Dėl žalos, padarytos neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais, atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-295/2008

Procesinio sprendimo kategorija 124.2.7 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Rudėnaitės ir Gintaro Kryževičiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuriomis atmestas pareiškėjo V. G. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Naujapilė“ ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl žalos, padarytos neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais, atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškimo esmė

Pareiškėjas V. G. 2007 m. liepos 5 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-137-51/2005 pagal ieškovo UAB „Naujapilė“ ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl žalos, padarytos neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais, atlyginimo ir, išnagrinėjus bylą pakartotinai, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – UAB,,Naujapilė“ ieškinį patenkinti visiškai.

Pareiškėjas nurodė, kad ieškovas UAB „Naujapilė“ 2004 m. rugpjūčio 3 d. pareiškė ieškinį Lietuvos valstybei dėl 297 937 Lt turtinės žalos, padarytos neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais, atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė UAB „Naujapilė“ iš Lietuvos Respublikos 9170 Lt žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. sprendimą ir padidino ieškovui iš atsakovo priteistą žalos atlyginimą iki 184 195 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. birželio 7 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. sprendimą ir ieškovui iš atsakovo priteistą žalos atlyginimą padidino iki 18 419,50 Lt.

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartyje nusprendė, jog V. G. veiksmai buvo nusikalstami, ir kad būtent šie, o ne teisėsaugos pareigūnų veiksmai, lėmė žalos UAB,,Naujapilė“ atsiradimą. Ši nutartis yra pagrindas UAB,,Naujapilė“ ir jos kreditoriams reikalauti, kad V. G. atlygintų žalą, taigi dėl tokios nutarties šiam kyla pareiga atlyginti žalą. Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo civilinės bylos dėl žalos atlyginimo šalis ar kitas byloje dalyvaujantis asmuo, todėl šia nutartimi buvo pažeisti jo, kaip fizinio asmens, teisės ir interesai, kurie turi būti apginti, atnaujinus byloje procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartyje apkaltino V. G. nusikaltimo padarymu, nors dėl jo nėra galiojančio teismo nuosprendžio, taigi teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje, Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiuotinas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti UAB,,Naujapilė“ kasacinį skundą, gavimo dienos, nes asmens teisių ir interesų pažeidimas gali būti konstatuotas tik tada, kai yra išnaudotos visos galimybės peržiūrėti priimtus procesinius sprendimus instancine tvarka.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-137-51/2005. Teismas nurodė, kad tam, jog procesas būtų atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, jog priimtas teismo sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Be to, būtina įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodytų materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, teismo spendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, išaiškino, ką reikia analizuoti šioje byloje nustatant valstybės civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad, vertinant UAB,,Naujapilė“ dėl turto arešto padarytos žalos dydį, teismas turėtų atsižvelgti ir į V. G., kaip UAB,,Naujapilė“ valdymo organo, veiksmus, nes juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutarties matyti, kad teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais. Lietuvos apeliacinio teismo išvada, kad V. G. nusikalstami veiksmai lėmė kreditorių bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, taigi ir šių veiksmų padarinius, t. y. žalos UAB,,Naujapilė“ atsiradimą, nepažeidžia pareiškėjo nekaltumo prezumpcijos, jo teisių ir interesų, nes teismas įvertino V. G. veiksmus ne kaip fizinio asmens, bet kaip UAB,,Naujapilė“ valdymo organo. Iš 2007 m. sausio 22 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad V. G. dalyvavo nagrinėjant bylą kaip ieškovo UAB,,Naujapilė“ atstovas – direktorius. Teismas neturėjo pagrindo įtraukti V. G. į bylos nagrinėjimą kaip savarankiškos šalies, priimta teismo nutartis nepažeidžia pareiškėjo teisių ar įstatymo saugomų interesų, nes ieškovas UAB,,Naujapilė“ ir pareiškėjas kaip įmonės direktorius yra neatskiriamai susiję, pareiškėjas buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą kaip ieškovo atstovas. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutarties teksto analizė leidžia daryti išvadą, jog teismas pasisakė dėl pareiškėjo nusikalstamų veiksmų tuo metu, kai jis buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 329 straipsnį už operacijų su užsienio valiuta norminių aktų pažeidimą. Nors dėl pareiškėjo nėra galiojančio apkaltinamojo nuosprendžio, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas atsižvelgė į pareiškėjo veiksmus, dėl kurių jam buvo iškelta baudžiamoji byla, jo išteisinimo teisinį pagrindą (veika 2003 m. buvo dekriminalizuota), kaip reikšmingas aplinkybes, sprendžiant dėl UAB,,Naujapilė“ atlygintinos žalos dydžio. Lietuvos apeliacinio teismo išvada dėl pareiškėjo nusikalstamų veiksmų, vertinant ją visos bylos aplinkybių kontekste, nelaikytina pažeidžiančia nekaltumo prezumpciją. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, nedaro įsiteisėjusios teismo nutarties neteisėtos ir nepagrįstos, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Be to, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo argumentai, kad aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, jis sužinojo 2007 m. gegužės 15 d., kai gavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti skaičiuotinas nuo tada, kai UAB,,Naujapilė“ gavo Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį, nes dėl šios nutarties pareiškėjas padavė kasacinį skundą, kurio pagrindu buvo nurodytos aplinkybės, išdėstytos prašyme atnaujinti procesą. Pareiškėjas 2007 m. liepos 5 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė praleidęs trijų mėnesių terminą, nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gruodžio 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas apie pažeistas teises turėjo galimybę sužinoti anksčiau negu 2007 m. gegužės 10 d., kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kuria atsisakyta priimti UAB,,Naujapilė“ kasacinį skundą, juolab kad pareiškime dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nurodė, jog jo, kaip fizinio asmens, teisės ir teisėti interesai pažeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartimi, o pareiškėjas dalyvavo priimant šią teismo nutartį kaip UAB,,Naujapilė“ direktorius. Tačiau proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas teismas turi taikyti atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, nes asmeniui, kurio interesus pažeidžia neteisėti ir nepagrįsti sprendimai, įstatymo nustatyta galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje paprastai yra vienintelė priemonė pašalinti jo teisių ir interesų pažeidimus. Sąvoka „užbaigta byla“ reiškia, kad civilinis ginčas buvo nagrinėtas nustatyta tvarka, procesas baigtas ir nėra instancinės kontrolės byloje galimybės. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes visos galimybės peržiūrėti teismų sprendimus instancine tvarka buvo išnaudotos tik po to, kai 2007 m. gegužės 10 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti UAB,,Naujapilė“ kasacinį skundą (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas nurodė, kad yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, t. y. kad teismai pasisakė dėl jo, kaip fizinio asmens, teisių ir pareigų, neįtraukę į bylos nagrinėjimą. Pagrindas pripažinti, kad teismas sprendime pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Pareiškėjas, kaip bendrovės vadovas, dalyvavo civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, kaip įstatyminis UAB „Naujapilė“ atstovas, kuris veikia bendrovės vardu ir be atskiro įgaliojimo atstovauja bendrovei kaip juridiniam asmeniui (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio 8 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. birželio 7 d. nutartyje, perduodamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nurodė ištirti CK 6.282 straipsnio 1 daliai taikyti svarbias aplinkybes, susijusias su V. G. – vienasmenio UAB,,Naujapilė“ vadovo nerūpestingumu, neatidumu ar aplaidumu, sudarant prielaidas civilinių santykių partneriams nepasitikėti bendrove, kreiptis gynybos į teisėsaugos institucijas, o šioms – pradėti baudžiamąjį persekiojimą, imtis priemonių galimiems civiliniams ieškiniams užtikrinti. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartyje nustatė, kad dėl žalos atsiradimo yra didelis ieškovo UAB „Naujapilė“ neatsargumas, kuris pasireiškė jo valdymo organų veiksmais; 1995 m. gegužės 15 d. V. G., kaip vieninteliam UAB „Naujapilė“ akcininkui ir administracijos vadovui, buvo iškelta baudžiamoji byla. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. teismo nutartis nepažeidžia V. G. teisių ar įstatymo saugomų interesų, nes ieškovas UAB,,Naujapilė“ ir pareiškėjas yra susiję kaip įmonė ir įmonės administracijos vadovas, o V. G. buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą kaip ieškovo atstovas ir teismas pasisakė dėl V. G. tik kaip dėl administracijos vadovo atliktų veiksmų. Dėl nurodytos teismo nutarties galėsiančios atsirasti teisės ir pareigos kils pareiškėjui ne kaip fiziniam asmeniui, o kaip UAB,,Naujapilė“ valdymo organui. Nustačius, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis objektyviai negalėjo turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai, nurodymas apie pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo

Kasaciniu skundu pareiškėjas V. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartį, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-137-51/2005. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai neteisingai aiškino ir taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2001; 2002 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-257/2002; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2004; 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007, kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi nustatyti dvi aplinkybes: 1) asmuo turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą; 2) teismo sprendimu buvo pažeisti jo teisės ar įstatymų saugomi interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus parengtoje metodikoje „Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai“ išaiškinta, kad pagrindas pripažinti, jog teismas sprendime pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismas nurodė, kad 90 proc. žalos, patirtos UAB „Naujapilė“ dėl šios turto neteisėto arešto, lėmė nusikalstami V. G. veiksmai, taigi tiesiogiai nusprendė dėl V. G., kaip fizinio asmens, pareigų, t. y. sukūrė tiesioginę pareigą atlyginti UAB „Naujapilė“ 90 proc. žalos. Tai yra faktinis ir teisinis pagrindas UAB „Naujapilė“ ir jos kreditoriams, remiantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, 6.68 straipsniu ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, reikalauti iš V. G. nurodytos žalos atlyginimo. Kasatorius nebuvo įtrauktas į nurodytos bylos nagrinėjimą, t. y. jis nebuvo šios civilinės bylos šalis ir netgi nedalyvavo kaip trečiasis asmuo (CPK 42, 43, 46, 47 straipsniai). Tai pažeidė teisės būti išklausytam teisme principą. Kasatorius neturėjo procesinių teisių veikti byloje savo vardu kaip fizinis asmuo, t. y. kaip fizinis asmuo turėti teisme atstovą – advokatą, įgyvendinti teisę apskųsti teismo nutartį ir pan. (CPK 2, 6, 17 straipsniai). Taigi teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą kasatoriaus ir teisių, ir jo pareigų, šis teismo sprendimas pakenkė kasatoriaus teisėms ir įstatymo saugomiems interesams, be to, teismas pažeidė vieną iš pagrindinių teisingo ir nešališko teismo proceso principų – teisės būti išklausytam. Jeigu procesas byloje būtų atnaujintas ir būtų konstatuota, kad kasatoriaus veiksmai nebuvo nusikalstami, išnyktų teisinis ir faktinis pagrindas, nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartyje, atleisti atsakovą Lietuvos valstybę nuo civilinės atsakomybės ir šis turėtų atlyginti visą UAB „Naujapilė“ dėl neteisėto jos turto arešto padarytą žalą (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje ir taip išvengti galimo neteisėto sprendimo teisinių pasekmių, nes kitais įstatymo nustatytais būdais kasatorius neturi galimybių apginti pažeistų savo teisių ir teisėtų interesų.

2. Teismai, padarę išvadą, kad V. G. buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, iš esmės pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, šie pažeidimai lėmė neteisėtų nutarčių priėmimą. Teismai nepagrįstai sprendė, kad kasatorius, veikdamas byloje kaip UAB „Naujapilė“ įstatyminis atstovas, dalyvavo nagrinėjant bylą. Ieškovas UAB „Naujapilė“ ir kasatorius V. G. yra skirtingi asmenys ir materialiąja, ir procesine teisine prasme. Ribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvis ir jo valdymo organų narys negali būti tapatinamas su juridiniu asmeniu. Akcininkas, net jeigu jis yra vienintelis visų bendrovės akcijų savininkas, nėra nei bendrovės, nei jos turto, nei prievolių savininkas (1964 m. CK 1171 straipsnis; 2000 m. CK 2.33, 2.45, 2.50 straipsniai, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos). Bendrovės vadovas negali vienu metu veikti ir bendrovės, ir savo, kaip fizinio asmens, interesais, t. y. šie interesai negali būti neatskiriamai susiję (sutapti), nes taip veikti administracijos vadovui draudžiama įstatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004; 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2006, kt.). Byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, V. G. veikė kaip UAB „Naujapilė“, bet ne kaip fizinis asmuo (CPK 55 straipsnio 1 dalis). Kasatorius nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą kaip fizinis asmuo, todėl teismų išvada dėl kasatoriaus dalyvavimo byloje nepagrįsta, prieštarauja materialiosios ir proceso teisės normoms.

3. Teismų išvada, kad bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjęs teismas pasisakė dėl V. G. tik kaip dėl administracijos vadovo atliktų veiksmų, pažeidžia materialiosios ir proceso teisės normas. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartyje konstatavo, kad V. G. veiksmai buvo nusikalstami. Bendrovės administracijos vadovas nebuvo ir negalėjo būti nusikalstamos veikos subjektas. Pagal nagrinėjamų santykių metu galiojusias baudžiamojo įstatymo nuostatas nusikaltimo (nusikalstamos veikos) subjektu galėjo būti tik fizinis asmuo (1961 m. BK 3 straipsnio 2 dalis). Taigi nei UAB „Naujapilė“, nei jos valdymo organai negalėjo būti nusikalstamos veikos subjektai, ir teismas galėjo vertinti kaip nusikalstamus tik fizinio asmens, einančio bendrovės administracijos vadovo pareigas, veiksmus. Baudžiamojoje byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose taip pat pasisakyta dėl kasatoriaus, kaip fizinio asmens, veiksmų, UAB „Naujapilė“ net nebuvo baudžiamojo proceso dalyvė. Kita vertus, dėl fizinio asmens V. G. nėra jokio galiojančio teismo nuosprendžio, kuriuo jis būtų pripažintas kaltu atlikęs nusikalstamus veiksmus. Taigi, net jeigu būtų pagrindas išvadai, kad teismas pasisakė dėl V. G., kaip administracijos vadovo, atliktų veiksmų, UAB „Naujapilė“ vadovo veiksmai nebuvo nusikalstami.

4. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodęs, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. birželio 7 d. nutartyje konstatavo, jog UAB „Naujapilė“ vadovo veiksmai buvo nerūpestingi, neatidūs ir aplaidūs, ne tik klaidingai interpretavo nurodytą kasacinio teismo nutartį, bet ir pažeidė įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles, ir šie pažeidimai turėjo esminę įtaką priimant neteisėtą nutartį. Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas to nekonstatavo. To jis ir negalėjo padaryti, nes tai – fakto klausimai. Byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nebuvo procesinio teisinio pagrindo vertinti bendrovės administracijos vadovo veiklą civilinės teisės požiūriu ir nebuvo atlikta jokio bendrovės vadovo veiklos tyrimo. Vien kaltinimų bendrovės vadovui pareiškimas baudžiamojoje byloje nėra pagrindas vertinti jo veiksmus kaip neatidžius, nerūpestingus, aplaidžius. Be to, kasatoriui pareikštas kaltinimas dėl bendrovės turto pasisavinimo teismo nuosprendžiu pripažintas nepagrįstu jokia bylos medžiaga ir kasatorius dėl šio kaltinimo išteisintas. Baudžiamosios bylos dalis dėl kaltinimo neteisėtomis operacijomis su užsienio valiuta kasacinio teismo nutraukta, panaikinant visus teismo nuosprendžius dėl šios dalies, konstatavus esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, taigi procesas nutrauktas nenustačius nė vieno operacijų su užsienio valiuta pažeidimo fakto. Įmonė įgyja teises ir pareigas per savo valdymo organus, juridinio asmens valdymo organo veiksmai yra juridinio asmens veiksmai, bet ne atvirkščiai (1964 m. CK 28 straipsnis; 2000 m. CK 2.81 straipsnis). Taigi UAB „Naujapilė“ veiksmai nėra fizinio asmens V. G. veiksmai, šie veiksmai yra UAB „Naujapilė“ veiksmai. Juridinio asmens, taip pat ir jo organų veikla gali būti vertinama tik įstatymo nustatyta tvarka atlikus šios veiklos tyrimą (2000 m. CK antrosios knygos X skyrius). Nagrinėjamu atveju tokio tyrimo nebuvo, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo daryti išvadų dėl UAB „Naujapilė“ vadovo netinkamos veiklos. Jokiais galiojančiais aktais (teismų sprendimais ar pan.) nenustatyta ir neįrodyta nė vieno konkretaus kasatoriaus sprendimo ar veiksmo, jam einat bendrovės vadovo pareigas, kuris būtų pažeidęs bendrovės įstatus ar prieštaravęs nustatytiems bendrovės veiklos tikslams. Tai reiškia, kad nenustatyta ir neįrodyta, kad kokie nors konkretūs kasatoriaus veiksmai, einant bendrovės vadovo pareigas, būtų buvę aplaidūs, nerūpestingi, nekvalifikuoti ar pan., ir kad būtent dėl tokių veiksmų UAB „Naujapilė“ bei tretieji asmenys būtų patyrę nuostolių. Taigi byloje nėra duomenų (įrodymų), kurie leistų vertinti kasatoriaus veiklą, einant bendrovės vadovo pareigas, kaip neteisėtą civilinės teisės požiūriu.

5. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje padaręs išvadą, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis objektyviai negali turėti įtakos kasatoriaus teisėms ir pareigoms, iš esmės pažeidė materialiosios teisės normas, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Akcinių bendrovių vadovų civilinę atsakomybę reglamentuojančioje CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis šio straipsnio 1-6 dalyse ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jeigu įstatymų, steigimo dokumentų ar sutarties nenustatyta kitaip. Taigi administracijos vadovas, atlikęs tokius ar kitus neteisėtus veiksmus arba kitaip pažeidęs pareigą veikti sąžiningai ir protingai dėl juridinio asmens, jeigu dėl to juridinis asmuo patyrė žalos, turi atlyginti šiam padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1203/2001; 2004 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004; 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2006). Minėta, kad nagrinėjamu atveju teismas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nusprendė, jog kasatoriaus veiksmai, einant bendrovės vadovo pareigas, buvo nuskalstami, ir kad būtent tai, o ne teisėsaugos pareigūnų veiksmai, lėmė žalos ieškovui UAB „Naujapilė“ atsiradimą. Nusikalstamais veiksmais padaryta žala išieškoma visa iš nusikalstamą veiką padariusio asmens, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartyje įvardyta žala, padaryta UAB „Naujapilė“, bus išieškoma iš bendrovės vadovo, o realiai – iš fizinio asmens V. G. Nurodyta nutartis yra neabejotinas faktinis ir teisinis pagrindas reikšti tiesioginius ir netiesioginius ieškinius, šiems užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones kasatoriaus turtui.

Ieškovas UAB „Naujapilė“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo, kuriame nurodo, kad pritaria šio dalykui ir pagrindui bei prašo jį tenkinti.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad teismai teisingai aiškino ir taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje pareiškėjo nurodytu pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2006 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, nurodė, kad, sprendžiant dėl prašomos atlyginti žalos dydžio, visiško nuostolių atlyginimo principas turi būti derinamas su nuostolių mažinimo doktrina, t. y. turi būti tiriama, ar nuostoliai negalėjo atsirasti ne tik dėl procesinių veiksmų baudžiamojoje byloje, bet ir dėl įmonės (kurios vienasmenis vadovas buvo V. G.) kaltų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas vykdė nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, kurie yra privalomi (CPK 362 straipsnio 2 dalis), ir, nustatydamas nuostolių dydį, tyrė bendrovės direktoriaus veiksmus bei konstatavo, kad šio veiksmai iš dalies lėmė žalos atsiradimą. Tokių teismo išvadų nėra pagrindo vertinti taip, kad teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą fizinio asmens V. G. teisių ir pareigų, nes teismas vertino jo, kaip bendrovės direktoriaus, veiksmus, be to, kasatorius dalyvavo nagrinėjant bylą nuo pirmosios instancijos. Apskųstose nutartyse teismai pagrįstai nurodė, kad nebuvo pagrindo įtraukti kasatoriaus į bylos nagrinėjimą kaip fizinio asmens, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniu skundu apskųstos teismų nutartys, kuriomis atsisakyta atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Taigi kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje – proceso teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo spendimu, atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, t. y. jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų, aiškinimas ir taikymas pareiškėjo proceso atnaujinimo pagrindu įvardytoms ir proceso atnaujinimo klausimą sprendusių žemesnės instancijos teismų nustatytoms aplinkybėms. Dėl to teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie susiję su teisės klausimais dėl nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo taikymo, ir nenagrinėja kasacinio skundo argumentų dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje, kurioje pareiškėjas siekia atnaujinti procesą, teisėtumo bei pagrįstumo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai ir pažymėta, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės – instancinės sistemos būdais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugpjūčio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-739/2000; 2001 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2001; 2007 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007, kt.). Šio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų.

Viena iš proceso atnaujinimo instituto ypatybių yra ta, kad teisė kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje suteikiama ne tik tos bylos šaliai, trečiajam asmeniui, t. y. asmeniui, kurio nenaudai priimtas teismo sprendimas (nutartis), bet ir į bylos nagrinėjimą neįtrauktiems asmenims, jeigu įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis).

CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Šis proceso atnaujinimo pagrindas nustatytas dėl to, kad teisė būti išklausytam yra vienas iš pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas pakartojamas tam, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Asmeniui, neįtrauktam į bylos nagrinėjimą, proceso atnaujinimo institutas yra vienintelė priemonė siekti, kad būtų peržiūrėtas jo teises ar teisėtus interesus pažeidžiantis teismo sprendimas (nutartis), nes toks asmuo neturi galimybės ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema – byloje nedalyvaujančiam asmeniui įstatymo nesuteikta apeliacijos teisės, toks asmuo taip pat negali inicijuoti kasacinio proceso (CPK 305, 338, 342 straipsniai) (žr. taip pat, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-P-257/2002; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2004, kt.).

Kasatorius prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal UAB „Naujapilė“ ieškinį Lietuvos valstybei dėl žalos, padarytos neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais, atlyginimo tuo pagrindu, kad įsiteisėjusiame teismo sprendime nuspręsta dėl jo – neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens – teisių ir pareigų, nes Lietuvos apeliacinis teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartyje, sumažinant ieškovui UAB „Naujapilė“ atlygintinos žalos dydį, konstatuota, jog žala šiam atsirado dėl pareiškėjo – ieškovo įmonės vadovo – nusikalstamų veiksmų.

Kasaciniame skunde teigiama, kad proceso atnaujinimo klausimą sprendę žemesniųjų instancijų teismai pažeidė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas ir nepagrįstai neatnaujino proceso, nes akivaizdu, kad įsiteisėjusioje teismo nutartyje, priimtoje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo, kuris nebuvo bylos dalyvis, teisių ir pareigų.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, būtina nustatyti dvi sąlygas: pirma, kad asmuo (pareiškėjas) turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą; antra, kad teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2005; 2007 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007, kt.). Vertinant, ar pareiškėjas turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą, ar jo interesas dalyvauti byloje yra pagrįstas, turi būti atsižvelgta ne tik į proceso teisės normas, reglamentuojančiais procesinį bendrininkavimą (CPK 43, 44 straipsniai), bet ir į materialiosios teisės normas, reglamentuojančias teisinius santykius, iš kurių kilo ginčas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įtaka neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisėms ar pareigoms nustatoma taip pat atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų materialiųjų teisinių santykių turinį. Pagrindas pripažinti, jog teismas sprendime pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeisti pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomi interesai (CPK 365 straipsnio 1 dalis).

Kasatoriaus įvardytoje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo nagrinėjamas UAB „Naujapilė“ ieškinys Lietuvos valstybei dėl žalos, padarytos neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais, atlyginimo, ir apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad V. G. nusikalstami veiksmai lėmė kreditorių ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, taigi ir šių veiksmų padarinius, t. y. ir žalos UAB „Naujapilė“ atsiradimą; ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėti veiksmai – nepagrįstai ilgas tyrimas ir teisinių santykių kvalifikavimo uždelsimas – galėjo tik padidinti įmonei daromą žalą, bet nebuvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su žalos įmonei kilimu, nes iš esmės žala kilo dėl V. G. veiksmų. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas sumažinti ieškovui UAB „Naujapilė“ atlygintiną žalą, nes didelę dalį šios žalos lėmė paties ieškovo didelis neatsargumas, konkrečiai – įmonės vadovo V. G. veiksmai, todėl valstybė dėl neteisėtų jos pareigūnų veiksmų turėtų atlyginti ieškovui 1/10 dalį patirtos žalos – 18 419,50 Lt (184 195 × 10 proc.).

Įmonė, kaip juridinis asmuo, dalyvauja ūkinėje komercinėje veikloje tik per savo valdymo organus (1964 m. CK 28 straipsnis; 2000 m. CK 2.81 straipsnio 1 dalis; 1994 m. Akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio nuostatos). Įmonės (juridinio asmens) valdymo organus sudaro fiziniai asmenys. Įmonės valdymo organai, netinkamai atlikdami savo funkcijas, gali savo veiksmais padaryti žalos tiek pačiai įmonei, tiek tretiesiems asmenims. Tokiu atveju šiems gali kilti civilinė atsakomybė, t. y. atsirasti turtinė prievolė, už neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

Įmonės vadovas yra vienasmenis valdymo organas. Pagal žalos dėl UAB „Naujapilė“ turto arešto atsiradimo laikotarpiu (1995 m. gegužės mėn. – 2003 m. gegužės mėn.) galiojusių teisės aktų nuostatas įmonės administracijos vadovas, dėl kurio netinkamo pareigų vykdymo atsiranda žalos įmonei, privalo atlyginti padarytą žalą (1964 m. CK 227 straipsnis; 2000 m. CK 2.87 straipsnio 7 dalis; 1994 m. Akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 11 dalis).

Teismai, nagrinėję kasatoriaus prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, spręsdami dėl to, turėjo būti šis įtrauktas į bylos nagrinėjimą ar ne, įsiteisėjusioje teismo nutartyje pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų ar ne, privalėjo atsižvelgti į įstatymų nuostatas dėl įmonės vadovo teisinio statuso ir jo civilinės atsakomybės.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai padarė vienodą išvadą, kad pareiškėjas dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, kaip ieškovo UAB „Naujapilė“ vadovas, todėl nebuvo pagrindo įtraukti jį į bylą kaip savarankišką asmenį, taip pat kad priimta teismo nutartis nepažeidžia jo teisių ar įstatymo saugomų interesų.

Įmonės (juridinio asmens) vadovas dalyvauja dvejopo pobūdžio teisiniuose santykiuose. Įmonės vadovas yra įmonės valdymo organas ir atstovas pagal įstatymą veikti įmonės vardu ir jai atstovauti santykiuose su trečiaisiais asmenimis (1964 m. CK 28 straipsnis; 2000 m. CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Tačiau įmonės vadovą sieja ir vidiniai teisiniai santykiai dėl vadovavimo įmonei su pačia įmone. Kai įmonės vadovas veikia išoriniuose santykiuose, t. y. santykiuose su trečiaisiais asmenimis, jis veikia įmonės vardu, t. y. veikia kaip pati įmonė. Tuo tarpu vidiniai santykiai su pačia įmone šios vadovą sieja kaip fizinį asmenį.

Teisiniuose santykiuose dėl neteisėtu UAB „Naujapilė“ turto areštu padarytos žalos atlyginimo, iš kurių kilo ginčas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, kasatorius veikė kaip ieškovo UAB „Naujapilė“ – juridinio asmens – atstovas pagal įstatymą, t. y. veikė ieškovo – juridinio asmens – vardu (1964 m. CK 28 straipsnis; 2000 m. CK 2.81 straipsnio 1 dalis; 1994 m. Akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnis; CPK 55 straipsnio 1 dalis). Kai teismas, spręsdamas dėl ieškovo prašomos atlyginti žalos, nurodė, kad didelę dalį šios žalos lėmė paties ieškovo, konkrečiai – jo vadovo, neteisėti veiksmai, pasisakė dėl šio vadovo vidinių santykių su įmone, kurie vadovą sieja kaip fizinį asmenį.

Proceso atnaujinimo klausimą sprendę teismai neatsižvelgė į pareiškėjo, kaip įmonės vadovo, dvejopo pobūdžio teisinę padėtį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis objektyviai negali turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Nurodytoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad dėl didelės dalies žalos atsiradimo kaltas pats ieškovas UAB „Naujapilė“, kartu tiesiogiai nurodė konkretų ieškovo, kuris yra juridinis asmuo, vardu veikusį ir nurodytą žalą lėmusį valdymo organą – įmonės vadovą, t. y. pareiškėją. Taigi teismas iš esmės konstatavo, kad 9/10 dalis ieškovui atsiradusios žalos lėmė neteisėti šio vadovo veiksmai. CPK 266 straipsnyje nustatytas draudimas teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Ta aplinkybė, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo reikšminga įvertinti paties ieškovo UAB „Naujapilė“, o dėl to, kad juridinis asmuo veikia tik per savo organus – ir konkretaus jo valdymo organo – įmonės vadovo – veiksmus dėl žalos atsiradimo, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas turėjo teisinį interesą būti įtrauktas dalyvauti byloje kaip fizinis asmuo, nes, atsižvelgiant į jį ir ieškovą siejančius teisinius santykius dėl vadovavimo įmonei, teismo sprendimas nurodytoje byloje gali paveikti jo, kaip fizinio asmens, materialiąsias subjektines pareigas: nustačius, kad žala įmonei atsirado ir dėl šios vadovo neteisėtų veiksmų, galėtų kilti vadovo asmeninė civilinė atsakomybė įmonei.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad proceso atnaujinimo klausimą sprendę teismai neatsižvelgė į materialiosios teisės normų nuostatas dėl įmonės vadovo teisinio statuso ir jo civilinės atsakomybės, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nebuvo pagrindo įtraukti kasatorių dalyvauti byloje, taip pat kad civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, teismas, nurodęs sprendime, kad žalos ieškovui atsirado dėl neteisėtų šio vadovo veiksmų, nepasisakė dėl pareiškėjo, kuris nebuvo bylos dalyvis, teisių ir pareigų.

Kasacinio skundo argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo nėra šios kasacinės bylos, kurioje sprendžiamas tik proceso atnaujinimo klausimas, nagrinėjimo dalykas – nurodyti argumentai gali būti vertinami nagrinėjant atnaujintą bylą. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo asmens veiksmus ir teisinį statusą praeityje, kai šiam buvo inicijuotas baudžiamasis persekiojimas ir tam tikrą laiką galiojo apkaltinamasis teismo nuosprendis, turi taip formuluoti sprendimo motyvus, kad nesukeltų abejonių dėl asmens nekaltumo, kai civilinės bylos nagrinėjimo metu apkaltinamasis nuosprendis yra panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad laiko nepagrįstais kasatoriaus argumentus, jog jeigu atnaujinus procesą būtų pripažinta, kad kasatoriaus veiksmai nebuvo nusikalstami, išnyktų teisinis ir faktinis pagrindas atleisti atsakovą Lietuvos valstybę nuo dalies civilinės atsakomybės ir ši privalėtų atlyginti visą UAB „Naujapilė“ dėl turto arešto patirtą žalą. Civilinės teisės požiūriu juridinio asmens valdymo organų, tarp jų ir vadovo, atsakomybę dėl juridiniam asmeniui atsiradusios žalos gali lemti neteisėti jų veiksmai. Neteisėtumas civilinėje teisėje yra gerokai platesnė sąvoka nei neteisėtumas baudžiamojoje teisėje. Civilinėje teisėje neteisėtu gali būti pripažintas ir elgesys, kai pažeidžiama bendrojo pobūdžio pareiga elgtis atsargiai ir atidžiai bei nedaryti žalos kitiems asmenims (1964 m. CK 483 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Teismas kiekvienu atveju, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes, nustato, buvo teisėti juridinio asmens vadovo veiksmai civilinės teisės požiūriu ar ne.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nagrinėję kasatoriaus prašymą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, formaliai vertino pareiškėjo proceso atnaujinimo pagrindu nurodytus argumentus dėl įsiteisėjusios teismo nutarties įtakos jo, nebuvusio byloje dalyvaujančiu asmeniu, teisėms ir pareigoms, neanalizavo materialiosios teisės normų dėl įmonės vadovo dvejopo pobūdžio teisinės padėties ir jo civilinės atsakomybės, todėl nepagrįstai nusprendė, jog nėra įstatyme nustatytų sąlygų byloje procesui CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu atnaujinti. Įvardyti materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimai lėmė neteisėtų nutarčių, kuriomis atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą, priėmimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tai yra pagrindas panaikinti apskųstas žemesniųjų instancijų teismų nutartis (CPK 359 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytas ir proceso atnaujino klausimą sprendusių teismų nustatytas aplinkybes kasacinis teismas gali priimti naują procesinį sprendimą – patenkinti pareiškėjo V. G. prašymą ir atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą civilinėje byloje dėl žalos, padarytos neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais, atlyginimo (CPK 353 straipsnio 1 dalis, 359 straipsnio 4 dalis). Atnaujinus procesą, nurodyta civilinė byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartį, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

Atnaujinti procesą pagal pareiškėjo V. G. prašymą civilinėje byloje dėl žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratūros, teismo veiksmais, atlyginimo.

Perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Sigita Rudėnaitė

Gintaras Kryževičius