Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 6 d. nutarties

Baudžiamoji byla Nr. 2K-186-495/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30043-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.2; 2.4.6.2.1; 2.4.6.5.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (pirmininkas), Albino Antanaičio ir pranešėjos Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

kaltinamajam D. L. ir jo gynėjui advokatui Sauliui Juzukoniui,

nukentėjusiosios A. Č. atstovui advokatui Raimundui Jurkai,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. Č. atstovo advokato Raimundo Jurkos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 6 d. nutarties.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nuosprendžiu D. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme devyniems mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš D. L. priteista 21,32 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. Č. iš D. L. priteista 200 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo; taip pat 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nukentėjusiosios atstovo advokato, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, nuteistojo ir jo gynėjo advokato, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. L. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą A. Č. tokiomis aplinkybėmis: jis 2022 m. liepos 31 d. apie 1.00 val. Elektrėnų marių vandens telkinyje, plaukiant pramoginiu laivu, kilusio žodinio konflikto su nukentėjusiąja A. Č. metu tyčia ne mažiau kaip vieną kartą plaštaka sudavė nukentėjusiajai į kairį skruostą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, po to suėmė ranka už kaklo, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas poodinių kraujosruvų kaklo kairėje pusėje, o kaklo dešinės pusės užpakalinėje dalyje – ribotą patinimą, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs D. L. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

2.1. Šis teismas nustatė, kad nei 2024 m. birželio 28 d. 15.30 val., D. L. ir jo gynėjui atvykus į nuosprendžio paskelbimą, nei tą pačią dieną kitu laiku Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nuosprendis BPK 308 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo paskelbtas. Šis teismas nustatė ir tai, kad į nuosprendžio paskelbimą atvykusiems kaltinamajam ir jo gynėjui buvo įteiktas teisėjos nepatvirtintas nuosprendžio nuorašas, kurį savo parašu patvirtino posėdžių sekretorė.

2.2. Nutartyje nurodyta, kad teismo nuosprendžio paskelbimas yra baigiamasis dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad baudžiamoji byla yra išnagrinėta. Nuosprendis įgyja teisinę galią nuo jo paskelbimo momento, o nepaskelbtas teismo nuosprendis yra laikomas negaliojančiu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nukentėjusiosios A. Č. atstovas advokatas R. Jurka prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Atsižvelgiant į BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus apskųsto nuosprendžio panaikinimo ir bylos perdavimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui atvejus, apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Šis teismas nenustatė pirmosios instancijos teismo šališkumo.

3.2. Nekvestionuojant skundžiamoje nutartyje nustatytų nuosprendžio paskelbimą reglamentuojančių BPK reikalavimų pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas nevertino ir visiškai nepasisakė, ar padaryti BPK 308 straipsnio pažeidimai yra esminiai, t. y. ar jie suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises, ar tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo gynėjas advokatas pateikė didelės apimties, gana išsamų apeliacinį skundą, šį skundą kartu su nukentėjusiosios apeliaciniu skundu apygardos teismas išnagrinėjo, atlikdamas įrodymų tyrimą. Be to, atliekant įrodymų tyrimą, nuteistojo gynėjas teikė papildomus duomenis ir šiuos teismas pridėjo prie nagrinėjamos bylos. Atsižvelgiant į tai, nutarties argumentai apie esminį BPK 308 straipsnio pažeidimą nepatenka į baigtinį BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte įvardytų pagrindų sąrašą.

3.3. Konstitucinėje jurisprudencijoje pripažįstama, kad, pildydami teisės spragas, teismai turi vadovautis konstitucine žmogaus teisių ir laisvių samprata, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių ir laisvių prigimtinio pobūdžio pripažinimo maksima, konstituciniais teisinės valstybės, teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo principais, taip pat konstituciniu teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Šis iš Konstitucijos išplaukiantis teismo diskrecijos turinys bendrąja prasme tinka ir tokioms byloms, kuriose susiduriama ne su teisės spraga, o su prieštaringu teisiniu reguliavimu, skirtingų saugomų gėrių konfliktu, įstatymo teksto ir teisės principų konfrontacija. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo šių reikalavimų, nes formaliai išplėtė BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų prasmę.

3.4. Skundžiamos nutarties 14 punkto teiginys, kad nuosprendis įgyja teisinę galią nuo jo paskelbimo momento, neatitinka BPK 336 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas.

3.5. Neneigiant, kad pirmosios instancijos teismas padarė BPK 308 straipsnio pažeidimą, vis dėlto toks pažeidimas nesiekia tokio pavojingumo lygio, dėl kurio apylinkės teisme baudžiamoji byla turėtų būti nagrinėjama iš naujo, dėl šių priežasčių:

3.5.1. Doktrinoje nurodoma, kad, atsižvelgiant į BPK 369 straipsnio 3 dalies turinį ir prasmę, galima išskirti dvi grupes esminių baudžiamojo proceso pažeidimų: 1) dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir šie suvaržymai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį; 2) kiti pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka jam keliamų teisėtumo ir pagrįstumo (motyvuotumo) reikalavimų.

3.5.2. D. L. ir jo gynėjui 2024 m. birželio 28 d. atvykus į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus, nors ir pažeidžiant BPK 308 straipsnį, tačiau buvo įteiktas teismo posėdžių sekretorės patvirtintas nuosprendžio nuorašas. Nuteistasis pasinaudojo apeliacijos teise ir pateikė apeliacinį skundą, iš kurio turinio neabejotinai galima suprasti, kad nuteistasis yra gerai susipažinęs su nuosprendžio motyvais ir šio nuosprendžio teisinėmis pasekmėmis. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kad dėl minėto pažeidimo būtų kaip nors realiai suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės baudžiamajame procese. Taigi apeliacinės instancijos teismo konstatuotas BPK 308 straipsnio pažeidimas nesuvaržė nuteistojo teisių tiek, kad jis nebūtų galėjęs pasinaudoti apeliacijos teise, kad nebūtų supratęs nuosprendyje formuluojamų išvadų ir pan.

3.5.3. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimas ir perdavimas bylą nagrinėti iš naujo esmingai paveiks nukentėjusiosios teisę į greitą procesą. Baudžiamasis procesas prasidėjo nukentėjusiajai 2022 m. liepos 31 d. su pareiškimu kreipusis į policiją ir vyko iki 2022 m. gruodžio 1 d., kai buvo surašytas kaltinamasis aktas. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko nuo 2023 m. sausio iki 2024 m. birželio 28 d., kai buvo priimtas nuosprendis. Taigi procesas šioje byloje užsitęsė, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui yra nepamatuotas proceso greitumo ir ekonomiškumo požiūriu. Tikrasis teisingumas nebuvo įvykdytas, nebuvo patenkinti nukentėjusiosios teisėti lūkesčiai, taip pat nebuvo tinkamai užtikrinta asmens, nukentėjusio nuo nusikalstamos veikos, teisė į greitą procesą, žalos atlyginimą.

4. Kaltinamojo D. L. gynėjas advokatas S. Juzukonis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Gynėjas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismai; teismas priima sprendimus ir nuosprendžius Lietuvos Respublikos vardu, 6 straipsnyje nurodyta, kad visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. BPK 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šis principas reiškia, kad teismas privalo besąlygiškai laikytis konstitucinių principų ir juos įtvirtinančių įstatymų reikalavimų dėl baudžiamojo proceso šalių lygybės įstatymui ir teismui, būti bešališkas ir nepriklausomas.

4.2. BPK 302 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apsvarstęs ir išsprendęs nuosprendžiui priimti reikalingus klausimus, surašo nuosprendį (1 dalis), nuosprendį pasirašo visi jį priėmę teisėjai (2 dalis). BPK visų instancijų teismus įpareigoja teismo baigiamuosius aktus (nuosprendžius ir nutartis) skelbti per 14 dienų, o sudėtingose, didelės apimties bylose – vėliausiai per 45 dienas nuo paskutinio teismo posėdžio dienos (BPK 302 straipsnio 4 dalis, 324 straipsnio 10 dalis, 377 straipsnio 7 dalis).

4.3. Pirminis nuosprendžio priėmimas ir paskelbimas buvo numatytas 2023 m. lapkričio 23 d. 16.30 val., tačiau, teisėjai atnaujinus įrodymų tyrimą, jo priėmimas ir paskelbimas užsitęsė iki 2024 m. birželio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartimi nutarta nuosprendžio paskelbimą vietoj 2024 m. birželio 25 d. 13.50 val. pratęsti iki 2024 m. liepos 26 d. 13.50 val. Šios nutarties teisėja nepasirašė, o nuorašo tikrumą savo parašu patvirtino teismo posėdžių sekretorė A. K., kuri niekada iki tol nedalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. 2024 m. birželio 26 d. buvo priimta dar viena nutartis, kuria ištaisyta 2024 m. birželio 25 d. nutartyje padaryta neva apsirikimo klaida, t. y. nuosprendžio paskelbimo terminas pratęstas iki 2024 m. birželio 28 d. 15.30 val., o ne iki 2024 m. liepos 26 d. 13.50 val. Teisėja nutartį pasirašė.

4.4. Tačiau 2024 m. birželio 28 d. nuosprendis nebuvo paskelbtas BPK 308 straipsnyje nustatyta tvarka. Nei minėtose nutartyse, nei 2024 m. gegužės mėnesį vykusiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, kai buvo pasakytos baigiamosios kalbos, teisėja nenutarė, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai gali nedalyvauti nuosprendžio skelbime (BPK 308 straipsnio 3 dalis). 2024 m. birželio 28 d. D. L. kartu su gynėju atvykus išklausyti nuosprendžio, teisiamasis posėdis nevyko, nebuvo daromas posėdžio garso įrašas, o teisėja nuosprendžio paskelbime nedalyvavo. Tai apklausiama apeliacinės instancijos teisme patvirtino liudytoja A. K..

4.5. Nuosprendis yra ne tik galutinis baudžiamojo persekiojimo rezultatas, bet ir teisingumo įgyvendinimo aktas, kuris įgyja juridinę galią tik tada, kai yra priimtas ir surašytas griežtai laikantis įstatymo nustatytos procesinės formos. Pagal BPK 302 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismo nuosprendis turi būti surašytas ir pasirašytas visų jį priėmusių teisėjų. Šis reikalavimas nėra formalus – tai esminė garantija, patvirtinanti teisėjų valią ir procesinio sprendimo egzistavimą. Nepasirašytas nuosprendis nelaikomas priimtu, nes be teisėjų parašų nėra patvirtinta jų faktinė valia, o pats dokumentas neturi juridinės galios.

4.6. Pagal BPK 308 straipsnio 1 dalį, nuosprendžio paskelbimas yra imperatyvus procesinis veiksmas, užtikrinantis kaltinamojo ir visuomenės teisę į teismo proceso skaidrumą, leidžiantis proceso dalyviams tiesiogiai susipažinti su procesiniu sprendimu ir jo motyvais.

4.7. Nepaskelbus nuosprendžio, D. L. buvo eliminuotas iš vienos esminių proceso stadijų ir neteko galimybės tiesiogiai dalyvauti baigiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje. Tai nesuderinama su Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta teise į viešą ir teisingą bylos nagrinėjimą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje nustatyta teise į teisingą bylos nagrinėjimą.

4.8. Nuosprendį pasirašo visi jį priėmę teisėjai (BPK 302 straipsnio 2 dalis), o nuosprendžio nuorašai tuojau po paskelbimo įteikiami išteisintajam, nuteistajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta (BPK 310 straipsnio 1 dalis). Nuosprendis ne tik nebuvo paskelbtas, bet taip pat D. L. ir jo gynėjui nuosprendžio nuorašas buvo įteiktas nepasirašytas nei fiziniu, nei kvalifikuotu elektroniniu nuosprendį priėmusios teisėjos parašu. Nuosprendžio nuorašą pasirašė teismo posėdžių sekretorė A. K., kuri nedalyvavo teisminiame bylos nagrinėjime. Nebuvo sudaryta galimybė jai pareikšti nušalinimo pagal BPK 57–59 straipsnius. Teisėjos nepasirašytas ir įstatymų nustatyta tvarka nepaskelbtas nuosprendis buvo elektroniniu paštu išsiųstas nukentėjusiosios atstovui ir prokuratūrai, taip pat įkeltas į LITEKO sistemą.

4.9. Susiklosčiusi situacija sukėlė teisinį neapibrėžtumą, kai teko arba formaliu apeliaciniu skundu skųsti neegzistuojantį nuosprendį, arba kreiptis į prokuratūrą su pareiškimu dėl dokumentų klastojimo (teisiamojo posėdžio protokolas su originaliais parašais, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys faktai, taip pat byloje esantis 2024 m. birželio 28 d. nuosprendis su originaliu teisėjos parašu nebuvo pasirašytas jo tariamo paskelbimo metu, o atsirado akivaizdžiai vėliau).

4.10. Kasacinės instancijos teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo ir kitų teisės normų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendis laikytinas neteisėtu, nes buvo priimtas pažeidžiant BPK 302, 308 ir 310 straipsnių reikalavimus, todėl procesas pirmosios instancijos teisme nebuvo baigtas.

4.11. Įstatymais garantuotų D. L. teisių suvaržymo mastas yra nekvestionuojamas, nes visa nuosprendžio priėmimo, paskelbimo ir įteikimo procedūra vyko ne pagal baudžiamojo proceso įstatymą, nesilaikant BPK 302, 308 ir 310 straipsniuose įtvirtintų nuostatų. Visa tai panaikina nuosprendžio teisinę galią, o toks procesas nesuderinamas ir su teisės į teisingą teismą turiniu.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nukentėjusiosios A. Č. atstovo advokato R. Jurkos kasacinis skundas atmestinas.

Dėl teismo nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo

6. Kasatorius skunde ginčija apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir šią baudžiamąją bylą iš naujo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, motyvuodamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti tokį procesinį sprendimą.

7. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perdavęs bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kasaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų nepadarė.

8. Nuosprendžio priėmimo tvarka yra nustatyta BPK XXIII skyriuje. To paties skyriaus 302 straipsnyje, reglamentuojančiame nuosprendžio surašymą, nurodyta, kad nuosprendį pasirašo visi jį priėmę teisėjai (2 dalis); nuosprendis turi būti paskelbtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo apie jo paskelbimo laiką ir vietą dienos, o jei byla sudėtinga ir didelės apimties, – per teismo nustatytą įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas (4 dalis).

9. BPK 308 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iš anksto praneštu laiku teismas ar vienas iš bylą nagrinėjusios kolegijos teisėjų grįžta į teismo posėdžių salę ir paskelbia nuosprendį perskaitydamas jo įžanginę ir rezoliucinę dalis arba visą nuosprendį. Paskelbus tik nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalis, teismas žodžiu turi paaiškinti priimto nuosprendžio motyvus, kuriuos gali papildyti perskaitydamas atskiras nuosprendžio dalis. Tai reiškia, kad teismas turi teisę tik pasirinkti, kaip nuosprendį paskelbti, t. y. ar perskaityti jo įžanginę ir rezoliucinę dalis, ar perskaityti visą nuosprendį. Kitoks nuosprendžio paskelbimo būdas BPK nėra įtvirtintas. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuosprendis skelbiamas dalyvaujant kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. Pagal šio straipsnio 4 dalį, teisėjas, paskelbęs nuosprendį, išaiškina nagrinėjimo teisme dalyviams nuosprendžio apskundimo tvarką ir terminus, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygas, o kaltinamajam – dar ir paskirtų bausmių vykdymo ypatumus. Nuosprendžio nuorašai tuojau po paskelbimo įteikiami išteisintajam, nuteistajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta (BPK 310 straipsnio 1 dalis).

10. Taigi, pagal baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo tvarką, teismas, išklausęs kaltinamojo paskutinį žodį, praneša apie nuosprendžio paskelbimo laiką ir vietą; nuosprendį surašo ir jį pasirašo bylą išnagrinėję teisėjai; nuosprendis yra paskelbiamas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo pranešimo apie jo paskelbimo laiką ir vietą; nuosprendis teismo posėdžių salėje yra viešai paskelbiamas bylą išnagrinėjusio teisėjo, išaiškinama jo apskundimo tvarka; po jo paskelbimo yra įteikiami nuosprendžio nuorašai.

11. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė tokias aplinkybes:

11.1. 2024 m. gegužės 14 d. apylinkės teismo teisiamajame posėdyje, išklausius kaltinamojo paskutinį žodį, teisėja pranešė, kad nuosprendis bus skelbiamas 2024 m. birželio 25 d. 13.50 val. (4 t., b. l. 130–136). Nustatytu laiku, kaltinamajam D. L. atvykus į nuosprendžio paskelbimą, nuosprendis nebuvo paskelbtas, tačiau tą pačią dieną teismo posėdžių sekretorė kaltinamajam įteikė 2024 m. birželio 25 d. nutartį, kuria nutarta „pratęsti nuosprendžio paskelbimo terminą“ ir jį paskelbti 2024 m. liepos 26 d. 13.50 val. (4 t., b. l. 139).

11.2. 2024 m. birželio 26 d. priimta kita nutartis „dėl rašymo apsirikimo ištaisymo“, joje pažymėta, kad 2024 m. birželio 25 d. nutartyje buvo klaidingai nurodyta nuosprendžio paskelbimo data, ir ištaisyta, kad nuosprendis šioje byloje bus skelbiamas ne 2024 m. liepos 26 d. 13.50 val., o 2024 m. birželio 28 d. 15.30 val. Nutartis išsiųsta elektroniniu paštu D. L. ir jo gynėjui (4 t., b. l. 140–141).

11.3. 2024 m. birželio 28 d. 15.30 val. D. L. su gynėju advokatu S. Juzukoniu buvo atvykę į teismą išklausyti teismo nuosprendžio, tačiau nuosprendis nebuvo paskelbtas. Tą pačią dieną teismo posėdžių sekretorė A. K. įteikė teisėjos nepasirašytą, bet savo parašu patvirtintą nuosprendžio nuorašą (5 t., b. l. 116–136). Toks teismo posėdžių sekretorės pasirašytas nuosprendis buvo įkeltas ir į Lietuvos teismų informacinę sistemą (LITEKO). 2024 m. birželio 28 d. apylinkės teismo nuosprendis su originaliu teisėjos parašu į šią elektroninę sistemą nebuvo įkeltas ir nėra įkeltas iki šiol.

11.4. Byloje nustatyta ir tai, kad šios su nuosprendžio paskelbimu susijusios aplinkybės visiškai neatitinka byloje esančių procesinių dokumentų. Byloje yra 2024 m. birželio 28 d. teisiamojo posėdžio protokolas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. birželio 28 d. 15.30 val. teisėja grįžo į teismo salę, nagrinėjimo teisme dalyviai į nuosprendžio paskelbimą neatvyko, teisėja nutarė laikyti nuosprendį paskelbtu (4 t., b. l. 142), bei teisėjos pasirašytas nuosprendis su jame nurodyta priėmimo data – 2024 m. birželio 28 d. (4 t., b. l. 143–163). Be to, byloje yra tos pačios dienos pažyma, kurioje nurodyta, kad D. L. ir jo gynėjas advokatas gavo 2024 m. birželio 28 d. nuosprendį (4 t., b. l. 164).

12. Teisėjų kolegija, pritardama apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytoms išvadoms, konstatuoja, kad, 2024 m. gegužės 14 d. teismui išklausius kaltinamojo paskutinį žodį ir pranešus apie nuosprendžio paskelbimo laiką ir vietą (BPK 296 straipsnis), bylą nagrinėjusi teisėja nepasirašė ir nepaskelbė nuosprendžio BPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka. D. L. ir jo gynėjui posėdžių sekretorės buvo įteikta tik „kopija dokumento“, pavadinta nuosprendžio nuorašu. Tačiau tai negalima pripažinti tinkamu procesiniu dokumentu (nuosprendžio nuorašu), nes, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėjos nebuvo pasirašytas ir paskelbtas įstatymo nustatyta tvarka.

13. Nustatytų bylos aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad BPK 308 straipsnyje nustatytais veiksmais yra užbaigiama baudžiamojo proceso stadija – bylos procesas pirmosios instancijos teisme, sudaranti teisines prielaidas kitai baudžiamojo proceso stadijai – bylos procesui apeliacinės instancijos teisme. Šiais veiksmais taip pat yra užtikrinamas konstitucinio bylų nagrinėjimo teisme viešumo principo įgyvendinimas.

13.1. Nuosprendžio paskelbimas, be kita ko, sukelia teisinių padarinių, kaip antai nuo nuosprendžio paskelbimo prasideda nuosprendžio apskundimo apeliacine tvarka terminas (BPK 313 straipsnio 3 dalis); ištaisyti šiame nuosprendyje padarytas klaidas, jį pakeisti ar panaikinti galima tik BPK nustatyta tvarka (BPK 3081, 326 straipsniai); išteisintasis ar nuteistasis nedelsiant teismo posėdžių salėje paleidžiamas iš suėmimo, esant BPK 309 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam pagrindui; nuteistasis įgyja teisę raštu pareikšti norą pradėti atlikti bausmę, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka (BPK 315 straipsnio 2 dalis).

13.2. Paisant konstitucinio teisės viešumo imperatyvo, priimto ir teisėjų pasirašyto baigiamojo teismo akto įžanginė ir rezoliucinė dalys negali būti viešai nepaskelbiamos perskaitant balsiai teismo posėdžių salėje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Nuosprendžio paskelbimas yra baigiamasis nuosprendžio priėmimo momentas. Tai privalomas teismo veiksmas, nes, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas nutarties 14 punkte, nepaskelbtas nuosprendis negalioja, jis nėra teisingumo vykdymo aktas.

13.3. Konstitucijos 117 straipsnyje, BPK 9 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Minėtuose teisės aktuose nurodyti atvejai, kada byla gali būti nagrinėjama neviešai. Tačiau prie tokių atvejų nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija, kai nėra paskelbiamas nuosprendis, nėra priskiriama, nes Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir Teismų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad teismo sprendimas turi būti paskelbtas viešai. Todėl nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija neatitinka ir konstitucinio proceso viešumo principo.

13.4. Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarime yra išaiškintas Konstitucijos 117 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad bylos nagrinėjamos teisme viešai, turinys. Būtina sąlyga teisingai išspręsti bylą yra tinkamas teismo procesas (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Viešas bylų nagrinėjimas yra viena iš teisingumo vykdymo ir užtikrinimo sąlygų. Viešu bylų nagrinėjimu teisme sudaromos prielaidos užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti asmens teises ir laisves. Konstitucinis viešo bylų nagrinėjimo teisme principas lemia ir teismo posėdžio, kuriame nagrinėjama byla, viešumą.

14. Kasacinės instancijos teismas taip pat nurodo, kad teismo procesas ir priimamų sprendimų procedūros atitiktis įstatymo reikalavimams proceso dalyviui neturi kelti pagrįstų abejonių, ar teismo sprendimas buvo priimtas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIyLTY5Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-222-697/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-222-697/2016">2K-222-697/2016</a>).

15. Nagrinėjamu atveju pirmiau išdėstytų aplinkybių visetas, be to, ir kasacinės instancijos teismo posėdyje tiek nukentėjusiojo atstovo, tiek prokuroro, tiek kaltinamojo ir jo gynėjo išsakyti argumentai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo baigiamasis aktas buvo priimtas neįvykdžius baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

16. Taigi, kaip minėta, neįvykdžius BPK 308 straipsnyje nurodytų reikalavimų, lieka neužbaigta baudžiamojo proceso stadija – bylos procesas pirmosios instancijos teisme, kartu yra pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas viešo bylų nagrinėjimo teisme principas ir asmenų konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą. BPK 308 straipsnyje nustatyta tvarka nepaskelbtas nuosprendis neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, todėl yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Todėl apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados atitinka iš Konstitucijos ir BPK kylančius reikalavimus.

Dėl bylos perdavimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui

17. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame nustatyta, kad, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui. Kasatorius nurodo, kad toks sprendimas BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nenumatytas, be to, BPK 308 straipsnyje nurodytų reikalavimų pažeidimas neatitinka BPK 369 straipsnio 3 dalyje nurodytų požymių, todėl nepripažintinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Šie kasatoriaus teiginiai pagrįsti tik iš dalies.

18. BPK 326 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšių sąrašas. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui: a) jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas; b) jeigu byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles; c) kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės; d) kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Taigi kasatorius teisingai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir BPK 308 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų neįvykdymas šių pagrindų neatitinka.

19. BPK 369 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. BPK 329 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad jeigu pirmosios instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, nurodytą BPK 369 straipsnio 3 dalyje, išskyrus pažeidimus, nustatytus BPK 326 straipsnio 1 dalies 4–5 punktuose, apeliacinės instancijos teismas panaikina nuosprendį ir priima naują nuosprendį.

20. Tai reiškia, kad, nustatęs pirmosios instancijos teismo padarytą esminį baudžiamojo proceso teisės pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas turi pats išnagrinėti bylą iš esmės, laikydamasis teisingo proceso garantijų, ir priimti nuosprendį, kuris, pašalinus pirmosios instancijos teismo padarytą esminį BPK pažeidimą, gali būti ir tokios pat rūšies kaip pirmosios instancijos teismo nuosprendis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-533-942/2015, 2K-297-458/2020, 2K-209-942/2022). Tokia teismų praktika yra nuosekli, joje suformuluota, kad apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant faktines bylos aplinkybes bei taikant įstatymus, įskaitant ir pirmosios instancijos teismo padarytas proceso klaidas, suvaržiusias kaltininko teises (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-602/2012); kad faktinių bylos aplinkybių nustatymas, pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo patikrinimas, naujas jų vertinimas bei padarytų procesinių pažeidimų šalinimas yra bylos apeliacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107/2011). Taigi nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismo nustatytų esminių BPK pažeidimų padarinius galima pašalinti atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme ir sudarant nuteistajam galimybę pasinaudoti įstatymo garantuotomis teisėmis, kurios buvo suvaržytos, arba nustatant aplinkybes, kurios sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

21. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti procesiniai pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Jau pirmiau konstatuota, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme nebuvo įvykdyti BPK 308 straipsnyje nurodyti reikalavimai, dėl to liko neužbaigta baudžiamojo proceso stadija – bylų procesas pirmosios instancijos teisme, taip pat pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas viešo bylų nagrinėjimo teisme principas ir asmenų konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą. Šių pažeidimų sukelti padariniai negali būti panaikinti atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas negali pabaigti bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos, nes jo pareiga yra atlikti tik tuos veiksmus, kurie priskiriami bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme stadijai. Pirmosios instancijos teismui nepaskelbus nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas neturi procesinės galimybės patikrinti teisinės galios neįgijusio nuosprendžio. Tokia situacija įstatymo leidėjo nebuvo numatyta, atitinkamai ji neįtvirtinta įstatyme. O nepaskelbus nuosprendžio, tolesnis procesas yra neteisėtas, nes neatitinka BPK nuostatų.

22. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a>, 2K-190-648/2018, 2K-7-174-303/2019). Taigi, siekiant užtikrinti kiekvienos teismo instancijos paskirtį, turi baigtis procesas pirmesnėje instancijoje, kad galėtų būti taikomos baudžiamojo proceso nuostatos kitoje instancijoje. Todėl tinkamas teismo procesas šioje byloje gali būti užtikrintas tik iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tokį sprendimą ir priėmė apeliacinės instancijos teismas.

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai, jog BPK nėra įtvirtinta galimybė panaikinti pirmosios instancijos teismo nepaskelbtą baigiamąjį aktą ir dėl to perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, yra teisinio reguliavimo spraga. Įstatymų leidėjas, sureguliuodamas situacijas, kurioms esant yra galimas bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui, nenumatė nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos. Tokia situacija ir kasacinės instancijos teismo praktikoje nenustatyta. Tačiau teisės spragos buvimas negali trukdyti teismui vykdyti teisingumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02OTcvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-697/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-697/2024">2K-7-697/2024</a>). Konstitucijos 6 straipsnyje nurodyta, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas; kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. Taigi apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Konstitucijos 117 straipsnyje įtvirtintu viešo bylų nagrinėjimo teisme principu ir asmenų konstitucine teise į tinkamą teismo procesą, turėjo pagrindą panaikinti neteisėtą, t. y. įstatyme nustatyta tvarka nepasirašytą ir nepaskelbtą, nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

24. Sutiktina su kasatoriaus argumentu, kad nukentėjusioji turi teisę į greitą procesą, nes, nepaisant proceso baigties, nacionalinėje teisėje nustatyti apsaugos mechanizmai turėtų praktiškai veikti taip, kad konkrečių bylų nagrinėjimą būtų galima užbaigti per įmanomai trumpiausią laiką (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimas byloje M. G. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 6406/21). Tačiau bylos išnagrinėjimas per įmanomai trumpiausią laiką nereiškia, kad bylos išnagrinėjimo turi būti siekiama nevykdant BPK nurodytų privalomų veiksmų ir, neužbaigus proceso vienoje stadijoje, pereinant į kitą.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, daro bendrą išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, perduodamas šią baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, todėl kasacinis skundas atmetamas, o skundžiama apygardos teismo nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nukentėjusiosios A. Č. atstovo advokato Raimundo Jurkos kasacinį skundą.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Albinas Antanaitis

Daiva Pranytė-Zalieckienė