Dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

Nr. DOK-4070

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05314-2024-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. spalio 31 d. paduotu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kulpės slėnis“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą,

n u s t a t ė :

Pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl prokuratūros nutarimo, kuriuo paliktas galioti prokuratūros nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartį atmesti pareiškėjos skundą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjos kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. bylą nagrinėję teismai, aiškindami prokurorų priimtų sprendimų viešojo intereso gynimo bylose kontrolės apimtį, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30, 109, 118 straipsnio, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, per plačiai aiškino prokuroro diskrecijos teisę ir per siaurai aiškino teismams suteiktą prokurorų priimtų sprendimų (nutarimų) teisminės kontrolės funkciją. Tokiu būdu teismai de facto sukūrė Konstitucijos 30 straipsnio, 109 straipsnio, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio, 19 straipsnio 5 dalyje įtvirtintai teisei kreiptis į teismą prieštaraujantį teisės normų aiškinimą. Teismai nukrypo nuo teismų praktikos dėl teisės kreiptis į teismą ginant viešą interesą, iš esmės pripažindami prokurorui neribotą teisę nuspręsti netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių;

2. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroro procesinę veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas; nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones apskundimas nustatytas ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje. Tačiau kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas gali tikrinti tik procedūrinius pažeidimus ir negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus jam paskirtų klausimų kompetencijos. Pareiškėja nesutinka su tokiu aiškinimu, teigdama, kad taip paneigiama teisminės kontrolės esmė, pažeidžiama konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą. Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad prokurorų įgaliojimai negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra t. y. tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti ar nesinaudoti. Tokie įgaliojimai yra ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jei yra įstatyme nustatytos sąlygos. Nagrinėjamu atveju pareiškėja apskundė prokurorės nutarimą, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Tokiu atveju teismai turėjo vertinti ne tik proceso teisėtumą, bet ir prokuroro nutarimo pagrįstumą. Teismams nevertinant prokuroro nutarimo pagrįstumo, nesudaromos prielaidos teismui įgyvendinti jam įstatyme nustatytas funkcijas. Be to, teismui nustačius, kad vis dėlto buvo viešasis interesas, pats teismas turėtų būti aktyvus (CPK 179 straipsnio dalis, 320 straipsnio 2 dalis, 353 straipsnio 2 dalis) ir ginti viešąjį interesą;

3. jei Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio, 19 straipsnio 5 dalies turinys aiškintinas pagal šiuo metu kasacinio teismo formuojamą doktriną, kaip ribojantis teisminę prokuroro sprendimo kontrolę, tai kasacinis teismas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėtų Prokuratūros įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog bylą nagrinėję teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti netinkamai išspręsta byla, nukrypta nuo teismų praktikos skunde teisės kreiptis į teismą ginant viešą interesą aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasaciniu skundu įvardijama teisės aiškinimo problema nepagrindžiama tokiais argumentais, kurie patvirtintų jos esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais teisiniais argumentais nepagrindžiami CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nenagrinėtinas. Atsakovui grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Kulpės slėnis“ (j. a. k. 133190113) 110 (vieną šimtą dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. spalio 31 d. Luminor banko lėšų pervedimo nurodymu.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis

Agnė Tikniūtė