Baudžiamoji byla Nr. 2K-1/2009
Procesinio sprendimo kategorijos
2.1.14, 2.1.15.1.1, 2.1.15.1.2.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. vasario 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
sekretoriaujant Ingai Žukovaitei,
dalyvaujant prokurorui Linai Beinarytei,
nukentėjusiajam V. Č.,
nukentėjusiojo atstovui advokatui A. Pliaugai,
nuteistajam D. J.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. Č. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutarties.
Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu D. J. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtosios bausmės vykdymas jam atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką, be institucijos, prižiūrinčios nuosprendžio vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, o remiantis BK 67 ir 68 straipsniais jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.
Teismas iš nuteistojo D. J. priteisė nukentėjusiajam V. Č. 51 274 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, 1550 Lt už išlaidas advokatų, dalyvavusių byloje kaip nukentėjusiojo atstovų, paslaugoms apmokėti, taip pat pripažino V. Č. teisę į civilinio ieškinio dėl negautų pajamų patenkinimą, o klausimą dėl šio ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, kuria nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusią kasacinį skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusįjį ir jo atstovą, prašiusius kasacinį skundą patenkinti, nuteistąjį, prašiusį kasacinį skundą patenkinti iš dalies,
n u s t a t ė :
D. J. nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 6 d., apie 7. 50 val., Alytaus mieste, Ulonų gatvėje, vairuodamas jam priklausantį automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68, 75, 184. 4 punktų reikalavimus, t. y. vairavo neblaivus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustabdė automobilio, lenkė kitą prieš pėsčiųjų perėją sustojusią transporto priemonę, nepraleido pėsčiųjų perėja jo važiavimo krypties eismo juostoje ėjusio pėsčiojo V. Č. ir jį partrenkė, taip padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą dėl įvairių sužalojimų.
Kasaciniu skundu nukentėjusysis V. Č. prašo iš dalies pakeisti abiejų instancijų teismų sprendimus ir padidinti priteistos neturtinės žalos jam dydį iki 71 274 Lt, priteisti solidariai iš atsakovų D. J. ir ADB „Baltikums draudimas“ nuostolius – negautas pajamas 20 176 Lt už laikotarpį nuo 2006 m. spalio 6 d. iki 2007 m. liepos 16 d. ir periodines išmokas po 2069 Lt kas mėnesį nuo 2007 m. liepos 16 d. iki visiško darbingumo atstatymo bei turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Skunde nurodo, kad su ankstesnių teismų sprendimais ir juose dėstomais motyvais jis nesutinka, nes mano, kad jie priimti netinkamai taikant bei aiškinant materialinės teisės normas – t. y. BK 112 ir 115 straipsnius, reglamentuojančius neturtinės ir turtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi kasatorius nesutinka su tuo, kad teismai priteisė tik dalį pareikšto ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos, taip pat su tuo, kad buvo atmesta ieškinio dalis dėl negautų pajamų, paliekant šį klausimą spręsti civilinio proceso tvarka. Jis mano, kad dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir yra pagrindas manyti, jog teismas padarė esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė jam išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nes taip buvo pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalis, įpareigojantį teismą įvertinti visus įrodymus ir išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Šiuo atveju teismai, kasatoriaus manymu, nustatydami neturtinės žalos dydį, nevisiškai įsigilino į itin svarbias bylos aplinkybes – į nusikaltimo sukeltas sunkias pasekmes, jo patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką jo darbinei veiklai, šeiminiam ir tolesniam gyvenimui, į tai kad kasatorius neteko galimybės dirbti, į jo sužalojimų sunkumą, materialinę padėtį ir kt. Skunde taip pat nurodoma, kad teismai neatsižvelgė į kasatoriaus pateiktus, jo nuomone, pakankamus duomenis ir dokumentus, juos netinkamai įvertino, todėl dauguma paminėtų kasaciniame skunde motyvų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose liko neišnagrinėta ir dėl to buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, reglamentuojant ir civilinio ieškinio išsprendimo klausimus.
Kasacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl neturtinės žalos dydžio
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatą, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. BPK 44 straipsnio 10 dalis, reglamentuojanti asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, patikslina, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
BPK X skyriaus nuostatos reglamentuoja svarbiausius klausimus, susijusius su žalos atlyginimu, kai baudžiamojoje byloje pareiškiamas civilinis ieškinys. Jos šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomos, nes teise pareikšti civilinį ieškinį pasinaudota, ieškinys išnagrinėtas, o nukentėjusiojo kasaciniame skunde teismų sprendimai ginčijami dėl turtinės ir neturtinės žalos turinio ir jos dydžio nustatymo kriterijų, motyvuojant tuo, kad dėl to teismų sprendimuose padaryta įstatymo taikymo klaidų.
BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o 2 dalis teisinį reglamentavimą patikslina nustatydama, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kaip nustatyta BPK 115 straipsnio 1 dalyje, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Nukentėjusysis kasaciniu skundu prašo padindinti jam priteistos neturtinės žalos dydį iki 71 274 Lt.
Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.) (Nors žala padaryta neatsargiu nusikaltimu, tačiau itin šiurkščiai ir sąmoningai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.) Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis V. Č., pirmosios instancijos teisme dėl nusikalstamų D. J. veiksmų – vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė nemažai Kelių eismo taisyklių reikalavimų: nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nestabdė automobilio, lenkė kitą priešais pėsčiųjų perėją sustojusį automobilį, nepraleido pėsčiųjų perėja ėjusio nukentėjusiojo, jį partrenkė ir dėl to padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, pareiškė 80 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas jo ieškinį iš dalies, priteisė 51 274 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti (turėdamas mintyje, kad ADB „Baltikums draudimas“ atlygino 500 eurų – 1726 Lt ir nuteistasis – 7000 Lt neturtinės žalos). Apeliacinės instancijos teismas sutiko su tokiu neturtinės žalos dydžiu ir nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmetė.
Kolegijos nuomone, teismai savo sprendimais sumažinę prašomos neturtinės žalos dydį, tinkamai jų nemotyvavo, nepakankamai atsižvelgė į esmines bylos aplinkybes, lemiančias priteistinos neturtinės žalos dydį, o būtent: padaryto pažeidimo aplinkybes ir jo pavojingumą, kilusius padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, nukentėjusiojo išgyvenimus dėl savo dabartinės sveikatos būklės (neteko 60 proc. darbingumo, keletas sudėtingų kaulų operacijų, nebaigtas gydymas, negalėjimas savarankiškai judėti, nuolat reikalinga kito asmens pagalba ir pan.), taip pat į formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, o vertindami padarytos veikos pavojingumą, išsamiai neanalizavo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio ir kaltės turinio.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo jas pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie šių taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiukščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios taisyklių pažeidimų padarymo pasekmės. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis D. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – kraujyje rasta net 1,94 promilės etilo alkoholio, sėdo prie vairo suvokdamas, kad tuo šiurkščiai pažeidžia kelių eismo saugumo taisykles ir labai tikėtina, kad gali sukelti eismo įvykį, tai ir įvyko.
Pažymėtina, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas. Todėl ne be reikalo Kelių eismo taisyklų keliamas imperatyvus reikalavimas draudžiantis vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Transporto priemonės vairavimas būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Juk būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas už automobilio vairo asmuo suvokia, kad dėl alkoholio vartojimo jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę. Todėl veika, kurios metu asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidžia Kelių eismo taisykles ir dėl ko žūva ar sužalojami žmonės, yra daug pavojingesnė už veiką, kada analogiškas pasekmes pažeisdamas šia taisykles sukelia blaivus vairuotojas. Į tai atsižvelgdamas įstatymų leidėjas BK 281 straipsnyje numatė griežtesnes bausmės, jei eismo įvykį sukelia apsvaigęs nuo alkoholio asmuo.
Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo D. J. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas pasižymėjo ypatingu šiurkštumu, nes jis automobilį vairavo būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, o tai rodo itin didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams; važiuodamas keliu, buvo ypač neatidus, nes, kitam automobiliui sustojus prieš pėsčiųjų perėją, praleisti nukentėjusiojo, einančio per pėsčiųjų perėją, jį lenkė ir sužalojo nukentėjusįjį pėsčiųjų perėjoje. Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka ne tik padaryto pažeidimo šiurkštumo, bet ir kaltės laipsnio. Teismai sprendimuose kaip vieną iš neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodydami tai, kad nukentėjusysis patyrė labai didelių išgyvenimų, o nusikalstama veika buvo negrįžtamai pakeistas jo gyvenimas, nepakankamai įvertino dėl padarytos nusikalstamos veikos kilusių padarinių, juos nurodė tik formaliai ir iki galo neatskleidė jų turinio.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali būti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis dėl šio sužalojimo neteko vienintelio pragyvenimo šaltinio – darbo, neteko 60 proc. darbingumo; jam jau padaryta ir dar bus daroma daug sudėtingų operacijų; vienas jis negali judėti, jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra; vaistams ir sveikatos grąžinimui reikalingos didelės lėšos; tai atsiliepė jo šeiminiams santykiams; jis patyrė ir patiria ilgalaikius dvasinius išgyvenimus ir dėl galimų liekamųjų reiškinių po patirtų sunkių sužalojimų. Visos šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis patiria ilgai besitęsiantį stresą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai vertindami neturtinės žalos dydžio nustatymui CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus kriterijus juos nepakankamai analizavo, dėl to teismo priimtas sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiajam V. Č. negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti didintinas. Kasacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, taiso žemesnės instancijos teismų padarytas klaidas padidindamas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinė byla Nr. 2K-303/2006).
Dėl nuostolių, kurias sudaro negautos pajamos priteisimo
Kasatorius kasaciniu skundu dar prašo priteisti 20 176 Lt už laikotarpį nuo 2006 m. spalio 6 d. iki 2007 m. liepos 16 d. ir periodines išmokas po 2069 Lt kas mėnesį nuo 2007 m. liepos 16 d. iki visiško darbingumo atkūrimo. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu pripažino V. Č. teisę į ieškinio dėl negautų pajamų patenkinimą, o klausimą dėl šio ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes byloje nėra pakankamų duomenų tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiojo negautų pajamų dydžio.
BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai patenkina civilinį ieškinį ar jį atmeta. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taip ir buvo padaryta šioje byloje.
Iš bylos duomenų matyti, kad tikrai byloje nėra pakankamai duomenų nustatyti šių nuostolių dydį, taigi tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, taip išspręsdami šį klausimą, baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti šių jų sprendimų dalių.
Nukentėjusysis pateikė teismui 2008 m. rugpjūčio 11 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 429780 1000 Lt sumai ir prašymą priteisti iš kasatoriaus šią pinigų sumą, kuria jis sumokėjo advokatui A. Pliaugai už dokumentų surašymą, patarimus ir atstovavimą Lietuvos Aukščiausiame Teisme, kaip proceso išlaidas.
BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo prašymas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 396 redakcija), nustatytus advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžius, todėl iš D. J. priteistina prašoma suma.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 dalimi bei BPK 106 straipsnio 2 dalimi
n u t a r i a :
Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio d. nutartį pakeisti.
Iš D. J. V. Č. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 71 274 Lt (septyniasdešimt vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt keturių).
Priteisti iš D. J. nukentėjusiajam V. Č. 1000 Lt.(vieną tūkstantį) advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovui, paslaugoms apmokėti.
Kitas nuosprendžio ir apeliacinės nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Tomas Šeškauskas
Rimantas Baumilas
