Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

Civilinė byla Nr. 3K-3-513/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03814-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Domus Rex“ ieškinį atsakovams V. P., S. P., dalyvaujant tretiesiems asmenims J. F., akcinei bendrovei „Swedbank“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami teisės klausimai dėl teisės normų, reglamentuojančių actio Pauliana, aiškinimo ir taikymo, nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos actio Pauliana bylose, taip pat dėl proceso normų pažeidimų, sprendžiant dėl CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų buvimo.

Ieškovas prašė: pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio 2008 m. rugpjūčio 11 d. ieškovo ir atsakovų sudarytą trišalį susitarimą ir taikyti restituciją, šalis grąžinant į pradinę iki to susitarimo sudarymo buvusią padėtį – pripažinti, jog UAB „Domus Rex“ skolininkė pagal 2006 m. spalio 25 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį yra atsakovė S. P.; pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio ieškovo 2009 m. spalio 23 d. Vilniaus m. 4-ajam notaro biurui pateiktą pažymą ir taikyti restituciją, šalis grąžinant į pradinę padėtį iki šios pažymos sudarymo – pripažinti, kad S. P. nėra tinkamai atsiskaičiusi su ieškovu už nekilnojamąjį daiktą? žemės sklypą, nupirktą pagal 2006 m. spalio 25 d. Vilniaus m. 4-ajame notaro biure patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį; pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio 2009 m. spalio 23 d. Vilniaus m. 4-ojo notaro biuro notaro liudijimą ir taikyti restituciją, šalis grąžinant į pradinę padėtį iki šios pažymos sudarymo – pripažinti, kad S. P. nėra tinkamai atsiskaičiusi su ieškovu už nekilnojamąjį daiktą? žemės sklypą, nupirktą pagal 2006 m. spalio 25 d. Vilniaus m. 4-ajame notaro biure patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį; pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2006 m. spalio 25 d. sutartį dėl žemės sklypo detaliojo plano parengimo, sudarytą ieškovo ir S. P., ir taikyti restituciją, šalis grąžinant į pradinę iki šios sutarties sudarymo buvusią padėtį; pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio 2006 m. spalio 25 d. sutarties dėl žemės sklypo detaliojo plano parengimo pagrindu S. P. atliktą 580 000 Lt dydžio netesybų taikymą, kurias S. P. taikė kaip pasekmę ieškovui, šiam nevykdant 2006 m. spalio 25 d. žemės sklypo detaliojo plano parengimo sutartyje numatytų įsipareigojimų, taip pat S. P. atliktą 580 000 Lt įskaitymą pagal 2006 m. spalio 25 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, šalis grąžinant į pradinę padėtį iki netesybų taikymo ir įskaitymo atlikimo – pripažinti, kad S. P. skola ieškovui pagal 2006 m. spalio 25 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį yra 1 100 000 Lt; pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2009 m. spalio 22 d. šalių sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį ir taikyti restituciją, šalis grąžinant į pradinę iki šios sutarties sudarymo buvusią padėtį – pripažinti, kad V. P. 520 000 Lt finansinis reikalavimas į ieškovą nėra perleistas S. P.; pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio 2009 m. spalio 22 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos šalių, pagrindu S. P. atliktą 520 000 Lt įskaitymą pagal 2006 m. spalio 25 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, šalis grąžinant į pradinę padėtį iki įskaitymo atlikimo – pripažinti, kad S. P. skola ieškovui pagal 2006 m. spalio 25 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį yra 1 100 000 Lt. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. spalio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi jis pardavė atsakovei asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį daiktą – 2,18 ha žemės sklypą (toliau – žemės sklypas). Pagal šią sutartį parduodamo žemės sklypo kainą? 1 600 000 Lt pirkėja įsipareigojo sumokėti pardavėjui iki 2006 m. gruodžio 31 d. Atsakovė savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė iš dalies, 2006 m. lapkričio 22 d. sumokėdama 500 000 Lt. Ieškovo 2008 m. rugpjūčio 29 d. visuotinis akcininkų susirinkimas mokėjimo terminą atsakovei pratęsė iki 2008 m. gruodžio 31 d. Šalys 2008 m. rugpjūčio 11 d. sudarė susitarimą, kurio pagrindu atsakovas perėmė likusią 1 100 000 Lt skolą iš atsakovės pagal 2006 m. spalio 25 d. sutartimi įsigytą žemės sklypą ir įsipareigojo sumokėti ją ieškovui iki 2009 m. liepos 1 d. Ieškovas Vilniaus m. 4-ajam notaro biurui 2009 m. spalio 23 d. pateikė pažymą, kuria patvirtino, jog atsakovė įvykdė savo prievolę pagal žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir visiškai atsiskaitė su ieškovu, o notaras išdavė atsiskaitymo faktą patvirtinantį liudijimą. Pagal atsakovų pateiktą 2006 m. spalio 25 d. sutartį dėl žemės sklypo detaliojo plano parengimo ieškovui buvo numatyta organizuoti žemės sklypo detaliojo plano parengimą, pagal kurį žemės sklypo paskirtis būtų pakeista iš žemės ūkio paskirties į gyvenamąją paskirtį, o jei tai nepavyks? į gamybinę komercinę paskirtį, taip pat būtų leista žemės sklypą maksimaliai užstatyti gyvenamosios paskirties pastatais, o tam nepavykus? gamybinės ar komercinės paskirties pastatais. Pagal šios sutarties 5 straipsnį atsakovė įsipareigojo atsiskaityti pagal žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sumokėdama ieškovui žemės sklypo pardavimo kainą – 1 600 000 Lt su sąlyga, jog ieškovas įvykdys sutarties 3 straipsnio 2.1 punkte nustatytą pareigą (iki 2006 m. gruodžio 31 d. bus išduotos žemės sklypo detaliojo plano projektavimo sąlygos). Jei šios pareigos ieškovas neįvykdys, tada atsakovė pagal žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį privalėjo iki 2006 m. gruodžio 31 d. sumokėti ieškovui ne mažiau nei 500 000 Lt, tačiau turėjo teisę sulaikyti likusios pinigų sumos mokėjimą iki atitinkamų įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo, jei šioje sutartyje nenustatyta kitaip. Atsakovė, vadovaudamasi žemės sklypo detaliojo plano parengimo sutarties 2 ir 5 straipsnių nuostatomis, vienašališkai taikė ieškovui 580 000 Lt baudą, kurios dydžiu įskaitė savo mokėjimą už žemės sklypo įsigijimą pagal 2006 m. spalio 25 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Taip pat atsakovai pateikė 2009 m. spalio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą atsakovo (pradinio kreditoriaus), atsakovės (reikalavimo įgijėjo) ir ieškovo, pagal kurią atsakovas perleido atsakovei 520 000 Lt reikalavimą skolininkui – ieškovui, kylantį paskolų pagrindu, kuris (reikalavimas) taip pat buvo įskaitytas į pagal žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį mokėtiną žemės sklypo kainą. Nors, ieškovo nuomone, atsakovai iki šiol nėra įvykdę savo sutartinių prievolių visiškai atsiskaityti su ieškovu, tačiau atsakovai teigia priešingai ir nurodo, kad pagal žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovu yra atsiskaitę, nes: 500 000 Lt atsakovė pervedė ieškovui 2006 m. lapkričio 22 d.; 580 000 Lt atsakovė įskaitė 2006 m. spalio 25 d. kaip netesybas žemės sklypo detaliojo plano parengimo sutarties sąlygų pagrindu; 520 000 Lt atsakovė įskaitė 2009 m. spalio 22 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Ieškovo teigimu, ginčijamu 2008 m. rugpjūčio 11 d. trišaliu susitarimu buvo ne tik perkelta skola, bet ir pakeista viena iš piniginės prievolės šalių (skolininkas), taip pat 1 100 000 Lt skolos mokėjimo tvarka, o tai reiškia, kad buvo pakeista notarinė pirkimo–pardavimo sutartis. Toks pakeitimas taip pat turėjo būti sudarytas notarine forma (CK 6.183 straipsnio 3 dalis). Notarinės formos nesilaikymas daro ginčijamą susitarimą negaliojantį nuo jo sudarymo momento. Šis trišalis susitarimas sudarytas pažeidžiant privataus juridinio asmens? ieškovo veiklos tikslus, buvo nuostolingas ieškovui. Jį sudarydamas ieškovas nesiekė gauti pelno, bet priešingai – didesnė nei milijono litų skola buvo iš atsakovės perkelta atsakovui, nesiimant jokių protingų ir šiuo konkrečiu atveju būtinų kreditoriaus apsaugos priemonių, buvo pažeistos ir ieškovų kreditorių teisės bei teisėti interesai. Ginčijamo 2008 m. rugpjūčio 11 d. trišalio susitarimo tikslas (išvengti skolos sugrąžinimo bei ieškovo kreditorių reikalavimų patenkinimo) akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo principams, taip pat principui, kad negalima pažeisti kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Jo sudarymo metu buvo tendencingai veikiama taip, kad ieškovo realus turtas mažėtų, o turimų reikalavimo teisių įgyvendinimas būtų kuo labiau apsunkintas arba pasidarytų iš esmės negalimas. Ginčijami sandoriai prieštarauja ir viešosios tvarkos bei geros moralės nuostatoms. Tų sandorių tikslas – iššvaistyti ieškovo lėšas, atsisakyti gautinų sumų bei taip išvengti ieškovo kreditorių reikalavimų patenkinimo – buvo neteisėtas, o tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.4, 6.38 straipsniai). Ginčijamas 2008 m. rugpjūčio 11 d. susitarimas negalioja ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus, jis buvo nesąžiningas, juo sumažintos galimybės ieškovo kreditoriams patenkinti finansinius reikalavimus ieškovo bankroto proceso metu. Skolininkai neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių. Skolininkė S. P. sudarė sandorį su V. P., kuris yra jos sūnus. Be to, skolininkė sudarė sandorį su ieškovu – juridiniu asmeniu, kurio dalyvis (akcininkas V. P.) nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdęs mažiausiai 50 proc. juridinio asmens akcijų, yra skolininkės S. P. sūnus. Sandoris sudarytas dėl mokėjimo skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs. 2008 m. rugpjūčio 11 d. trišalis susitarimas sudarytas dar iki S. P. galutinio mokėjimo termino pagal 2006 m. spalio 25 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį pabaigos. Ieškovas sudarė sandorį su fiziniu asmeniu V. P., kuris yra ieškovo dalyvis, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis mažiausiai 50 proc. šio juridinio asmens akcijų. Anot ieškovo, 2006 m. spalio 25 d. sutartis dėl žemės sklypo detaliojo plano parengimo negalioja pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį, 2.34 straipsnio 3 dalį, nes toks sandoris yra akivaizdžiai nuostolingas ir prieštaraujantis ieškovo, kaip privataus juridinio asmens, veiklos tikslams (pvz., pelno siekimui). Atsakovės atsiskaitymas už žemės sklypą siejamas su sąlyga, t. y. tik ieškovui įvykdžius savo pareigas, atsakovė privalo atsiskaityti su ieškovu (sumokėti visą žemės sklypo kainą). Pagal sutartį dėl detaliojo plano parengimo atsakovė nebuvo įpareigota sumokėti už žemės sklypo paskirties keitimą. Šis sandoris (sutartis dėl žemės sklypo detaliojo plano parengimo) pripažintinas negaliojančiu ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pažeidė ieškovo ir jo kreditorių teises bei interesus, buvo nesąžiningas, juo sumažintos galimybės ieškovo kreditoriams atgauti savo finansinius reikalavimus bankroto byloje. Be to, ginčijama sutartis dėl žemės sklypo detaliojo plano parengimo, nors ir buvo sudaryta, tačiau faktiškai nebuvo vykdoma (CK 1.86 straipsnis). Sutartis sudaryta tam, kad atsakovė, remdamasi jai palankiomis sutarties nuostatomis, suteikiančiomis teisę taikyti baudas, galėtų atlikti įskaitymus ir tokiu būdu išvengtų įsipareigojimų sumokėti ieškovui visą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą kainą. Pasak ieškovo, 2009 m. spalio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.80, 6.66 straipsnių pagrindu, nes šia sutartimi reikalavimo įgijėjui buvo perleistas didesnis reikalavimas skolininkui, negu turėjo pradinis kreditorius, t. y. naujasis kreditorius (reikalavimo įgijėjas) įgijo daugiau teisių nei turėjo pradinis kreditorius. Laikytina, kad šia sutartimi perleistas negaliojantis reikalavimas, kurio atžvilgiu yra negalimas išieškojimas pagal CK 6.102 straipsnio 1 dalį. Be to, reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta po to, kai ieškovui buvo iškelta bankroto byla.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad 2006 m. balandžio 10 d. ieškovas įsigijo 2,1800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą už 1 600 000 Lt, o 2006 m. spalio 25 d. šį žemės sklypą pardavė atsakovei (atsakovo, kuriam priklauso 50 proc. ieškovo akcijų, motinai) už tą pačią 1 600 000 Lt kainą, kurią atsakovė turėjo sumokėti iki 2006 m. gruodžio 31 d. Atsakovė, gavusi paskolą iš AB banko „Snoras“ ir įkeitusi bankui ginčo žemės sklypą, 2006 m. lapkričio 22 d. pervedė į ieškovo sąskaitą 500 000 Lt. 2008 m. rugpjūčio 11 d. trišaliu susitarimu atsakovas perėmė iš atsakovės 1 100 000 Lt skolą pagal 2006 m. spalio 25 d. sutartį už žemės sklypą ir įsipareigojo sumokėti ją ieškovui iki 2009 m. liepos 1 d. Ieškovo, kurio 50 proc. akcijų priklausė atsakovui, visuotinio akcininkų 2008 m. rugpjūčio 29 d. susirinkimo nutarimu pratęstas mokėjimo terminas atsakovei pagal 2006 m. spalio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį iki 2008 m. gruodžio 31 d., taip pat leista, kad atsakovė parduotų dalį sklypo. Atsakovė 2008 m. rugsėjo 11 d. pardavė sklypo dalį už 460 869 Lt. 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškimu atsakovė patvirtino, kad šio pareiškimo pasirašymo dieną nėra sumokėjusi ieškovui už žemės sklypą pagal 2006 m. spalio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį 1 100 000 Lt, kuriuos įsipareigojo sumokėti, ir pareiškė, jog UAB „Domus Rex“ šio pareiškimo pasirašymo dieną turi neginčijamą reikalavimo teisę atsakovei dėl šios sumos sumokėjimo. Atsakovė sutiko, kad ieškovas savo reikalavimo teisę į 1 100 000 Lt, kuriuos turi sumokėti atsakovė, pagal 2006 m. spalio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį įkeistų AB „Hansabankas“ užtikrinant bet kurių asmenų prievolių įvykdymą. Ieškovo reikalavimo teisė atsakovei pagal 2006 m. spalio 25 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (1 100 000 Lt) buvo įkeista sutartinio įkeitimo lakštu, patvirtintu 2009 m. sausio 9 d., ieškovo įsipareigojimams pagal 2006 m. sausio 9 d. kredito sutartį AB „Hansabankas“ užtikrinti. 2009 m. spalio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta atsakovų ir ieškovo, atsakovas perleido atsakovei savo 520 000 Lt kreditoriaus reikalavimą ieškovui pagal sudarytas paskolos sutartis. 2009 m. spalio 23 d. pažymoje ieškovas nurodė, kad pagal šalių tarpusavio įsipareigojimų įskaitymą atsakovė įvykdė savo prievolę pagal 2006 m. spalio 25 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punktą ir taip visiškai atsiskaitė su ieškovu. Šios pažymos pagrindu 2009 m. spalio 23 d. notaras išdavė liudijimą apie visišką atsiskaitymą pagal žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas sprendė, kad šalių elgesys po ginčijamo trišalio 2008 m. rugpjūčio 11 d. sandorio sudarymo (2008 m. rugpjūčio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas pratęsti mokėjimo terminą atsakovei, 2008 m. gruodžio 31 d. atsakovės pareiškimas, kad šio pareiškimo pasirašymo dieną nėra sumokėjusi ieškovui už žemės sklypą pagal 2006 m. spalio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį 1 100 000 Lt) rodo, kad šalys sudarė šį sandorį tik dėl akių, neketindamos sukurti teisinių pasekmių, jo nesilaikė pačios, todėl šis sandoris yra tariamas, niekinis. Teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovė 2006 m. spalio 25 d. sudarė sutartį dėl žemės sklypo detaliojo plano rengimo, kurioje pažymėjo, kad 2006 m. spalio 25 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje 1 600 000 Lt kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į vykdytojo (ieškovas) užsakovui (atsakovė) duotą įsipareigojimą užtikrinti, kad bus pakeista žemės sklypo tikslinio naudojimo paskirtis iš žemės ūkio paskirties žemės į kitos paskirties žemę. Vykdytojas įsipareigojo veikti taip, kad iki 2006 m. gruodžio 31 d. būtų išduotos ir atitinkamai įregistruotos žemės sklypo detaliojo plano projektavimo sąlygos, o iki 2007 m. gruodžio 25 d. patvirtintas žemės sklypo detalusis planas, pagal kurį naudojimo paskirtis būtų pakeista į komercinę gamybinę arba gyvenamąją paskirtį, o leistinas užstatymo tankis būtųs ne mažiau nei 75 proc. Šios sutarties 5 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei per tris metus nuo sutarties pasirašymo nebūtų pakeista ginčo sklypo žemės paskirtis ir patvirtintas detalusis planas, vykdytojas privalėtų sumokėti užsakovei 1 000 000 Lt baudą, kurios dydžiu būtų įskaitytas užsakovės atliktas mokėjimas pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Tuo atveju, jei per šiame punkte numatytą terminą žemės paskirtis pakeičiama į gyvenamąją paskirtį, užsakovė privalo visiškai atsiskaityti su vykdytoju pagal pirkimo–pardavimo sutartį ir papildomai sumokėti 1 000 000 Lt. Pagal 5 straipsnio 3 punktą vykdytojas įsipareigojo už kiekvieną vėlavimo savaitę sumokėti 10 000 Lt baudą, kurios dydžiu būtų įskaitomas mokėjimas pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Jeigu įsipareigojimai, kad ir vėluojant, bet įvykdomi, bendra mokėtina baudos suma negali viršyti 500 000 Lt. Pagal 5 straipsnio 4 punktą vykdytojas prisiėmė atsakomybę tuo atveju, jei pagal detalųjį planą užstatymo tankis nesiektų 75 proc., įsipareigodamas už kiekvieną procentą sumokėti po 10 000 Lt baudą, nustatant, kad užsakovui vykdytojo mokėtina bauda negali viršyti 500 000 Lt. Teismas nustatė, kad šis sandoris nebuvo vykdomas, buvo sudarytas dėl akių, tam, kad juo remiantis būtų galima įskaityti priešpriešinius reikalavimus. Nuo 2006 m. lapkričio 2 d. detaliojo plano rengimo procesu rūpinosi atsakovė, tai patvirtina jos vardu rašyti prašymai. Teismas nurodė, kad ginčijama sutartimi ieškovas prisiėmė pareigas nemokamai rūpintis ginčo sklypo detaliojo plano rengimu, įsipareigojo mokėti dideles netesybas tuo atveju, jei sutartis būtų neįvykdyta laiku, taip pat prisiėmė riziką dėl tokių veiksnių, kuriems pats negalėjo daryti įtakos, pavyzdžiui, detaliojo plano parengimo laikas ir užstatymo tankis. Šie veiksniai labai maža dalimi priklauso nuo užsakovo, o didžiąja dalimi nuo institucijos, atsakingos už tokių planų rengimą, darbo spartos ir tam tikrose miesto teritorijose leidžiamo užstatymo tankio. Teismas sprendė, kad ši sutartis pripažintina negaliojančia ir kaip tariamas, ir kaip prieštaraujantis juridinio asmens, siekiančio pelno, tikslams sandoris. Atsižvelgdama į tai, kad detaliojo plano parengimas užtruko 15 savaičių, o užstatymo tankis pagal detalųjį planą tik 50 proc., atsakovė 2008 m. liepos 21 d. pretenzija pareiškė taikanti ieškovui 580 000 Lt baudą ir šią sumą vienašališkai įskaitanti į savo mokėjimus pagal ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas nurodė, kad pripažinus negaliojančiu sandorį, kurio pagrindu taikytas įskaitymas, negalioja ir įskaitymas. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2009 m. spalio 29 d. Atsakovas (pirminis kreditorius, ieškovo dalyvis, 50 proc. akcijų savininkas), atsakovė (pirminio kreditoriaus motina) ir ieškovas 2009 m. spalio 22 d. sudarė susitarimą, kuriuo pradinis kreditorius atsakovei perleido savo reikalavimo teises į 520 000 Lt iš ieškovo, atsiradusias atsakovo ir ieškovo sudarytų paskolų sutarčių pagrindu. 2009 m. spalio 23 d. ieškovas išdavė pažymą, kad, atsižvelgiant į šalių tarpusavio įsipareigojimų įskaitymą, atsakovė yra įvykdžiusi prievolę pagal žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punktą ir visiškai atsiskaičiusi su ieškovu. Teismas sprendė, kad šis sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 6.66, 6.67 straipsniuose nurodytais pagrindais. Teismas nustatė, kad ieškovas turi neabejotiną reikalavimo teisę (teismų praktikoje tokia teisė visais atvejais pripažįstama bankroto administratoriui, kaip ir teisė reikšti actio Pauliana ieškinį, ginant bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus). Ginčijamais sandoriais buvo pažeisti ieškovo interesai. Reikalavimų perleidimo sutartis pasirašyta prieš pat įsiteisėjant apeliacinės instancijos teismo nutarčiai dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, ši sutartis sudarė sąlygas kreditoriams, susijusiems artimu giminystės ryšiu, įskaityti priešpriešinius reikalavimus ir suteikė pirmenybę vienam iš ieškovo kreditorių. Nėra suėjęs vienų metų ieškinio terminas, skaičiuotinas nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo įsiteisėjimo. Skolininkės S. P. nesąžiningumas preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnį, nes sandoris sudarytas tarp skolininkės ir juridinio asmens, kurio 50 proc. akcijų savininku buvo skolininkės artimas giminaitis (sūnus). Teismas konstatavo, kad, pripažinus reikalavimų perleidimą negaliojančiu, tampa negaliojančiu ir vienašališkas skolininkės priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, taip pat 2009 m. spalio 23 d. ieškovo pažyma ir notarės liudijimas, kad atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi pagal ginčo sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas įkeitė savo 1 100 000 Lt reikalavimo teisę atsakovei pagal 2009 m. sausio 9 d. įkeitimo lakštą ir be raštiško kreditoriaus sutikimo neturėjo teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti lakštu įkeičiamo objekto, teismas pažymėjo, kad vėlesni atsakovės veiksmai dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo laikytini neteisėtais, prieštaraujančiais sutartinio įkeitimo lakšto sąlygoms.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. sausio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir išvadomis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas V. P. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 15 d nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai netinamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos actio Pauliana bylose. Pagal kasacinio teismo praktiką actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-587/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-587/2008">3K-3-587/2008</a>). Teismai nepagrįstai nustatė, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kreditorių teisės ir kad sandorius sudariusios šalys buvo nesąžiningos. Ieškovas 2006 m. balandžio 10 d. sutartimi įsigijo žemės sklypą už bendrą 1 080 400 Lt sumą, o 2006 m. spalio 25 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo atsakovei pardavė už 1 600 000 Lt, todėl šis sandoris negali būti vertinamas kaip nesąžiningas ir nuostolingas. 2006 m. spalio 25 d. sutartis dėl žemės sklypo detaliojo plano rengimo susiejo sklypo pirkėjos pagal pirkimo–pardavimo sutartį įsipareigojimą sumokėti visą 1 600 000 Lt kainą pardavėjui su pardavėja tinkamu pareigų pagal šią sutartį įvykdymu. Atsakovė, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, pervedė 500 000 Lt į ieškovo sąskaitą. Kadangi ieškovas savo įsipareigojimų pagal projektavimo sutartį neįvykdė, tai jai taikytos netesybos ir atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas. Ginčijamais sandoriais buvo sumažinti kreditoriaus reikalavimai ieškovui ir atitinkamai pagerinta ieškovo finansinė būklė, todėl nebuvo pagrindo sandorius pripažinti negaliojančiais, vadovaujantis CK 6.66 straipsniu. Pažymėtina, kad atsakovė pervedė ieškovui 500 000 Lt, pasiskolinusi šias lėšas iš banko, todėl teismų išvados dėl sandorio tariamumo yra visiškai nepagrįstos. Teismai sprendė, kad sudarius trišalę reikalavimų perleidimo sutartį ir atsakovei perėmus iš atsakovo 520 000 Lt reikalavimo teisę ieškovui, priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai buvo įskaityti neteisėtai, pažeidžiant ieškovo kreditorių teises, nes sutartis sudaryta prieš pat įsiteisėjant teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo. Įstatyme nėra įtvirtintos nuostatos, draudžiančios iki bankroto bylos iškėlimo sudaryti užskaitymo sandorius, kuriais iš esmės butų mažinami skolininko finansiniai įsipareigojimai kreditoriui. Taigi nagrinėjamoje byloje, taikydami kreditorių lygybės principą, būdingą bankroto procesui, nors ginčo sandorių sudarymo metu ieškovui nebuvo iškelta bankroto byla, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad kol skolininkui nėra iškelia bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, taikytino bankroto atveju, ir nedraudžia vykdyti finansinių prievolių savo kreditoriams. Be to, Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2010">3K-3-485/2010</a>; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Staura“ v. UAB „Veikmės statyba“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-511/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-511/2012">3K-3-511/2012</a>). Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai buvo įskaityti iki bankroto bylos skolininkui iškėlimo, todėl ginčijama trišalė reikalavimų perleidimo sutartis yra teisėta ir pagrįsta. Įskaitymai atlikti kai abi prievolės šalis siejo abipusės teisės ir pareigos, šalių reikalavimai buvo vienarūšiai, vienas reikalavimas padengė kitą reikalavimą, abu reikalavimai buvo galiojantys ir vykdytini. Negalima teigti, kad dėl užskaitymų ieškovo turtinė padėtis pablogėjo ar buvo pažeisti kitų kreditorių interesai.

2. Teismai pažeidė CPK 176–185 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais. Teismai nepagrįstai atleido ieškovą nuo pareigos įrodyti actio Pauliana taikymo sąlygas. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nepasinaudojo jiems suteikta teise bankroto bylose rinkti įrodymus savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis) ir nesiaiškino, kurie iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių jau buvo tuo metu, kai buvo sudaryti ginčijami sandoriai. Teismų išvada, kad ieškovas sandorių sudarymo metu buvo nemokus, iš esmės paremta prielaidomis.

3. Teismų išvada, kad sandorį dėl S. P. skolos perleidimo V. P. šalys sudarė tik dėl akių, neketindamos sukurti teisinių pasekmių, nepagrįsta. Atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu pagal 2006 m. spalio 25 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį: 500 000 Lt atsakovė pervedė ieškovui 2006 m. lapkričio 22 d.; 580 000 Lt atsakovė įskaitė taikydama ieškovui netesybas, šiam nevykdant 2006 m. spalio 25 d. žemės sklypo detaliojo plano parengimo sutartyje nustatytų įsipareigojimų; 520 000 Lt atsakovė įskaitė 2009 m. spalio 22 d. reikalavimo perkėlimo sutarties pagrindu.

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovė S. P. prisidėjo prie atsakovo V. P. kasacinio skundo, prašo kasacinį skundą tenkinti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 15 d nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Ginčijami sandoriai sudaryti asmenų, susietų artimais giminystės ryšiais (motinos ir sūnaus), be to, atsakovas yra ieškovo akcininkas, valdantis 50 proc. bendrovės akcijų. Skolininkų nesąžiningumas nustatytas remiantis CK 6.67 straipsniu. Kitų ieškovo kreditorių teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad dėl ginčijamų sandorių, sudarytų susijusių asmenų, ieškovas prarado 1 100 000 Lt reikalavimo teisę atsakovei. 2009 m. spalio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta jau teismui priėmus nutartį iškelti ieškovui bankroto bylą, prieš pat šios teismo nutarties įsiteisėjimą. Be to, šia sutartimi reikalavimo įgijėjui buvo perleistas didesnis reikalavimas į skolininką, negu pradinis kreditorius turėjo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose. Pagal šias teisės normas kasatorius kasaciniame skunde turi nurodyti konkrečius materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui bei taikymui ir galėjusius turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, ar kitus CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus kasacijos pagrindus, kuriais remdamasis reikalauja panaikinti skundžiamą sprendimą ar nutartį, taip pat nurodyti išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius kasaciniame skunde nurodytų kasacijos pagrindų buvimą. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui visoje valstybėje, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia tokius argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada praktikoje reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai dėl sandorių tariamumo yra faktinio pobūdžio, todėl nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais, tačiau ši praktika neįvardyta ir tai pagrindžiančių motyvų nenurodyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad motyvuotais kasacijos pagrindais pripažintini tik kasaciniame skunde keliami teisės klausimai dėl teisės normų, reglamentuojančių actio Pauliana, aiškinimo ir taikymo, nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos actio Pauliana bylose, taip pat dėl proceso normų pažeidimų, sprendžiant dėl CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų buvimo, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2006 m. spalio 25 d. sutartį dėl žemės sklypo detaliojo plano rengimo teismai pripažino negaliojančia CK 1.82, 1.86 straipsnių pagrindais, t. y. teismai šiai sutarčiai, pagal ją taikytoms 580 000 Lt netesyboms ir atliktam reikalavimų įskaitymui CK 6.66 straipsnio nuostatų netaikė, todėl teisėjų kolegija dėl CK 6.66 straipsnio taikymo šiems sandoriams nepasisako.

Dėl actio Pauliana taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zMTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-311/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-311/2012">3K-P-311/2012</a>; kt.). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu.

Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2010">3K-3-485/2010</a>; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Staura“ v. UAB „Veikmės statyba“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-511/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-511/2012">3K-3-511/2012</a>). Teisėjų kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi šiais kasacinio teismo išaiškinimas, teigiant, kad šioje byloje priešpriešinių reikalavimų įskaitymas iki bankroto bylos iškėlimo nepažeidžia kreditorių teisių ir negali būti pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pastarosiose nutartyse pateiktas nurodytas aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMzAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-130/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-130/2013">3K-7-130/2013</a>; teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Murena“ v. UAB „Drustila“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-400/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-400/2013">3K-3-400/2013</a>). Svarbu, kad sandoris nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis.

Šią bylą nagrinėję teismai sprendė, kad ieškovo ir atsakovės atliktas priešpriešinių reikalavimų pagal 2006 m. spalio 25 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir 2009 m. spalio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartį įskaitymas pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, nustatė, jog dėl sudaryto sandorio kiti įmonės kreditoriai prarado galimybę nukreipti savo reikalavimų patenkinimą į lėšas, kurias ieškovas būtų gavęs atsakovei įvykdžius savo įsipareigojimus pagal 2006 m. spalio 25 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis įskaitymas, kai įmonė (ieškovas) yra nemoki, o kita sandorio šalis – įmonės akcininko motina (atsakovė), ypač esant priimtai, nors dar neįsiteisėjusiai teismo nutarčiai iškelti įmonei (ieškovui) bankroto bylą, neatitinka protingo asmens elgesio standartų, šiais veiksmais nebuvo sąžiningai siekiama naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMzAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-130/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-130/2013">3K-7-130/2013</a>; teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Murena“ v. UAB „Drustila“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-400/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-400/2013">3K-3-400/2013</a>) toks įskaitymas pripažintinas pažeidžiančiu ieškovo kreditorių teises.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad teismai pažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymus ir įrodymų vertinimo taisykles, spręsdami, jog yra visos būtinos sąlygos taikyti actio Pauliana. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiaga ir apskųstų teismų procesinių sprendimų turinys paneigia kasatoriaus teiginį, kad šioje byloje teismai atleido ieškovą nuo pareigos įrodyti actio Pauliana taikymo sąlygas, taip pat neteikia pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėję teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nenustatė visų reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, netinkamai vertino įrodymus. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2009 m. spalio 29 d. Šioje byloje, sprendžiant dėl actio Pauliana taikymo sąlygų egzistavimo, ieškovo nemokumui ir kreditorių, turinčių neabejotiną ir galiojančia teisę, buvimui patvirtinti pakako Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarties ir papildomų įrodymų ieškovas neprivalėjo pateikti, nes sandoris, teismų pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, sudarytas po šios nutarties priėmimo. Tokioje byloje, kaip nagrinėjamoji, kai reikalavimą taikyti actio Pauliana pareiškia bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų šios įmonės kreditorių interesus, teismas, spręsdamas dėl reikalavimo patenkinimo, sprendime neprivalo konkrečiai identifikuoti ginčijamo sandorio metu buvusių įmonės kreditorių, nes jų identifikavimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti reikšmės bylai teisingai išspręsti. Esant nustatytai aplinkybei, kad sandoris sudarytas ieškovo ir jo dalyvio, kuriam priklauso 50 proc. ieškovo akcijų, motinos, preziumuojama, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Įrodymų, paneigiančių šią prezumpciją, atsakovai byloje nepateikė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje teismai tinkamai taikė ir aiškino CK 6.66 straipsnį, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl CK 6.66 straipsnio taikymo, nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių spręsdami, kad yra visos būtinos acio Pauliana taikymo sąlygos.

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 62,39 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. lapkričio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurios, atmetus kasacinį skundą, priteistinos valstybei iš kasatoriaus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. P. (duomenys neskelbtini) 62,39 Lt (šešiasdešimt du litus 39 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algis Norkūnas

Antanas Simniškis

Vincas Verseckas