Dėl sužalojimų nustatytas 60-70 proc

Nr. 3P-1080/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01822-2017-4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2019 m. birželio 20 d. gautu atsakovo J. B. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu atsakovas J. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimas priteisti ieškovui VSDFV Mažeikių skyriui iš atsakovo 1372,66 Eur išmokėtų socialinio draudimo netekto darbingumo išmokų atlyginimą.

Byloje teismai nustatė, kad atsakovas medžioklės metu sužalojo trečiąjį asmenį Ž. K., už tai atsakovas nuteistas, trečiajam asmeniui dėl sužalojimų nustatytas 60-70 proc. netekto darbingumo lygis ir buvo mokama netekto darbingumo pensija, kurios išmokėtą sumą ieškovė ir prašė priteisti iš žalą padariusio asmens atsakovo. Priteisdami žalos atlyginimą teismai taikė CK 6.290 straipsnio 3 dalį, pagal kurią draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo J. B. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Ieškovės išmokėtos netekto darbingumo pensijos išmokos teismų nepagrįstai buvo sutapatintos su patirta žala; Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatuota, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

2. Teismai netinkamai taikė CK 6.290 straipsnio 3 dalį, nes ieškovas (VSDF Mažeikių skyrius) neįrodinėjo trečiojo asmens Ž. K. patirtos turtinės žalos, kurią kompensavęs draudimo išmokomis, turėtų teisę reikalauti ieškovas; byloje nėra duomenų, kad trečiojo asmens pajamos būtų sumažėjusios dėl patirto sužalojimo, priešingai, byloje yra duomenys apie trečiojo asmens draustumą socialiniu draudimu Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM lėšomis nuo pat 2010 m.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-388/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-388/2013">3K-3-388/2013</a> konstatuota, kad socialinio draudimo įstaiga gali reikalauti iš kalto dėl žalos padarymo asmens tik tokios draudimo išmokos dalies, kuria atlyginta žala. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netyrė ir nevertino, kokią faktinę materialinę žalą patyrė trečiasis asmuo Ž. K., o išmokas sutapatino su ieškovui priteistina žala, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti J. B. 30,88 Eur (trisdešimt eurų 88 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. birželio 20 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Algirdas Taminskas

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas