Civilinė byla Nr. eB2-605-440/2018
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00093-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3.; 3.2.3.2.; 3.2.4.4.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.11.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.4.3.1.; 3.4.3.4.; 3.4.3.5.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. balandžio 12 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovei D. V. įmonei dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius (toliau – VSDFV Šiaulių skyrius) pareiškė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei D. V. įmonei, juridinio asmens kodas 144904837, buveinės adresas nuo 1994 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d., Šiaulių m. sav., Šiaulių m., Žemaitės g. 108C-1. Nurodė, kad 2018 m. kovo 2 d. duomenimis atsakovė buvo skolinga 4 647,32 Eur sumą, iš kurios 3 826,75 Eur yra valstybinio socialinio draudimo įmokos už darbuotojus ir 820,57 Eur valstybinio socialinio draudimo delspinigiai. Nors ieškovas informavo atsakovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei atsakovė nepadengs viso įsiskolinimo, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo. Ieškovo manymu, atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
2. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, be to, apie teismo posėdžio datą paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, taigi atsakovė yra tinkamai informuota apie bankroto procesą. Iš atsakovės dokumentų, prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta.
Prašymas tenkintinas.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę įmonės kreditorius (kreditoriai). Nagrinėjamu atveju dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei D. V. įmonei kreipėsi jos kreditorius VSDFV Šiaulių skyrius, t. y. asmuo, kuriam įstatymas suteikia teisę inicijuoti bankroto bylą.
4. Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, pagal kurios nuostatas bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi, kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, įstatyme yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
5. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taip pat sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, būtina išanalizuoti tam reikšmingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorių skolų, kokio dydžio šios skolos lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMTQ1LTM3MC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2145-370/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2145-370/2016">2-2145-370/2016</a>).
6. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi įpareigojo atsakovę per 5 darbo dienas nuo nutarties gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą dėl pareikšto reikalavimo bei duomenis reikšmingus vertinant atsakovės finansinę būklę.
7. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie savo finansinę būklę, todėl vertindamas įmonės (ne)mokumą teismas remiasi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras pateikta informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė D. V. įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota 1994 m. gegužės 5 d., finansinės atskaitomybės dokumentai registrui niekada nebuvo teikti. VĮ Registrų centras duomenimis atsakovė D. V. įmonė neturi nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu nėra registruota transporto priemonių. Kitų duomenų byloje apie įmonei priklausantį turtą nėra pateikta.
9. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) viešai skelbiami duomenys (http://draudejai.sodra.lt) patvirtina, kad įmonė neturi darbuotojų, taigi manytina, kad įmonė nevykdo ūkinės – komercinės veikos. VSDFV duomenimis 2018 m. balandžio 9 d. atsakovės skola yra 4 647,32 Eur. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atsakovė privalomas teikti deklaracijas teikė. Pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2010 metus nurodyta įmonės veiklos vykdymo pabaigos data 2010 m. gegužės 18 d. VMI prie FM duomenimis įmonė 2018 m. kovo 15 d. neturi įsiskolinimų valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybių pinigų fondams. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šiuo metu nėra nagrinėjama bylų, kuriose dalyvautų atsakovė D. V. įmonė.
10. Atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą yra pagrindo spręsti, kad atsakovės D. V. pradelsti įsipareigojimai sudaro 4 647,32 Eur skola ieškovui VSDFV Šiaulių skyriui, įmonė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, neturi darbuotojų, nevykdo ūkinės – komercinės veiklos, todėl yra pagrindo vertinti, kad atsakovė neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriumi, negali sumokėti įstatymuose nustatytų mokesčių, nes atsakovės pradelsti įmonės įsipareigojimai (t. y. skolos) galimai viršija pusę jos turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis daroma išvada, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų ir yra nemoki. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atsakovei D. V. įmonei keltina bankroto byla. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nėra (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).
11. Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, uždėtinas areštas įmonės nekilnojamam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
12. Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo, kaip fizinio asmens, prievoles, subjektas. Individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika lemia, jog bankroto byloje apskaitomas ir nukreipiamas kreditorinių reikalavimų tenkinimui ne tik individualios įmonės, bet ir jos savininkams (dalyviams) nuosavybės teise priklausantis turtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMjU0LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1254/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1254/2013">2-1254/2013</a>). ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalį, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija. Kadangi individualios įmonės priskiriamos prie neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, jų savininkai, vadovaujantis CK 2.50 straipsnio 2 dalimi, CPK 673 straipsniu, ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalimi, subsidiariai atsako pagal įmonės prievoles, t. y. paaiškėjus, jog įmonė turto neturi ar turi nepakankamai, prievolė priverstinai gali būti įvykdoma iš įmonės savininkų turto. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės D. V. įmonės savininkė yra D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, teismas vertina, kad konkrečiu atveju įvertinus tai, jog įmonės bankroto procesas yra tiesiogiai susijęs su jos savininkės D. V. teisėmis ir pareigomis, siekiant apsaugoti visų kreditorių interesus, yra tikslinga įtraukti į bylą bendraatsakoviu bankrutuojančios įmonės savininkę D. V. (CPK 43 straipsnio 2 dalis).
13. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas įpareigoja teismą, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, paskirti įmonės administratorių. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį įmonės bankroto administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalimi administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa. Programa administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus bei bankroto administratoriaus paslaugas teikiančių asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus. Parinktam asmeniui pasiūloma pateikti sutikimą – deklaraciją administruoti įmonę. Pateikęs sutikimą – deklaraciją administruoti įmonę asmuo paskiriamas įmonės administratoriumi, jeigu sutikime – deklaracijoje nenurodomi ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje numatyti apribojimai, dėl kurių šis asmuo negali būti paskirtas įmonės administratoriumi.
14. Atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo nuostatas, į tai, kad nagrinėjamoje byloje ĮBĮ įstatymo nustatyta tvarka Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa atrinkta bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ultima optio“ pateikė sutikimą – deklaraciją administruoti atsakovę D. V. įmonę. Remiantis bylos duomenimis nenustatyta aplinkybių, numatytų ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje, dėl kurių UAB „Ultima optio“ negalėtų būti D. V. įmonės administratore, todėl įmonės bankroto administratore skirtina UAB „Ultima optio“, sąrašo eilės Nr. B-JA341.
15. Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu D. V. įmonės valdymo organai įpareigotini per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Jei asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratorei turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam 2 896 baudą.
16. Atsižvelgiant į tai, kad baudos skyrimu siekiama skatinti įmonės valdymo organus operatyviai pateikti bankroto procedūrų vykdymui reikšmingus dokumentus, bankroto administratorė privalo pateikti duomenis, patvirtinančius, kad ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama išsiaiškinti bankrutuojančios įmonės finansinių dokumentų buvimo vietą ir juos sugrąžinti įmonei, pavyzdžiui, siuntė pranešimus bei bandė nuvykti įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresu ir pan.
17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 152, 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 straipsniu, 6 straipsniu, 10 straipsniu ir 11 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Iškelti bankroto bylą D. V. įmonei, juridinio asmens kodas 144904837, buveinės adresas Žemaitės g. 108C-1.
Bankrutuojančios D. V. įmonės administratore paskirti UAB „Ultima optio“, sąrašo eilės Nr. B-JA341, parinktą naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa.
Areštuoti atsakovės D. V. įmonės, juridinio asmens kodas 144904837, nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialų turtą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti atsakovei, kad ji atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo Turto arešto aktų registre momento.
Uždrausti atsakovei D. V. įmonei vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti ar kitokiais būdais perleisti įmonės turtą.
Nustatyti terminą D. V. įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Pavesti bankroto administratorei atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 4 punkte, 7 dalies 8 punkte, 11 straipsnio 5 dalyje, bei per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui sąmatą bendrovės lėšų sumai, kurią ji turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti.
Įpareigoti bankroto administratorę sužinojus apie iškeltas bylas D. V. įmonei, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose atliekamus tyrimus, baudžiamąsias bylas, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš D. V. įmonės, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.
Įpareigoti D. V. įmonės valdymo organus per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
Pavesti bankroto administratorei sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti, kad nuo nutarties įsiteisėjimo dienos D. V. įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą.
Apie iškeltą bankroto bylą pranešti Juridinių asmenų registrui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (iki reorganizacijos buvęs įstaigos pavadinimas – Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos).
Nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdyti skubiai.
Nutartis per 10 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, paskirtajai bankroto administratorei, Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Teisėja Vilija Valantienė
