Baudžiamoji byla Nr. 2K-9-697/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14733-2015-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.3.2;
1.1.3.3.;
1.1.8.6.3;
1.2.3.1.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Aiduko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. U. (S. U.) ir jo gynėjos advokatės Vitos Neverauskaitės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo S. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams.
Iš S. U. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. R. 3929,67 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. B. 31,33 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui mažamečiui E. R. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 15 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendis pakeistas: S. U. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o pagal BK 129 straipsnio 1 dalį S. U. paskirta bausmė sumažinta iki aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
1. S. U. nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 12 d., nuo 18 iki 20 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia ranka sudavė du smūgius į veidą bei pilvo sritį P. R., padarydamas jam odos nubrozdinimą ir muštinę žaizdą su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva viršutinėje lūpoje, viršutinio kairiojo penkto danties išmušimą – sužalojimus, kurie neturėjo įtakos mirčiai, ir pilvo sumušimą, pasireiškusį masyvia minkštųjų audinių kraujosruva pilvo minkštuose audiniuose, kepenų ir didžiosios taukinės plyšimais, kraujosruva kepenų apvaliajame raištyje, tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, todėl P. R. vietoje mirė.
2. Kasaciniu skundu nuteistasis S. U. ir jo gynėja advokatė V. Neverauskaitė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 15 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo S. U. veika būtų perkvalifikuota į BK 132 straipsnį, be to, nustatyti S. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis iš dalies atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, ir atsižvelgti į ją skiriant bausmę.
2.1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, kvalifikuodami S. U. veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai tarp jo veikos ir nukentėjusiojo mirties yra nustatytas būtinasis (dėsningas) priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgxLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-381/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-381/2011">2K-381/2011</a>). Kasatorių nuomone, bylą nagrinėję teismai padarė neteisingą išvadą, kad šioje byloje tarp S. U. veiksmų ir P. R. mirties susiklostęs priežastinis ryšys yra būtinasis, nes byloje surinkti įrodymai ir bylos aplinkybės rodo, kad priežastinis ryšys buvo atsitiktinio pobūdžio. Priešingai nei nurodoma apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, nukentėjusiajam P. R. nebuvo suteikta medicinos pagalba, jis buvo rastas miręs. S. U. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė teisingus parodymus apie bylos aplinkybes, todėl nėra pagrindo netikėti jo parodymais, kad jo suduoti smūgiai P. R. buvo nestiprūs. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nors P. R. mirė nuo pilvo sumušimo ir dėl to kilusių komplikacijų, tačiau tik S. U. smūgiais padaryti sužalojimai vertintini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas – šios specialisto išvados dalies teismai visiškai nenagrinėjo ir jos duomenų nevertino. Anot kasatorių, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad P. R. mirtį nulėmė ne tik S. U. suduoti smūgiai, bet ir kitos aplinkybės – nukentėjusiojo girtumas, jo sveikatos būklė, tai, kad po smūgio sudavimo jis nesikreipė siekdamas gauti medicinos pagalbą ir kt. Antai teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad P. R. sirgo kepenų ciroze, o apklausiamas teismo medicinos ekspertas J. P. patvirtino, jog esant kepenų cirozei reikia mažesnės jėgos, kad būtų sužalotos kepenys. Įvyko metu P. R. buvo itin apsvaigęs (sunkus girtumo laipsnis). Ekspertas J. P. paaiškino, kad tokio laipsnio apsvaigimas nuo alkoholio lemia visišką žmogaus elgesio neadekvatumą, kaip, pavyzdžiui, neadekvatų esamos būklės vertinimą ir pan. Dėl to logiška, kad itin apsvaigęs P. R. skausmo nejautė, po sumušimo reagavo neadekvačiai, nes atsisakė L. S. siūlytos iškviesti greitosios pagalbos. Iš eksperto J. P. paaiškinimų matyti, kad laiku suteikus medicinos pagalbą, kuri nebuvo suteikta dėl paties P. R. kaltės, neadekvataus situacijos vertinimo, jo gyvybė galėjo būti išgelbėta. Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį asmens veika gali būti kvalifikuota tik tada, kai veika padaroma tyčia, o išvada dėl kaltės formos ir rūšies turi būti daroma remiantis įvykio situacija, kaltininko veiksmais, nusikalstamos veikos padarymo įrankiais, elgesį prieš ir iki nusikalstamos veikos padarymo. Bylą nagrinėję teismai savo išvadą dėl kaltės formos ir rūšies šioje byloje pagrindė tik teoriniais samprotavimais, tačiau konkrečių faktinių bylos aplinkybių, leidžiančių padaryti teisingą išvadą dėl kaltės formos ir rūšies, neanalizavo. Kasatorių nuomone, S. U. veikė nusikalstamai nerūpestingai, t. y. nenumatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal bylos aplinkybes ir asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI0LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-224/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-224/2009">2K-224/2009</a>, 2K-241/2014, 2K-512/2014 ir kt.). Iki įvykio S. U. pažinojo P. R. tik iš matymo, neturėjo apie jį jokios išankstinės nuomonės, nebuvo jokių nesutarimų ar ginčų. S. U. su P. R. susitiko J. S. pakviestas į svečius, kur P. R. nuomojosi kambarį. Konfliktas, kurio metu S. U. sudavė smūgį P. R., išsirutuliojo spontaniškai, P. R. kalbant užgauliai. S. U. nesiruošė konfliktui, išankstinio tikslo konfliktuoti neturėjo, taigi neturėjo ir nusikaltimo įrankio. Po veikos padarymo S. U. parodė, kad jis nenumatė ir nesitikėjo tokių jo smūgio padarinių. P. R. jokiais veiksmais ar žodžiais neparodė, kad jo savijauta buvo bloga. Pagal S. U. motinos parodymus, jis, kaip įprasta, grįžo namo, niekuo ypatingai neišsiskyrė, nuėjo miegoti ir buvo labai nustebęs, kai naktį jo suimti atvyko policijos pareigūnai.
2.2. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą nenustatydamas S. U. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis atlygino dalį padarytos žalos. Kasatoriai pažymi, kad darant išvadą dėl to, ar atlyginta žalos dalis yra žymi, turi būti atsižvelgta į nuteisto asmens turtinę padėtį, vertinama faktinė situacija. S. U. yra neįgalus, neturi jokio turto, žalos atlyginimo metu jam buvo vykdoma kardomoji priemonė – kardomasis kaltinimas (suėmimas), iki suėmimo jis gyveno tik iš neįgaliojo pensijos, todėl 600 Eur suma jam yra žymi pinigų suma. Kasatoriai pažymi ir tai, kad iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio S. U. gaudavo tik 80 Eur dydžio neįgaliojo pensiją, o vėliau, nesant galimybių neįgaliojo pensiją pratęsti, jis išvis neteko bet kokių pajamų.
2.3. Kasatoriai nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu, nes ji neatitinka bylos faktinių aplinkybių visumos ir kaltininko asmenybės.
2.4. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai ištyrė pirmiau aptariant baudžiamojo įstatymo pritaikymą nurodytus įrodymus, nes vieniems įrodymams suteikė didesnę reikšmę, palyginus su kitais byloje surinktais įrodymais, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį.
3. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė prašo nuteistojo S. U. ir jo gynėjos advokatės V. Neverauskaitės kasacinį skundą atmesti.
3.1. Atsiliepime nesutinkama su kasacinio skundo argumentu, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą S. U. veiką kvalifikuodami pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos ar praėjus kuriam laikui. Šioje byloje nėra nustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios galėjo lemti nukentėjusiojo P. R. mirtį, išskyrus nuteistojo S. U. panaudotą fizinį smurtą. Dėl to smurtiniai S. U. veiksmai buvo būtina sąlyga, be kurios nukentėjusysis nebūtų miręs. Be to, šie veiksmai dėsningai sukėlė mirtį ir buvo svarbiausia jos priežastis, joks kitas veiksnys, turėjęs įtakos nukentėjusiojo mirčiai, tarp S. U. veiksmų ir atsiradusių padarinių nebuvo įsiterpęs. Aplinkybė, kad medicinos pagalba P. R. buvo suteikta tik praėjus tam tikram laikui nuo sužalojimų padarymo, nepašalina priežastinio ryšio tarp S. U. veiksmų ir P. R. mirties. Prokurorė nurodo, kad teismai padarė teisingą išvadą, jog S. U. nusikalstamą veiką įvykdė netiesiogine tyčia. S. U. suprato, jog suduodamas itin stiprų smūgį į gyvybiškai svarbią kūno vietą (pilvą), kur yra išsidėstę svarbūs žmogaus gyvybiniai organai, gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir nors jų nenorėjo, bet leido joms atsirasti. Prokurorės nuomone, kasacinio skundo motyvas, kad S. U. nenumatė, jog jo smūgis galėjo atimti gyvybę, todėl jo nusikalstami veiksmai turi būti vertinami kaip neatsargus gyvybės atėmimas pagal BK 132 straipsnį, nepagrįstas. Vien tai, kad byloje nėra duomenų, jog S. U. norėjo P. R. mirties, savaime nesuteikia pagrindo S. U. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 1 dalį kaip neatsargius. Aplinkybė, kad nuteistasis nenorėjo P. R. mirties, rodo tik tai, jog nužudymas padarytas neveikiant tiesiogine tyčia, tačiau nepaneigia, kad nuteistasis veikė netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo pagal BK 132 straipsnį kyla tik esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nusikalstamam nerūpestingumui, o S. U. veiką vertinti kaip neatsargią teismai neturėjo jokio pagrindo.
3.2. Prokurorė nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą nenustatydami S. U. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Pagal teismų praktiką ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė priklausomai nuo bylos aplinkybių gali būti nustatyta ir tada, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos, tačiau tokiu atveju atlygintos žalos dalis turi sudaryti žymią dalį padarytos ir priteistos žalos. Šioje byloje iš S. U. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. R. priteista 3929,67 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 350 Eur advokato teisinėms paslaugoms apmokėti; nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. B. priteista 31,33 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 350 Eur advokato teisinėms paslaugoms apmokėti; nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui mažamečiui E. R. priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. U. motina M. U. atlygino tik 600 Eur nukentėjusiesiems padarytos žalos. Tai tik nedidelė S. U. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dalis, todėl nėra pagrindo nustatyti šią S. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
4. Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusioji ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo E. R. atstovė pagal įstatymą O. B. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 15 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
4.1. Atsiliepime nesutinkama su kasacinio skundo argumentu, kad nenustatytas būtinasis tiesioginis priežastinis ryšys tarp S. U. veiksmų ir P. R. mirties. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisingai konstatavo, kad nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios galėjo lemti nukentėjusiojo P. R. mirtį, išskyrus S. U. panaudotą fizinį smurtą. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad smūgis į pilvo sritį turėjo būti labai stiprus, kad plyštų kepenys, būtų sužalota taukinė ir apvalusis kepenų raištis. Dėl to smurtiniai S. U. veiksmai vertintini kaip būtina sąlyga, be kurios nukentėjusysis nebūtų miręs, šie veiksmai dėsningai sukėlė nukentėjusiojo mirtį ir buvo svarbiausia jos priežastis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgxLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-381/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-381/2011">2K-381/2011</a>). P. R. mirė dėl nuo S. U. padarytų sužalojimų kilusių komplikacijų, todėl nepagrįsti kasatorių teiginiai, kad laiku suteikus medicinos pagalbą nukentėjusiojo mirties būtų išvengta ir tai paneigia priežastinį ryšį tarp S. U. veikos ir P. R. mirties. Atsiliepime nesutinkama ir su kasacinio skundo argumentais, kad S. U. veika vertintina kaip padaryta dėl neatsargumo, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl S. U. kaltės formos ir rūšies pagrįstos tik teoriniais samprotavimais. Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas dėl S. U. kaltės formos ir rūšies atsižvelgė į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, konkrečiai į tai, kad S. U. veiksmai buvo sąmoningi ir valingi, smūgių sudavimo vietą – nukentėjusiojo veidą ir pilvą, t. y. gyvybiškai svarbias žmogaus kūno vietas. Bylos duomenimis nustatyta, kad smūgis į pilvo sritį turėjo būti labai stiprus. Dėl to objektyvieji S. U. veikos požymiai rodo, kad jis, būdamas suaugęs, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suprato, kad gali sukelti nukentėjusiojo mirtį ir, nors nenorėjo tokių padarinių, bet leido jiems kilti.
4.2. Nukentėjusioji nurodo, kad negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, jog apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai S. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino dalies nusikalstama veika padarytos žalos dalies atlyginimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal teismų praktiką teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe dalies nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, tačiau tokiu atveju padarytos žalos dalis turi sudaryti nemažą dalį padarytos ir priteistos žalos. Šioje byloje atsižvelgus į nukentėjusiajai A. R., jai, O. B., ir jos atstovaujamam mažamečiui nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. R. priteistas sumas, nuteistojo motinos M. U. atlyginta 600 Eur žala vertintina kaip nedidelė padarytos žalos dalis. Dėl to pripažinti šią aplinkybę kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo. Nukentėjusiosios nuomone, visiškai nepagrįsti kasacinio skundo motyvai, kad kasatoriui paskirta bausmė yra per didelė, nes skunde nenurodytas teisinis pagrindas, kaltininko savybės, dėl kurių jam paskirta bausmė turėtų būti sušvelninta. Be to, teismai paskyrė S. U. bausmę įvertinę visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirtoji bausmė užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.
4.3. Atsiliepime teigiama, kad kasacinio skundo motyvai, jog apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, yra deklaratyvaus pobūdžio, nes kasaciniame skunde nėra nurodyta, kokius įrodymus apeliacinės instancijos teismas netinkamai ištyrė ar įvertino.
4.4. Nukentėjusioji nurodo, kad kasaciniais skundais nėra ginčijama teismų išvada dėl civilinio ieškinio dydžio, tačiau pažymi, kad teismas nustatė teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Atsiliepime nukentėjusioji atkreipia dėmesį, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju negali turėti esminės įtakos sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio ir nurodo kitas aplinkybes, į kurias spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įvertino visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, todėl mano, kad apeliacinės instancijos nuosprendis ir šiuo aspektu yra visiškai pagrįstas, todėl teisėtas ir teisingas.
5. Nuteistojo S. U. ir jo gynėjos advokatės V. Neverauskaitės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį
6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) ir tik BPK 369 straipsnyje nustatytais pagrindais, t. y. patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar byloje nepadaryta esminių BPK pažeidimų.
6.1. Kasacinėse nutartyse ne kartą pažymėta, kad kasacinės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumą tikrina pagal žemesnių instancijų teismų byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes, o tada, kai kasaciniuose skunduose ginčijamas įrodymų gavimo teisėtumas, jų ištyrimas ir vertinimas, patikrina, ar tai padaryta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, tačiau nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–9/2013, 2K–172/2014, 2K-517-303/2015).
7. Kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kuriuose neteisingai aiškinamas ir suprantamas priežastinio ryšio kaip nusikalstamos veikos požymio turinys. Skunde teigiama, jog tarp S. U. veiksmų ir P. R. mirties susiklostęs priežastinis ryšys yra ne būtinasis, o atsitiktinio pobūdžio.
7.1. Baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų jurisprudencijoje įtvirtinta, jog priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos požymis, kuris atskleidžia priežastingumo grandinę nuo atlikto veiksmo iki kilusių padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDgxLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-481/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-481/2006">2K-481/2006</a>). Šią bylą nagrinėję teismai nustatydami mirties priežastį pagrįstai rėmėsi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 337/15(01), kurioje nurodyta, kad P. R. mirtis įvyko nuo pilvo sumušimo, sukėlusio masyvią minkštųjų audinių kraujosruvą pilvo minkštuose audiniuose, kepenų, didžiosios taukinės plyšimus, kraujosruvą kepenų apvaliajame raištyje. Tai komplikavosi ūminiu vidiniu nukraujavimu. Toks kūno sužalojimas mediciniškai kvalifikuojamas kaip sunkus, tai reiškia, jog jis pavojingas gyvybei ir, laiku nesuteikus pagalbos, sukelia mirtinus padarinius. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog sužalojimus padarė nuteistasis S. U., jis ir pats pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam į veidą ir pilvą. Taigi, kaip teisingai pažymėjo bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nenustatyti jokie pašaliniai išoriniai veiksniai, kurie būtų turėję įtakos padarytų sužalojimų P. R. sunkumo laipsniui ar kitaip lėmę mirtinų padarinių atsiradimą, todėl P. R. mirtis yra dėsninga padaryto sužalojimo pasekmė.
7.2. Apeliacinės instancijos teismas teisingai motyvuose pažymėjo, kad tai, jog laiku suteikus tinkamą medicinos pagalbą nukentėjusysis galėjo būti išgelbėtas, nagrinėjamu atveju nepaneigia priežastinio ryšio tarp nuteistojo padarytos veikos bei kilusių padarinių ir nešalina atsakomybės dėl gyvybės atėmimo P. R. Nelaikytina veiksniu, turinčiu įtakos ar nutraukiančiu priežastingumo grandinę, tai, kad P. R. turėjo akivaizdžią kepenų cirozę. Kaip teisme paaiškino teismo medicinos ekspertas, kepenys dėl šio sveikatos sutrikimo tampa trapesnės ir jėgos kepenims sužaloti reikia mažesnės, tačiau sužaloti buvo ir apvalusis kepenų raištis bei taukinė, kurie yra visiškai paslankūs, jų trapumas nesikeičia. Remdamasis šiais duomenimis, ekspertas patvirtino, kad smūgis į pilvo sritį turėjo būti labai stiprus, nes dėl to plyšo kepenys, buvo sužalota taukinė ir apvalusis kepenų raištis.
7.3. Nustatytos aplinkybės yra svarbios sprendžiant dėl S. U. kaltės formos. Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. BK 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas laikomas padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-196/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-196/2011">2K-196/2011</a>, 2K-450/11, 2K-4/2012, 2K-587-697/2015).
7.4. Kaip jau buvo minėta, S. U. tyčia sudavė P. R. labai stiprų smūgį į pilvą. P. R. buvo sunkaus alkoholinio apsvaigimo būsenos (cheminio tyrimo metu lavono kraujyje rasta 4 prom., o stiklakūnyje – 4,34 prom. etilo alkoholio). Konflikto metu ir suduodamas smūgius S. U. matė, jog P. R. yra sunkaus alkoholinio apsvaigimo būsenos, todėl jis suprato, kad toks asmuo yra blogai koordinuotas, neturi galimybių apsiginti ir jo kūnas labiau pažeidžiamas dėl stipraus fizinio poveikio ir numatė mirtinų padarinių galimybę. Veikos padarymo aplinkybės yra esminiai duomenys, kuriais remiantis nustatomas subjektyviųjų veikos požymių turinys. Apie nusikaltimą padariusio asmens kaltės formą, taip pat tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo, bei ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI3LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-327/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-327/2010">2K-327/2010</a>, 2K-412/2014).
7.5. Pagal šioje byloje nustatytas veikos padarymo aplinkybes teismai padarė pagrįstą išvadą apie tyčinį gyvybės atėmimo pobūdį, t. y. kad S. U. nužudė P. R. veikdamas netiesioginės tyčios forma, ir šiuo požiūriu teisingai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Teismai aptarė ir kitų veikos subjektyviųjų požymių turinį ir pripažino, jog nusikaltimo motyvas buvo S. U. ir P. R. tarpusavio konfliktas.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
8. Kasaciniame skunde teigiama, jog teismai privalėjo pripažinti S. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, ir atsižvelgti į tai skiriant bausmę.
8.1. Pritartina apeliacinės instancijos teismo argumentams, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Tačiau, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Tačiau tokiu atveju atlygintos žalos dalis turi sudaryti žymią dalį padarytos ir priteistos žalos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDM3LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-437/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-437/2007">2K-437/2007</a>, 2K-420/2007).
8.2. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad sprendžiant, ar atlyginta žymi žalos dalis, reikia atsižvelgti į kaltininko pajamas ir finansines galimybes. Žalos atlyginimo instituto paskirtis yra kompensuoti nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, todėl pripažįstant šią aplinkybę lengvinančia svarbu tai, kokia dalimi yra kompensuota nukentėjusiesiems padaryta žala. Šioje byloje iš S. U. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. R. priteista 3929,67 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 350 Eur advokato teisinėms paslaugoms apmokėti; nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. B. priteista 31,33 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 350 Eur advokato teisinėms paslaugoms apmokėti; nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui mažamečiui E. R. priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
8.3. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad S. U. motina M. U. atlygino tik 600 Eur nukentėjusiesiems padarytos žalos. Santykinai tai tik nedidelė S. U. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dalis, todėl teismams nebuvo pagrindo nustatyti šią S. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija laiko, jog teismai tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir teisingai vadovavosi susiklosčiusia teismų praktika nenustatydami S. U. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo S. U. (S. U.) ir jo gynėjos advokatės Vitos Neverauskaitės kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai: Viktoras Aidukas
Artūras Pažarskis
Alvydas Pikelis
