Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. e2AT-13-696/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06405-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.9; 2.14.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Godos (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Vytauto Piesliako (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. ir jo įgalioto atstovo advokato Arvydo Aranausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. balandžio 14 d. nutarimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarčių.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. G. K. pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovas, 2015 m. pasirašydamas 2014 m. gruodžio 31 d.–2015 m. vasario 5 d., sausio 12 d. (4 sutartys), sausio 13 d., sausio 14 d., sausio 15 d. (2 sutartys), sausio 19 d. (2 sutartys), sausio 22 d., sausio 26 d., sausio 27 d., sausio 28 d. sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis su ortopedijos priemones gaminančiomis įmonėmis už 5 554 986,35 Eur, perkančiajai organizacijai nevykdžius Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytų pirkimų procedūrų, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Vadovaujantis ATPK 2601 straipsniu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. K. buvo surašytas ir administracinis nurodymas, siūlant jam iki 2016 m. kovo 30 d. savo noru sumokėti pusę minimalios ATPK 1713 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos – 72 Eur dydžio baudą. G. K. nustatytu laiku neįvykdžius administracinio nurodymo, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos S. Jurgelevičienės 2016 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 2P/23-23 už šiuos pažeidimus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) direktorius (nutarime nurodyta – (duomenys neskelbtini) direktorius), laikinai vykdantis direktoriaus funkcijas, G. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 434 Eur dydžio bauda.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi, atmetus administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. skundą, Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. balandžio 14 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, atmetus administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis palikta nepakeista.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. ir jo įgalioto atstovo advokato A. Aranausko prašymas atnaujinti G. K. administracinio teisės pažeidimo bylą.
5. Pareiškėjai, vadovaudamiesi ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir bylą nutraukti.
5.1. Pareiškėjai nurodo, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės normų – ATPK 35 straipsnio, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkto, jo pagrindu priimtų sveikatos apsaugos ministro įsakymų, 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų nuostatų – pažeidimus ir dėl to nepagrįstai pripažino, kad G. K. veiksmai atitinka ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
5.2. Prašyme teigiama, kad administracinė nuobauda už ATPK dvyliktajame skirsnyje (kuriame yra ATPK 1713 straipsnis) nurodytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai (ATPK 35 straipsnis). Vėliausia galimo pažeidimo pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį padarymo data yra 2015 m. vasario 5 d., nes (duomenys neskelbtini) direktorius, laikinai vykdantis direktoriaus funkcijas, G. K. vėliausiai vieną iš sutarčių pasirašė būtent 2015 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2015 m. vasario 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl galimų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, Valstybinei ligonių kasai įsigyjant ortopedijos technines priemones. Tai patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. kovo 6 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2015 m. vasario 3 d. raštu gauta informacija dėl galimų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų Valstybinei ligonių kasai įsigyjant ortopedijos technines priemones. Valstybinė ligonių kasa 2015 m. kovo 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad 2009–2015 m. Valstybinė ligonių kasa nevykdė ortopedijos techninių priemonių viešųjų pirkimų. Po galimo pažeidimo paaiškėjimo datos vyko susirašinėjimas tarp šių institucijų, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba tik 2015 m. birželio 4 d. informavo Valstybinę ligonių kasą, kad ortopedijos sutartys perduotos Kontrolės skyriui įvertinti. Administracinė nuobauda G. K. Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimu paskirta 2016 m. balandžio 14 d.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda ne nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, o nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie galbūt padarytą pažeidimą, todėl, pareiškėjų manymu, teismas, vertindamas, ar Viešųjų pirkimų tarnyba nepažeidė termino dėl administracinės nuobaudos skyrimo, turėtų įvertinti, ar terminas, per kurį „atliktas tyrimas“ nuo galimo pažeidimo paaiškėjimo dienos 2015 m. vasario 3 d. iki išvados 2015 m. gruodžio 15 d. surašymo dienos (tyrimas truko daugiau kaip 10 mėnesių) ir administracinės nuobaudos skyrimo 2016 m. balandžio 14 d., atitinka ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismai, nagrinėdami bylą, nesiaiškino, kokiu teisiniu pagrindu Viešųjų pirkimų tarnyba atliko tyrimą, kokie teisės aktai įpareigoja ar leidžia atlikti tyrimus ir kokie yra tyrimų atlikimo terminai (jie negali būti begaliniai), ar tyrimas, kuriam šiuo atveju nėra nustatytas terminas, baigiamas išvados surašymu. Pareiškėjų manymu, teismai, įvertinę, kad terminas nuobaudai skirti nėra praleistas, Viešųjų pirkimų tarnybai nepagrįstai suteiktų neribotą diskreciją spręsti dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino, nes net ir praleidus administracinės nuobaudos skyrimo terminą, kaip ir buvo šiuo atveju, formaliai surašius išvadą dėl neva padaryto pažeidimo, kuris jau buvo aiškus prieš dešimt mėnesių, daroma išvada, kad terminas nebuvo praleistas. Viešųjų pirkimų tarnyba informaciją iš Valstybės kontrolės apie galbūt padarytą pažeidimą gavo 2015 m. vasario 3 d. raštu, todėl, nepaisant atlikto tyrimo, kuris turėjo būti atliktas per ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, vėliausiai administracinė nuobauda turėjo būti skirta 2016 m. rugpjūčio 3 d. Pareiškėjai mano, kad tyrimas iki nuobaudos skyrimo truko nepagrįstai ilgai, Viešųjų pirkimų tarnyba nuobaudą skyrė praleidusi ATPK 35 straipsnyje nustatytą nuobaudos skyrimo terminą.
5.3. Pareiškėjai cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, kuria rėmėsi tiek Viešųjų pirkimų tarnyba, tiek teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, ir kurioje konstatuota, jog valstybės institucijų poreikis dėl prekių įsigijimo, paslaugų arba darbų atlikimo paprastai turėjo būti įgyvendinamas sudarant viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir taisyklėmis; su Valstybine ligonių kasa sudarytos sutartys pateko į Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo sritį ir turėjo būti sudaromos pagal šio įstatymo reikalavimus. Nepaisant to, pasak pareiškėjų, būtina įvertinti, ar, esant dabartiniam Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytam teisiniam sutarčių dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis sudarymo ir vykdymo reguliavimui ir vadovaujantis 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, nuostatomis bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo Falk Pharma (C-410/14) išaiškinimu, dėl administracinio teisės pažeidimo kaltas G. K..
5.4. Pareiškėjai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, teigia, kad pirminės, antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, galūnių, sąnarių ir organų protezavimo bei protezų įsigijimo išlaidų kompensacijos, šio įstatymo nustatytos draudžiamųjų išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensacijos, valstybės parama ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti teikiama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, todėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimas kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims, netaikant Viešųjų pirkimų įstatyme numatytų viešojo pirkimo procedūrų. Be to, pagal sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-234 patvirtinto Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo 61 punktą ir 1 priedą Valstybinė ligonių kasa sudaro sutartį su ortopedijos įmone dėl apdraustųjų aprūpinimo kompensuojamosiomis ortopedijos techninėmis priemonėmis, jei įmonė atitinka ortopedijos įmonėms taikomus reikalavimus. Taigi, pareiškėjų nuomone, pasirinktas kompensavimo modelis ortopedijos techninių priemonių įsigijimą kompensuojant apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu per bet kurią ortopedijos įmonę, atitinkančią minėtame apraše nustatytus reikalavimus. Teisę į valstybės paramą ortopedijos techninėms priemonėms turi tik Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys, o ortopedijos techninės priemonės kompensuojamos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas bazines kainas balais. Ortopedijos techninių priemonių bazinės kainos nurodomos Ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų sąrašuose, patvirtintuose sveikatos apsaugos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-698. Dėl to pareiškėjai nurodo, kad nors minėtoje nutartyje ir konstatuota, jog ortopedijos techninės priemonės turėtų būti perkamos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, Valstybinei ligonių kasai Sveikatos draudimo įstatymu suteikti viešojo administravimo įgaliojimai apdraustųjų aprūpinimą ortopedijos technikos priemonėmis organizuoti, kompensuojant apdraustųjų patirtas išlaidas per sutartis su ortopedijos įmonėmis. Sveikatos draudimo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų, reglamentuojančių ortopedijos technikos priemonių įsigijimą, (duomenys neskelbtini) direktorius ar laikinai jo funkcijas vykdantis asmuo negali pakeisti ar panaikinti, nes (duomenys neskelbtini) direktoriaus priimami sprendimai (įsakymai) tokios teisinės galios neturi.
5.5. Pareiškėjai atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismai G. K. veiksmų nevertino 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo Falk Pharma (C-410/14), kuriuose reglamentuojama, kad nurodytu teisiniu reguliavimu užtikrinama valstybių narių diskrecijos laisvė pasirinkti, kaip organizuoti socialinės apsaugos sistemoje teikiamas paslaugas (šiuo atveju apdraustųjų aprūpinimą ortopedijos techninėmis priemonėmis), atitinkamais atvejais netaikant viešųjų pirkimų procedūrų, kontekste. Direktyvos 2014/24/ES 1 straipsnio 5 dalyje, 5, 6 konstatuojamosiose dalyse nustatyta, kad šia direktyva nedaromas poveikis tam, kaip valstybės narės nusprendžia organizuoti savo socialinės apsaugos sistemas (ši sistema apima socialines, sveikatos, švietimo ir kitas paslaugas); šios direktyvos nuostatos neįpareigoja valstybių narių sudaryti paslaugų, kurias jos nori teikti pačios, teikimo sutarčių arba naudotis išorės paslaugomis, arba teikimą organizuoti kitu būdu nei sudarant viešąsias sutartis; valstybės narės yra laisvos pasirinkti būdą, kaip organizuoti privalomųjų socialinių paslaugų arba kitų paslaugų teikimą, t. y. jas teikti kaip bendrojo intereso ekonomines arba neekonomines paslaugas, arba kaip šių dviejų rūšių paslaugų derinį.
5.6. Pareiškėjai kaip Direktyvos 2014/24/ES netaikymo pavyzdį nurodo 4 konstatuojamosios dalies antrąją pastraipą, pagal kurią, kai visi tam tikras sąlygas atitinkantys ekonominės veiklos vykdytojai, netaikant jokios atrankos, turi teisę atlikti tam tikrą užduotį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kaip viešojo pirkimo sutarties negalima kvalifikuoti sutarčių sistemos, kurią taikydamas viešasis subjektas siekia rinkoje įsigyti prekių sudarydamas, nevykdant atrankos iš suinteresuotų ūkio subjektų, per visą šios sistemos galiojimo laikotarpį sutartis su visais ūkio subjektais, kurie įsipareigoja tiekti atitinkamas prekes iš anksto nustatytomis sąlygomis, ir leisdamas jiems prisijungti prie šios sistemos jos galiojimo laikotarpiu. Taip pat Direktyvos 2014/24/ES 114 konstatuojamosios dalies ketvirtojoje pastraipoje įtvirtinta, kad valstybės narės ir viešosios institucijos socialines paslaugas gali teikti pačios arba organizuoti jas taip, kad nereikėtų sudaryti viešųjų sutarčių, pavyzdžiui, vien finansuodamos tokias paslaugas arba suteikdamos licencijas ar leidimus visiems ekonominės veiklos vykdytojams, atitinkantiems perkančiosios organizacijos iš anksto nustatytas sąlygas, netaikant jokių apribojimų ar kvotų, su sąlyga, kad tokia sistema užtikrina pakankamą viešinimą ir atitinka skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Dėl to, anot pareiškėjų, šie išdėstyti sutarčių sudarymo ne viešojo pirkimo būdu požymiai visiškai atitinka apdraustųjų aprūpinimą ortopedijos technikos priemonėmis per sutartis, dėl kurių pasirašymo nepagrįstai administracinėn atsakomybėn patrauktas G. K.. Pasak pareiškėjų, toks teisinis reglamentavimas įpareigoja Valstybinę ligonių kasą aprūpinti apdraustuosius ortopedijos technikos priemonėmis, pasirašant sutartį su ortopedijos įmonėmis, netaikant Viešųjų pirkimų įstatymo. Ortopedijos techninės priemonės nėra perkamos viešųjų pirkimų būdu, nes teisės aktais nustatytas kitoks išlaidų joms kompensavimo modelis.
5.7. Pareiškėjai pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme buvo prašoma sudaryti trijų teisėjų kolegiją bylai nagrinėti, nes byla yra sudėtinga, susijusi su Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės normų aiškinimu, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo taikymu ir aiškinimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokio pareiškėjo prašymo ne tik kad nevertino, bet ir aktualiais šiai bylai Europos Sąjungos teisės taikymo ir aiškinimo klausimais apskritai nepasisakė.
6. Viešųjų pirkimų tarnybos įgaliota atstovė Alvyda Jatulienė (toliau – ir Institucijos atstovė) atsiliepimu į pareiškėjų prašymą prašo jį atmesti.
6.1. Institucijos atstovė dėl pareiškėjų ginčijamo nuobaudos skyrimo termino nurodo, kad nei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei priimant nutarimą, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme klausimai, kokiu pagrindu institucija atliko tyrimą, kokie teisės aktai įpareigoja ją tai daryti, nebuvo keliami. Viešųjų pirkimų tarnyba vertinimą atliko vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalies 8 punktu. Tyrimas užtruko dėl objektyvių priežasčių: buvo siekiama išsiaiškinti, ar aprūpinant asmenis ortopedijos priemonėmis turi būti taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, ne kartą informacijos bei paaiškinimų buvo prašoma pačios perkančiosios organizacijos, Valstybės kontrolės, o tarnybinės pagalbos ir Sveikatos apsaugos ministerijos, konsultuojamasi šiuo klausimu su kitomis institucijomis, atsakymų gavimas užtrukdavo arba dėl atsakymų neišsamumo reikdavo kreiptis pakartotinai, t. y. institucija dėjo daug pastangų aiškindamasi situaciją. Be to, atsakymus pateikti delsdavo ir perkančioji organizacija. Pasak Institucijos atstovės, pažeidimo nustatymo diena laikytina toks momentas, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, o tai galima padaryti tik atlikus tyrimą –surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, kad yra padarytas pažeidimas. Institucijos darbuotojams atlikus tyrimą ar tikrinimą surašoma išvada, kurioje apibendrinami tyrimo metu surinkti duomenys ir yra nustatomas arba nenustatomas pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo nustatymo diena turėtų būti laikoma ta diena, kurią institucijos darbuotojai po atlikto tyrimo surašė išvadą (ataskaitą), kurioje nurodė visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo padarymas konstatuojamas kompetentingos institucijos atlikto tyrimo metu, išanalizavus bei apibendrinus tyrimo metu surinktus duomenis, pažeidimo nustatymo diena laikytina atitinkamos išvados surašymo diena. Dėl to G. K. administracinio teisės pažeidimo nustatymo diena laikytina Institucijos vertinimo išvados surašymo diena, t. y. 2015 m. gruodžio 15 d., nes ji surašoma tik tada, kai išanalizuojami visi pateikti dokumentai bei kita su atliktu tyrimu susijusi informacija, kurią įvertinus konstatuojami atliktų ar neatliktų bei atliekamų viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimai. Administracinė nuobauda G. K. paskirta nepraleidus administracinės nuobaudos skyrimo terminų, t. y. ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos (2015 m. gruodžio 15 d., administracinės nuobaudos skyrimo data – 2016 m. balandžio 14 d.), jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai (pažeidimai padaryti 2014 m. gruodžio mėn. gale–2015 m. sausio mėn., pažeidimas nustatytas 2015 m. gruodžio 15 d. vertinimo išvadoje (nepraėjus metams).
6.2. Atsiliepime dėl ATPK 1713 straipsnio 1 dalies taikymo nurodoma, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas perkančioji organizacija, siekdama įsigyti tretiesiems asmenims reikalingų prekių, turi vykdyti viešojo pirkimo procedūras. Aplinkybę, kad buvo padarytas šio įstatymo nuostatų pažeidimas, patvirtina ir perkančiosios organizacijos 2015 m. liepos 3 d., rugpjūčio 17 d. raštai, kuriuose perkančioji organizacija paaiškino, jog Valstybinė ligonių kasa nevykdo viešojo pirkimo, sutartis savo esme neatitinka viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sampratos; viešasis pirkimas ortopedijos techninėms priemonėms pirkti nebuvo organizuotas. Pasak Institucijos atstovės, Valstybinė ligonių kasa yra perkančioji organizacija, atitinkanti Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas sąlygas, šios įstaigos veiklą reglamentuoja viešosios teisės normos, o perkančiosios organizacijos statusas įpareigoja visus pirkimus atlikti vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Be to, perkančiosios organizacijos raštuose nurodyti sutarčių sudarymo pagrindai nepaneigia būtinybės vykdyti viešuosius pirkimus, sudarytos sutartys ir jų pagrindu įsigyjamos tretiesiems asmenims reikalingos prekės ir paslaugos nepatenka į Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnyje numatytas išimtis, kai įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos netaikomos. Perkančioji organizacija nepriėmė jokių sprendimų ir iš viso nieko nedarė, kad, įsigyjant technines ortopedijos priemones ir aprūpinant jomis pacientus, būtų taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, nors tai yra jos pareiga. Galutinis ortopedijos priemonių naudotojas nėra perkančioji organizacija, nes tokios prekės skirtos tik fiziniams asmenims naudotis, t. y. tretiesiems asmenims, naudos gavėjams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai viešojo administravimo subjektas sudaro sutartį su ūkio subjektu trečiojo asmens naudai, tokie santykiai laikytini patenkantys į Viešųjų pirkimų įstatymo reguliavimo sritį. Tai, kad už prekes buvo apmokama pagal bazines kainas, taip pat nesudaro pakankamo pagrindo netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo procedūrų, nes tokia išimtis nenumatyta įstatyme ir neatsispindi viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sampratoje. Institucijos atstovė dėl G. K. veiksmų vertinimo jo nurodytos direktyvos kontekste pažymi, kad Lietuvoje priimtame Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta, jog visos valstybės ir savivaldybės valdymo institucijos, t. y. viešojo administravimo institucijos, taip pat ir perkančioji organizacija, reikalingas prekes, paslaugas ar darbus įsigyja vadovaudamosi Viešųjų pirkimų įstatymu; šio įstatymo 10 straipsnyje yra numatyti atvejai, kai įstatymo reikalavimai kai kuriems pirkimams netaikomi, tačiau išimčių perkant ortopedijos technines priemones ar kitas perkančiosios organizacijos prekes ar paslaugas sau ar tretiesiems asmenims nenustatyta.
6.3. Atsiliepime dėl ATPK 3029 straipsnio 2 dalies taikymo nurodoma, kad šios ATPK straipsnio nuostatos yra bendroji taisyklė, taikoma nagrinėjant apeliacinius skundus administracinių teisės pažeidimų bylose. Apeliacinių skundų nagrinėjimas trijų teisėjų kolegijos ar žodinio proceso tvarka yra šios bendrosios taisyklės išimtis (o ne teismui nustatyta pareiga), dėl kurios taikymo sprendimą priima ne proceso šalys, o teisėjas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes ir nustatęs, kad yra toks pagrindas.
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. ir jo įgalioto atstovo advokato A. Aranausko prašymas netenkintinas.
Dėl ATPK 35 straipsnio 1 dalies taikymo
8. Byloje nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė A. Jatulienė 2016 m. kovo 15 d. Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus 2015 m. gruodžio 15 d. Viešųjų pirkimų vertinimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu surašė (duomenys neskelbtini) direktoriui, laikinai vykdančiam direktoriaus funkcijas, G. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1P-23 dėl to, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovas, 2015 m. pasirašydamas 2014 m. gruodžio 31 d.–2015 m. vasario 5 d., sausio 12 d. (4 sutartys), sausio 13 d., sausio 14 d., sausio 15 d. (2 sutartys), sausio 19 d. (2 sutartys), sausio 22 d., sausio 26 d., sausio 27 d., sausio 28 d. sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis su ortopedijos priemones gaminančiomis įmonėmis už 5 554 986,35 Eur, perkančiajai organizacijai nevykdžius Viešųjų pirkimų įstatymu nustatytų pirkimų procedūrų, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Šiais veiksmais G. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis ATPK 2601 straipsniu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. K. buvo surašytas ir administracinis nurodymas, siūlant jam iki 2016 m. kovo 30 d. savo noru sumokėti pusę minimalios ATPK 1713 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos – 72 Eur dydžio baudą. G. K. nustatytu laiku neįvykdžius administracinio nurodymo, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos S. Jurgelevičienės 2016 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 2P/23-23 už šiuos pažeidimus (duomenys neskelbtini) direktorius, laikinai vykdantis direktoriaus funkcijas, G. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 434 Eur dydžio bauda.
9. Administracinės nuobaudos skyrimo terminus reglamentuoja ATPK 35 straipsnis. Pirmoje šio straipsnio dalyje yra nustatyta, kad administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 413, 85, 1852, 1932, 20710, 20712, 209, 2091, 2092, 2093, 2094, 2095, 2096, 210, 21411 straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.
10. Kadangi nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos S. Jurgelevičienės 2016 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 2P/23-23 skirta G. K. už ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, kuris yra šio kodekso dvyliktajame skirsnyje, todėl, sprendžiant patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties klausimus, vadovaujamasi ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad administracinė nuobauda už šį pažeidimą gali būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.
11. Iš bylos medžiagos matyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2015 m. vasario 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją dėl galimų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, Valstybinei ligonių kasai įsigyjant ortopedijos technines priemones nesivadovaujant minėto įstatymo nuostatomis, pradėjo gautos informacijos apie padarytą pažeidimą tyrimo procesą, kurio metu buvo renkami tyrimui reikšmingi duomenys bei informacija, reikalaujami su pažeidimu susiję dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai. Tik surinkus atitinkamus duomenis ir juos įvertinus bei apibendrinus, buvo padaryta išvada, jog yra padarytas pažeidimas ir 2015 m. gruodžio 15 d. buvo surašyta Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Būtent ši išvada ir buvo pagrindas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą G. K.. Pagal formuojamą teismų praktiką minėtas administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas ne nuo informacijos apie galimą pažeidimą gavimo dienos, o nuo Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvados surašymo dienos, tai yra nuo 2015 m. gruodžio 15 d.
12. Kadangi administracinio teisės pažeidimo nustatymo diena laikytina 2015 m. gruodžio 15 d., o G. K. administracinė nuobauda paskirta 2016 m. balandžio 14 d., teisėjų kolegija konstatuoja, jog administracinė nuobauda jam paskirta nepraleidus įstatyme numatytų terminų, t. y. vienerių metų nuo pažeidimo padarymo iki jo nustatymo dienos (pažeidimai padaryti 2014 m. gruodžio 31 d.–2015 m. vasario 5 d., nustatyti 2015 m. gruodžio 15 d.), šešių mėnesių nuo pažeidimo nustatymo iki nuobaudos paskyrimo (2015 m. gruodžio 15 d. – 2016 m. balandžio 14 d.), todėl darytina išvada, jog G. K. administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytų nuobaudos skyrimo terminų.
Dėl ATPK 1713 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo
13. Pareiškėjai nesutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos ir teismų argumentais, kad (duomenys neskelbtini) vadovo pasirašomoms sutartims dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis su ortopedijos priemones gaminančiomis įmonėmis ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti turėjo būti organizuojami viešieji pirkimai, ir teigia, kad teisės aktuose nustatytas kitoks išlaidų už ortopedijos technines priemones kompensavimo mechanizmas, todėl jų įsigijimui netaikomos Viešųjų pirkimų įstatyme numatytos viešojo pirkimo procedūros.
14. Pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį (2014 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, kitiems viešuosius pirkimus atliekantiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų.
15. Nagrinėjamoje byloje G. K. nubaustas už tai, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovas, 2015 m. pasirašė 15 sutarčių dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis su ortopedijos priemones gaminančiomis įmonėmis, nevykdžius Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų pirkimų procedūrų, taip pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
16. Taigi, šioje byloje aktualus klausimas, ar nagrinėjamu atveju, t. y. Valstybinei ligonių kasai įsigyjant ortopedijos technines priemones, reikėjo organizuoti viešuosius pirkimus, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-234, 8, 21 punktuose (2012 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidos, vadovaujantis aprašu, kompensuojamos per ortopedijos įmones, sudariusias sutartis su Valstybine ligonių kasa, arba tiesiogiai apdraustiesiems, įsigijusiems ortopedijos technines priemones savo lėšomis aprašo nustatyta tvarka. Nors iš tiesų pripažintina ir sutiktina su pareiškėjais, kad šiame apraše tokių sutarčių sudarymo procedūros ir tvarka nereglamentuota, tačiau tai savaime nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas, nagrinėjamu atveju Valstybinė ligonių kasa, ir jos veikla apskritai nėra saistoma kituose teisės aktuose įtvirtintų viešojo administravimo subjekto veikimo teisėtumui keliamų reikalavimų.
17. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką (Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti subjektai, kurie laikomi perkančiąja organizacija, t. y. subjektai, kurie privalo laikytis šio įstatymo nuostatų. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 23 d. patvirtinto įsakymo Nr. V-35,,Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 1 punktą Valstybinė ligonių kasa yra privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti Lietuvos Respublikos valstybės valdymo institucija, taigi, jai pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą kaip valstybės valdymo institucijai taikomos šio įstatymo nuostatos, kuriomis ji privalo vadovautis sudarydama sutartis ir įsigydama prekes.
18. Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnyje numatytos išimtys, kokiems pirkimams šio įstatymo reikalavimai netaikomi, ir į šį išimčių sąrašą nepatenka pirkimai, nagrinėjamu atveju susiję su ortopedijos techninių priemonių įsigijimu. Taigi, Valstybinė ligonių kasa, įsigydama šias priemones, kaip pagrįstai nurodė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo nutartyse, privalėjo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis ir organizuoti viešuosius pirkimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, priešingai nei teigia pareiškėjai, Valstybinės ligonių kasos veiklą reglamentuoja viešosios teisės normos. Viešojo administravimo subjektai turi veikti laikydamiesi įstatymo viršenybės principo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas). Pagal viešojoje teisėje galiojantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas tokius veiksmus pripažinti neteisėtais. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjų argumentai, kad bylai aktualiu laikotarpiu įstatymai tiesiogiai nenumatė, kad tokio pobūdžio sutartims sudaryti buvo privaloma rengti viešuosius pirkimus, atmestini kaip nepagrįsti, nes, kaip minėta, įstatyme nesant aiškiai nurodyta, kad tokiems atvejams, kaip nagrinėjamas šioje byloje, viešųjų pirkimų organizuoti nereikia, Valstybinė ligonių kasa privalėjo organizuoti viešuosius pirkimus. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, Valstybinė ligonių kasa, kaip viešojo administravimo subjektas, sudarytų sutarčių pagrindu siekė įgyti tretiesiems asmenims skirtas prekes – ortopedijos technines priemones, todėl tokios sutartys ir iš jų kylantys santykiai pateko į Viešųjų pirkimų įstatymo reguliavimo sritį. Be to, Valstybinė ligonių kasa, būdama viešojo administravimo subjektas, visose savo veiklos srityse privalo veikti laikydamasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, skaidrumo principų (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis), todėl net ir Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti apmokėjimo tvarkos apraše, patvirtintame sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-234, nesant reglamentuotų sutarčių sudarymo procedūrų, privalėjo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu ir organizuoti viešųjų pirkimų procedūras, nes nagrinėjamu atveju taip būtų užtikrinamas tinkamas viešojo administravimo subjekto veikimas, t. y. laikantis įstatymuose numatytų šiems subjektams keliamų veikimo principų.
19. Pareiškėjai nurodo ir tai, kad teismai G. K. veiksmų nevertino 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES, kurioje reglamentuojama, kad nurodytu teisiniu reguliavimu užtikrinama valstybių narių diskrecijos laisvė pasirinkti, kaip organizuoti socialinės apsaugos sistemoje teikiamas paslaugas (šiuo atveju apdraustųjų aprūpinimą ortopedijos techninėmis priemonėmis), atitinkamais atvejais netaikant viešųjų pirkimų procedūrų, kontekste.
20. Visų pirma pažymėtina, kad pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 249 straipsnį direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus. Taigi pagal savo prigimtį direktyva paprastai nėra taikoma tiesiogiai; jos nuostatos skirtos pirmiausia valstybėms narėms, kurios, priimdamos atitinkamus nacionalinės teisės aktus, turi perkelti direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę. Tik tam tikrais atvejais pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką direktyvos gali būti taikomos tiesiogiai, t. y. kai: direktyva nebuvo įgyvendinta per nustatytą terminą; direktyvos nuostatos buvo įgyvendintos netinkamai; direktyvos ar jos dalies, atitinkančios tiesioginio veikimo kriterijus, nereikia įgyvendinti nacionalinėmis priemonėmis.
21. Pareiškėjų minima 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamos perkančiųjų organizacijų vykdomo pirkimo procedūros, atliekamos siekiant sudaryti viešąsias sutartis ir vykdyti projekto konkursus, jeigu jų numatoma vertė ne mažesnė nei šios direktyvos 4 straipsnyje nustatytos vertės ribos. Šioje direktyvoje nurodyta, kad ji neturėtų daryti poveikio valstybių narių socialinės apsaugos teisės aktams, be to, valstybės narės ir viešosios institucijos gali teikti tas paslaugas pačios arba organizuoti socialines paslaugas taip, kad nereikėtų sudaryti viešųjų sutarčių, pavyzdžiui, vien finansuodamos tokias paslaugas arba suteikdamos licencijas ar leidimus visiems ekonominės veiklos vykdytojams, atitinkantiems perkančiosios organizacijos iš anksto nustatytas sąlygas, netaikant jokių apribojimų ar kvotų, su sąlyga, kad tokia sistema užtikrina pakankamą viešinimą ir atitinka skaidrumo bei nediskriminavimo principus. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjai, šios direktyvos nuostatos nėra valstybę įpareigojančio pobūdžio, valstybei palikta diskrecija pasirinkti, kaip organizuoti socialinės apsaugos sistemoje teikiamas paslaugas, tam tikrais atvejais netaikant viešojo pirkimo procedūros. Tai reiškia, kad viešųjų pirkimų procedūros gali būti neorganizuojamos ne dėl visų socialinės apsaugos sistemoje vykdomų pirkimų, bet tik tam tikrais valstybės nustatytais atvejais, kuriuos ji turi diskreciją pasirinkti. Ši direktyva Lietuvos Respublikoje buvo įgyvendinta 2015 m. priimant Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 82, 10, 211, 33, 38, 87, 93, 94, 96 straipsnių, 2 priedėlio, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymas), pagal kuriuos, kaip jau minėta, į šiame įstatyme numatytus išimtinius atvejus, kada pirkimams vykdyti nereikalaujama organizuoti viešųjų pirkimų procedūros, ortopedijos techninių priemonių pirkimas nepatenka.
22. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl G. K. atsakomybės pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Dėl to naikinti institucijos ir teismų sprendimus ir bylą nutraukti, kaip to prašo pareiškėjai, nėra teisinio pagrindo.
Dėl procesinių normų pažeidimo
23. Pareiškėjai prašyme taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nesprendė jų prašymo bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Pagal ATPK 3029 straipsnio 2 dalį bylas dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėja vienas teisėjas; tam tikrais atvejais paskirtojo teisėjo siūlymu teismo pirmininko nutartimi gali būti sudaroma trijų teisėjų kolegija tokioms byloms nagrinėti. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, priešingai nei teigia pareiškėjai, šis teismas tokį apelianto prašymą, nurodytą jo apeliaciniame skunde, išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė, nurodydamas, jog apeliacinio skundo argumentai, byloje nagrinėjamų klausimų pobūdis nesudaro pagrindo bylą laikyti išskirtine ir todėl nagrinėtina trijų teisėjų kolegijoje. Pažymėtina ir tai, kad teismas neturi pareigos besąlygiškai tenkinti visų pateikiamų proceso dalyvių prašymų, jų atmetimas savaime minėtų proceso teisės normų nepažeidžia, jeigu toks sprendimas yra motyvuotas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl G. K. atsakomybės pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Dėl to naikinti institucijos ir teismų sprendimus ir bylą nutraukti, kaip to prašo pareiškėjai, nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. ir jo įgalioto atstovo advokato Arvydo Aranausko prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą atmesti.
Teisėjai Gintaras Goda
Armanas Abramavičius
Vytautas Piesliakas
