Baudžiamoji byla Nr. 2K-50/2009 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.2.1; 2.4.6.1.1.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. vasario 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
sekretoriaujant Dianai Šataitytei,
dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,
gynėjui advokatui Pranciškui Vytautui Jancevičiui,
kaltinamajam D. Z.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 1 d. nutarties, kuria panaikintas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 20 d. apkaltinamasis nuosprendis ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti iš naujo nuo jos perdavimo nagrinėti teisiamąjame posėdyje stadijos.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 20 d. nuosprendžiu buvo nuteisti:
D. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta subendrinta galutinė bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams trims mėnesiams ir 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda. Terminuotą laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 ir 65 straipsniais, į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2006 m. kovo 17 iki gegužės 19 d.
R. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 ir 65 straipsniais, sulaikymo laikas nuo 2006 m. kovo 22 d. iki 24 d. įskaitytas kaip atlikta 4 MGL (500 Lt) dydžio bauda.
Ž. L. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 ir 65 straipsniais, į laisvės atėmimo laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2006 m. kovo 18 d. iki birželio 20 d.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, ir kaltinamojo bei jo gynėjo, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteisti: D. Z. už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį psichotropinių medžiagų bei pasikėsino siųsti psichotropines medžiagas; R. P. už tai, kad, neturėdamas tikslo platinti, padėjo pasikėsinti neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis; Ž. L. už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, pasikėsino neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis. Šie asmenys jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė taip:
D. Z., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, 2006 metų kovo mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną, tarp 21 val. ir 22 val. automobilių stovėjimo aikštelėje Šiauliuose prie (duomenys neskelbtini) namo iš nenustatyto asmens už 2500 Lt įgijo 997 violetinės spalvos su įspaustu „Skorpiono“ logotipu tabletes, kurių sudėtyje didelis kiekis, t. y. 22,370 g, psichotropinės medžiagos tenamfetamino (MDA) ir didelis kiekis, t. y. 30,526 g, psichotropinės medžiagos MDMA; 45 mėlynos spalvos su įspaustu „cK“ (Calvin Klein) logotipu tabletes, kurių sudėtyje 2,600 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 11 rusvos spalvos su įspaustu „Dolerio“ logotipu tablečių, kurių sudėtyje 0,156 g psichotropinės medžiagos amfetamino, ir neteisėtai nugabeno į savo namus Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), kur laikė iki 2006 m. kovo 17 d. Nuo 2006 m. kovo 3 d. iki kovo 16 d. D. Z. ne mažiau kaip aštuoniolika kartų bendravo telefonu dėl psichotropinių medžiagų įgijimo, derino psichotropinių medžiagų kiekį, kainą, jų perdavimo būdą bei atsiskaitymą už jas su turėjusiu tikslą įgyti psichotropines medžiagas platinimui Ž. L. 2006 m. kovo 16–osios vakare Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), Ž. L. davė R. P. 500 Lt grynųjų pinigų bei mobilaus ryšio telefono aparatą „Nokia 6230i“ užstatyti lombarde už 500 Lt ir visus 1000 Lt nurodė pervesti į tam tikrą sąskaitą AB „Hansabanke“ už psichotropinių medžiagų gavimą iš Šiaulių. R. P. apie 10 val. V. Z. individualioje įmonėje „Lombardo paslaugos“ Klaipėdoje, Turgaus a. 12, už 530 Lt užstatė mobilaus ryšio telefoną, nuo 10.22 val. iki 10.30 val. AB „Hansabankas“ Klaipėdos centriniame skyriuje į Ž. L. nurodytą sąskaitą pervedė 1000 Lt. Ž. L. 10.32 val. telefonu pranešė D. Z. apie atliktą pinigų pavedimą į jo nurodytą sąskaitą už psichotropinių medžiagų pirkimą, taip pat 11.09 val. telefoninio pokalbio metu klausė apie psichotropinių medžiagų išsiuntimo iš Šiaulių laiką. D. Z. tarp 13.05 val. ir 13.25 val. parduotą Ž. L. narkotinę medžiagą 180 violetinės spalvos su įspaustu „Skorpiono“ logotipu tablečių, kurių sudėtyje 4,040 g psichotropinės medžiagos tenamfetamino (MDA) ir 5,513 g psichotropinės medžiagos MDMA ir bei 17 violetinės spalvos su įspaustu „Skorpiono“ logotipu tablečių, kurių sudėtyje yra 0,370 g psichotropinės medžiagos tenamfetamino (MDA) ir 0,505 g psichotropinės medžiagos MDMA, gabeno iš savo namų į Šiaulių autobusų stotį, kur apie 13.25 val. pasikėsino siųsti autobusu „Zarasai-Panevėžys-Šiauliai-Klaipėda“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jį sulaikė ir gabentas psichotropinės medžiagas jo asmens kratos metu paėmė VSAT pareigūnai. Likusias 800 violetinės spalvos su įspaustu „Skorpiono“ logotipu tablečių, kurių sudėtyje 17,960 g psichotropinės medžiagos tenamfetamino (MDA) ir 24,508 g psichotropinės medžiagos MDMA, 45 mėlynos spalvos su įspaustu „cK“ (Calvin Klein) logotipu tabletes, kurių sudėtyje 2,600 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 11 rusvos spalvos su įspaustu „Dolerio“ logotipu tablečių, kurių sudėtyje 0,156 g psichotropinės medžiagos amfetamino, pareigūnai paėmė 2006 m. kovo 17 d. apie 14.30 val. kratos D. Z. namuose metu.
Apeliacinėje nutartyje Šiaulių apygardos teismas nurodė, jog įstatymas neleidžia teismui išnagrinėti bylą ir asmenis pripažinti kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui. Kaltinamajame akte D. Z. kaltinamas neteisėtai disponavęs psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti bei neteisėtai disponavęs psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti, t. y. padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 8 d. nutarties rezoliucinėje dalyje konstatavo, kad perduotina nagrinėti teisiamajame posėdyje byla, kurioje D. Z. kaltinamas tik pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. 2008 m. vasario 27 d. vykusiame teisiamajame posėdyje kaltinimą palaikęs prokuroras teismui pateikė prašymą pakeisti kaltinimą D. Z., nes veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Posėdžio pirmininkas pagarsino prokuroro prašymą pakeisti kaltinimą D. Z., pranešė kaltinamajam D. Z. ir jo gynėjai apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai nuo pakeisto kaltinimo, tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo neaišku, ar įvykdyti BPK 256 straipsnio 2 dalies reikalavimai ir šio prašymo nuorašai įteikti kaltinamajam D. Z. ir jo gynėjui bei kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams; ar teismas nutarė prijungti prie bylos prokuroro pateiktą prašymą pakeisti kaltinamajam D. Z. kaltinimą. Posėdis buvo tęsiamas po pertraukos, pirmininkas išaiškino D. Z. pasikeitusio kaltinimo esmę, klausė, ar jis suprato, kuo yra kaltinamas, ir ar prisipažįsta kaltu, tačiau iš protokolo neaišku, ar teismas priėmė nagrinėti pakeistą kaltinimą, išaiškino teisę, žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Tai esminiai BPK normų pažeidimai. Pažeista D. Z. teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, nustatyta BPK 22 straipsnio 3 dalyje. Šie pažeidimai leidžia manyti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Toks teismo nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas. Kadangi D. Z. veika yra susijusi su Ž. L. ir R. P. nusikalstamais veiksmais, skundžiamas nuosprendis panaikintas ir kitų nuteistųjų atžvilgiu. Kolegija nurodė, jog nuosprendis negali būti ištaisytas apeliacine tvarka, kadangi esminiai BPK pažeidimai padaryti pirmosios instancijos teismo bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje, kai priimta nutartis dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, kuri neskundžiama. Todėl byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme nuo baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje stadijos.
Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 1 d. apeliacinę nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Aptaręs BPK 10 straipsnio, 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies, 219 straipsnio, 220 straipsnio 4 dalies, 233, 255 ir 256 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias teisę į gynybą, kaltinamojo akto turinį, nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimą teisme, kasatorius nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas padarė šioms nuostatoms neatitinkančias ir nepagrįstas išvadas, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo išeidamas iš nagrinėjimo teisme ribų, buvo šališkas ir pažeidė kaltinamojo D. Z. teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas byloje.
Iš kaltinamojo akto matyti, kad D. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio l dalyje ir 260 straipsnio l dalyje. Akte šios nusikalstamos veikos aprašytos, nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Kaltinamajam D. Z. šio akto nuorašas įteiktas. Šiaulių miesto apylinkės teismas perdavė bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nutartimi, kurios įžanginėje dalyje nurodyta, kad D. Z. kaltinamas pagal BK 259 straipsnio l dalį ir 260 straipsnio l dalį. Nutartyje veikos, kurių padarymu kaltinamas D. Z., aprašytos detaliai ir analogiškai kaip kaltinamajame akte, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad D. Z. kaltinamas pagal BK 259 straipsnio l dalį. Akivaizdu, jog nutarties įžanginė ir aprašomoji dalys nesutampa su rezoliucinėje dalyje nurodyta D. Z. kaltinimo apimtimi, tačiau tai vertintina kaip techninė klaida, o ne kaip esminis BPK pažeidimas. Ji neturėjo įtakos kaltinamojo D. Z. procesinėms teisėms, t. y. nepažeidė jo teisės į gynybą bei teisės žinoti, kuo yra kaltinamas. Teisme D. Z. pareiškė suprantąs, kuo yra kaltinamas, kaltu prisipažino visiškai bei sutiko duoti parodymus ir atsakyti į atskirus klausimus, davė parodymus apie dviejų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.
Abi D. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai išskaidytos ir neteisingai kvalifikuotos kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos. 2008 m. vasario 26 d. prašyme pakeisti kaltinimą D. Z., kurį prokuroras pateikė teismui 2008 m. vasario 27 d. teisiamojo posėdžio metu, pažymima, jog D. Z. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina tik pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
Iš 2008 m. vasario 27 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad prokuroras pateikė teismui rašytinį prašymą pakeisti kaltinimą D. Z. ir paskelbė prašymo turinį. Teisiamojo posėdžio pirmininkas pranešė kaltinamajam D. Z. ir jo gynėjai apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai nuo pakeisto kaltinimo. Kaltinamasis D. Z. ir jo gynėja neprieštaravo dėl prašymo prijungimo prie bylos bei paprašė pertraukos pasirengti gynybai, kurią teismas padarė iki kovo 12 d.
Iš 2008 m. kovo 12 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisiamojo posėdžio pirmininkas išaiškino kaltinamajam D. Z. pasikeitusio kaltinimo esmę, paklausė ar jis suprato kuo yra kaltinamas ir ar prisipažįsta kaltu. D. Z. pareiškė suprantantis, kuo yra kaltinamas, kaltu neprisipažino. Teisiamojo posėdžio pirmininkas pasiūlė jam duoti parodymus, pasikeitus kaltinimui. Tai rodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu D. Z. suprato, kuo yra kaltinamas. Teismas užtikrino jam galimybę įstatymų numatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo pareikštų kaltinimų. Todėl apeliacinės instancijos teismo 2008 m. liepos 1 d. nutartyje, tinkamai neišsiaiškinus baudžiamojo proceso įstatymo normų, nepagrįstai ir tik deklaratyviai konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas ir neužtikrino kaltinamojo D. Z. teisės į gynybą, t. y. padarė esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo
Apeliacinės instancijos teismo išvados, jog pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo peržengdamas bylos nagrinėjimo teisme ribas, buvo šališkas, pažeidė BPK 22 straipsnio 3 dalyje nustatytą kaltinamojo D. Z. teisę žinoti kuo yra kaltinamas byloje, nepagrįstos.
Kaltinamojo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, numatyta ne vien BPK 22 straipsnio 3 dalyje. Pagal BPK 10 straipsnio nuostatas kaltinamojo teisė žinoti kuo yra kaltinamas yra tiesiogiai susijusi su prokuroro, teismo pareiga užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą. BPK 44 straipsnio 7 dalies nuostatos užtikrina kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu įtariamo ar kaltinamo asmens teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti. BPK 219 straipsnyje nustatyti reikalavimai kaltinamajame akte nurodyti padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes, pagrindinius kaltinimą grindžiančius duomenis ir atsakomybę už padarytą veiką numatantį BK straipsnį. BPK 220 straipsnio 4 dalyje nustatyta prokuroro pareiga įteikti kaltinamojo akto nuorašą kaltinamajam. BPK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, bylą perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje nutartimi, kurioje suformuluoja sprendimą bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, nurodo kaltinamojo vardą ir pavardę, veiką, kurios padarymu jis kaltinamas, ir tą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą. BPK 255 straipsnio l dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šio BPK straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, o teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat kitais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti kvalifikuota pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, apie tokią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Šio BPK straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tokiu atveju teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką.
Iš bylos dokumentų turinio matyti, kad D. Z. 2007 m. balandžio 16 d. įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje. 2007 m. rugsėjo 13 d. kaltinamajame akte D. Z. kaltinamas padaręs BK 259 straipsnio l dalyje ir 260 straipsnio l dalyje numatytas nusikalstamas veikas, kurios šiame akte aprašytos nurodant pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 8 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 232 ir 233 straipsniais, perdavė baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nutarties įžanginėje dalyje nurodyta, kad D. Z. kaltinamas pagal BK 259 straipsnio l dalį ir 260 straipsnio l dalį, aprašomojoje dalyje nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas D. Z., aprašytos detaliai ir analogiškai kaip kaltinamajame akte, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad D. Z. kaltinamas tik pagal BK 259 straipsnio l dalį. 2008 m. vasario 12 d. teisiamojo posėdžio protokole nurodyta, kad kaltinamojo akto nuorašas D. Z. įteiktas. Šiame protokole nurodyta, kad teisiamojo posėdžio pradžioje, dalyvaujant D. Z. ir jo gynėjui, posėdžio pirmininkas pranešė, jog bus nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje D. Z. kaltinamas pagal BK 259 straipsnio l dalį ir 260 straipsnio l dalį. Prokuroras teisminio įrodymų tyrimo pradžioje kaltinamąjį aktą perskaitė. Teisiamojo posėdžio pirmininkas paklausė kaltinamųjų, ar jie suprato kuo kaltinami, ar kaltais prisipažįsta, ar sutinka duoti parodymus ir atsakyti į klausimus. Kaltinamasis D. Z. pareiškė suprantantis, kuo yra kaltinamas, kaltu prisipažino visiškai bei sutiko duoti parodymus ir atsakyti į klausimus, o po to davė parodymus apie kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.
2008 m. vasario 27 d. teisiamojo posėdžio, kuriame dalyvavo ir D. Z. bei jo gynėja, protokole nurodyta, kad prokuroras pateikė teismui rašytinį prašymą pakeisti kaltinimą D. Z. ir paskelbė prašymo turinį. Teisiamajame posėdyje pateiktame 2008 m. vasario 26 d. prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą D. Z. nurodyta, kad jo nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu aiškiai neteisingai kvalifikuota kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį, todėl turi būti kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Posėdžio pirmininkas pranešė kaltinamajam D. Z. ir jo gynėjai apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai nuo pakeisto kaltinimo. Kaltinamasis D. Z. ir jo gynėja neprieštaravo prašymo prijungimui prie bylos bei paprašė pertraukos pasirengti gynybai nuo pakeisto kaltinimo, kurią teismas padarė iki kovo 12 d. 2008 m. kovo 12 d. teisiamojo posėdžio protokole nurodyta, kad teisiamojo posėdžio pirmininkas išaiškino kaltinamajam D. Z. pasikeitusio kaltinimo esmę, paklausė, ar jis suprato, kuo yra kaltinamas ir ar prisipažįsta kaltu. Kaltinamasis D. Z. pareiškė suprantantis, kuo yra kaltinamas, o kaltu neprisipažino. Teisiamojo posėdžio pirmininkas pasiūlė D. Z. duoti parodymus, pasikeitus kaltinimui. D. Z. pakartojo, jog kaltu neprisipažįsta ir viską jau yra pasakęs. Baigiamojoje kalboje D. Z. gynėja aiškiai pasakė, kad jos ginamasis D. Z. buvo kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau prokuroro prašymu šis kaltinimas pakeistas į kaltinimą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kaip matyti iš protokolo, D. Z. baigiamojoje kalboje prašė atmesti prokuroro pakeistą kaltinimą.
Dėl visų nurodytų priežasčių akivaizdus 2007 m. spalio 8 d. nutarties įžanginėje ir aprašomojoje dalyse nurodytų BK straipsnių nesutapimas su rezoliucinėje dalyje nurodytu vienu iš BK straipsnių, pagal kurį kaltinamo D. Z. baudžiamoji byla perduodama nagrinėti teisiamąjame posėdyje, vertintinas tik kaip techninė klaida, neteikianti teisinio pagrindo pripažinti, kad pažeistos D. Z. procesinės teisės į gynybą, apimančios ir teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, taigi negali būti vertinama kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Tokio pagrindo neduoda ir bylos dokumentai, susiję su kaltinimo pakeitimu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BPK 256 straipsnio 2 bei 3 dalių nuostatas. Teismas neturi pareigos priimti motyvuotą nutartį dėl pakeisto kaltinimo, tik reikalaujama iki įrodymų tyrimo pabaigos pranešti kaltinamajam ir jo gynėjui apie tai, jog kaltinamajame akte nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal BK straipsnį, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Bylos dokumentų turinys objektyviai rodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu D. Z. suprato, kuo yra kaltinamas, kartu su gynėja išnaudojo teismo užtikrintą, skelbiant pertrauką, galimybę įstatymų numatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo pareikšto pakeisto kaltinimo. Jo apeliaciniame skunde bylos nagrinėjimo teisme metu pakeistas kaltinimas yra minimas nurodant, kad jis neteisėtas ir naikintinas dėl to, kad nėra įrodymų apie turėtą tikslą narkotines medžiagas platinti. Nuorodų į tai, kad su šiuo kaltinimu D. Z. nebuvo supažindintas, kad būtų buvusi suvaržyta galimybė gintis nuo jo ir pan., apeliaciniame skunde nėra. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. Z. išsakė poziciją, kad palaiko savo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašo atmesti prokuroro pakeistą kaltinimą. D. Z. gynėja taip pat prašė tenkinti jo apeliacinį skundą remiantis būtent jame nurodytais motyvais.
Apeliacinės instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju byloje netinkamai traktavo ir taikė BPK nuostatas dėl kaltinamojo teisės į gynybą ir teismo nešališkumo, teisiamajame posėdyje nebandė išsiaiškinti tik šiam teismui, bet ne proceso dalyviams, iškilusių klausimų, susijusių su D. Z. informuotumu apie jam pareikštą kaltinimą ir jo pakeitimą pirmosios instancijos teisme, todėl nepagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų ir buvo šališkas. Taigi nesant teisinių kliūčių nebuvo išnagrinėti nuteistųjų apeliaciniai skundai, taip padarant BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimus, kurie yra esminiai, nes sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 1 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Antanas Klimavičius
Rimantas Baumilas
Egidijus Bieliūnas
