Nr. 3P-1077/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34918-2016-3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. birželio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2019 m. birželio 20 d. gautu ieškovo R. V. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas R. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį, kuria ieškovui priteista iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 13 287,24 Eur draudimo išmoka, ir padidinti draudimo išmoką iki 26 574,46 Eur.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje konstatuota, kad žala padaryta ieškovo automobiliui eismo įvykio metu susidūrus su traktoriumi, apdraustu atsakovo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad ieškovo patirtos 22 013,97 Eur dydžio išlaidos dėl automobilio detalių keitimo ir remonto yra pagrįstos, dėl ko ieškovas turi teisę į pusės šių išlaidų atlyginimui lygią 11 006,99 (22 013,97/2) Eur draudimo išmoką, taip pat į pusę (97,71 Eur) automobilio nutempimo paslaugų išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad dėl eismo įvykio yra kalti abiejų transporto priemonių valdytojai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat priteisė ieškovui 50 proc., t. y. 2182,54 Eur išlaidų už pakaitinio automobilio nuomą dydžio draudimo išmoką (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Nr. 3P-1077/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34918-2016-3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. birželio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2019 m. birželio 20 d. gautu ieškovo R. V. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas R. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį, kuria ieškovui priteista iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 13 287,24 Eur draudimo išmoka, ir padidinti draudimo išmoką iki 26 574,46 Eur.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje konstatuota, kad žala padaryta ieškovo automobiliui eismo įvykio metu susidūrus su traktoriumi, apdraustu atsakovo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad ieškovo patirtos 22 013,97 Eur dydžio išlaidos dėl automobilio detalių keitimo ir remonto yra pagrįstos, dėl ko ieškovas turi teisę į pusės šių išlaidų atlyginimui lygią 11 006,99 (22 013,97/2) Eur draudimo išmoką, taip pat į pusę (97,71 Eur) automobilio nutempimo paslaugų išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad dėl eismo įvykio yra kalti abiejų transporto priemonių valdytojai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat priteisė ieškovui 50 proc., t. y. 2182,54 Eur išlaidų už pakaitinio automobilio nuomą dydžio draudimo išmoką (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovo R. V. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismai neatsižvelgė, kad tiesioginė eismo įvykio ir žalos atsiradimo priežastis buvo kelyje sudaryta kliūtis ir traktoriaus vairuotojo neveikimas; netgi teismams ir nustačius, kad ieškovas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) „bendro pobūdžio pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai“, eismo įvykis ir žala nebūtų kilę, jeigu traktoriaus vairuotojas būtų įvykdęs KET 211 punkto reikalavimus ir pažymėjęs kraštinius traktoriaus taškus, bei jį būtų lydėjęs nustatyta tvarka paženklintas automobilis, taip pat būtų įvykdęs KET 9 punkto reikalavimus „bendro pobūdžio pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai“; taigi nėra ir nebuvo jokio pagrindo teigti, kad eismo įvykį ir žalą lėmė automobilio vairuotojo (ieškovo) veiksmai.
2. Nukentėjusiojo (ieškovo) kaltė, reikalinga taikyti nuostolių paskirstymo principui, turi pasireikšti kaip didesnio laipsnio atidumo ir rūpestingumo neužtikrinimas (didelis neatsargumas), o ne kaip paprastas neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2004). Žalos padarymo situacija kilo dėl traktoriaus vairuotojo kaltės, nes, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, buvo sukelta avarinė situacija, kuri peraugo į tiesioginės žalą eismo įvykio metu.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti R. V. 399 (tris šimtus devyniasdešimt devynis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. birželio 20 d. UAB „Perlo paslaugos“.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Algirdas Taminskas
Dalia Vasarienė
Vincas Verseckas