Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-2-489/2017
Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00974-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.11.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Godos (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. D. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
1. Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarimu G. D. nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį – 30 Eur bauda, 85 straipsnio 5 dalį – 580 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams, 85 straipsnio 7 dalį – 580 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams ir transporto priemonės „Nissan X Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) graižtvinio šautuvo „Anschutz“, 22 long rifle, Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu „Walter“ ir dviejų šovinių konfiskavimu; vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 580 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams ir transporto priemonės „Nissan X Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) graižtvinio šautuvo „Anschutz“, 22 long rifle, Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu Walter ir dviejų šovinių konfiskavimu.
G. D. nubaustas už tai, kad 2015 m. spalio 10 d., apie 13.40 val., Utenos r., (duomenys neskelbtini) k., medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, būdamas šio klubo nariu, pažeisdamas 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau–ir Medžioklės taisyklės) 21, 24.1, 58.2.1, 58.5.5, 58.11, 60 punktų reikalavimus, medžiojo draudžiamu būdu – iš transporto priemonės „Nissan X Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčios ant kelio (duomenys neskelbtini), pro šios transporto priemonės langą taikėsi vandens telkinio, esančio prie kelio, kryptimi su jam priklausančiu graižtviniu šautuvu „Anschutz“, 22 long rifle, Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu „Walter“, kurio kaip pusiau automatinio ginklo dėtuvėje nėra ribotuvo, leidžiančio įdėti daugiau kaip du šovinius; taip pat su savimi turėjo ir pateikė medžiotojo bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), medžioklės lapą Nr. 116, kuriame nebuvo jokio įrašo apie 2015 m. spalio 10 d. vykdomą medžioklę.
2. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto G. D. atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinis skundas atmestas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto G. D. prašymas ir atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla.
4. Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas G. D. prašo bylą pagal ATPK 85 straipsnio 1, 5, 7 dalis nutraukti, nes nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti Utenos rajono apylinkės teismui.
4.1. Pareiškėjas teigia, kad teismai neatskleidė visų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių jo veiksmuose, kaip tą numato ATPK 9 straipsnis, pripažino jį padarius ATPK 85 straipsnyje, kuris reglamentuoja medžioklę ir medžiojimą, numatytus pažeidimus, bet nenurodė argumentų, kodėl byloje nustatytus jo veiksmus pripažino medžiojimu. Teismai nesivadovavo 2002 m. birželio 20 d Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau - ir Medžioklės įstatymas) pagrindinėmis sąvokomis, t. y. 2 straipsnio 8 dalyje ir 9 dalyje nustatyta medžiojimo sąvoka, nenustatė gamtinių išteklių (medžiojamų gyvūnų) buvimo fakto toje vietoje, kur stovėjo pareiškėjas, siekio juos naudoti ir konkrečių G. D. veiksmų šių gyvūnų atžvilgiu. Teismų sprendimuose visai nenagrinėjama G. D. kaltė ir jos turinys neatskleistas.
4.2. Kadangi, pareiškėjo manymu, jis neatliko šiose teisės normose numatytų veiksmų – medžioklės ir medžiojimo, tai negalėjo padaryti ir Medžioklės taisyklių pažeidimų, už kuriuos nubaustas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalį, nes teismai nesivadovavo įstatymu.
4.3. Pareiškėjas pažymi, kad teismų sprendimuose, kuriais jis pripažintas padaręs ATPK 85 straipsnio 1, 5 ir 7 dalyse numatytus pažeidimus, nėra pateiktas argumentuotas jokių kitų aplinkybių vertinimas, išskyrus liudytojų parodymus, o tai yra esminis teismo sprendimo trūkumas. Be to, teismai vienareikšmiškai pripažino policijos ir aplinkos apsaugos pareigūnų parodymus įrodymais, jais rėmėsi jų nelygindami su kitais duomenimis, nors pareigūnai laikytini objektyviai šališkais, nes jie priėmė sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn ir yra suinteresuoti bylos baigtimi. Taigi liudytojų parodymai, kuriais teismai iš esmės grindė sprendimus, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Dėl to buvo padarytas kitas esminis proceso teisės pažeidimas, t. y. nesilaikyta principo in dubio pro reo, nes teismai nesistengė pašalinti abejonių ir visų nepašalintų abejonių nevertino atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tai patvirtina aplinkybė, kad teismai šūvio faktą konstatavo remdamiesi tuo, jog pareigūnas pirštu aptiko šautuvo vamzdyje suodžių, neišnaudodami objektyvaus duomenų rinkimo būdo – šūvio pėdsakų ekspertizės.
4.4. Pareiškėjas nurodo, kad nepašalinus visų abejonių ir objektyviai neginčijamai nekonstatavus medžiojimo fakto negalima laikyti, kad jo valdyme buvę daiktai kaip nors buvo susiję su administraciniu teisės pažeidimu ar juo labiau buvo jo padarymo įrankiai. Dėl to prievartinio pobūdžio teisės normos taikymas pareiškėjui, nenustačius jos taikymo pagrindų, sudaro esminį proceso teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad prievartinis turto paėmimas šioje byloje buvo pritaikytas trečiojo asmens turtui, teismai turėjo itin išsamiai, nuosekliai ir logiškai pagrįsti sprendimą taikyti ATPK 26 straipsnio 2 dalį, analizuoti trečiajam asmeniui priklausiusio automobilio konfiskavimą remdamiesi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Tačiau pirmosios instancijos teismas tik nurodė, kad pareiškėjas pažeidimo metu disponavo transporto priemone ir dėl to savininkas apie tariamą pažeidimą žinojo, o apeliacinės instancijos teismas tiesiog sutiko su šia pozicija ir nurodė, kad konfiskavimo klausimas išspręstas tinkamai.
4.5. Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju turto savininkai yra juridinio asmens, kuris veikia per vadovą, bet sudarytas iš akcininkų turto, akcininkai. Neginčijamai nenustačius, kad savininkas turto perleidimo metu, t. y. dar iki pažeidimo padarymo, žinojo, kad daiktas bus panaudotas pažeidimui daryti, bet koks asmens, nesusijusio su nagrinėjamais veiksmais, turto konfiskavimas yra neteisėtas ir laikytinas esminiu proceso teisės pažeidimu.
5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Lauris Martišius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto G. D. prašymo netenkinti.
5.1. Pareigūno manymu, byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas G. D. 2015 m. spalio 10 d. medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotuose siekė sumedžioti laukinius gyvūnus, net ir žinodamas, kad veikia neteisėtai, medžioja draudžiama būdu iš transporto priemonės. Tai, kad jis buvo pareigūnų sulaikytas būdamas automobilyje su išimtu iš dėklo ir užtaisytu medžiokliniu ginklu, paruoštu greitam šūviui, suponuoja neabejotiną išvadą, kad buvo vykdoma medžioklė, turint tikslą sumedžioti gyvūną, o automobilis šiuo atveju buvo tiesioginė medžioklės draudžiamu būdu, t. y. pažeidimo padarymo, priemonė. Tai, kad vykdė medžioklę iš transporto priemonės, patvirtina paties pareiškėjo žodžiai, užfiksuoti 2016 m. balandžio 15 d. specialisto išvadoje. Pareiškėjas neginčijo ir specialisto išvada patvirtino, kad medžioklės metu pareiškėjas naudojo graižtvinį šautuvą „Anschutz“, 22 long rifle, Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamą prie pusiau automatinių ginklų, į jo dėtuvę telpa 10 šovinių, bet šio ginklo dėtuvėje nebuvo ribotuvo, nors jis privalomas medžioklės metu naudojant tokį ginklą, kuriame telpa daugiau kaip du šoviniai. Aplinkybė, kad dėtuvė su šoviniais buvo įdėta į pareiškėjo ginklą, o policijos pareigūnui patikrinus ginklo vamzdį jis buvo šiltas ir jam liepus pareiškėjas ginklą ištaisė, nekelia abejonių, kad ginklas buvo užtaisytas, t. y. su šoviniu lizde, todėl pareiškėjo veiksmai atitinka Medžioklės taisyklėse numatytą medžiojimo, turint tikslą sumedžioti laukinį gyvūną, sampratą. Pareiškėjo veiksmai laikytini tyčiniais, o padaryti Medžioklės taisyklių reikalavimų pažeidimai priskiriami prie šiurkščių pažeidimų. Pareiškėjo neteisėti veiksmai pagal ATPK 85 straipsnio 1, 5, 7 dalis kvalifikuoti tinkamai.
5.2. Administracinių teisės pažeidimų įrankių ir priemonių konfiskavimas yra ATPK 85 straipsnio 5, 7 dalių sankcijose numatyta privaloma papildoma nuobauda. Konfiskuota transporto priemonė priklauso UAB U., kurios vadovas yra pareiškėjas G. D. Pareiškėjas veikė juridinio asmens vardu ir turėjo teisę priimti sprendimus dėl transporto priemonių naudojimo. Tai teisme patvirtino ir bendrovės atstovas V. S. Pareiškėjas teisme paaiškino, jog minėta transporto priemonė buvo priskirta Stebėtojų tarybos ir jam buvo leidžiama naudotis tarnybiniu automobiliu ne tik tarnybos, bet ir asmeniniais tikslais. Tai, kad pareiškėjas naudojo automobilį savo reikmėms net ir medžioklėje, teisme patvirtino ir liudytojas V. P. Taigi, teismai, pagrįstai nusprendę, kad pareiškėjas transporto priemone pažeidimo metu disponavo apie tai žinant teisėtam transporto priemonės savininkui ir jam savo neveikimu pritariant tokiam jo elgesiui, ATPK 26, 85 straipsnių nuostatas taikė tinkamai.
5.3. Šioje byloje nėra pagrindo teigti, kad teismai pažeidė ATPK 257 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes, konstatuodami pažeidimo padarymo faktą, rėmėsi įrodymų visuma, sprendimuose nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžia išvadas, tinkamai, objektyviai ir nešališkai išanalizavo bei įvertino bylos medžiagą ir tinkamai pritaikė įstatymą kvalifikuodami pareiškėjo veiksmus, priėmė pagrįstą, teisėtą sprendimą ir įvykdė teisingumą, taikydamas proporcingą nuobaudą už pareiškėjo padarytą tyčinį šiurkštų Medžioklės taisyklių pažeidimą.
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto G. D. prašymas tenkintinas iš dalies.
Dėl ATPK 85 straipsnio taikymo
7. Visų pirma kolegija pažymi, kad pagal ATPK 30221 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje gautus pareiškėjo teiginius kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 30221 straipsnio 13 dalyje numatytais atnaujintos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais. Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija.
8. ATPK 85 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimus. ATPK 85 straipsnio 1, 5 ir 7 dalyse esančių normų dispozicijos yra blanketinės, t. y. nukreipiančios į kitus teisės aktus. Taigi taikant administracinę atsakomybę už šio ATPK straipsnio nurodytose dalyse numatytus pažeidimus visais atvejais būtina išsiaiškinti, kokius medžioklę reglamentuojančius aktus kaltininkas pažeidė.
9. Pagal teismų sprendimus nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžiotojo G. D. pažeidimai padaryti 2015 m. spalio 10 d., dienos metu pasireiškė tuo, kad G. D., pažeisdamas 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimus (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu), medžiojo: 1) draudžiamu būdu – iš transporto priemonės, stovinčios ant kelio (duomenys neskelbtini), ir pro šios transporto priemonės langą, taip pažeisdamas Medžioklės taisyklių 58.5.5 punktą; 2) taikėsi pusiau automatiniu ginklu, kurio dėtuvėje nebuvo ribotuvo, neleidžiančio panaudoti daugiau kaip du šovinius, taip pažeisdamas Medžioklės taisyklų 58.11 punktą; 3) medžioklės plotuose buvo su medžiokliniu ginklu, neįdėtu į dėklą, su savimi turėjo medžioklės lapą, išduotą jo vardu, kuriame nebuvo jokio įrašo apie tą dieną vykdomą medžioklę, taip pažeisdamas Medžioklės taisyklių 21, 24.1, 58.2.1 ir 60 punktus.
10. Teismai išvadas dėl byloje nustatytų Medžioklės taisyklių pažeidimų nustatė remdamiesi teisme patikrintų bylos įrodymų visuma: administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, liudytojų policijos ir aplinkos apsaugos pareigūnų paaiškinimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, ginklų, ginklų priedelių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, sausumos transporto priemonės būklės aprašymo ir paėmimo protokolais, pateiktu neužpildytu medžioklės lapu, medžioklės vietos schema, garso ir vaizdo įrašais kompaktiniame diske, garso įrašo stenogramomis ir kitais rašytiniais bylos įrodymais). Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pagal paduotus skundus atliko tinkamą bylos aplinkybių patikrinimą ir išdėstė teisingus argumentus dėl G. D. padarytų pažeidimų teisinio įvertinimo pagal ATPK ypatingosios dalies normas.
11. Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, medžiojimas yra viena iš laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšių, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Pareiškėjo teiginiai, kad G. D. veiksmų negalima vertinti kaip medžioklės, nes nenustatyti jo ketinami sumedžioti gyvūnai, siekis šiuos gyvūnus naudoti, medžioklės būdas, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad, be Medžioklės taisyklių 11 punkte numatytų teisėtų medžioklės būdų (varant, tykojant, sėlinant ir pan.), šiose taisyklėse numatyti ir draudžiami medžioklės būdai. Pagal Medžioklės taisyklių 58.5.5. punktą draudžiama medžioti iš transporto priemonių; būtent transporto priemonėje „Nissan X Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) policijos pareigūnų buvo aptiktas G. D., iškišęs pro langą šaunamąjį ginklą, be kita ko, su savimi turėjęs taip pat šaudmenis, neužpildytą medžioklės lapą, žiūronus. Tai, kad pareiškėją, nukreipusį graižtvinį šautuvą su optiniu taikikliu į vandens telkinį, „sugundė žąsys“, kurios buvo tvenkinyje, byloje akivaizdžiai atskleista G. D. pokalbyje su policijos pareigūnu, kuris užfiksuotas garso įraše (t. 2, b. l. 152).
12. Prašyme išdėstyti argumentai, kad teismai atskiras ATPK 85 straipsnyje numatytų pažeidimų sudėtis G. D. nustatė pažeisdami ATPK 9 straipsnio reikalavimus, neatskleidė visų administracinio teisės pažeidimo požymių G. D. nustatytoje veikoje, yra nepagrįsti. Teismų sprendimuose nurodyta pakankamai aplinkybių, nustatančių, kaip pasireiškė G. D. priešingas teisei elgesys šiam asmeniui nesilaikant teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų. Teismai taip pat nurodė, kokiomis aplinkybėmis savo nustatytus veiksmus pareiškėjas bando pateisinti ir kokie bylos duomenys jo pateiktus paaiškinimus dėl optikos išbandymo paneigia.
13. Kalte administracinių teisės pažeidimų teisenoje įvardijamas asmens suvokimas, kokią veiką jis daro ir kokių tai sukels pasekmių, t. y. jo psichinis santykis su daroma veika ir jos padariniais (jei veikos sudėtis juos apima). Kaltė – tai asmens, kuris padarė pažeidimą, vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais. Teisingai pareiškime atkreiptas dėmesys į teismų praktikos išaiškinimus, kad kaltė nustatoma vertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius. Būtent į tai teismai ir atkreipė dėmesį nustatydami G. D. kaltę. ATPK yra įtvirtintos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas (ATPK 10-11 straipsniai). Tai, kad teismai atskirai neišdėstė motyvų G. D. kaltės šiam padarius atskirus medžioklės pažeidimus, atskirai neaprašė šio asmens psichinio santykio su daromomis veikomis, nesudaro pagrindo manyti, kad iš esmės netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos. Pareiškėjo nuoroda, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, yra deklaratyvi ir niekuo nepagrįsta.
14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai tinkamai išnagrinėjo G. D. atsakomybės klausimo išsprendimui ir teismo sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas ir įstatymu pagrįstas išvadas, kad G. D. padarė ir yra baustinas už ATPK 85 straipsnio 1, 5, 7 dalyse numatytus administracinius teisės pažeidimus. Juos nustatydami žemesnių instancijų teismai esminių proceso pažeidimų nepadarė, materialiosios teisės normų nepažeidė, įstatymą pritaikė tinkamai. Taigi grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme ar ją nutraukti nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl ATPK 26 straipsnio taikymo
15. Tiek pagal ATPK 87 straipsnio 7 dalies sankciją, tiek pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 ir 10 dalių nuostatas draudžiamos medžioklės metu panaudota transporto priemonė privalomai konfiskuojama.
16. Pagal ATPK 26 straipsnio nuostatas (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2016 m. sausio 1 d.) šio kodekso 85 straipsnio septintojoje dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai, kurie buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamos gali būti konfiskuoti, jeigu, perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti.
17. ATPK 8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje; aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią. Taigi minėtos ir kitos nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ATPK 26 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo priemonės, kuri priklauso kitiems asmenims, konfiskavimo yra švelninančios administracinę atsakomybę, todėl turi atgalinio veikimo galią, taigi teismai pagrįstai sprendė, kad jos taikytinos nagrinėjamoje byloje.
18. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis, transporto priemonė, „Nissan X Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria naudodamasis ir kurioje būdamas draudžiamu būdu medžiojo G. D., atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 7 dalyje, numatytą privalomai konfiskuotiną daiktą, kurio konfiskavimas, minėta, vykdomas atsižvelgiant ir į ATPK 26 straipsnio nuostatas.
19. Taikydami šios transporto priemonės konfiskavimą nustatančias teisės normas abiejų grandžių žemesnės instancijos teismai išdėstė aiškius argumentus tiek dėl automobilio „Nissan X Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) panaudoto neteisėtos medžioklės metu, nuosavybės, tiek dėl šios transporto priemonės faktinio valdymo aplinkybių.
20. Teismai nurodė rašytine bylos medžiaga pagrįstas aplinkybes, kad G. D., kaip bendrovės direktorius, pats įgijo šį automobilį bendrovei, buvo įgaliotas atitinkamai veikti transporto priemonės savininko – juridinio asmens UAB „U.“ – vardu: naudoti šios bendrovės automobilį tiek tarnybiniams, tiek asmeniniams tikslams, ir tai darė iš esmės pats save kontroliuodamas. Tokia situacija, nustatyta nagrinėjamoje byloje, kai transporto priemonė juridinio asmens iš esmės perduota (perleista) bendrovės vadovui valdyti ir naudoti, panaši ir į ATPK 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą perleisto daikto, galimo konfiskavimo sąlygą.
21. Kolegija sprendžia, kad padėtis, kai pažeidėjas yra ir juridinio asmens vadovas, kuris turi plačius juridinio asmens suteiktus įgaliojimus dėl patikėto svetimo bendrovės turto ir kuriam suteikta teisė savo nuožiūra naudoti transporto priemonę kaip nuosavą, šiuo atveju atitinka ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas sąlygas, kurias būtina nustatyti taikant kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės galimą konfiskavimą. Nors tokiais atvejais nuosavybės teisė faktiniam daikto naudotojui nėra perėjusi, teismai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šiuo atveju juridinis asmuo, suteikdamas bendrovės vadovui galimybę be apribojimų, įsipareigojimų ir nekontroliuojamam naudotis savo turtu, prisiėmė ir riziką dėl tokio daikto neteisėto panaudojimo.
Dėl ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo
22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje, be kita ko, nurodoma, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymo ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Tačiau ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai).
23. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
24. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje konfiskuotas savivaldybės tarybos įsteigtai ir kontroliuojamai bendrovei nuosavybės teise priklausantis turtas, aktualus šio juridinio asmens nuosavybės teisių apribojimo proporcingumas.
25. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių apsauga garantuojama taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Šio protokolo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe; iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Pagal šio straipsnio 2 dalį ankstesnės nuostatos jokiu būdu neriboja valstybės teisės taikyti tokius įstatymus, kokie, jos manymu, jai reikalingi, kad ji galėtų kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgdama į bendrąjį interesą arba kad garantuotų mokesčių, kitų rinkliavų ar baudų mokėjimą.
26. EŽTT praktikoje turto, panaudoto kaip uždraustos ir pavojingos veikos padarymo priemonė, konfiskavimas paprastai vertinamas kaip nuosavybės naudojimo kontrolė pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį (pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje B.K.M. Lojistik Tasimacilik Ticaret Limited Sirketi prieš Slovėniją, peticijos Nr. 42079/12, par. 38, su tolesnėmis nuorodomis). Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalis aiškinama atsižvelgiant į šio straipsnio pirmajame sakinyje nustatytą principą, taigi kiekvienu nuosavybės teisių apribojimu pagal šią nuostatą turi būti nustatyta teisinga bendrojo visuomenės intereso reikalavimų ir asmens pagrindinių teisių apsaugos imperatyvo pusiausvyra, kuri reiškia, kad turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo santykis tarp panaudotų priemonių ir siekiamo tikslo (pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Italiją, peticijos Nr. 38602/02). Valstybė turi plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Pripažįstant kovos su pavojingomis ir uždraustomis veikomis svarbą, kartu, be kita ko, nurodoma, kad turto, panaudoto pavojingoms veikoms padaryti, konfiskavimas gali sukelti žymią naštą tretiesiems asmenims, kuriems jis priklauso. Bendrųjų nusikaltimų prevencijos interesų ir ribojamų asmens teisių pusiausvyros nustatymas šioje situacijoje reiškia, kad tokios naštos uždėjimas turto savininkui gali būti pateisinamas tik tuo atveju, kai jo interesą dėl turto grąžinimo nusveria tai, kad grąžinimas palengvins naujų nusikaltimų darymą ir pakenks kovai su nusikalstamumu (B.K.M. Lojistik Tasimacilik Ticaret Limited Sirketi prieš Sloveniją, par. 47).
27. Vertinant turto konfiskavimo proporcingumą baudžiamojo pobūdžio bylose, EŽTT praktikoje, be kita ko, nurodoma ir tai, kad toks nuosavybės teisių apribojimas turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą; sankcija turi atitikti veikos, už kurią yra numatyta ir skiriama, sunkumą (pvz., su atitinkamais pakeitimais, 2017 m. sausio 31 d. sprendimas byloje Boljević prieš Kroatiją, peticijos Nr. 43492/11, par. 44 ir kt.; 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje S.C. Fiercolect Impex S.R.L. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 26429/07, par. 69–72; 2009 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Sud Fondi srl ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 75909/01, par. 140).
28. Išdėstyti konstitucinėje jurisprudencijoje ir EŽTT praktikoje suformuoti principai dėl nuosavybės teisių ribojimo proporcingumo vertinimo reikšmingi sprendžiant transporto priemonės konfiskavimo klausimą nagrinėjamoje byloje. Taigi sprendžiant šį klausimą, būtina įdėmiai apsvarstyti ir ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo galimybes.
29. Nagrinėjamoje byloje, taikydamas transporto priemonės konfiskavimą, apylinkės teismas tik pažymėjo, jog atsižvelgia į G. D. pažeidimų pobūdį, kad administracinės nuobaudos turi padėti pasiekti, jog G. D. ir kiti asmenys nedarytų pažeidimų, tačiau ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nesvarstė. Ar automobilio konfiskavimas yra proporcinga priemonė padarytam teisės pažeidimui, taip pat nesvarstė. Apeliacinės instancijos teismas šiais klausimais irgi iš esmės nieko nepasisakė, nurodė, kad nekonfiskuoti automobilio nebuvo jokio pagrindo ir pateikė visiškai formalius motyvus: „Pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems pažeidimams. Vertinti transporto priemonės konfiskavimo kaip neproporcingo nėra pagrindo“.
30. Tokios teismų išvados, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, G. D. padaryto pažeidimo pobūdį, automobilio panaudojimo aplinkybes neatitinka ATPK 1, 30 straipsnio nuostatų ir teismų praktikos dėl svetimo turto konfiskavimo. Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos šiuo atveju leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba jos visai neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus tiek į administracinės teisės pažeidimų uždavinius, tiek ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
31. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemonės, priklausančios kitam asmeniui, konfiskavimas nėra savitikslis, juo pirmiausiai siekiama neleisti šios priemonės tokiu pat būdu panaudoti ateityje, taip pat užkardyti įstatymu uždraustas pavojingas veikas, kurių išimtinis sąrašas pateiktas ATPK 26 straipsnio 2 dalyje, padaryti jas ekonomiškai nenaudingomis, neleisti jų pakartoti. Jei tokia veika sukėlė pavojingus padarinius, tai veikos padarymo priemonės konfiskavimu taip pat siekiama, kiek įmanoma, pašalinti tokios veikos padarinius tiek asmenims, tiek valstybei, tiek visuomenei, kad būtų apribotas padarinių kilimas ateityje.
32. Teismų praktikoje aiškinant konfiskavimo taikymą ne vieną kartą pabrėžta ir tai, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą: tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-60-2014, 2AT-52-511-2016, 2AT-4-489/2016 ir kt.).
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, G. D. paskirtas automobilio „Nissan X Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) panaudoto neteisėtos medžioklės metu, konfiskavimas konkrečiomis nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis yra aiškiai neproporcingas padaryto pažeidimo pavojingumui, nes neatitinka pažeidimo pobūdžio; be to, tokia priemonė nėra būtina siekiant užkirsti kelią medžioklės taisyklių pažeidimams panaudojant šį automobilį ateityje, o, kita vertus, neracionaliai ir neproporcingai riboja automobilio savininko teises.
Pirma, G. D., sustojęs kelio (duomenys neskelbtini) kelkraštyje, pro automobilio, stovinčio kelkraštyje, langą tik taikėsi vandens telkinio, esančio prie kelio, kryptimi. Taigi stovintis automobilis neteisėtai medžiojant panaudotas minimaliai – tik kaip vieta, iš kurios patogiau stebėti taikinį šalia esančiame tvenkinyje. Pagal teismų praktiką bylose dėl teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimų transporto priemonės konfiskavimas paprastai taikomas, kai ji aktyviai panaudojama medžioklės metu. Pavyzdžiui, byloje Nr. 2AT-79-222/2015 transporto priemonė buvo panaudota kaltininkams medžioklės metu automobiliu „Subaru Legacy“ važinėjant pamiškėmis ir palaukėmis, šviečiant pro automobilio langą prie šautuvo pritvirtintu prožektoriumi; bylose Nr. N756-381/2010, ATP-248-361/2015 transporto priemonės panaudotos stambiems sumedžiotiems gyvūnams gabenti.
Antra, G. D. medžiojant uždraustu būdu nebuvo padaryta reali žala gamtos ištekliams, jo veiksmuose sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, G. D. už medžioklės pažeidimus anksčiau nėra baustas. Remiantis konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis G. D. paskirtos kitos administracinės nuobaudos (580 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams ir šautuvo bei dviejų šovinių konfiskavimu) yra pakankamos administracinės atsakomybės tikslams pasiekti.
Trečia, transporto priemonės savininko apeliaciniame skunde teisingai atkreiptas dėmesys, kad šiuo atveju įgaliotos centrinės valdžios institucijos valstybės naudai iš esmės konfiskuos vietos valdžios institucijos – savivaldybės – kontroliuojamos bendrovės turtą. UAB „U.“, kurios pagrindinis akcininkas Utenos rajono savivaldybės taryba, teikia viešojo pobūdžio paslaugas – (duomenys neskelbtini) miesto gyventojams, pramonės įmonėms bei įstaigoms. Neracionalu automobilį, paprastai naudojamą pagrindinėje bendrovės paslaugų tiekimo veikloje, konfiskuoti, realizuoti, dengti jo realizavimo išlaidas, o už parduotą automobilį gautas lėšas sugrąžinti valstybei, kuri pagal Konstitucijos 120 straipsnio 1 dalies nuostatas remia savivaldybes.
34. Remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą G. D. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir netaikyti papildomos privalomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo.
Esant padarytam esminiam teisės pažeidimui, nutarimo ir nutarties dalys dėl automobilio „NISSAN X TRAIL“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimo naikintinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsniu, 30221 straipsnio 14 dalies 6 punktu,
n u t a r i a :
Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarimo bei Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties dalis dėl sprendimo konfiskuoti UAB „U.“ priklausančią transporto priemonę NISSAN X TRAIL (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).
Kitas Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarimo ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties dalis palikti galioti be pakeitimų.
Teisėjai Gintaras Goda
Dalia Bajerčiūtė
Tomas Šeškauskas
