Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau? ir DNSB) laikinojo pirmininko įgaliojimų terminą, taip pat šio subjekto teisę šaukti bendrijos narių visuotinį susirinkimą ir (ar) organizuoti balsavimą raštu, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo ribas, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-180-933/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05255-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10; 2.2.2.7; 3.1.14.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Šulco (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. Ž. ir J. K. (J. K.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. Ž., J. K., S. Š., R. V., R. V., A. G., A. A., J. V., V. V. patikslintą ieškinį atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „A. Vienuolio g. 6“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. B., V. P., J. P., N. B., A. S., V. L., R. V., J. M., T. A., M. S., V. M., A. L., A. B. (A. B.), V. S., I. J., R. M., R. T., I. L., V. B., A. G., A. A. (A. A.), V. G., P. D., uždaroji akcinė bendrovė „Operos“ vaistinė, uždaroji akcinė bendrovė „Numai LN“, viešoji įstaiga Valstybingumo raidos institutas, valstybės įmonė Registrų centras, dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau? ir DNSB) laikinojo pirmininko įgaliojimų terminą, taip pat šio subjekto teisę šaukti bendrijos narių visuotinį susirinkimą ir (ar) organizuoti balsavimą raštu, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo ribas, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovai prašė: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento DNSB „A. Vienuolio g. 6“ (toliau – ir Bendrija) narių visuotinio balsavimo raštu, vykusio 2023 m. gruodžio 5–19 d., rezultatą (protokolą); 2) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Bendrijos butų ir kitų patalpų savininkų visuotinio susirinkimo balsavimo raštu, vykusio 2024 m. sausio 18 d. – 2024 m. vasario 1 d., balsų skaičiavimo komisijos protokolą; 3) pripažinus negaliojančiu Bendrijos narių visuotinio balsavimo raštu, vykusio 2023 m. gruodžio 5–19 d., rezultatą (protokolą), pripažinti negaliojančiu Bendrijos valdybos posėdžio 2024 m. vasario 22 d. protokolą.

3. Ieškovai nurodė, kad Bendrijos narių balsavimo raštu, vykusio 2023 m. gruodžio 5–19 d., organizavimas, balsavimas, sprendimų priėmimas buvo vykdomi pažeidžiant imperatyviąsias įstatymų normas ir Bendrijos įstatus, taip pat protingumo ir sąžiningumo principus. Kaip vieną iš pažeidimų ieškovai nurodė tai, kad J. B., kaip Bendrijos pirmininkės, kadencija pasibaigė 2018 m. birželio 16 d., o kitai kadencijai Bendrijos pirmininkas nebuvo išrinktas. Dėl to J. B. neturėjo teisės ir įgaliojimų šaukti Bendrijos narių visuotinio susirinkimo ar organizuoti balsavimo raštu (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau? Bendrijų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalis). Pripažinus negaliojančiu skundžiamą Bendrijos narių balsavimo raštu priimtą sprendimą, kuriuo J. B. buvo išrinkta Bendrijos pirmininke naujai kadencijai ir buvo išrinkta naujos sudėties Bendrijos valdyba, turi būti pripažinti negaliojančiais ir šio sprendimo pagrindu priimti skundžiami vėlesni sprendimai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento DNSB „A. Vienuolio g. 6“ narių visuotinio balsavimo raštu, vykusio 2023 m. gruodžio 5–19 d., rezultatą (protokolą), DNSB „A. Vienuolio g. 6“ butų ir kitų patalpų savininkų visuotinio susirinkimo balsavimo raštu, vykusio 2024 m. sausio 18 d. – 2024 m. vasario 1 d., balsų skaičiavimo komisijos protokolą; pripažino negaliojančiu DNSB „A. Vienuolio g. 6“ valdybos posėdžio 2024 m. vasario 22 d. protokolą.

5. Teismas nustatė, kad 2015 m. birželio 17 d. kaip Bendrijos pirmininkė įregistruota J. B. ir įregistruoti išrinkti Bendrijos valdybos nariai. Todėl, vadovaujantis Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, nustatančia 3 metų kadencijos laikotarpį, Bendrijos pirmininkės ir valdybos įgaliojimai turėjo baigtis 2018 m. birželio 16 d. Tačiau 2018 m. birželio 28 d. Bendrijos narių visuotiniame susirinkime, be kita ko, nuspręsta paskirti J. B. laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas vienerius metus ir tos pačios sudėties valdybos nariai patvirtinti kitai kadencijai vieneriems metams. Byloje nėra duomenų, kad minėti protokoliniai nutarimai buvo nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. 2019 m. liepos 10 d. vykusiame susirinkime nutarta J. B. paskirti laikinai einančia pirmininko pareigas iki kitų rinkimų rudenį, tačiau valdyba nebuvo išrinkta. 2019 m. spalio 9 d. susirinkime nuspręsta pavesti laikinai eiti pirmininko pareigas J. B. Naujų valdybos narių sąrašas nebuvo patvirtintas ir palikta eiti pareigas iki šiol patvirtintai valdybai. Tačiau 2018 m. birželio 28 d. valdybos narius patvirtinus kitai kadencijai vieneriems metams, valdybos kadencija baigėsi 2019 m. birželio 27 d. Todėl teismas konstatavo, kad 2019 m. spalio 9 d. visuotiniame susirinkime negalėjo būti palikti įgaliojimai valdybai, kurios kadencija jau buvo pasibaigusi. 2019 m. spalio 9 d. visuotiniame susirinkime nepatvirtinus naujo valdybos narių sąrašo, valdyba nebuvo išrinkta, todėl Bendrija nuo 2019 m. birželio 27 d. valdybos neturėjo.

6. Teismas nurodė, kad Bendrijų įstatyme yra įtvirtinti du atvejai, kada bendrijos pirmininką laikinai gali pavaduoti kitas asmuo. Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kai vienasmenis bendrijos valdymo organas – bendrijos pirmininkas negali eiti savo pareigų, bendrijos įstatuose nustatyta tvarka šias pareigas gali laikinai, iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo, eiti vienas iš bendrijos narių. Ši norma taikytina, kai pirmininkas laikinai dėl tam tikrų priežasčių, nesusijusių su įgaliojimų pasibaigimu, negali eiti pareigų. Tačiau Bendrijų įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad kai bendrijos pirmininkas negali eiti pareigų arba bendrijos pirmininko kadencija yra pasibaigusi, bendrijos valdyba skiria vieną iš savo narių laikinai, iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo, eiti bendrijos pirmininko pareigas. Būtent pastaroji nuostata yra aktuali ginčo situacijai, nes Bendrijos pirmininkės kadencija buvo pasibaigusi. 2019 m. liepos 10 d. vykusiame visuotiniame susirinkime neišrinkus valdybos, ankstesnės valdybos įgaliojimai baigėsi. Pasibaigus valdybos įgaliojimams, akivaizdu, jog, pagal Bendrijų įstatymo 16 straipsnio 9 dalį, valdyba negalėjo skirti vieno iš savo narių laikinuoju bendrijos pirmininku iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad visuotinio susirinkimo kompetencijai nepriskirtina spręsti klausimo, susijusio su laikinojo bendrijos pirmininko skyrimu, tai, vadovaujantis Bendrijų įstatymo 16 straipsnio 9 dalimi, yra valdybos kompetencija. Bendrijos įstatų 45 punkte nustatyta, kad Bendrijos pirmininko rinkimo ir atšaukimo, darbo sutarties su juo sudarymo ir jo pavadavimo tvarka, jo kompetencijos ir atsakomybės ribos nurodytos Bendrijų įstatyme.

7. Teismas padarė išvadą, kad, vadovaujantis Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, pasibaigus Bendrijos pirmininkės ir valdybos kadencijoms, Bendrijos pirmininkės įgaliojimai negalėjo būti pratęsti neterminuotam laikui, todėl J. B. neturėjo Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos visuotinio susirinkimo šaukimo teisės. Teismas nusprendė, kad vien tai, jog Bendrijos narių balsavimas raštu, vykęs 2023 m. gruodžio 5?19 d., buvo organizuotas įgaliojimų ir teisių organizuoti tokį balsavimą neturinčio asmens, yra savarankiškas pagrindas pripažinti negaliojančiu Bendrijos narių visuotinio balsavimo (vykusio 2023 m. gruodžio–19 d.) raštu rezultatą (protokolą), kuriuo Bendrijos pirmininke išrinkta J. B.; Bendrijos valdybos nariais išrinkti: N. B., V. L., J. M., V. P., A. S., R. V.; R. V. patvirtinta įgaliotąja bendrijos nare pasirašyti darbo sutartį su pirmininke; išrinkta ir patvirtinta balsų skaičiavimo komisija. Šį sprendimą pripažinus negaliojančiu, taip pat pripažintinas negaliojančiu ir Bendrijos butų ir kitų patalpų savininkų visuotinio susirinkimo balsavimo raštu, vykusio 2024 m. sausio 18 d. – 2024 m. vasario 1 d., balsų skaičiavimo protokolas, kadangi juo yra išspręsti klausimai, kurie tiesiogiai susiję su pirmojo protokolo rezultatu (t. y. dėl Bendrijos pirmininkės algos dydžio nustatymo, revizoriaus išrinkimo). Pripažinus, kad Bendrijos valdyba buvo išrinkta pažeidžiant imperatyviąsias Bendrijų įstatymo nuostatas, Bendrijos valdybos posėdžio 2024 m. vasario 22 d. protokolas taip pat pripažintinas negaliojančiu.

8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9. Kolegija nurodė, kad visuotinis susirinkimas yra aukščiausiasis bendrijos organas, todėl turi teisę spręsti ne tik dėl bendrijos pirmininko (valdybos narių) rinkimo ir atšaukimo, bet ir spręsti, atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją, kai ilgą laiką nėra išrenkama valdyba ir pirmininkas, laikinojo pirmininko paskyrimo klausimą. Kolegija pažymėjo, kad ieškovai neginčija nė vieno Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimo, kuriuo J. B. buvo paskirta laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas, t. y. nekvestionavo nei nurodytų susirinkimų sušaukimo, nei priimtų sprendimų teisėtumo. Atsižvelgdama į tai, kolegija neturėjo pagrindo spręsti, kad toks pavedimas laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas neatitiko Bendrijos narių valios ir turėtų būti laikomas niekiniu. Kolegijos vertinimu, byloje nustatyti duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad 2019 m. spalio 9 d. J. B. paskirta laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas, todėl turėjo teisę Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pagrindu inicijuoti visuotinį Bendrijos narių susirinkimą, t. y. sprendimą šaukti susirinkimą priėmė tinkamas subjektas.

10. Kolegija pažymėjo, kad bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. Kai bendrijoje valdyba nesudaroma, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrijos pirmininkas (Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taigi, pasibaigus valdybos įgaliojimams, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, ginčo situacijai aktualios Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 10 dalies nuostatos, t. y. kai vienasmenis bendrijos valdymo organas – bendrijos pirmininkas negali eiti savo pareigų, bendrijos įstatuose nustatyta tvarka šias pareigas gali laikinai, iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo, eiti vienas iš bendrijos narių.

11. Be to, kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiais protokolus, nors pripažinti negaliojančiais gali būti juridinio asmens priimti konkretūs sprendimai.

12. Kolegija konstatavo, kad 2019 m. spalio 9 d. visuotinio susirinkimo sprendimo pavesti laikinai eiti pirmininko pareigas J. B. teisėtumo klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes toks faktinis pagrindas nebuvo nurodytas ieškinyje. Ieškovai neginčijo J. B. paskyrimo laikinai eiti pirmininko pareigas aplinkybių, o pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ex officio (pagal pareigas) vertinti 2019 m. spalio 9 d. susirinkimo sprendimą paskirti J. B. laikinai eiti pirmininko pareigas kaip akivaizdžiai niekinį. Todėl kolegija sutiko su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos kaip faktinis ieškinio pagrindas, peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

13. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino kitų faktinių aplinkybių (dėl netinkamos susirinkimo formos; pranešimo apie organizuojamą balsavimą raštu tvarkos pažeidimo; netinkamo balsavimo rezultatų užfiksavimo; balsavimo raštu rezultato įforminimo dokumento taisymo ir kt.), kurių pagrindu ieškovai taip pat prašė ginčijamus sprendimus pripažinti negaliojančiais, todėl pagal byloje tirtinų aplinkybių visumą byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Dėl šios priežasties kolegija nusprendė panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Kasaciniu skundu ieškovai I. Ž. ir J. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią bendrijos pirmininko kadencijos laikotarpį, kuris negali viršyti 3 metų, ir 14 straipsnio 9 dalį, reglamentuojančią pasekmes, kai bendrijos pirmininkas neišrenkamas per 6 mėnesius nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad 2019 m. spalio 19 d. Bendrijos narių susirinkimo protokolas yra teisėtas, turėjo konstatuoti, jog, vadovaujantis Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, Bendrijos pirmininke laikinai paskirtos J. B. kadencija pasibaigė 2022 m. spalio 18 d. Tai reiškia, kad ji neturėjo teisės ir įgaliojimų priimti sprendimą organizuoti balsavimą dėl Bendrijos valdymo organų rinkimo, vykusį 2023 m. gruodžio 5–19 d. laikotarpiu. Toks sprendimas buvo priimtas neteisėto subjekto, visas Bendrijos valdymo organų rinkimų procesas buvo pradėtas ir vykdomas neturint teisinio pagrindo.

14.2. Pagal Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį (2022 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIV-1710 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. kovo 1 d.), Bendrijos narių susirinkimą dėl valdymo organų rinkimo, pasibaigus valdymo organų kadencijai, galėjo sušaukti tik daugiau kaip penktadalis bendrijos narių. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad J. B. veikė daugiau kaip penktadalio Bendrijos narių vardu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šios imperatyviosios normos netaikė, jos reikšmės neanalizavo ir dėl šios aplinkybės visiškai nepasisakė, taip pažeisdamas materialiosios teisės aiškinimo ir taikymo principus bei teismo pareigą motyvuoti priimtą sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau? ir CPK) 270 straipsnio 4 dalis).

14.3. Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje reikalaujama, kad tuo atveju, kai bendrijos valdymo organų kadencija pasibaigia, nauji valdymo organai būtų išrinkti ne vėliau kaip per 6 mėnesius po valdymo organų kadencijos pabaigos. Priešingu atveju bendrija gali būti likviduojama registro tvarkytojo iniciatyva. Tokie įstatymo reikalavimai suponuoja išvadą, kad laikinasis bendrijos pirmininkas negali būti paskirtas ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų netaikė ir taip padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą.

14.4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalių, 14 straipsnio 10 dalies, 16 straipsnio 9 dalies, Bendrijos įstatų 20 punkto nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad J. B. 2019 m. spalio 9 d. Bendrijos narių susirinkime teisėtai paskirta laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas ir turėjo teisę Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pagrindu inicijuoti visuotinį Bendrijos susirinkimą, t. y. sprendimą šaukti susirinkimą priėmė tinkamas subjektas. Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad vienasmenio valdymo organo pareigas, atitinkamai ir laikinojo bendrijos pirmininko pareigas, gali eiti tik bendrijos narys. J. B. neturi nuosavybės teise patalpų pastate, esančiame Vilniuje, A. Vienuolio g. 6, kuriame yra įsteigta Bendrija, todėl ji nėra Bendrijos narė. Tam, kad J. B., nebūdama Bendrijos narė, galėtų būti paskirta laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas, Bendrijoje turėjo būti sudaryta nauja valdyba iš butų (patalpų) savininkų pagal Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 2 dalį ir Bendrijos įstatų 20 punktą. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo esminę aplinkybę – Bendrijoje valdyba buvo ne „nesudaryta“, bet jos kadencija buvo pasibaigusi ir nauja valdyba nebuvo išrinkta. Dėl to apeliacinės instancijos teismas negalėjo taikyti Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad kai bendrijoje valdyba nesudaroma, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrijos pirmininkas. Bendrijų įstatyme nėra nuostatos, kad pasibaigus bendrijos valdybos kadencijai jos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrijos pirmininkas, tuo labiau asmuo, laikinai paskirtas eiti bendrijos pirmininko pareigas, – tai reikštų savavališką funkcijų perėmimą be įstatyme nustatyto pagrindo. Pagal Bendrijų įstatymo 16 straipsnio 9 dalį, pasibaigus Bendrijos pirmininko kadencijai, laikinąjį pirmininką turėjo skirti valdyba, išrinkta 2018 m. birželio 28 d. Bendrijos valdybai to nepadarius ir 2019 m. birželio 27 d. pasibaigus valdybos kadencijai, nebuvo tinkamo valdymo organo paskirti laikinąjį pirmininką.

14.5. Nei Bendrijų įstatymas, nei Bendrijos įstatai nereglamentuoja laikinojo pirmininko paskyrimo tvarkos, tačiau akivaizdu, kad tokia funkcija yra artima valdymo organo – bendrijos pirmininko – funkcijai, todėl tokio asmens paskyrimas turi būti prilyginamas bendrijos pirmininko rinkimui. Pagal Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 7 dalį ir Bendrijos įstatų 25 ir 45 punktus, tokie sprendimai reikalauja kvalifikuotos – daugiau kaip dviejų trečdalių visų susirinkime dalyvaujančių Bendrijos narių – balsų daugumos. Tačiau 2018 m. birželio 28 d. susirinkime J. B. paskyrimas laikinai eiti pirmininko pareigas vienerius metus nesurinko kvalifikuotos balsų daugumos („už“ – 17, „prieš“ – 9, susilaikė – 1, t. y. „už“ balsavo mažiau nei 2/3), o 2019 m. liepos 10 d. ir 2019 m. spalio 9 d. vykusių Bendrijos narių susirinkimų darbotvarkėse klausimas dėl J. B. paskyrimo ar patvirtinimo laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas apskritai nebuvo nurodytas, šis klausimas net nebuvo svarstomas ir dėl jo nebuvo balsuota.

14.6. Apeliacinės instancijos teismas nevertino, ar Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostata dėl darbo sutarties su bendrijos pirmininku sudarymo jo kadencijos laikotarpiui buvo įgyvendinta šiuo konkrečiu atveju. Po 2018 m. birželio 28 d., t. y. pasibaigus J. B. kadencijai, su ja nebuvo sudaryta jokia nauja darbo sutartis. Ankstesnė darbo sutartis, sudaryta jos išrinkimo Bendrijos pirmininke (steigimo metu) pagrindu, pasibaigė pasibaigus jos kadencijai. Kadangi J. B. paskyrimas laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas nebuvo teisiškai įformintas, nes su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimams dėl darbo santykių formos ir įforminimo.

14.7. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes nevertino esminių byloje pateiktų įrodymų, turinčių reikšmės tinkamam faktinių aplinkybių nustatymui ir Bendrijų įstatymo normų taikymui (pvz., nevertino įrodymų, pagrindžiančių, kad J. B. nėra Bendrijos narė), byloje esančius įrodymus vertino selektyviai (pvz., 2019 m. spalio 9 d. Bendrijos narių susirinkimo protokolą vertino atsietai nuo kitų Byloje esančių įrodymų), taip pažeidė ieškovų teisę į teisingą, objektyvų ir nešališką procesą.

14.8. Pirmosios instancijos teismas neperžengė ieškinio ribų, nes ieškovai ginčijo J. B. paskyrimą laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas ir vėlesnius iš šio statuso kildinamus veiksmus. Todėl spręsdamas, ar ji ėjo pareigas teisėtai, teismas turėjo tiek pareigą, tiek teisę ex officio įvertinti, ar tam buvo faktinis ir teisinis pagrindas. Bendrija laikytina viešuoju subjektu. Bendrijų veiklą riboja įstatymai ir įstatai – savavališki sprendimai, kaip antai laikinojo pirmininko paskyrimas nesilaikant nustatytos tvarkos, prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, todėl tokie sprendimai turi būti vertinami kaip neteisėti ir nesukeliantys teisinių pasekmių nuo jų priėmimo momento (lot. ab initio).

15. Atsakovė DNSB „A. Vienuolio g. 6“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovų kasacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1. Bendrijų įstatyme nėra nustatyta laikinojo pirmininko „kadencija“ ir jos trukmė, bet yra įtvirtinti du pagrindai, kuriais bendrijoje asmuo gali laikinai eiti bendrijos pirmininko pareigas. Tiek Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 10 dalyje, tiek ir 16 straipsnio 9 dalyje nurodoma apie situaciją, kai paskirtas laikinasis bendrijos pirmininkas šias pareigas eina iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo, t. y. šis terminas yra apibrėžtas ne laiko terminu, bet tam tikru įvykiu – iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo dienos. Bendrijos narių visuotinis susirinkimas yra aukščiausiasis bendrijos organas (Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Visuotinio susirinkimo kompetencija yra apibrėžta Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, kurios 2 punkte nustatyta, kad visuotinis susirinkimas renka ir atšaukia bendrijos pirmininką (valdybos narius). Sistemiškai aiškinant šią nuostatą su Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 10 dalimi, darytina išvada, kad būtent visuotinis susirinkimas šiuo atveju ir turi išrinkti laikinąjį bendrijos pirmininką. Nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta: 2019 m. spalio 9 d. visuotiniame Bendrijos narių susirinkime neužtekus balsų Bendrijos pirmininkui išrinkti, buvo nutarta palikti laikinai eiti pirmininko pareigas J. B.

15.2. Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, kurioje reglamentuojama daugiau kaip penktadalio bendrijos narių teisė sušaukti visuotinį susirinkimą, yra skirta atvejams, kai bendrijoje nėra valdymo organų arba jie per vieną mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, reguliuoti. Būtent todėl šis reguliavimas negali būti taikomas panaikinant laikinojo bendrijos pirmininko teisę sušaukti susirinkimą, juo labiau kad laikinasis bendrijos pirmininkas ir yra Bendrijų įstatymo nustatytas asmuo, kuris, bendrijoje nesant nuolatinio pirmininko, privalo užtikrinti bendrijos veiklos organizavimo tęstinumą. Sutikus su ieškovų pozicija, tai reikštų, kad net ir esant laikinajam bendrijos pirmininkui, kuris atsako už bendrijos veiklos tęstinumą iki naujo pirmininko išrinkimo, būtų taikomas teisinis reguliavimas, skirtas toms situacijoms, kai bendrijoje nėra valdymo organo arba jo elgesys yra pasyvus. Bendrijų įstatyme nėra nustatyta, kad bendrijos pirmininko funkcijos skiriasi nuo laikinojo bendrijos pirmininko funkcijų ir kad laikinasis bendrijos pirmininkas turi mažiau teisių už nuolatinį bendrijos pirmininką.

15.3. UAB „Operos“ vaistinė yra Bendrijos narė, o J. B. yra UAB „Operos“ vaistinės vienasmenis valdymo organas (direktorė). Atstovaudama UAB „Operos“ vaistinės interesams ir veikdama jos vardu, J. B. gali būti skiriama ir laikinai eiti pirmininko pareigas, taip pat gali būti renkama eiti nuolatinio Bendrijos pirmininko pareigas. Priešingas Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 10 dalies aiškinimas reikštų, kad juridiniai asmenys negalėtų būti bendrijos nariais ir dalyvauti valdant bendriją. Bendrijos valdymo organai yra savarankiški ir tai, kad vieno valdymo organo kadencija yra pasibaigusi, nesuponuoja išvados, kad bendrijoje negali būti sudaromas laikinasis valdymo organas (paskiriamas laikinasis bendrijos pirmininkas). Kai bendrijoje valdyba nesudaroma, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrijos pirmininkas (Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taigi, pasibaigus valdybos įgaliojimams, ginčo situacijai aktualios Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 10 dalies nuostatos, t. y. kai vienasmenis bendrijos valdymo organas – bendrijos pirmininkas? negali eiti savo pareigų, bendrijos įstatuose nustatyta tvarka šias pareigas gali laikinai, iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo, eiti vienas iš bendrijos narių. Pagal Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, valdybą privaloma sudaryti tik tuo atveju, kai bendrijos pirmininku renkamas asmuo, neturintis nuosavybės pastate, kurį administruoja bendrija. Šiuo atveju UAB „Operos“ vaistinė yra Bendrijos narė. Pasibaigus valdybos kadencijai laikinasis bendrijos pirmininkas gali būti skiriamas Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Šia tvarka galima vadovautis taip pat ir bendrijoje esant sudaromai valdybai, nes įstatymas tokių ribojimų nenustato. Priešingas aiškinimas reikštų Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 10 dalies nuostatos paneigimą ir visišką bendrijos veiklos suparalyžiavimą. Nagrinėjamu atveju laikinoji Bendrijos pirmininkė ėjo šias pareigas iki naujo pirmininko išrinkimo, valdybos funkcijų laikinoji pirmininkė neatliko ir dėl to nebuvo nuspręsta nė vienu protokolu.

15.4. Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje imperatyviai nustatyta, kokie konkrečiai sprendimai reikalauja kvalifikuotos balsų daugumos. Šioje normoje nėra nurodyta, kad sprendimas dėl laikinojo bendrijos pirmininko reikalautų kvalifikuotos balsų daugumos, todėl ši įstatymo norma negali būti pagal analogiją aiškinama plačiai. Be to, toks įstatymo aiškinimas prieštarautų jo tikslui – jeigu jau kandidatas surenka kvalifikuotą balsų daugumą, vadinasi, jis turėtų būti išrinktas nuolatiniu, o ne laikinuoju bendrijos pirmininku.

15.5. J. B. šioje byloje nagrinėjamu laikotarpiu visuotinių bendrijos narių susirinkimų protokolų pagrindu buvo paskirta eiti laikinojo pirmininko pareigas ir faktiškai dirbo laikinąja pirmininke, už šį darbą jai buvo išmokėtas darbo užmokestis. Kadangi J. B. tęsė savo darbus kaip laikinoji Bendrijos pirmininkė, jos, kaip darbuotojos, darbo pobūdis nepasikeitė, todėl naujos darbo sutarties su ja sudaryti nereikėjo. Be to, nagrinėjamoje byloje nebuvo vertinamos darbo sutarties su J. B. sudarymo ir galiojimo aplinkybės.

15.6. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovai J. B., kaip laikinosios Bendrijos pirmininkės, teisinio statuso pagal 2019 m. spalio 9 d. visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sprendimą neanalizavo ir dėl jo nepasisakė, šio visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sprendimo neginčijo, jo panaikinti neprašė. Dėl tuo metu įvesto karantino buvo draudžiami susibūrimai, be to, Bendrijoje egzistavo didelis susiskaldymas, todėl kandidatams nepavykdavo surinkti kvalifikuotos balsų daugumos, o tai objektyviai trukdė Bendrijai išsirinkti pirmininką. Dėl to visuotinis Bendrijos narių susirinkimas skyrė šias pareigas eiti laikinajam pirmininkui, jo paskyrimo ieškovai neginčijo. Kasaciniame skunde keliamas visiškai naujas, t. y. nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtas, klausimas, kad J. B. kaip laikinosios Bendrijos pirmininkės kadencija 2023 m. organizuojant balsavimą raštu buvo pasibaigusi. Taip ieškovai siekia išplėsti šios bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovų argumentas, kad šiuo atveju teismas, nesant pareikštų reikalavimų pripažinti negaliojančiais ankstesnius protokolus dėl laikinai bendrijos pirmininko pareigas einančio asmens paskyrimo, galėjo ex officio viršyti ieškovų pareikštus reikalavimus, neįspėjęs apie tai byloje dalyvaujančių asmenų, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytai tvarkai, pagal kurią juridinių asmenų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, ir pažeidžia atsakovės procesines teises, nes tai reikštų siurprizinio sprendimo priėmimą.

15.7. Balsavimo organizatoriaus asmuo neturi įtakos paties balsavimo rezultatams, kuriuos demokratiškai priėmė Bendrijos nariai, išreiškę savo valią Bendrijos pirmininke išrinkti J. B. Nesvarbu, kas konkrečiai balsavimą organizuotų – laikinasis pirmininkas ar kitas Bendrijų įstatymo nustatytas subjektas, kiekvienas Bendrijos narys savarankiškai ir demokratiškai balsavo už Bendrijos pirmininką ir jį išrinko. Vadovaujantis teismų praktika, vien formalūs atitinkamų procedūrų pažeidimai nelaikomi pagrindu pripažinti balsavimą negaliojančiu.

16. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. M., I. L., A. S., A. A., A. G., N. B., V. P. ir V. M., atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovų kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad palaiko atsakovės atsiliepime į kasacinį skundą nurodytus argumentus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo ribų peržengimo

17. Ieškovai byloje pareikšto ieškinio pirmuoju reikalavimu prašė pripažinti negaliojančiu Bendrijos narių balsavimo raštu, vykusio 2023 m. gruodžio 5?19 d., rezultatą (protokolą), t. y. ieškovai iš esmės ginčijo šiuo balsavimu raštu priimtus ir protokolu įformintus sprendimus, kuriais: J. B. buvo išrinkta Bendrijos pirmininke naujai kadencijai; buvo išrinkta naujos sudėties Bendrijos valdyba; patvirtintas įgaliotas Bendrijos narys darbo sutarčiai su pirmininke pasirašyti ir (ar) darbo sutarties pakeitimams atlikti ir pasirašyti; išrinkta naujos sudėties balsų skaičiavimo komisija. Ieškovai nurodė, kad ginčijami sprendimai priimti pažeidžiant imperatyviąsias įstatymų normas ir Bendrijos įstatus, taip pat protingumo ir sąžiningumo principus. Kaip vieną iš pažeidimų ieškovai nurodė tai, kad J. B., kaip Bendrijos pirmininkės, kadencija pasibaigė 2018 m. birželio 16 d., o kitai kadencijai Bendrijos pirmininkas nebuvo išrinktas. Dėl to, ieškovų teigimu, J. B. neturėjo teisės ir įgaliojimų šaukti Bendrijos narių visuotinio susirinkimo ar organizuoti balsavimo raštu.

18. Atsakovė, nesutikdama su šiais argumentais, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2019 m. spalio 9 d. visuotiniame susirinkime J. B. buvo paskirta laikinai eiti pirmininko pareigas neapibrėžiant termino, todėl ji buvo paskirta laikinai eiti pirmininko pareigas, iki bus išrinktas nuolatinis Bendrijos pirmininkas. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovai neginčija nė vieno visuotinio susirinkimo sprendimo, kuriuo J. B. buvo paskirta laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas, t. y. nekvestionuoja anksčiau priimtų sprendimų teisėtumo.

19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2019 m. liepos 10 d. vykusiame susirinkime neišrinkus valdybos, ankstesnės valdybos įgaliojimai baigėsi. Pasibaigus valdybos įgaliojimams, pagal Bendrijų įstatymo 16 straipsnio 9 dalį, valdyba negalėjo skirti vieno iš savo narių kaip laikinojo bendrijos pirmininko iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo. Teismas padarė išvadą, kad, vadovaujantis Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, pasibaigus Bendrijos pirmininkės ir valdybos kadencijoms, Bendrijos pirmininkės įgaliojimai negalėjo būti pratęsti neterminuotam laikui, todėl J. B. neturėjo Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos visuotinio susirinkimo šaukimo teisės.

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad 2019 m. spalio 9 d. visuotinio susirinkimo sprendimo pavesti laikinai eiti pirmininko pareigas J. B. teisėtumo klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes toks faktinis pagrindas nebuvo nurodytas ieškinyje. Ieškovai neginčijo J. B. paskyrimo laikinai eiti pirmininko pareigas aplinkybių, o pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ex officio vertinti 2019 m. spalio 9 d. susirinkimo sprendimo paskirti J. B. laikinai eiti pirmininko pareigas kaip akivaizdžiai niekinio. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutiko su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos kaip faktinis ieškinio pagrindas, peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

21. Kasaciniame skunde, viena vertus, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neperžengė ieškinio ribų, nes ieškovai ginčijo J. B. paskyrimą laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas. Kita vertus, kasaciniame skunde teigiama, kad teismas turėjo ex officio įvertinti, ar J. B. teisėtai ėjo nurodytas pareigas, nes Bendrija laikytina viešuoju subjektu.

22. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovų kasacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neperžengė bylos nagrinėjimo ribų.

23. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Pagal šią teisės normą, tokį ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose nurodyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu CK ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Viena iš juridinių asmenų teisinių formų yra daugiabučio namo savininkų bendrija, todėl jos organų sprendimai taip pat gali būti ginčijami CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

24. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 29 punktas). Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio faktinis pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQwLTEwNzUvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-140-1075/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-140-1075/2025">e3K-3-140-1075/2025</a>, 36 punktas). Tačiau atsakovo atsikirtimai ar kitų proceso dalyvių išreikštos pozicijos vertintini tiek, kiek jie susiję su ieškovo apibrėžtu bylos nagrinėjimo dalyku ir pagrindu, ir neįpareigoja teismo spręsti ieškovo ieškinyje nekeliamų klausimų arba klausimų, kurie nesusiję su ginčo esme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDQtNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-644-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-644-690/2015">3K-3-644-690/2015</a>). Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTc1LTEwNzUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-175-1075/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-175-1075/2024">e3K-3-175-1075/2024</a>, 20 punktas).

25. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU5LTM4MS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-259-381/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-259-381/2021">e3K-3-259-381/2021</a>, 21 punktas). Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), pareiga užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis) draudžia teismui savo nuožiūra pakeisti ieškinio dalyką, ieškinyje nurodytus teisių gynimo būdus, išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzI1LTkxNi8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-325-916/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-325-916/2023">e3K-3-325-916/2023</a>, 77 punktas).

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimus ir jų faktinį pagrindą bei atsakovės atsikirtimus, konstatuoja, kad aplinkybės, susijusios su J. B. įgaliojimais organizuoti Bendrijos narių balsavimą raštu, vykusį 2023 m. gruodžio 5?19 d., kurio metu buvo priimti ginčijami sprendimai, sudarė šios bylos nagrinėjimo dalyką. Todėl pirmosios instancijos teismas galėjo ir turėjo vertinti šalių pateiktus įrodymus, kuriais buvo grindžiamos tokios aplinkybės, ir dėl jų pasisakyti sprendime. Tačiau ankstesniuose Bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose priimti sprendimai dėl J. B. paskyrimo laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas nebuvo ginčijami teisės aktuose nustatyta tvarka, ieškovai tokio reikalavimo nesuformulavo ieškinyje, todėl šių sprendimų teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Vien tai, kad ieškovai, siekdami paneigti atsakovės argumentą, jog J. B., kaip asmuo, paskirtas laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas, turėjo teisę organizuoti minėtą Bendrijos narių balsavimą raštu, teismo posėdyje žodžiu ir pateiktoje baigiamojoje kalboje raštu išdėstė savo argumentus, patvirtinančius, jų teigimu, Bendrijos narių visuotinių susirinkimų sprendimų dėl J. B. paskyrimo laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas neteisėtumą, nereiškia, kad teismas turėjo išspręsti šį klausimą, t. y. pasisakyti dėl tokių sprendimų teisėtumo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendime iš esmės konstatuota, kad 2019 m. liepos 10 d. vykusiame Bendrijos narių visuotiniame susirinkime J. B. neteisėtai paskirta laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas, nors toks reikalavimas, kaip minėta, byloje pareikštame ieškinyje nebuvo suformuluotas. Dėl to teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl 2019 m. spalio 9 d. Bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimo pavesti laikinai eiti pirmininko pareigas J. B. teisėtumo, peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

27. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovų kasacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio įvertinti, ar J. B. teisėtai paskirta laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas.

28. Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį, sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nustatytus atvejus. Tokie atvejai paprastai yra susiję su būtinybe apsaugoti viešąjį interesą ir apginti silpnesniąją ginčo šalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtinta galimybė viešojo intereso apsaugos tikslais peržengti bylos nagrinėjimo ribas yra dispozityvumo principo išimtis, kurią pateisina siekis suderinti privataus ir viešojo intereso gynybą, užtikrinti šių interesų pusiausvyrą. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODctODIzLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-87-823/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-87-823/2022">e3K-3-87-823/2022</a>, 68 punktas). Konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje yra būtinybė apginti viešąjį interesą, tuo motyvuotas privataus ginčo ribų peržengimas nelaikytinas proceso įstatymų ar byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-221/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-221/2013">3K-3-221/2013</a>).

29. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai teismas ex officio peržengia ginčo ribas, savo aktyvaus procesinio elgesio priežastis jis turi motyvuoti, priimdamas rašytinę arba žodinę nutartį (CPK 290 straipsnis), tinkamai iš anksto apie tai informuoti dalyvaujančius byloje asmenis, suteikti jiems galimybę pateikti savo poziciją tiek dėl poreikio peržengti ginčo ribas, tiek dėl naujų aplinkybių vertinimo. Kai teismas nepraneša bylos šalims apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir jos neturėjo galimybės šiuo klausimu pateikti savo argumentų ir įrodymų, tuomet tai nesuderinama su tinkamo proceso principu, reikalaujančiu, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzItMTA3NS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-32-1075/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-32-1075/2022">e3K-3-32-1075/2022</a>, 28?29 punktai). Taigi, net ir galėdamas peržengti ginčo ribas, teismas turi, pirma, tai tinkamai motyvuoti, antra, įstatymų nustatyta tvarka apie tai įspėti proceso šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTI2LTI0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-526-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-526-248/2016">e3K-3-526-248/2016</a>, 32 punktas).

30. Ieškovai kasaciniame skunde nurodo, kad Bendrija laikytina viešuoju subjektu, jos valdymo organų paskyrimo klausimai yra susiję su viešojo intereso apsauga. Ieškovai taip pat remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu byloje Nr. 8/99, kuriame konstatuota, kad „daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas bei jų išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl tokie santykiai turi būti reguliuojami nustatant įvairius bendrosios dalinės nuosavybės teisės daugiabučiuose namuose įgyvendinimo būdus. Savininkų bendrijos steigimas – vienas galimų bendrosios dalinės nuosavybės teisių tokiuose namuose įgyvendinimo būdų.“

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pagal ieškovų cituojamą Konstitucinio Teismo išaiškinimą, tiek ir kasacinio teismo praktikoje viešasis interesas yra siejamas su daugiabučių namų tinkamu eksploatavimu ir išsaugojimu, o tai užtikrinama nustatant daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams ne tik teisę, bet ir pareigą pasirinkti vieną iš daugiabučio namo valdymo formų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjY1LTQwMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-265-403/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-265-403/2020">e3K-3-265-403/2020</a>, 25 punktas). Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl Bendrijos narių balsavimo raštu priimtų sprendimų teisėtumo. Ieškovai šiuos sprendimus ginčija remdamiesi procedūriniais pažeidimais, be kita ko, balsavimą raštu organizavusio asmens teisės atlikti tokį veiksmą neturėjimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio ginčas nėra tiesiogiai susijęs su konkretaus daugiabučio namo, kuriame esančių butų ir kitų patalpų savininkai įsteigė Bendriją, tinkamu eksploatavimu ir išsaugojimu. Todėl nesutiktina su ieškovų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis viešojo intereso apsauga, šiuo atveju turėjo teisę peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir ex officio nuspręsti dėl 2019 m. spalio 9 d. Bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimo pavesti laikinai eiti pirmininko pareigas J. B. neteisėtumo.

32. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime atitinkamos išvados, padarytos peržengiant bylos nagrinėjimo ribas, nėra motyvuotos būtinybe užtikrinti viešąjį interesą. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai informavo dalyvaujančius byloje asmenis apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir apie tai, kokia apimtimi ketina peržengti šias ribas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokiu atveju byloje dalyvaujantys asmenys netenka galimybės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikti savo poziciją tiek dėl poreikio peržengti ginčo ribas, tiek dėl galimybės teismui ex officio spręsti atitinkamą ginčo klausimą; toks teismo sprendimas turi siurprizinį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzItMTA3NS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-32-1075/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-32-1075/2022">e3K-3-32-1075/2022</a>, 30 punktas).

33. Ieškovai kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, teismas, nustatęs, jog sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

34. Daugiabučio namo savininkų bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimas nėra sandoris, tačiau, jeigu toks sprendimas pažeidžia imperatyviąsias įstatymo normas, išimtiniais atvejais, kai būtina ginti viešąjį interesą, jis gali būti pripažintas negaliojančiu teismo iniciatyva, kaip ir niekinis sandoris. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, kilęs ginčas pagal savo pobūdį nėra tiesiogiai susijęs su viešojo intereso apsauga. Ieškovai, iš esmės prašydami pripažinti negaliojančiais Bendrijos narių visuotiniu balsavimu raštu, vykusiu 2023 m. gruodžio 5?19 d., priimtus sprendimus, be kita ko, nurodė argumentus, kuriais kvestionuojamas ankstesnių Bendrijos narių visuotinių susirinkimų sprendimų dėl J. B. paskyrimo laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas teisėtumas, nors toks reikalavimas byloje pareikštame ieškinyje nebuvo suformuluotas. Pažymėtina, kad ieškovai, nesutikdami su J. B. paskyrimu laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas, šiuos Bendrijos narių visuotinių susirinkimų sprendimus turėjo ginčyti teisės aktuose nustatyta tvarka.

35. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl 2019 m. spalio 9 d. Bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimo pavesti laikinai eiti pirmininko pareigas J. B. teisėtumo, nepagrįstai peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Šis proceso teisės normų pažeidimas pripažintinas esminiu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, kadangi pirmosios instancijos teismas nusprendė patenkinti ieškinį, remdamasis vien tuo pagrindu, jog, teismo vertinimu, J. B. buvo neteisėtai paskirta laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas ir dėl to ji neturėjo teisės organizuoti ginčijamo Bendrijos narių balsavimo raštu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs šį proceso teisės normų pažeidimą, pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

36. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir teisingai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė bylos nagrinėjimo ribas, pasisakydamas dėl 2019 m. spalio 9 d. Bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimo pavesti laikinai eiti pirmininko pareigas J. B. teisėtumo, priimdamas skundžiamą nutartį taip pat įvertino pirmosios instancijos teismo ir bylos šalių nurodytus argumentus dėl Bendrijos narių visuotinių susirinkimų sprendimų, kuriais J. B. buvo paskirta laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas, teisėtumo. Kadangi šis klausimas, kaip minėta, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, teisėjų kolegija nevertina ir šioje nutartyje nepasisako dėl ieškovų kasaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais ginčijamos skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytos išvados šiuo klausimu.

Dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos laikinojo pirmininko įgaliojimų termino

37. Ieškovai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme pateiktuose procesiniuose dokumentuose taip pat laikėsi pozicijos, kad tuo metu, kai buvo organizuojamas Bendrijos narių visuotinis balsavimas raštu dėl ginčijamų sprendimų, J. B. kaip laikinai einančios Bendrijos pirmininko pareigas įgaliojimai turėjo būti laikomi pasibaigusiais. Kasaciniame skunde, viena vertus, nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, jog 2019 m. spalio 19 d. Bendrijos narių susirinkimo protokolas yra teisėtas, turėjo konstatuoti, kad, vadovaujantis Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, Bendrijos pirmininke laikinai paskirtos J. B. kadencija pasibaigė 2022 m. spalio 18 d. Kita vertus, kasaciniame skunde teigiama, kad Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 9 dalies nuostatos suponuoja išvadą, jog laikinasis bendrijos pirmininkas negali būti paskirtas ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui.

38. Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui. Bendrijos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas. Bendrijos pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip.

39. Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje (2022 m. rugsėjo 29 d. įstatymo Nr. XIV-1434 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad iki bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos arba gavęs bendrijos pirmininko rašytinį pranešimą apie atsistatydinimą iš pareigų visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują bendrijos pirmininką. Jeigu bendrijos pirmininkas neišrenkamas per 6 mėnesius nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos arba nuo bendrijos pirmininko atsistatydinimo iš pareigų dienos ir nėra pradėta bendrijos likvidavimo procedūra, bet kuris bendrijos narys (įgaliotinis) turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi šį prašymą, kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl bendrijos likvidavimo pagal CK 2.70 straipsnį, o bendrijos likvidavimo procedūrų vykdymo laikotarpiu laikinai skiria bendrojo naudojimo objektų administratorių, vadovaudamasi CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka. Likvidavus bendriją, šio administratoriaus veikla gali būti pratęsiama pagal CK 4.84 straipsnio nuostatas.

40. Pagal ankstesnės redakcijos Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 9 dalį (2014 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. XII-882 redakcija, galiojusi nuo 2014 m. liepos 1 d.), iki bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują bendrijos pirmininką. Jeigu bendrijos pirmininkas neišrenkamas per 12 mėnesių nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos, ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename daugiabučiame name) arba ketvirtadalis įgaliotinių, taip pat bendrijos pirmininkas turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo, vadovaujantis CK ketvirtosios knygos XIV skyriumi.

41. Taigi, Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas bendrijos pirmininko, kurį turi išrinkti bendrijos narių visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas), kadencijos laikotarpis? 3 metai. To paties straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, iki kada turi būti išrenkamas naujas bendrijos pirmininkas (t. y. iki einančio pareigas bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos), arba nuo kurio momento turi būti išrenkamas naujas bendrijos pirmininkas (t. y. gavus bendrijos pirmininko rašytinį pranešimą apie atsistatydinimą iš pareigų), taip pat nustatytos teisinės pasekmės, kurios gali kilti neįvykdžius šios pareigos per papildomai nustatytą 6 mėnesių (pagal anksčiau galiojusią šio straipsnio redakciją? 12 mėnesių) terminą, skaičiuojamą nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos arba nuo bendrijos pirmininko atsistatydinimo iš pareigų dienos, t. y. suėjus šiam terminui gali būti inicijuojamas bendrijos likvidavimas ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimas.

42. Pirmiau aptartos įstatymo nuostatos nereglamentuoja bendrijos laikinojo pirmininko paskyrimo ir (ar) jo įgaliojimų termino, tačiau tai yra reglamentuojama kitose Bendrijų įstatymo nuostatose.

43. Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai bendrijoje valdyba nesudaroma, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrijos pirmininkas. Bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos valdybą sudaro bendrijos pirmininkas ir bendrijos valdybos nariai. Bendrijos pirmininkas yra bendrijos valdybos pirmininkas. Šios nuostatos reiškia, kad bendrija gali turėti tik vienasmenį valdymo organą? bendrijos pirmininką, kuris tokiu atveju atlieka ir valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas, arba gali turėti vienasmenį valdymo organą (bendrijos pirmininką) ir kolegialų valdymo organą? bendrijos valdybą.

44. Bendrijos valdymo ir kiti organai, jų kompetencija, šių organų rinkimo ir atšaukimo tvarka turi būti nurodyti bendrijos įstatuose (Bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

45. Bendrijos laikinojo pirmininko skyrimo tvarka priklauso nuo to, kokie valdymo organai yra bendrijoje. Pagal Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 10 dalį, kai vienasmenis bendrijos valdymo organas – bendrijos pirmininkas negali eiti savo pareigų, bendrijos įstatuose nustatyta tvarka šias pareigas gali laikinai, iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo, eiti vienas iš bendrijos narių. Bendrijų įstatymo 16 straipsnio, reglamentuojančio bendrijos valdybos kompetenciją ir atsakomybę, 9 dalyje nustatyta, kad kai bendrijos pirmininkas negali eiti pareigų arba bendrijos pirmininko kadencija yra pasibaigusi, bendrijos valdyba skiria vieną iš savo narių laikinai, iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo, eiti bendrijos pirmininko pareigas.

46. Iš aptariamų įstatymo nuostatų matyti, kad abiem atvejais, t. y. tiek vienasmeniško bendrijos valdymo atveju (kai pagal įstatus turi būti paskirtas tik bendrijos pirmininkas), tiek kolegialaus bendrijos valdymo atveju (kai pagal įstatus turi būti sudaryta ir bendrijos valdyba), bendrijos pirmininkui negalint eiti savo pareigų, laikinai eiti šias pareigas atitinkamai vienas iš bendrijos narių arba valdybos narių skiriamas iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas bendrijos laikinojo pirmininko įgaliojimų terminą apibrėžė ne konkrečiu laikotarpiu, o nurodydamas įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti (CK 1.117 straipsnio 2 dalis).

47. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovų kasacinio skundo argumentu, kad Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostata, jog bendrijos pirmininkas renkamas 3 metų laikotarpiui, turi būti aiškinama kaip apibrėžianti ir asmens, paskirto laikinai eiti bendrijos pirmininko pareigas, įgaliojimų terminą. Pirma, toks aiškinimas prieštarauja pirmiau nurodytai išvadai, kad tiek pagal Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 10 dalį, tiek pagal Bendrijų įstatymo 16 straipsnio 9 dalį laikinasis bendrijos pirmininkas skiriamas terminui, kuris apibrėžtas nurodant įvykį, t. y. iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo. Antra, Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, kurioje, be kita ko, nustatytas renkamo bendrijos pirmininko kadencijos laikotarpis, laikytina specialiąja teisės norma, todėl negali būti taikoma pagal analogiją ir aiškinama plačiai (CK 1.8 straipsnio 3 dalis). Trečia, Bendrijos įstatuose taip pat nėra nustatyta, kad laikinai paskirto pirmininko įgaliojimų terminas apibrėžiamas konkrečiu laikotarpiu. Pagal Bendrijos įstatų 45 punktą, Bendrijos pirmininko rinkimo ir atšaukimo, darbo sutarties su juo sudarymo ir jo pavadavimo tvarka, jo kompetencijos ir atsakomybės ribos nurodytos Bendrijų įstatyme. Taigi, Bendrijos įstatuose pirmininko pavadavimo tvarka nėra reglamentuota kitaip nei įstatyme.

48. Dėl tų pačių priežasčių nesutiktina ir su kasaciniame skunde nurodytu argumentu, kad Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 9 dalies nuostatos suponuoja išvadą, jog laikinasis bendrijos pirmininkas negali būti paskirtas ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, aiškinant Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 9 dalį tiek lingvistiniu (gramatiniu), tiek teleologiniu (įstatymų leidėjo ketinimų) teisės aiškinimo būdu, negalima daryti išvados, kad šioje teisės normoje nustatytas 6 mėnesių terminas yra siejamas ir su laikinai paskirto eiti bendrijos pirmininko pareigas asmens įgaliojimų pabaiga.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrijos narių visuotinis susirinkimas pagal jam priskirtą kompetenciją, be kita ko, renka ir atšaukia bendrijos pirmininką (valdybos narius) (Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, visuotinis susirinkimas turi ne tik teisę, bet ir pareigą išrinkti bendrijos pirmininką. Šios pareigos įgyvendinimas išsamiau reglamentuotas Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje. Joje, kaip minėta, nustatytas 6 mėnesių (pagal anksčiau galiojusią šio straipsnio redakciją? 12 mėnesių) terminas siejamas su teisinėmis pasekmėmis, kurių gali kilti visuotiniam susirinkimui nevykdant minėtos pareigos, t. y. neišrenkant bendrijos pirmininko. Kitaip tariant, Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatytas papildomas 6 mėnesių terminas yra skirtas tam, kad paskatintų bendrijos narius visuotiniame susirinkime priimti sprendimą dėl bendrijos pirmininko išrinkimo. Bendrija, kaip juridinis asmuo, negali vykdyti veiklos ir įgyvendinti savo tikslų be valdymo organo. Dėl to tokia situacija, kai neišrenkamas bendrijos pirmininkas, negali tęstis ilgą laiką. Būtent dėl šios priežasties įstatymų leidėjas ir nustatė minėtą 6 mėnesių terminą, per kurį, neišrinkus bendrijos pirmininko, atsiranda galimybė bet kuriam bendrijos nariui (įgaliotiniui) (pagal anksčiau galiojusią šio straipsnio redakciją? ne mažiau kaip ketvirtadaliui bendrijos narių arba įgaliotinių) inicijuoti bendrijos likvidavimą ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimą, taip siekiant užtikrinti, kad daugiabutis namas būtų tinkamai eksploatuojamas ir prižiūrimas.

50. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2015 m. birželio 17 d., įregistravus DNSB „A. Vienuolio g. 6“, Bendrijos pirmininke išrinkta J. B., taip pat išrinkta valdyba. 2018 m. birželio 4 d. Bendrijos narių visuotiniame susirinkime, renkant Bendrijos pirmininką kitai kadencijai, buvo pasiūti du kandidatai, tačiau nė vienas iš jų nesurinko kvalifikuotos balsų daugumos; valdyba nebuvo renkama. 2018 m. birželio 28 d. Bendrijos narių visuotiniame susirinkime nė vienas iš tų pačių pasiūlytų kandidatų nesurinko kvalifikuotos balsų daugumos, todėl Bendrijos pirmininkas nebuvo išrinktas. Šiame susirinkime nutarta paskirti J. B. laikinai eiti pirmininko pareigas vienerius metus; susirinkimas vienerių metų kadencijai patvirtino tos pačios sudėties valdybą. 2019 m. liepos 10 d. įvyko dar vienas susirinkimas, į Bendrijos pirmininkus buvo pasiūlyta viena kandidatė – J. B., tačiau ji nesurinko kvalifikuotos balsų daugumos ir nebuvo išrinkta Bendrijos pirmininke. J. B. susirinkimo metu nutarta palikti laikinai einančia pirmininko pareigas iki kitų rinkimų rudenį. Šiame susirinkime taip pat buvo balsuojama už naujos sudėties valdybą, tačiau naujos sudėties valdyba nesurinko kvalifikuotos balsų daugumos ir nebuvo išrinkta. 2019 m. spalio 9 d. įvyko dar vienas susirinkimas, kuriame į Bendrijos pirmininkus buvo pasiūlyti du kandidatai, tačiau nė vienas iš jų nesurinko kvalifikuotos balsų daugumos; buvo nutarta palikti laikinai eiti pirmininko pareigas J. B. Terminas, iki kada J. B. paskiriama laikinai eiti pirmininko pareigas, nenustatytas. Šiame susirinkime buvo pasiūlyti nauji kandidatai į valdybos narius, tačiau nauji kandidatai nesurinko kvalifikuotos balsų daugumos, todėl valdyba nebuvo išrinkta. Ieškovas V. V. 2023 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto administracijos Būsto administravimo skyriaus Pastatų administravimo poskyrį su prašymu likviduoti Bendriją.

51. Taigi, nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai, 2018 m. birželio 17 d. pasibaigus Bendrijos pirmininke išrinktos J. B. kadencijai, naujas Bendrijos pirmininkas ilgą laiką nebuvo išrenkamas, o tuo metu J. B. buvo skiriama laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas. Nors J. B. Bendrijos laikinojo pirmininko pareigas ėjo ilgiau, nei trunka pirmininko kadencija (t. y. ilgiau nei 3 metus), pažymėtina, kad dėl Bendrijos likvidavimo Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka buvo kreiptasi tik 2023 m. rugsėjo 27 d.

52. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, konstatuoja, kad šioje byloje teismų nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog J. B. įgaliojimai laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas pasibaigė anksčiau, nei buvo organizuojamas Bendrijos narių visuotinis balsavimas raštu, vykęs 2023 m. gruodžio 5?19 d., kurio rezultatas, t. y. priimti sprendimai, ginčijamas šioje byloje.

Dėl laikinojo pirmininko teisės šaukti bendrijos narių visuotinį susirinkimą ir (ar) organizuoti balsavimą raštu

53. Ieškovai kasaciniame skunde kelia klausimą, ar laikinasis pirmininkas turi teisę šaukti bendrijos narių susirinkimą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, pagal Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį (2022 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIV-1710 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. kovo 1 d.), Bendrijos narių susirinkimą dėl valdymo organų rinkimo, pasibaigus valdymo organų kadencijai, galėjo sušaukti tik daugiau kaip penktadalis bendrijos narių. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad J. B. veikė daugiau kaip penktadalio bendrijos narių vardu. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

54. Pagrindinės juridinių asmenų valdymo organo pareigos išvardytos CK 2.82 straipsnio 3 dalyje. Joje nustatyta, kad valdymo organas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus CK 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenustatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

55. Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip penktadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip penktadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip penktadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai). Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip penktadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip penktadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip penktadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai).

56. Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-560, 4 punktą, balsavimą raštu Bendrijų įstatyme nustatytais atvejais organizuoja bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba, arba revizijos komisija (revizorius), arba daugiau kaip penktadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip penktadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip penktadalis bendrijos narių bent viename pastate).

57. Kaip minėta, pagal Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 10 dalį ir 16 straipsnio 9 dalį, laikinai eiti bendrijos pirmininko pareigas atitinkamai vienas iš bendrijos narių arba valdybos narių skiriamas iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo. Taigi, pasibaigus bendrijos pirmininko kadencijai, tam, kad bendrija neliktų be valdymo organo, gali būti skiriamas laikinasis pirmininkas. Nei Bendrijų įstatyme, nei Bendrijos įstatuose nėra nuostatų, kad Bendrijos laikinojo pirmininko kompetencija yra siauresnė nei pirmininko, išrinkto 3 metų kadencijai. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: kai daugiabučio namo savininkų bendrijos valdymo organų kadencija yra pasibaigusi ir yra paskirtas bendrijos laikinasis pirmininkas, šis taip pat turi teisę šaukti bendrijos narių visuotinį susirinkimą ir (ar) organizuoti balsavimą raštu dėl sprendimų visuotinio susirinkimo kompetencijos klausimais priėmimo.

58. Taigi, remiantis tuo, kas pirmiau nurodyta, negalima sutikti su ieškovų kasacinio skundo argumentu, kad, pasibaigus Bendrijos valdymo organų kadencijai, tačiau esant paskirtai laikinajai pirmininkei, Bendrijos narių susirinkimą sušaukti ir (ar) organizuoti balsavimą raštu gali tik daugiau kaip penktadalis bendrijos narių. Bendrijos laikinasis pirmininkas tokią teisę gali įgyvendinti savarankiškai, todėl nėra pagrindo sutikti ir su kitu kasacinio skundo argumentu, kad J. B., kaip laikinoji pirmininkė, organizuodama Bendrijos narių balsavimą raštu, vykusį 2023 m. gruodžio 5?19 d., turėjo pateikti duomenis, jog ji veikia daugiau kaip penktadalio bendrijos narių vardu. Kaip minėta, ankstesniuose Bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose priimti sprendimai dėl J. B. paskyrimo laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas nebuvo ginčijami teisės aktuose nustatyta tvarka.

59. Kasaciniame skunde ieškovai taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas dėl Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies taikymo visiškai nepasisakė, taip pažeisdamas materialiosios teisės aiškinimo ir taikymo principus bei teismo pareigą motyvuoti priimtą sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau aptarti argumentai, kuriais kvestionuojama laikinojo pirmininko teisė šaukti bendrijos narių visuotinį susirinkimą ir (ar) organizuoti balsavimą raštu, ieškovų procesiniuose dokumentuose, pateiktuose bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nebuvo nurodyti. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas ieškovų argumentas, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepakankamai motyvuota ir neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

60. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimo ribas, nenukrypo nuo šiuo klausimu aktualios kasacinio teismo praktikos, todėl padarė teisingą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovams teisės aktuose nustatyta tvarka nenuginčijus ankstesnių Bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimų, kuriais J. B. buvo paskirta laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ji buvo neteisėtai paskirta eiti šias pareigas. Ieškovų kasacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad priimant skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį buvo padaryta materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio namo savininkų bendrijos laikino pirmininko įgaliojimų terminą ir šio subjekto teisę šaukti bendrijos narių visuotinį susirinkimą ir (ar) organizuoti balsavimą raštu, pažeidimų.

61. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nusprendęs, kad J. B. buvo neteisėtai paskirta laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas ir dėl to ji neturėjo teisės organizuoti Bendrijos narių balsavimo raštu, vykusio 2023 m. gruodžio 5–19 d., šiuo pagrindu pripažino negaliojančiais ginčijamu balsavimu raštu priimtus sprendimus, taip pat balsavimo raštu, vykusio 2024 m. sausio 18 d. – 2024 m. vasario 1 d., balsų skaičiavimo protokolą ir Bendrijos valdybos posėdžio 2024 m. vasario 22 d. protokolą. Kadangi pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su kitais ieškinyje nurodytais procedūriniais pažeidimais, kurių pagrindu ieškovai taip pat prašė pripažinti negaliojančiais ginčijamu Bendrijos narių balsavimu raštu priimtus sprendimus, apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, jog liko neatskleista bylos esmė. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Atmetus ieškovų kasacinio skundo argumentus, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

62. Kadangi byla skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi yra perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidos šioje proceso stadijoje nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

63. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame procese, sudaro 157,30 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, pakeitimo jų teisių perėmėjais

64. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą, be kita ko, informavo, kad jos, kaip minėtą daugiabutį namą administruojančio subjekto, turimais duomenimis, trečiasis asmuo R. T. sau nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė A. N. ir R. N., todėl R. T. šalintina iš trečiųjų asmenų, pakeičiant ją naujaisiais buto savininkais A. N. ir R. N. Taip pat trečiasis asmuo UAB „Numai LN“ šalintinas iš trečiųjų asmenų, kadangi šiam asmeniui priklausiusią negyvenamosios paskirties patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), šiuo metu nuosavybės teise valdo V. D., todėl ji įtrauktina į bylą dalyvauti kaip trečiasis asmuo. Kartu su atsiliepimu atsakovė pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašus, kuriais grindžia nurodytas aplinkybes.

65. Atsiliepimą į kasacinį skundą pateikė ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. M., I. L., A. S., A. A., A. G., N. B., V. P. ir V. M. bei į bylos nagrinėjimą neįtraukti asmenys D. S., V. D., UAB „Ikfa“, A. V., R. N. ir A. N. (atsiliepime į kasacinį skundą taip pat nurodyti kaip tretieji asmenys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi trečiųjų asmenų J. M., I. L., A. S., A. A., A. G., N. B., V. P. ir V. M. atsiliepimas į kasacinį skundą priimtas, o kitų nurodytų asmenų atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti CPK 351 straipsnio 1 dalies pagrindu.

66. CPK 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos.

67. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas.

68. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. parengiamajame posėdyje priimta žodine nutartimi į bylą kaip trečiuosius asmenis įtraukė visus Bendrijos narius. Pažymėtina, kad trečiųjų asmenų, kurie proceso eigoje perleido nuosavybės teisę į butą ir (ar) kitas patalpas, esančius Bendrijos administruojamame name, narystė Bendrijoje laikoma pasibaigusia (Bendrijų įstatymo 22 straipsnio 2 punktas), todėl tai sudaro pagrindą pašalinti šiuos asmenis iš bylos. Tačiau vien duomenų apie naujuosius butų ar kitų patalpų savininkus nepakanka konstatuoti, kad šie asmenys perėmė iš buvusių savininkų, kurie buvo Bendrijos nariai, materialiąsias subjektines teises, nes butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę, o ne pareigą įstoti į bendriją (Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Pagal Bendrijos įstatų 14.3.1 papunktį, asmuo, nuosavybės teise valdantis butą ir (ar) kitą patalpą, esančius Pastate, tampa Bendrijos nariu nuo prašymo įstoti į Bendriją įteikimo Bendrijos valdymo organui dienos; narystė įforminama, įrašant asmenį į Bendrijos narių sąrašą.

69. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą ir atsakovės atsiliepime į kasacinį skundą nurodytas aplinkybes bei pateiktus duomenis apie trečiojo asmens R. T. buto perleidimą A. N. ir R. N., UAB „Numai LN“ priklausiusios negyvenamosios paskirties patalpų perleidimą V. D., taip pat trečiųjų asmenų atsiliepime į kasacinį skundą nurodytus kitus asmenis, kurie į bylos nagrinėjimą nėra įtraukti (D. S., A. V., UAB „Ikfa“, B. A. G.), konstatuoja, kad, siekiant teisingai išspręsti trečiųjų asmenų pakeitimo jų teisių perėmėjais ir (ar) trečiųjų asmenų pašalinimo iš bylos klausimus, reikalingi papildomi duomenys, t. y. aktualus Bendrijos narių sąrašas ir kiti duomenys, patvirtinantys, kurie į bylą neįtraukti asmenys iš kurių byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų yra įgiję nuosavybės teise konkrečias patalpas ir yra įstoję į Bendriją, taip pat įtrauktinų į bylą trečiųjų asmenų adresus procesiniams dokumentams įteikti (CPK 48 straipsnio 3 dalis).

70. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nėra pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o trečiųjų asmenų pakeitimo jų teisių perėmėjais ir (ar) trečiųjų asmenų pašalinimo iš bylos klausimams teisingai išspręsti reikia išreikalauti papildomus duomenis, šiuos klausimus taip pat paliekama spręsti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Artūras Driukas

Irmantas Šulcas