Baudžiamoji byla Nr. 2K-32/2009
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.1.1.
1.1.10.1. (S)
2009 m. vasario 3 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. gynėjo kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 3 d. nutarties.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu E. K. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams ir pagal BK 144 straipsnį vieneriems metamas laisvės apribojimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Taip pat vadovaujantis BK 67 ir 68 straipsniais uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones trejus metus.
Pripažinta D. K., V. R. J. ir R. K. teisė į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 3 d. nutartimi pakeista Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiajai V. R. J. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, civilinio ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nukentėjusiosios V. R. J. civilinis ieškinys atmestas.
Kita Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
E. K. nuteistas už tai, kad 2006 m. lapkričio 8 d., apie 17.00 val., Kaune, Taikos pr., vairuodamas automobilį,,Mersedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas nuo Pramonės pr. link Garažų gatvės, ties namu, kurio Nr. 88, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 75, 269.3, 269.4 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, netrukdytų eismui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo, nepraleido jo važiavimo kryptimi iš kairės pusės pagal jo važiavimo kryptį įėjusio pėsčiojo K. J. K., kurį partrenkė ir mirtinai sužalojo. Turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiajam, neiškvietė medicinos pagalbos, nepranešė apie eismo įvykį policijai, nepasiliko eismo įvykio vietoje, nors tokią galimybę turėjo.
Kasaciniu skundu nuteistojo E. K. gynėjas prašo teismą pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 3 d. nutartį: paskirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę ir, pritaikius BK 75 straipsnį, jos vykdymą atidėti.
Kasatorius skunde teigia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 55 straipsnio nuostatas. Kasatoriaus manymu, jeigu pagal BK 55 straipsnio nuostatas pirmą kartą teisiamam asmeniui už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl teismas asmeniui pirmą kartą teisiamam už neatsargaus nusikaltimo padarymą juo labiau turėtų skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Taip pat kasatorius nurodo, kad skirdamas bausmę E. K. teismas pažeidė BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kasatorius pabrėžia, kad skirdamas bausmę teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė E. K. asmenybei, tačiau nepakankamai įvertino kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį. Be to, kasatoriaus manymu, skirdamas bausmę teismas visiškai neįvertino paties nukentėjusiojo neatsargumo laipsnio ir jo veiksmų eismo įvykio metu. Kasatorius pabrėžia, kad nukentėjusysis apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje buvo rasta 2,30 promilių etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį) tamsiu paros metu ir lyjant, priešingai nei nustatyta nuosprendyje, į kelią ne įėjo, o staiga į jį išbėgo. Taigi esant sudėtingoms eismo sąlygoms nukentėjusysis elgėsi itin neatsargiai, į tai teismas skirdamas bausmę turėjo atsižvelgti.
Kasatoriaus manymu, teismai nepagrįstai laikė, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir neatidėjo nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo. Teismai BK 75 straipsnio nuostatų netaikymą grindė nebegaliojančiomis administracinėmis nuobaudomis bei išnykusiu teistumu už veiką, kuri šiuo metu yra dekriminalizuota. Kasatorius teigia, kad šios aplinkybės nuosprendyje iš viso neturėtų būti analizuojamos ir jomis negali grįsti BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo.
Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad teismas nepažeidė BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Priešingai nei tvirtina kasatorius, teismai tinkamai įvertino aplinkybes, jog jis teisiamas pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą, iš dalies pripažino savo kaltę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismai įvertino ir tai, kad nusikalstama veika buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, o E. K. jau praeityje ne kartą už KET pažeidimus, neatlygino ir nesistengė atlyginti jokios dalies nukentėjusiesiems padarytos žalos ir pagrįstai paskyrė pagal 281 straipsnio 5 dalį trejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacines instancijos teismai tokių pagrindų nenustatė. Teismas pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir E. K. netaikė BK 75 straipsnio nuostatų. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes. Vertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, teismai išskiria asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, apibūdinantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo (ankstesnės nusikalstamos veikos ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, vertybinė orientacija, požiūris į šeimą, darbą, mokslą ir pan.), nusikalstamos veikos padarymo metu (ar apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, ar blaivus ir pan.) ir po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimas ir prisipažinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas ir pan.).
Vertindami E. K. asmenybę iki nusikaltimo padarymo, teismai pagrįstai atkreipė dėmesį į nevienkartinius R. K. įvykdytus ATPK pažeidimus, susijusius su KET nesilaikymu (vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ar be teisių, pasitraukimas iš įvykio vietos). Be to, E. K. praeityje buvo teistas pagal BK 2461 straipsnio 1 dalį už transporto priemones vairavimą pakartotinai per vienerius metus būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nors šiuo metu ši veika yra dekriminalizuota, tačiau vertinant E. K. asmenybės požymius ir gebėjimą pasitaisyti be realios laisvės atėmimo bausmės, į šią aplinkybę teismai visiškai pagrįstai atsižvelgė. Šios aplinkybės leido teismams padaryti išvadą, jog KET pažeidimus E. K. daro ne pirmą kartą ir nors jau ne kartą buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau išvadų nedaro, nes ir po BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo vėl buvo baudžiamas administracine tvarka už KET pažeidimus.
Pažymėtina ir tai, kad E. K. kaltu dėl BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo prisipažino tik iš dalies, nukentėjusiųjų neatsiprašė, žalos jiems neatlygino. Įvertinus šias aplinkybes teismai padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Atsiliepimais į kasacinį skundą nukentėjusieji D. K. ir R. K. teigia, kad teismai pagrįstai netaikė nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo paskirtos bausmės vykdymo. Teismai teisingai konstatavo, kad nuteistasis iki nusikaltimo padarymo ne kartą buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, be to, net ir po nusikaltimo padarymo vėl pažeidė KET – vairavo neblaivus, už ką buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį. Tai rodo, kad nuteistasis piktybiškai pažeidinėja KET, yra abejingas kitų eismo dalyvių saugumui. Be to, nuteistasis neatlygino nusikaltimu padarytos žalos ir vengia tai padaryti. Taip pat teismas skirdamas bausmę nepažeidė BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.
Nuteistojo E. K. gynėjo kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BK 54 ir 55 straipsnio nuostatų taikymo
BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Tačiau BK 55 straipsnio nuostatos taikomos tik asmenims, padariusiems tyčinį nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Asmenims padariusiems neatsargų nusikaltimą, BK 55 straipsnio nuostatos galioja tik tuo atveju, jei įstatymo sankcijoje už neatsargų nusikaltimą numatytas laisvės atėmimo bausmės maksimumas prilygsta laisvės atėmimo bausmės maksimaliam dydžiui, įstatyme nustatytam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, t.y. neviršija šešerių metų (BK 11 straipsnio 3,4 dalys). Asmenims, teisiamiems už kitų kategorijų nusikalstamas veikas ar už neatsargų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę daugiau kaip šešeriems metams, šio straipsnio nuostatos teismui nėra privalomos. Be to, BK 55 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tada, kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija be laisvės atėmimo bausmės numato ir kitas alternatyvias bausmes. Kadangi BK 281 straipsnio 5 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę, be to jos maksimalus dydis yra aštuoneri metai, teismai vadovaudamiesi BK 54 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis, pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę.
Parinkdamas bausmės dydį teismas vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalimi, įvertina kaip atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Teismas skirdamas bausmę neturi teikti prioriteto nei vienai iš BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių. Teismas skirdamas E. K. bausmę įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, teikdamas joms vienodą reikšmę, ir nurodydamas bausmės skyrimo motyvus pažymėjo, kad nors jis padarė neatsargų nusikaltimą kelių eismo saugumui ir byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, tačiau jo elgesys iš karto po nusikaltimo padarymo, t. y. palikimas nukentėjusiojo įvykio vietoje, esant KET 231.5 punkte nustatytai pareigai imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus bei pasilikti eismo įvykio vietoje, rodo jo abejingumą kitiems eismo dalyviams ir neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Įvykus eismo įvykiui, kiekvieno su juo susijusio vairuotojo ar kito eismo dalyvio pareiga padėti nukentėjusiesiems eismo įvykio metu kyla ne tik iš KET 231.5 punkto, bet yra bendražmogiška ir visuotinai suprantama, todėl toks nuteistojo elgesys itin neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Be to pažymėtina, kad E. K. dėl numatyto nusikaltimo padarymo prisipažino tik iš dalies, nukentėjusiųjų neatsiprašė, žalos jiems neatlygino.
Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis po BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo ir toliau nesilaikė kelių eismo taisyklių: 2007 m. rugpjūčio 25 d. jis vairavo neblaivus, už ką buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį. Taigi nuteistojo elgesys po nusikaltimo padarymo rodo, kad jis piktybiškai ir sistemingai pažeidinėja KET, elgiasi neatsakingai, negerbia kitų eismo dalyvių ir nesirūpina jų saugumu, todėl jam pagal BK 281 straipsnio 5 dalį paskirta bausmė savo dydžiu nėra per griežta ir atitinka tiek padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, tiek kaltininko asmenybę.
Teismas nenustatė BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų pagrindų skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, todėl skirdamas bausmę minėtomis nuostatomis nesivadovavo.
Esant šioms aplinkybėms, kolegija laiko, kad baudžiamasis įstatymas E. K. skiriant bausmę pagal BK 281 straipsnio 5 dalį pritaikytas tinkamai.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis)
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę. Kolegija laiko, kad teismai, įvertinę tiek padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, tiek nuteistojo asmenybę, pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo manyti, kad E. K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti realiai jos neatliekant. Pažymėtina, kad iki nusikalstamos veikos padarymo, E.K. ne kartą buvo baustas administracine tvarka už visą eilę šiurkščių KET pažeidimų, tame tarpe už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, vairavimą be teisių ir vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Be to, E. K. Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. sausio 25 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 2461 straipsnio 2 dalį už pakartotinį transporto priemonės vairavimą neblaiviam ir nors ši veika dekriminalizuota, tačiau tai rodo nuteistojo polinkį pažeidinėti KET reikalavimus nekreipiant dėmesio į kitų eismo dalyvių saugumą. Tikėtina, kad ir pastarąjį įvykį jis sukėlė būdama neblaivus. Tai rodo jo elgesys po eismo įvykio, kai palikęs sužalotą žmogų jis pabėga iš įvykio vietos.
Galima teigti, kad nuteistojo padarytas BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytas nusikaltimas buvo dėsningas jo anksčiau padarytų administracinių KET pažeidimų padarinys. Atkreiptina dėmesys, kad po BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamus padarinius – kito žmogaus mirtį, padarymo, nuteistasis vėl pažeidė KET: 2007 m. rugpjūčio 25 d. jis vairavo neblaivus, už ką buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį. Kadangi E. K. piktybiškai ir sistemingai pažeidinėja KET, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Taigi BK 75 straipsnis pagrįstai netaikytas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo E. K. gynėjo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Josifas Tomaševičius
Benediktas Stakauskas
Vytautas Piesliakas
