Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 13 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymais sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą bei atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo

Nr. DOK-5322

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00851-2020-3(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2020 m. lapkričio 12 d. gautu atsakovės Vilniaus „Pelėdos“ pradinės mokyklos kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 13 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymais sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą bei atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė Vilniaus „Pelėdos“ pradinė mokykla padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 13 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės VšĮ „Bruneros“ ieškinys dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės Vilniaus „Pelėdos“ pradinės mokyklos paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:) teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to nepagrįstai nenutraukė bylos CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu. Bylos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie atsakovės sprendimą nutraukti pirkimą, tačiau ji nepateikė per VPĮ nustatytą terminą pretenzijos dėl šio sprendimo, taigi nesilaikė privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka pasinaudoti nebegalima suėjus nustatytam terminui, todėl byla dalyje dėl atsakovės sprendimo nutraukti pirkimą panaikinimo turėjo būti nutraukta; 2) teismai netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė CPK 423³ straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to neteisingai sprendė dėl bylos nagrinėjimo ribų, t. y. kad tiekėjo pretenzija neapsprendžia bylos nagrinėjimo ribų. Teismai neįvertino ieškovės pretenzijos turinio, t. y. kad ji apima tik 2020 m. birželio 11 d. automatinį sistemos pranešimą ieškovei, bet ne 2020 m. birželio 3 d. atsakovės sprendimo nutraukti pirkimą teisėtumą; 3) teismai sprendė dėl neegzistuojančio atsakovės sprendimo, taip pažeidė CPK 185 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atsakovė nebuvo priėmusi atskiro sprendimo dėl ieškovės pasiūlymo nepriėmimo – tai buvo 2020 m. birželio 11 d automatinis sistemos pranešimas, kuris ieškovei nesukėlė jokių teisinių padarinių, nes pirkimas buvo nutrauktas dar 2020 m. birželio 3 d.; 4) teismai netinkamai taikė VPĮ 29 straipsnio 3 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir netinkamai vertino įrodymus (CPK 185 straipsnis). Atsakovės nuomone, ji turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą nutraukti pirkimo procedūras dėl atsiradusių aplinkybių, kurių negalima buvo numatyti, ir dėl VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimo; 5) teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes įpareigojo atsakovę tęsti pirkimą, kuris jai nereikalingas. Pirkimo tęsimas neatitinka nei teismų praktikos, nei Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimų, nei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio reikalavimų, pažeidžia atsakovės, vaikų ir jų tėvų interesus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas prašymas sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą ir atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Algis Norkūnas

Donatas Šernas