Nr. DOK-5336
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06120-2015-8(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. lapkričio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2020 m. lapkričio 13 d. gautu suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas jo prašymas nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nr. DOK-5336
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06120-2015-8(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. lapkričio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2020 m. lapkričio 13 d. gautu suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas jo prašymas nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes neatliko išsamaus įrodymų vertinimo ir nesiaiškino visų reikšmingų aplinkybių. Teismai visiškai nevertino mokumo atkūrimo plano 6 ir 12 dalies reikalavimų, kurių bankrutuojantis asmuo nevykdė; netyrė bankroto administratoriaus ataskaitų ir suinteresuoto asmens pateiktų skaičiavimų; netyrė, ar bankrutuojantis asmuo sąžiningai naudojosi jam įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdė nustatytas pareigas; nevertino, dėl kokių priežasčių jis nevykdė plano ir nemokėjo didesnių įmokų kreditoriams nuo gaunamų didesnių pajamų; nenustatė plane nurodytų priemonių neįvykdymo apimties; nepaisė fizinių asmenų bankroto bylose esančio viešojo intereso; 2) teismai netinkamai aiškino ir taikė FABĮ 1 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 2, 6 ir 12 punktus, 10 straipsnio 1 dalies 8 ir 10 punktus bei 2 dalį, 16 straipsnio 5, 6 ir 12 punktus ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo ir mokumo atkūrimo plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymo. Priešingai, nei nustatė apeliacinės instancijos teismas, mokumo atkūrimo plane buvo įtvirtinta nuostata dėl kreditoriams mokamų lėšų kitimo padidėjus bankrutuojančio asmens pajamoms.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtoms teismų nutartims priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Algis Norkūnas
Donatas Šernas
