Dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. nutarties peržiūrėjimo

DOK-3688

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01649-2024-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2024 m. rugsėjo 30 d. paduotu ieškovės UAB „Mano Būstas Neris“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimą už akių, kuriuo teismas priteisė ieškovei UAB „Mano Būstas Neris“ iš atsakovo O. Z. 271,89 Eur skolos, 17,70 Eur atidėtų palūkanų, 118,94 Eur fiksuotų 3 proc. metinių palūkanų, 29,03 Eur delspinigių ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą.

Teismai sprendimu už akių ir nutartimi nepriteisė 3,24 Eur palūkanų, motyvuodami tuo, jog ieškovė savo reikalavimo dėl 3,24 Eur papildomų palūkanų už laiku negrąžintą kreditą nepagrindė nei daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai priėmė sprendimą dėl lėšų skolinimosi protokolo ar kreditavimo sutarties nuostatomis, nei teisiniu reguliavimu (pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių 3 psl. 5 pastraipa, apeliacinės instancijos teismo nutarties 8 punktas).

Ieškovė UAB „Mano Būstas Neris“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartį ir priteisti papildomai ieškovei iš atsakovo 3,24 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Ieškovė administruoja pagal kreditavimo sutartį daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) suteiktą kreditą ir turi teisę reikalauti iš butų ir kitų patalpų savininkų mokėti jiems tenkančią kredito dalį ir palūkanas ir delspinigius (apeliacinės instancijos teismo nutarties 6 punktas). Atsakovui nevykdant mokėjimų pagal kreditavimo sutarties grafiką, ieškovė apskaičiavo atsakovo įsiskolinimą: 271,89 Eur negrąžinto kredito (pradelsta mokėti 345 dienas), 17,70 Eur atidėtų palūkanų (pradelsta mokėti 286 dienas), 118,94 Eur fiksuotų 3 procentų metinių palūkanų (pradelsta mokėti 286 dienas), 3,24 Eur papildomų palūkanų už laiku negrąžintą kreditą (t. y. pradelstų mokėjimo (pelno) palūkanų ir atidėtų mokėjimo (pelno) palūkanų) (pradelsta mokėti 286 dienas), 29,03 Eur delspinigių.

2. Kasaciniu skundu ieškovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė CK 6.872 straipsnyje ir 6.261 straipsnyje įtvirtintų skirtingų palūkanų rūšių taikymo klaidą, dėl kurio byla išspręsta neteisingai. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra šių rūšių: 1) mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma) (toliau – mokėjimo palūkanos); 2) minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis, toliau – kompensuojamosios palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452). Mokėjimo palūkanos yra atlygis už naudojimąsi pinigais, todėl jų reikalavimas yra prašymas įvykdyti prievolę natūra, o kompensuojamosios palūkanos laikytinos civilinės atsakomybės išraiška, nes tai yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, patirti dėl laiku negrąžintos skolos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctNzUtODIzLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-75-823/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-75-823/2020">e3K-7-75-823/2020</a> ir kt.). Civilinėje teisėje nėra uždrausta sulygti dėl užmokesčio ne tik už suteiktą kreditą, bet ir laiku nesumokėtas pelno palūkanas. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar paskolos davėjas gali skaičiuoti mokėjimo (pelno) palūkanas ne tik už kredito sumą, bet ir užmokestį už skolininko galimybę naudoti lėšas, kurias kaip pelno palūkanas jis turėjo sumokėti kreditoriui.

3. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi kreditoriui priklausančiai pinigais (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjA5LTkxNi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-209-916/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-209-916/2019">e3K-3-209-916/2019</a> 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452 nurodyta, kad pelno (mokėjimo) ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu kartu gali būti skaičiuojamos bet kuriame finansavimo sandoryje, pavyzdžiui, paskolos sutartyje ir kt. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis (kasacinio skundo 23 punktas).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai nutartyje (sprendime) netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties (sprendimo) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei UAB „Mano Būstas Neris“ (j. a. k. 121483222) 22 Eur (dvidešimt du eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. rugsėjo 27 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 4.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas