Civilinė byla Nr. 3K-3-510/2014
Proceso Nr. 2-55-3-00154-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija 132 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (pranešėjas), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Švenčionių miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Švenčionių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Kašgarija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Visagino tiekimas ir statyba“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Visagino tiekimas ir statyba“ priešieškinį dėl rangos sutarties pakeitimo ieškovui Švenčionių miesto savivaldybės administracijai; tretieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Grundolita“, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Grontmij Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Statybų techninė priežiūra“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo klausimas dėl ginčo arbitruotinumo, kai dėl tiekėjų atsakomybės neįvykdyti įsipareigojimai pagal rangos sutartį perkančiajai organizacijai.
Ieškovas Švenčionių miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų RUAB „Kašgarija“ ir UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ 2 097 972,80 Lt (1 112 521,81 Lt negrąžintų lėšų, 429 858,96 Lt netesybų, 555 592,03 Lt nuostolių) ir 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad atsakovų RUAB „Kašgarija“ ir UAB „Visagino tiekimas ir statyba“, veikusių 2009 m. rugsėjo 3 d. Jungtinės veikos sutarties pagrindu, pasiūlymas ieškovo organizuotame pirkime „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Švenčionių rajone“ buvo pripažintas laimėjusiu ir su jais 2010 m. balandžio 2 d. sudaryta Rangos sutartis. Rangos sutarties vykdymo metu ieškovas atsakovui RUAB „Kašgarija“, kaip vadovaujančiam partneriui, veikusiam atsakovų vardu, sumokėjo 1 697 355,53 Lt, tačiau darbų buvo atlikta tik už 584 833,72 Lt, todėl susidarė 1 112 521,81 Lt permoka. Kadangi atsakovai jos negrąžina, pagal Rangos sutarties sąlygas jie privalo sumokėti 0,05 proc. kompensaciją, skaičiuotiną nuo priimtos sutarties sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, t. y. už 184 dienas – 429 858,96 Lt kompensaciją. Dėl netinkamo Rangos sutarties vykdymo ieškovas turėjo grąžinti į Sanglaudos fondą ir valstybės biudžetą 555 592,03 Lt, kurie laikytini jo nuostoliais.
Atsakovas UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ priešieškiniu prašė pripažinti neteisėtu Rangos sutarties vienašalį nutraukimą, o sutartį pripažinti galiojančia, vėliau priešieškinio dalyką pakeitė ir prašė ieškinį palikti nenagrinėtą dėl arbitražinės išlygos; kadangi RUAB „Kašgarija“ savo veiksmais eliminavo jį iš Rangos sutarties, pripažinti, kad Rangos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo RUAB „Kašgarija“.
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas RUAB „Kašgarija“ prašė ieškinį palikti nenagrinėtą esant arbitražinei išlygai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo bei nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 14 d. sprendimu priešieškinį atmetė, o ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui Švenčionių miesto savivaldybės administracijai solidariai iš atsakovų UAB „Kašgarija“ ir UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ 1 112 521,81 Lt negrąžintų lėšų, 555 592,03 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas, remdamasis Viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – ir VPĮ), CPK 24 straipsniu, 27 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje WTE Wassertechnik GmbH ir kt. v. UAB „Kauno vandenys“ ir kt.¸ bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMDQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-304/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-304/2011">3K-7-304/2011</a>), nurodė, kad šalių ginčas kilo vykdant (siekiant pakeisti) viešojo pirkimo sutartį, todėl jis nepriskirtinas arbitruotiniems ginčams. Kadangi galiojant Jungtinės veiklos sutarčiai atsakovas RUAB „Kašgarija“ ir ieškovas pasirašė Rangos sutartį, teismas sprendė esant teisinį pagrindą konstatuoti, kad abu atsakovai turi solidariai atlyginti ieškovo patirtus nuostolius ir grąžinti lėšas, atsakovo RUAB „Kašgarija“, t. y. vadovaujančio partnerio, gautas kaip avansą. Aplinkybė, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1184-664/2012 atsakovas UAB „Visagino tiekiams ir statyba“ siekia pripažinti niekine Jungtinės veiklos sutartį, nepanaikina jos galiojimo metu atsiradusių teisinių padarinių ir solidarios atsakovų atsakomybės. RUAB „Kašgarija“ mokumo problemos neatleidžia abiejų atsakovų nuo pareigos įvykdyti prievolę. Teismas ieškovų prašomus priteisti delspinigius įskaitė į nuostolių dydį ir šią reikalavimų dalį atmetė. Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų, teismas konstatavo, kad nėra teisinės galimybės modifikuoti pasibaigusius teisinius santykius, nes viešųjų pirkimų būdu sudarytoje sutartyje nenumatyta galimybė keisti vadovaujantį partnerį, be to, atsakovas UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ neįrodė teisinio pagrindo pakeisti Rangos sutartį, kai ji jau nutraukta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą ir ieškinį paliko nenagrinėtą, o bylos dalį pagal priešieškinį nutraukė.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Rangos sutartis buvo sudaryta viešųjų pirkimų būdu, o viena jos dalių yra FIDIC Užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinierių darbų Statybos sutarties sąlygos („Raudonoji knyga“), sutartyje įvardijamos kaip Bendrosios sąlygos (Rangos sutarties 2 (e) punktas). Rangos sutarties sąlygos išskirtos į Konkrečiąsias ir Bendrąsias. Bendrųjų sąlygų 20.6 punkte nustatyta, jog šalims nepavykus ginčo išspręsti taikiai, bet kuris ginčas, kurio atžvilgiu Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas netapo galutinis ir privalomas, turi būti išspręstas tarptautinio arbitražo. Konkrečiųjų sąlygų 20 punkte nurodyta, kad arbitražo vieta – Vilnius, Lietuva. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas laikyti ieškovo reikalavimus nearbitruotinais yra klaidingas ir priimtas netinkamai kvalifikavus tarp šalių kilusį ginčą. Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnyje nustatytas ginčų, kurie negali būti perduoti arbitražui, sąrašas. Kasacinis teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje WTE Wassertechnik GmbH ir kt. v. UAB „Kauno vandenys“ ir kt.¸ bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMDQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-304/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-304/2011">3K-7-304/2011</a>, konstatavo, kad arbitražui nagrinėti negali būti perduoti tie viešųjų pirkimų ginčai, kurie patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį. Faktas, kad ginčas yra kilęs iš sutarties, sudarytos viešųjų pirkimų pagrindu, per se nereiškia jį esant nearbitruotiną. Tokiais atvejais būtina tiksliai identifikuoti ginčo pobūdį ir nustatyti, ar jis patenka į VPĮ teisinio reguliavimo sritį. Byloje pareikštame ieškinyje ieškovas suformulavo sudėtinį turtinio pobūdžio materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. priteisti solidariai iš atsakovų skolą: atsakovui RUAB „Kašgarija“ Rangos sutarties vykdymo metu sumokėtą avansą, delspinigius už laiku nebaigtus darbus ir nuostolius, kuriuos ieškovas patyrė dėl Rangos sutarties neįvykdymo. Iš to aišku, kad byloje nagrinėjamas turtinis ginčas yra išimtinai susijęs su Rangos sutarties vykdymu, o ne su viešojo pirkimo procedūromis. Vien tik viešojo intereso elemento egzistavimas tokio pobūdžio situacijoje – ieškovo pareikšti reikalavimai, susiję su savivaldybės turtinių interesų gynyba, savaime negali lemti pripažinimo, kad pagal Komercinio arbitražo įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą ginčas patenka į nearbitruotinų ginčų sąrašą. Viešųjų pirkimų įstatyme nereguliuojami perkančiųjų organizacijų veiksmai sprendžiant klausimus dėl jų interesų ir teisių gynybos viešojo pirkimo sutarties pažeidimo atveju, taigi pirmosios instancijos teismo išvada, esą šalių ginčas nepriskirtinas arbitruotiniems, prieštarauja Komercinio arbitražo įstatyme nustatytam teisiniam reglamentavimui (Komercinio arbitražinio įstatymo 3 straipsnio 11 dalis). Esant galiojančiam ir vykdytinam arbitražiniam susitarimui ir atsakovui RUAB „Kašgarija“ pareiškus prieštaravimą, kad ginčas būtų nagrinėjimas teisme, pirmosios instancijos teismas turėjo palikti priimtą ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Ieškovas Švenčionių miesto savivaldybės administracija kasaciniu skundu prašo: panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 27 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, o bylos dalį pagal ieškinį – perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovams Rangos sutarties nevykdant, ieškovas ją nutraukė, t. y. pakeitė iš viešojo pirkimo kilusius santykius. Nepavykęs viešasis pirkimas ir ieškovo pareikšti atitinkamų padarinių reikalavimai yra tiesiogiai susiję su viešojo pirkimo procedūromis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. spalio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje „WTE Wassertechnik GmbH ir kt. v. UAB „Kauno vandenys“ ir kt.¸ bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMDQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-304/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-304/2011">3K-7-304/2011</a>, išaiškino, kad viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus, už jų nagrinėjimą atsakingam subjektui turi būti suteikti plačiausi įgaliojimai veikti. Tokio pobūdžio galios sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus Lietuvoje suteiktos tik teismams. Teisėjų kolegija nurodė, kad ginčas dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo laikytinas ginču dėl viešojo pirkimo procedūrų, kurioms Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta privalomoji teismo jurisdikcija.
2. Nė vienas iš atsakovų pirmosios instancijos teismo nutarties priimti kasatoriaus ieškinį atskiruoju skundu neskundė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. Z. v. Amplico Life Pierwsze Amerykansko–Polskie Towarzystwo Ubezpieczen Na Zycie i Reasekuraciji Spolka Akcyjna, bylos Nr. 3K-3-470/2012 yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys susitaria tarpusavio ginčą spręsti arbitraže, jos bylos nagrinėjimą perduoda arbitražui, todėl teismo nutartis, kuria, nesant šalių reikalavimo pripažinti arbitražinę išlyga negaliojančia, sprendžiama, kad ginčas yra teismingas išskirtinai teismui, užkerta galimybę bylos nagrinėjimui šalių pasirinktu būdu – ginčą spręsti ne teisme.
3. Atsakovas UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ atsiliepime į ieškinį neprieštaravo dėl to, kad ginčas yra nearbitruotinas, be to, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti Rangos sutarties nutraukimą neteisėtu, šią sutartį – galiojančia. Tik vėliau, patikslinęs priešieškinį, šis atsakovas prašė pripažinti, kad Rangos sutartis buvo sudaryta tik tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Kašgarija“ ir pareiškė poziciją dėl ieškinio nearbitruotinumo. Ieškovo nuomone, pareiškus priešieškinį, šalių ginčas tapo ir dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo tiesiogine prasme. CPK 24 straipsnyje nustatytas bylos priskyrimo teismui prioritetas, t. y. jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Dėl to, net pripažinus ieškinio arbitruotinumą, dėl nearbitruotino priešieškinio visas šalių ginčas tapo nagrinėtinas teisme.
4. Kasatoriaus nuomone, išsiskyrus solidariai atsakingų atsakovų pozicijai dėl ieškinio arbitruotinumo, šis klausimas turėjo būti analizuojamas dėl kiekvieno iš atsakovų atskirai. Taip analogišką procesinę situaciją išsprendė Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Elme metal Lithuania“ v. Vostal Sp. z o.o., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zMjUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-325/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-325/2014">2-325/2014</a>.
5. Jungtinės veiklos sutarties 19 punkte nurodyta, kad visus ginčus dėl šios sutarties sprendžia teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ v. ALSTOM Power Sweden (AB), bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-199/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-199/2012">3K-3-199/2012</a>, išaiškino, kad nustačius, jog šalys nebuvo sudariusios arbitražinio susitarimo dėl sutartinių santykių, iš kurių kildinamas ieškinyje pareiškiamas reikalavimas, ginčas turi būti nagrinėjamas teisme.
6. UAB „Kašgarija“, pripažindama Vilniaus apygardos teismo kompetenciją nagrinėti ginčą, neskundė jo sprendimo dalies, kuria buvo atmesta ieškinio dalis ir priešieškinis. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, priimdamas skundžiamą nutartį, revizavo ir tas teismo sprendimo dalis, kurių atsakovai neskundė, panaikino visą sprendimą ir ieškinį paliko nenagrinėtą, nors atsakovai apeliaciniais skundais to neprašė.
7. Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje (11 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2012 m. birželio 30 d.) nustatyta, kad arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas. Ieškovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija yra Švenčionių rajono savivaldybės įstaiga, kurios steigėjas yra Švenčionių rajono savivaldybės taryba (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktas, 30 straipsnis). Ieškovo steigėjas nėra davęs sutikimo dėl tarp ieškovo ir atsakovų galinčių kilti ginčų perdavimo arbitražui. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, dėl 12 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių arbitražinį susitarimą teismas turėjo pripažinti niekiniu ex officio.
8. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Rangos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo RUAB „Kašgarija“, irpadarė išvadą, jog tenkinus atsakovo UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ priešieškinio reikalavimą pripažinti, kad Rangos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo RUAB „Kašgarija“, tai nesukeltų teisinių padarinių, atsižvelgiant į Jungtinės veiklos sutartyje nustatytą solidarią atsakovų atsakomybę. Dėl to teismas priešieškinio reikalavimo nelaikė savarankišku pažeistos teisės gynimo būdu. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad, sudarant Rangos sutartį, RUAB „Kašgarija“ Jungtinės veiklos sutarties ir įgaliojimo pagrindu veikė atstovaudama UAB „Visagino tiekimas ir statyba“, todėl sudaryta Rangos sutartis sukūrė teises ir pareigas abiems atsakovams. Atsakovas UAB „Visagino tiekimas ir statyba“, pareikšdamas priešieškinį, siekė išvengti šia sutartimi sukurtų pareigų ieškovui.
Atsakovas UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas ir nurodo šiuos argumentus:
1. Viešasis pirkimas įvyko ir buvo pabaigtas pasirašius Rangos sutartį. Tai, kad Rangos sutartis neįvykdyta, nereiškia, kad nepavyko viešasis pirkimas ir ginčai dėl sutarties neįvykdymo yra nearbitruotini. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje „WTE Wassertechnik GmbH“ ir kt. v. UAB „Kauno vandenys“ ir kt.¸ bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMDQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-304/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-304/2011">3K-7-304/2011</a>, kuria remiasi ieškovas, pasisakyta konkrečiai dėl Rangos sutarties esminės sąlygos – kainos keitimo ginčo arbitruotinumo, bet nenurodyta, kad apskritai visi ginčai dėl viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių, jų vykdymo ar nutraukimo yra priskirtini teismams. Šioje byloje kilęs ginčas dėl Viešųjų pirkimų įstatyme nereglamentuojamų klausimų – Rangos sutarties neįvykdymo ir rangovo civilinės atsakomybės.
2. Nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo priimtas teisėjo rezoliucija, o ne teismo nutartimi, todėl atsakovai neturėjo kasatoriaus nurodomos galimybės skųsti ieškinio priėmimą nagrinėti. Atsakovai jau iki bylos nagrinėjimo iš esmės teisme pradžios prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Reikalavimas laikytis arbitražinio susitarimo teismui privalomas. Tai, kad RUAB „Kašgarija“ reiškė atsiliepimus į UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ priešieškinį, nereiškia, kad ji atsisakė Rangos sutartyje nustatytos arbitražinės išlygos. Be to, CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė šaliai keisti poziciją bylos nagrinėjimo metu.
3. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad atsakovui UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ pareiškus priešieškinį, šalių ginčas tapo ginču ir dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo tiesiogine prasme, todėl, remiantis CPK 24 straipsnio 1 dalimi, turi būti nagrinėjamas teismo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ priešieškinio reikalavimai pagal savo esmę yra ne savarankiški materialieji reikalavimai ieškovui, bet atsikirtimai į pareikštus reikalavimus. Teismas nustatė, kad Rangos sutartį ieškovas sudarė tik su RUAB „Kašgarija“, taigi UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ niekada nebuvo Rangos sutarties šalis, todėl negalėjo pareikšti reikalavimų dėl Rangos sutarties pakeitimo.
4. UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ nesutinka su ieškovu, kad analogiškose bylose Lietuvos apeliacinis teismas priėmė skirtingas nutartis, nes šių bylų aplinkybės yra iš esmės skirtingos. Civilinėje byloje UAB „Elme metal Lithuania“ v. Vostal Sp. z o.o., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zMjUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-325/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-325/2014">2-325/2014</a> tarp šalių ginčas kilo dėl arbitražinio susitarimo taikymo, kai pagrindinėse sutartyse buvo nustatyta arbitražinė išlyga, o pagal jas išduotose trečiųjų asmenų garantijose buvo nustatyta, kad kilę ginčai sprendžiami teismuose. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs visas faktines bei teisines bylos aplinkybes, nusprendė, kad reikalavimai pagal pagrindines sutartis turi būti sprendžiami arbitraže, o pagal garantijų sutartis – teisme. Šioje konkrečioje situacijoje teisėjų kolegija pripažino, jog CPK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma netaikytina, įvertinusi, kad reikalavimai yra pakankamai savarankiški.
5. RUAB „Kašgarija“ ir UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ Jungtinės veiklos sutarties 19 punkte nurodyta dėl šios sutarties šalių tarpusavio ginčo sprendimo teisme, o ne dėl sutarties šalių ginčo su trečiaisiais asmenimis.
6. RUAB „Kašgarija“ ir UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ savo apeliaciniuose skunduose nurodė argumentus, kad dėl arbitražinės išlygos teismas negalėjo nagrinėti ieškinio, t. y. arbitražinio susitarimo taikymo klausimas buvo abiejų apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas. Tai, kad atsakovai neprašė palikti ieškinio nenagrinėto, nereiškia, kad teismas negalėjo taip nuspręsti. Apeliacinės instancijos teismą riboja tik apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, todėl, priimdamas skundžiamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas CPK 320 straipsnio nuostatų nepažeidė.
7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. Belgijos įmonė „Hydro Soil Services NV“, nutarties Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Mi8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-62/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-62/2007">3K-3-62/2007</a>, pasisakė, kad nėra nustatyta, kokia forma turi būti išreikštas valstybės įmonės steigėjo sutikimas dėl arbitražinio susitarimo sudarymo, taigi toks sutikimas gali būti žodinis, rašytinis arba išreikštas konkliudentiniais veiksmais. Šis faktas gali būti nustatytas tik išsiaiškinus konkrečias faktines aplinkybes, laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Teismas negali imtis tirti tokių aplinkybių, jeigu nėra pareikšta reikalavimo dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu šiuo pagrindu, nes priešingu atveju teismas pažeistų civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis). Tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kilus abejonei dėl arbitražinio susitarimo buvimo ir jo galiojimo, abejonės aiškinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai, t. y. taikomas principas in favor contractus. Ieškovas neginčijo arbitražinio susitarimo galiojimo nei šioje, nei kitose bylose. Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad steigėjo sutikimas duotas nebuvo, bet šios aplinkybės bylos nagrinėjimo pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose metu nebuvo tiriamos ir nustatinėjamos.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ginčo priskirtinumo
Pagal nagrinėjamoje byloje taikytiną iki 2012 m. birželio 16 d. galiojusios Komercinio arbitražo įstatymo redakcijos 2 straipsnį, arbitražas yra ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į valstybės teismą, o į jų susitarimu pasirinktą arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtą trečiąjį asmenį ar asmenis. CPK 23 straipsnio 1 dalyje (nagrinėjamoje byloje aktuali nuo 2011 m. birželio 30 d. galiojusi CPK redakcija) nustatyta, kad šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl fakto ar (ir) teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže. Nearbitruotinų ginčų sąrašas nustatytas Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnyje.
Lietuvos Respublikos teisės sistemos dalis yra 1958 metų Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija). Pagal šios konvencijos II straipsnio 3 dalį, susitariančios valstybės teismas, jeigu į jį patenka ieškinys tokiu klausimu, dėl kurio šalys sudarė šiame straipsnyje numatomą susitarimą, turi, vienai iš šalių prašant, nukreipti šalis į arbitražą, jeigu nenustato, kad minėtas susitarimas yra negaliojantis, neteko galios arba negali būti įvykdytas. Ši nuostata įtvirtinta ir nacionalinėse teisės normose. Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad teismas, gavęs ieškinį klausimu, dėl kurio šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, bet kurios iš šalių reikalavimu atsisako jį priimti. Arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu vienos iš šalių reikalavimu, bendrais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, taip pat nustačius, jog yra pažeisti šio įstatymo 9 ir 11 straipsnių reikalavimai. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą (nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojusi CPK redakcija) teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui.
Byloje nustatyta, kad šalys sudarė arbitražinį susitarimą arbitražo teismui perduoti nagrinėti visus jų tarpusavio ginčus, susijusius su Rangos sutartimi arba darbų vykdymu. Šalys nagrinėjamoje byloje nereiškė reikalavimo arbitražinę išlygą pripažinti negaliojančia. Ieškovas kasaciniame skunde pareiškė prieštaravimą dėl ginčo arbitruotinumo, remdamasis Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata, kad arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės arba savivaldybės įmonė, įstaiga ar organizacija ir dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas, todėl arbitražinį susitarimą teismas turėjo pripažinti niekiniu ex officio. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl analogiško argumento 2007 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. Belgijos įmonė „Hydro Soil Services NV“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Mi8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-62/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-62/2007">3K-3-62/2007</a>, pažymėjo, kad teismas ex officio gali pripažinti arbitražinį susitarimą negaliojančiu tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieštaravimo viešajai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo normai, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų. Jau minėta, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose nei ieškovas, nei atsakovai neginčijo arbitražinės išlygos, todėl steigėjo sutikimo davimo aplinkybės nebuvo tiriamos ir nustatinėjamos. Esant tokioms aplinkybėms, bylą nagrinėję teismai neturėjo pagrindo konstatuoti akivaizdžiai aiškaus ginčo šalių sudaryto arbitražinio susitarimo prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms ir jį pripažinti negaliojančiu. Kadangi sutikimo davimas ar nedavimas yra fakto klausimas, tokie klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad, tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje laikomasi pozicijos, jog, kilus abejonei dėl arbitražinio susitarimo buvimo ir jo galiojimo, abejonės aiškinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai, t. y. taikomas principas in favor contractus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje JAV ribotos atsakomybės bendrovė „Main Bridge, L. L. C“ v. UAB „Lakvita“, bylos Nr. 3K-3-681/2002). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs ginčo arbitražinės išlygos negaliojimo pagrindų, pagrįstai į ją atsižvelgė, spręsdamas ieškovo pareikštų reikalavimų priskirtinumo teismui klausimą.
Vadovaujantis Komercinio arbitražinio įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktu, teismas, į kurį su ieškiniu kreipėsi šalys, sudariusios arbitražinį susitarimą, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi išsiaiškinti, ar ginčo šalių sudarytas arbitražinis susitarimas yra galiojantis, jei taip – atsisakyti priimti ieškinį dėl tų reikalavimų, dėl kurių nagrinėjimo arbitraže šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą. CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinio iškėlimo stadijoje teismas neišsiaiškino, kad šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą (arbitražinio sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį), teismas tokį ieškinį palieka nenagrinėtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad jeigu ieškinio priėmimo stadijoje teisėjas atsakovo valios neišsiaiškino ir iškėlė bylą, teismui vėliau bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinus, kad yra arbitražinis susitarimas, o atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme bei reikalauja laikytis šio susitarimo, ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jeigu pirmosios instancijos teismas nepriėmė sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą, tai, esant pagrindui, tokį sprendimą turės priimti apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta byloje AB „Mažeikių nafta“ v. Liberty Mutual Insurance Europe Limited, AIG UK Limited, SCOR UK Limited, Arch Insurance Company (Europe) Limited, ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-64/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-64/2010">3K-3-64/2010</a>).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas nuostatas, esant galiojančiam ir vykdytinam arbitražiniam susitarimui bei atsakovams reikalaujant perduoti ginčą arbitražui, pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasatoriaus argumentai, kad vieno iš atsakovų ne iš karto pareikštas prieštaravimas dėl ginčo nagrinėjimo teisme ir priešieškinio pareiškimas užkerta galimybę bylą nagrinėti šalių pasirinktu būdu, t. y. arbitraže, prieštarauja išdėstytoms nuostatoms dėl ginčo priskyrimo teisinio reglamentavimo, todėl atmestini.
Dėl ginčų, tiesiogiai susijusių su viešųjų pirkimų procedūromis, nearbitruotinumo
Kasatorius teigia, kad nutraukęs Rangos sutartį jis pakeitė iš viešojo pirkimo kilusius santykius, o jo pareikšti reikalavimai tiesiogiai susiję su viešojo pirkimo procedūromis, todėl, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje „WTE Wassertechnik GmbH“ ir kt. v. UAB „Kauno vandenys“ ir kt.¸ bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMDQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-304/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-304/2011">3K-7-304/2011</a>, išdėstytais išaiškinimais, nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra nearbitruotinas.
Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad nors sudarius viešojo pirkimo sutartį pirkimas pasibaigia (VPĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tokios sutarties vykdymo santykiams VPĮ taikytinas tiek, kiek jis juos reguliuoja pvz., viešojo pirkimo sutarties keitimui, papildomų darbų pirkimui). Kasacinis teismas pabrėžė, kad sutarties kainos padidinimas t. y. viešojo pirkimo sutarties esminės sąlygos keitimas sutarties galiojimo metu, jei tam nėra aiškaus leidimo pirminės sutarties sąlygose, gali pažeisti skaidrumo ir vienodo požiūrio į dalyvius principus. Teisingumo Teismo praktikoje buvo nagrinėtas galiojančios viešojo pirkimo sutarties keitimo klausimas, vertinant, ar toks pakeitimas de jure nereiškia esminių sutarties sąlygų pakeitimo, t. y. naujos sutarties sudarymo, kuriai turi būti taikomos viešojo pirkimo procedūros (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 9 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Pasisakydama šiame kontekste, t. y. apie esminių viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimą, išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Teisingumo Teismo praktiką, pažymėjo, kad perkančioji organizacija negali vienašališkai pakeisti pagrindinių viešojo pirkimo sąlygų, ypač tų, kurios, jei būtų viešojo pirkimo kvietime, būtų leidusios tiekėjams pateikti iš esmės kitus pasiūlymus, todėl ji turi pareigą griežtai laikytis jos paskelbtų viešojo pirkimo sąlygų ne tik pasiūlymų vertinimo metu, bet ir iki sutarties įvykdymo pabaigos. Kolegija padarė išvadą, kad tokių esminių sąlygų keitimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, todėl patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį, t. y. VPĮ. Kasacinis teismas sprendė, kad būtent dėl nurodyto pobūdžio pakeitimų kilęs ginčas laikytinas ginču dėl viešojo pirkimo procedūrų, kurioms VPĮ nustato privalomąją teismo jurisdikciją, užtikrinant didesnį nei arbitražo viešumą, veiksmingą tiekėjų pažeistų teisių gynybą ir įstatymų leidėjo VPĮ įtvirtintų tikslų pasiekimą.
Šalims nesutariant dėl ginčo, kilusio iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo, priskirtinumo, būtina įvertinti, ar šis ginčas kilo dėl pirmiau nurodytus požymius atitinkančių sutarties sąlygų pakeitimų ir ar juos reglamentuoja VPĮ. Tik tuomet galima spręsti, ar ginčo sutarties pakeitimas yra esminis ir tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis ir ar toks ginčas priskirtinas teismams. Jei ginčas kilo ne dėl nurodyto pobūdžio ir reikšmės viešojo pirkimo sutarties vykdymo klausimų, nenustačius kitų įstatyme nurodytų kliūčių ginčą nagrinėti arbitraže, šalys, sudariusios arbitražinį susitarimą, nukreiptinos į arbitražą.
Nagrinėjamoje byloje kasatorius teigia, kad, nutraukęs Rangos sutartį, reikšdamas reikalavimus, susijusius su šios sutarties netinkamu vykdymu, jis kelia klausimus, kurie tiesiogiai susiję su viešojo pirkimo procedūromis. Kasatorius nenurodo, kaip jo reiškiamų reikalavimų taikyti restituciją ir atlyginti nuostolius, padarytus netinkamai vykdant Rangos sutartį, išsprendimas gali paveikti viešojo pirkimo procedūras, kaip gali būti pakeičiamas įvykusio viešojo pirkimo sąlygų vienodumas visiems tiekėjams, kaip ir kokie konkrečiai lygiateisiškumo bei skaidrumo principų reikalavimai būtų pažeidžiami. Vien formalus nurodymas, kad ginčas patenka į VPĮ reguliavimo sritį, nėra pakankamas pagrindas pripažinti ginčą nearbitruotinu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatyme nereguliuojami perkančiųjų organizacijų veiksmai joms ginant savo interesus ir teises viešojo pirkimo sutarties pažeidimo atveju, todėl šalių ginčas gali būti sprendžiamas arbitraže.
Dėl priešieškinio reikalavimų vertinimo
Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad priešieškinio reikalavimas pripažinti, jog Rangos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo RUAB „Kašgarija“ vertintinas tik kaip atsikirtimai į jo atžvilgiu pareikštą ieškinį, bet negali būti laikomas savarankišku pažeistos teisės gynimo būdu ir bylos nagrinėjimo dalyku, nes jo patenkinimas atsakovui UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ nesukeltų teisinių padarinių. Teismas tokią išvadą padarė nustatęs, kad atsakovas UAB „Visagino tiekimas ir statyba“, Jungtinės veiklos sutartimi įgaliojęs atsakovą RUAB „Kašgarija“ pasirašyti Rangos sutartį, kartu sutarė dėl solidarios atsakovų atsakomybės. Teismas pažymėjo, kad UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ civilinėje byloje Nr. 2-43-724/2013 pareiškė ieškinį, reikalaudamas pripažinti negaliojančia Jungtinės veiklos sutartį, t. y. iš esmės nuo Švenčionių miesto savivaldybės administracijos reikalavimų nagrinėjamoje byloje jis gynėsi ne priešieškiniu, bet ieškiniu kitoje byloje dėl Jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO matyti, kad Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia Jungtinės veiklos sutartį atmetė. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo ir įgijo res judicata galią, todėl ginčo dėl Jungtinės veiklos sutarties galiojimo, kartu ir atsakovų solidarios atsakomybės prisiėmimo, nebeliko. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl priešieškinio esmės vertinimo. Papildomai pažymėtina, kad kitokios išvados negalima padaryti atsižvelgiant į prieštaringą atsakovo poziciją, esą jis nėra Rangos sutarties šalis, tačiau kartu remiasi šioje sutartyje nurodyta arbitražine išlyga ir prašo palikti ieškinį nenagrinėtą. Tokią atsakovo poziciją, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Jungtinės veiklos sutarties reikšmę, pagrįstai kvalifikavo kaip atsikirtimus į ieškinio argumentus.
Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis). Netenkinus kasacinio skundo, naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Atsakovas UAB „Visagino tiekimas ir statyba“, prašydamas priteisti iš ieškovo 7085,76 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, pateikė dokumentus, patvirtinančius šias išlaidas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 7, 8.14 punktais, sprendžia, kad ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant 2070 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 79,46 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ (j. a. k. 155449725) iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188766722) 2070 (du tūkstančius septyniasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188766722) 79,46 Lt (septyniasdešimt devynis litus 46 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.
Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams UAB „Kašgarija“ (j. a. k. 155599486) ir UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ (j. a. k. 155449725) priklausančio 1 668 113,84 Lt vertės turto areštą.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro duomenų bazės tvarkymo įstaigai – Centrinei hipotekos įstaigai.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Algis Norkūnas
Antanas Simniškis
Vincas Verseckas
