Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties peržiūrėjimo

DOK-3670

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10794-2023-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2024 m. rugsėjo 27 d. paduotu atsakovo A. N. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą, kuriuo teismas tenkino iš dalies ieškovės bankrutavusios UAB „Kraisleriukas“ ieškinį ir ieškovei priteisė iš atsakovo A. N. 14 443,03 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, o kitą ieškinio dalį atmetė.

Atsakovas A. N. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį (kuria ieškinys tenkintas iš dalies) ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo žemesnės instancijos teismui.

Atsakovo kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai taikydami atsakovui atsakomybę, neatskleidė bylos esmės, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nenustatė CK 6.245-6.249 straipsniuose įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų; teismai tinkamai netyrė ir nepasisakė dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo ir dėl tokiais veiksmais padarytos žalos. Teismai netyrė ir nevertino, kiek sumažėjo galimybė patenkinti kreditorių reikalavimus nuo tada, kada, jų nuomone, turėjo būti ieškovei iškelta nemokumo byla, o konstatuodami, kad atsakovas privalo atlyginti visą kreditorių reikalavimų sumą, nepagrįstai sutapatino ieškovei padarytos žalos ir ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų dydį, taip pažeidė CK 6.249 straipsnį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, kad svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti: (i) bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir (ii) pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-321/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-321/2014">3K-3-321/2014</a>). Nustatant žalos dydį turi būti vertinama bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-130/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-130/2011">3K-3-130/2011</a>, 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-567/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-567/2014">3K-3-567/2014</a>). Teismai nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp kreditorių patirtos žalos ir atsakovo delsimo pateikti pareiškimą teismui, neatsižvelgė į bendrą įmonės skolų dydį, jo pokytį ir jo neįvertino, neatliko faktinio vadovo veiksmų analizės civilinės atsakomybės prasme, nevertino realaus įmonės valdymo, jos finansinės priežiūros.

2. Teismai, paneigdami objektyvius rašytinius įrodymus, ir nurodydami, kad iš bylos duomenų apskritai negalima įvertinti įmonės įsiskolinimo būklės pagal buhalterinius duomenis (kadangi iš pateiktų balansų, nesant jokių finansinės atskaitomybės dokumentų aiškinamųjų raštų ir pirminių buhalterinių dokumentų apskritai negalima įvertinti įmonės įsipareigojimų, o skirtumas tarp balanse fiksuojamų įsipareigojimų ir patvirtintų kreditorinių reikalavimų yra nesuprantamai didelis), taigi, remdamiesi prielaidomis, neatlikę jokios teisinės analizės, konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą labiau tikėti, jog atsakovo (neveikimas) lėmė žalos atsiradimą. Taip teismai pažeidė reikalavimą įvertinti įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) ir reikalavimą išvadas logiškai pagrįsti byloje surinktais pakankamais duomenimis (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Be to, byloje taip ir liko neįvertintos aplinkybės dėl bendrovės įsipareigojimų apimties 2020 m., nepasisakyta, ar jie buvo tie, dėl kurių bendrovei grėsė nemokumas. Netinkamai įvertinti byloje įrodymai lėmė neteisingai nustatytą bendrovės nemokumo pradžios momentą ir, atitinkamai, atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimo momentą. Teismai analizavo balanso duomenis, tačiau ignoravo faktą, kad skolų apimtis bankroto bylos ieškovei inicijavimo metu faktiškai ne išaugo, o priešingai, ji sumažėjo. Net ir darant prielaidą, jog atsakovui pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei kilo 2020 m. balandžio 30 d. (nors tai yra neįrodyta), civilinės atsakomybės atsakovui taikymas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) 13 straipsnio 1 dalies pagrindu yra neįmanomas, kadangi balanso 2020 m. balandžio 30 d. duomenimis bendrovės įsiskolinimai sudarė 69 309 Eur, o bendrovės bankroto byloje patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma, patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2023-05-08, 2023-06-12 nutartimis, yra lygi 14 443,03 Eur, todėl atsakovui tariamai pavėlavus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ne tik kad neišaugo, tačiau sumažėjo 6,4 karto, vadinasi jokia žala bendrovės kreditoriams, kaip ji yra apskaičiuotina JANĮ 13 straipsnio 1 dalies kontekste, nebuvo padaryta.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai nutartyje (sprendime) netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties (sprendimo) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti žyminį mokestį sumokėjusiai G. N. už mokėtoją A. N. 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. rugsėjo 23 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 107.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas