Dėl CK 6.401 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo, nes nurodė, kad visos perkamo būsto kainos nesumokėjusio pirkėjo teisių gynimas tik pardavėjo nemokumo atveju neatitiktų aptariamos teisės normos paskirties ir tikslo. Apie jokias kitas aplinkybes, išskyrus pardavėjo nemokumą, kaip pagrindą pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį ginti ne visą būsto kainą sumokėjusį pirkėją, analizuojamoje kasacinio teismo praktikoje nėra pasisakyta

Nr. DOK-4061

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08815-2023-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. spalio 30 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Profitus Crowdfunding“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinės bendrovė Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“) kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 30 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo, hipotekos pakeitimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. liepos 30 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, palikdama nepakeista sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 331 straipsnio 4 dalyje nustatytą apeliacinės instancijos teismo pareigą motyvuoti savo procesinį sprendimą. Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo sprendimų nurodytų aplinkybių dėl ieškovo sumokėtos kainos dalies, t. y. kodėl pripažinta, jog pirminio buto įkeitimo atsakovei metu ieškovas buvo sumokėjęs 86,13 proc., o ne apeliaciniame skunde nurodytus 76,56 proc. turto kainos; nepateikė nė vieno argumento, dėl kokios priežasties ne visos kainos dalies sumokėjimas turėjo sudaryti pakankamą pagrindą pripažinti, kad ieškovas turi visą nuosavybės teisę į ginčo butą, kodėl netaikytas tokiu atveju teismų praktikoje nurodomas bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo variantas;

2. apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos dėl CK 6.401 straipsnio 5 dalies taikymo. Teismų praktikoje pripažįstama asmens nuosavybės teisė į nepastatytą būstą siekiant apsaugoti tik dalį statomo būsto kainos sumokėjusį pirkėją (vartotoją) nuo neigiamų pasekmių, dėl to, kad susiklosčius pardavėjo nemokumo situacijai toks pirkėjas įprastai nebeturi galimybės efektyviai apginti savo teisių kitais nei nuosavybės teisės į gyvenamąjį būstą pripažinimo būdais. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pakeitė teismų praktiką dėl CK 6.401 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo, nes nurodė, kad visos perkamo būsto kainos nesumokėjusio pirkėjo teisių gynimas tik pardavėjo nemokumo atveju neatitiktų aptariamos teisės normos paskirties ir tikslo. Apie jokias kitas aplinkybes, išskyrus pardavėjo nemokumą, kaip pagrindą pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį ginti ne visą būsto kainą sumokėjusį pirkėją, analizuojamoje kasacinio teismo praktikoje nėra pasisakyta;

3. apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisinę sandorių registraciją reglamentuojančias teisės normas. Neįregistruotos ginčo preliminariosios sutarties pagrindu panaikindamas hipotekos sutartį, t. y. panaudodamas neišviešinto sandorio faktą prieš apie jį nieko nežinojusį trečiąjį asmenį, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.75 straipsnio 2 dalį. Minėta norma nenumato išimčių dėl joje išdėstytų teisinių pasekmių taikymo CK 6.401 straipsnio 5 dalies atžvilgiu. Abu sandoriai jų teisinės registracijos aspektu vertintini vienodai - neišviešinus jų sudarymo fakto, toks sandorių faktas negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 straipsnio 2 dalis, 6.363 straipsnio 3 dalis). Nuo ginčo buto suformavimo kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto/jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (2021 m. balandžio 16 d.) iki hipotekos sutarties pasirašymo (2022 m. vasario 14 d.) praėjo beveik vieneri metai. Toks laikas buvo pakankamas preliminariosios sutarties ir (arba) buto nuosavybės teisės pasikeitimo teisinės registracijos veiksmams atlikti (tuo atveju, jeigu, būtų laikoma, kad ieškovas įgijo nuosavybės teisę į turtą, sumokėjęs tik dalį jo kainos).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti netinkamai išspręsta byla, nukrypta nuo teismų praktikos skunde įvardijamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasaciniu skundu nenurodoma teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais teisiniais argumentais nepagrindžiami CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenagrinėtinas. Už atsakovės kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas jį sumokėjusiai advokatų profesinei bendrijai „WIDEN Legal“.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „WIDEN Legal“ (j. a. k. 302585363) 1173 (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt tris) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. spalio 30 d. banko Swedbank, AB mokėjimo nurodymu Nr. 13507.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis

Agnė Tikniūtė