam priklausančią transporto priemonę vairuoti E. K., kuris vairavo šią transporto priemonę neblaivus, būdamas baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus (ATPK 126 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, o tai reiškia, kad transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugodamas transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo, nes transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, perdavimas valdyti neblaiviam asmeniui, kuriam jau buvo atimta vairavimo teisė už tokį pažeidimą, kelia didelę grėsmę visuomenės saugumui. Byloje nėra duomenų, kad D. B. būtų neveiksnus ir todėl negalėtų tinkamai suvokti aplinkos. E. K. ilgą laiką naudojosi D. B. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Volkswagen Sharan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2013 iki 2016 metų už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus vairuojant šį automobilį E. K. buvo baustas šešis kartus, tarp kurių ir 2013 m. gruodžio 26 d. pažeidimas už vairavimą neblaiviam. Atsižvelgiant į tai, kad E. K. sistemingai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, todėl D. B., būdamas automobilio savininkas, perduodamas automobilį E. K., privalėjo būti itin atsakingas bei rūpestingas ir įsitikinti, ar E. K. neketina padaryti administracinio teisės pažeidimo. Dėl to, perduodamas jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę neblaiviam E. K., D. B. suprato, kad jo perduodamas automobilis bus panaudotas administraciniam teisės pažeidimui padaryti, o teismai, nutardami konfiskuoti D. B. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, esminės ATPK 26 straipsnio nuostatų taikymo klaidos nepadarė.
Dėl ATPK 301 straipsnio taikymo
9. Pareiškėjas E. K. teigia, kad jam už ATPK 1302 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) administracinė nuobauda.
9.1. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis). Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 301 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ATPK 301 straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014).
9.2. ATPK 1302 straipsnyje, be kita ko, numatyta atsakomybė asmeniui, kuris neblaivus vairavo transporto priemonę po to, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnyje numatytą pažeidimą. Už šią veiką asmuo, turintis teisę vairuoti transporto priemones, baudžiamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu. Iš apylinkės teismo nutarimo matyti, kad teismas, skirdamas pareiškėjui E. K. administracinę nuobaudą už ATPK 1302 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir skyrė jam nuobaudą, artimą minimaliai sankcijoje numatytai ATPK 1302 straipsnio administracinei nuobaudai – atėmimą teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams šešiems mėnesiams su transporto priemonės konfiskavimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas E. K. praeityje net devynis kartus baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus, kurių dauguma yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, o tai rodo gana atsainų jo požiūrį į įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi. Dėl to daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai taikė ATPK 301 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes nėra visumos duomenų, leidžiančių pareiškėjui taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šios išvados negali paneigti pareiškėjo E. K. prašyme nurodytos aplinkybės, kad jis neteisingai suvokė įstatymo nuostatas, kad neblaivumas buvo lengvas (0,2 promilės), nes, kolegijos nuomone, šios aplinkybės nėra išskirtinės ir buvo įvertintos už šį administracinį teisės pažeidimą paskiriant jam pakankamai švelnią administracinę nuobaudą.
Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
10. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas ir neteko galios taikytas šioje byloje Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 ir 7 straipsniai). Dėl to šioje byloje spręstinas klausimas, ar E. K. veika perkvalifikuotina pagal Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas. Kolegija pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo proceso paskirtis – ištaisyti padarytas materialiosios ir proceso teisės taikymo klaidas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įsigaliojus naujam administracinę atsakomybę numatančiam įstatymui, teisės taikymo klaida nėra padaryta, todėl tada, kai nagrinėjama atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla, naujo administracinę atsakomybę nustatančio įstatymo taikymo ir atitinkamai veikų perkvalifikavimo klausimai negali būti sprendžiami. Dėl veikos perkvalifikavimo pagal švelnesnę atsakomybę numatantį Administracinių nusižengimų kodeksą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėtų kreiptis bendra Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. ir suinteresuoto asmens D. B. prašymus atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Artūras Pažarskis
Alvydas Pikelis
