Baudžiamoji byla Nr. 1-282-800/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49834-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 22 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė,
sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,
dalyvaujant prokurorei Laurai Mačiulytei - Valaitei,
kaltinamajam D. D.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, teistas:
1) 2003-10-28 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį - 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. 2004-02-05 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nuosprendis pakeistas, paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė (2006-09-19 paleistas lygtinai, 2008-07-18 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos);
2) 2008-04-10 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 290 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį - 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, remiantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2023-10-28 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2004-02-05 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir paskirta subendrinta 3 m. laisvės atėmimo bausmė. 2016-06-22 Alytaus r. apylinkės teismo nutartimi, veika, numatyta BK 290 straipsnyje dekriminalizuota, jis atleistas nuo 3 mėnesių bausmės atlikimo.
3) 2011-12-23 Kauno apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį - 12 metų laisvės atėmimu, remiantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2008-04-10 Alytaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta subendrinta 12 metų 7 dienų laisvės atėmimo bausmė. 2016-07-14 Kauno apygardos teismo nutartimi bausmė patikslinta ir panaikinta nuosprendžio dalis, kuria subendrinta bausmė su 2008-04-10 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - 12 metų laisvės atėmimas (2023-03-24 paleistas iš laisvės atėmimo vietos).
4) 2023-08-30 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 MGL dydžio bauda (1500 eurų), pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu iki 20 MGL dydžio (1000 eurų) baudos, turintis teistumą,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
D. D. 2024 m. gruodžio 8 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Alytuje, (duomenys neskelbtini), antrame aukšte bendro naudojimo koridoriuje, asmeninio konflikto metu, tyčia E. P. sudavė du smūgius delnu į veidą, vieną smūgį kumščiu į kairės rankos žastą, dėl ko nukentėjusiajai E. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos abiejų akių apatiniuose vokuose, kairio žasto srityje, kraujosruvą dešinės akies junginėje ir sukėlė fizinį skausmą.
II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba asmuo trumpam susargdinamas.
Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (trumpam susargdinus). Nors nusikalstamos veikos motyvas ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalies numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą.
Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. Teismo vertinimu nagrinėjant situacijas kurias galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti.
III. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
D. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek bylą nagrinėjant teisme katę pripažino. Kaltinamasis D. D. nurodė, kad 2024 m. gruodžio 8 d. koridoriuje tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko kivirčas. Įvykio dieną ji gyveno (duomenys neskelbtini). Jai atsikrausčius gyventi į šį namą, pas ją pardėjo lankytis įvairūs draugai, iš kaimynų pradėjo dingti įvairūs daiktai, telefonai, raktai, batai. Vėliau ji turėjo reikalų su policija. Nustojus pas ją lankytis draugams, daiktai daugiau nedingdavo. Su kaimynu vakare padaugino alkoholio ir šiek tiek garsiau pakalbėjome, parėkavo. 2024-12-07 ryte E. išeidama iš savo buto jiems pasakė „jei dar kartą triukšmaus iškvies policiją“. Mus tai nepatiko. 2024-12-07 vakare apie 22:30 val. tualete E. pasakė „jei policija nepadės, tai kažkas atvažiuos ir gausim per snukį“. 2024-12-08 susitikęs koridoriuje jai pasakė, kad kai ji atsikraustė pardėjo dingti daiktai. Pasakė, ar ji kartais neperspaudžia, tada ji nusikeikė. Po šio pasisakymo delnu jai sudavė du kartus į veidą ir kartą į petį. Nuo suduotų smūgių ji jautė skausmą. Sudavęs jai atsitraukė nuo jos ir pasakė, kad „nebandyk kitų dresiruoti kaip šunų“.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. D. paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jo buvusi kaimynė E. P. gyveno (duomenys neskelbtini)tiksliai nepamena. Jis ją pažįsta nuo to laiko, kai ji atsikėlė gyventi į šį kambarį, maždaug apie pusę metų laiko. Su E. iš pat pradžių sutarė neblogai. Jis su E. nesipyko, jie neturėjo jokių konfliktų, tačiau nėra ir draugai. 2024 m. gruodžio 7 d. jis ėjo į virtuvę iš kambario, buvo apie 16 val., buvo tikrai blaivus, nešėsi butelį degtinės, kuris jam iškrito iš rankų bendro naudojimo koridoriuje. Tuo metu bendro naudojimo koridoriuje susitiko su E.. Jie abu susitiko prie jos kambario, nes jos kambarys yra šalia bendro naudojimo virtuvės. Kai jie susitiko bendro naudojimo koridoriuje, jis jai pasakė: „kodėl tu mane gasdini mentais“. E. jam atsakė, kad ji jam kvies policiją dėl vakar dienos šurmulio, kuris buvo bendro naudojimo koridoriuje. Tuo jų pokalbis ir baigėsi. Ji nuėjo sau, o jis sau. 2024 m. gruodžio 8 d. jis apie 18 val. ėjo iš kambario į bendro naudojimo virtuvę ir vėl prie jos kambario durų bendro naudojimo koridoriuje susitiko E., kuriai pasakė, kad policijos niekas šiaip nekvietinėja, dar jis jai priminė, kad ir jai pačiai buvo dėl ko kviesti policiją, bet niekas iš kaimynų nekvietė. Jis jai tai pasakęs du kartus sudavė kumščiu į veidą. Negali pasakyti ar ji po jo suduotų smūgių kumščiu į veidą nugriuvo, ar ne, jis nuėjo namo. Jis suprato, kad suduodamas smūgius į veidą kumščiu sukėlė jai fizinį skausmą. Ar ji buvo blaivi tą dieną ar ne, jis nežino, jis buvo blaivus. Po jų konflikto, buvo pora kartų susitikę bendro naudojimo koridoriuje. Jis matė kraujosruvas ant jos veido. Jis labai gailisi, kad sudavė jai smūgius į veidą (1 t., b. l. 157-160).?
2025 m. sausio 16 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. D. papildomai nurodė, kad gailisi jog išėjusiai iš savo kambario E. P. ir stovint jos prie kambario Nr. (duomenys neskelbtini) durų, bendro naudojimo koridoriuje, jis jai sudavė du smūgius delnu į veidą, vieną smūgį kumščiu į kairės rankos žastą. Supranta, kad padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Jis E. sudavė smūgius dėl to, kad tarp jų iš vakaro buvo kilęs žodinis konfliktas. Jam yra žinoma, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 166-168).
Kaltinamasis D. D. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti bylos įrodymai nebūtų tiriami. Dėl to, neprieštaraujant prokurorei ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti bylos įrodymai nebuvo tiriami, o buvo išvardinti.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta kita bylos medžiaga:
2024 m. gruodžio 23 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, užfiksuota, kad E. P. praneša, kad 2024-12-08 vakaro metu, antro aukšto, bendro naudojimo koridoriuje, prie jos gyvenamojo buto durų adresu (duomenys neskelbtini), kaimynas D. D. rankos kumščiu ne mažiau 2 kartus jai sudavė į kairės pusės veido sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Po suduotų smūgių ant veido atsirado kraujosruvos, dėl kurių kreipėsi į priėmimo skyrių (1 t., b. l. 4-7)
2024 m. gruodžio 23 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji E. P. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kur 2024-12-08 viso dienos metu buvo namuose ir tuo metu buvo blaivi. Vakare ji iš buto kambario išėjo į bendro naudojimo koridorių, kur planavo eiti į bendro naudojimo virtuvę. Jai išėjus į koridorių, koridoriuje buvo kaimynas D. D., kuris rankoje laikė stiklinį alkoholio butelį. Kiek matė ir suprato iš jo elgesio, kaimynas buvo neblaivus. Kaimynas pamatęs ją, koridoriuje į žemę sudaužė rankoje turėtą stiklinį alkoholio butelį ir tai padaręs priėjo prie jos ir nieko nesakęs, dešinės rankos kumščiu jai sudavė nemažiau du kartus į kairės pusės veidą, t. y. smilkinio ir kairės pusės akies dalį. Tikslaus suduotų smūgių skaičiaus pasakyti negali, nes dėl prastos atminties neatsimena. Iš karto po suduotų smūgių, jautė fizinį skausmą ir po akimis buvo susiformavusios kraujosruvos. Kaimynas D. D. po suduotų smūgių jai pasakė, kad sudavė smūgius dėl jos gyvenimo būdo. Jo tokį pasakymą suprato, kad jis pyksta, dėl jos anksčiau pardavinėjamų narkotikų, tačiau šiai dienai to nedaro ir nežino, kodėl jis vis dar laiko pyktį ant jos. Po jai suduotų smūgių, kaimynas nuėjo nuo jos į savo butą, o ji irgi sugrįžo pas save į butą, kur praleido likusį vakarą. Įvykio metu koridoriuje daugiau nieko nebuvo, todėl liudytojų mačiusių įvykį nėra. Iš karto po įvykio į policiją ir medikus nesikreipė, nes nematė tam poreikio, nes tuo metu kaimynui pretenzijų neturėjo, o sužalojimai nebuvo dideli. 2024-12-10 apie 09.40 nuvyko į svečius pas savo motiną Z. P. adresu (duomenys neskelbtini), kuri pamatė jos sužalojimus ant veido srities. Ji mamai pasakė, kad ją sumušė kaimynas, o ši nieko nelaukus iškvietė policiją ir medikus. Medikai nusprendė ją nuvežti į priėmimo skyrių, padaryti tyrimus, dėl patirtų sužalojimų ir nustatyti, ar nėra lūžių. Priėmimo skyriuje, apžiūrėjus medikams, nustatė kairės pusės akies voko sumušimą ir jungines kraujosruvas. Išėjusi iš priėmimo skyriaus, nuvyko į policijos komisariatą, kur ją apklausė policijos pareigūnė, kuriai nurodė, kad tuo metu pretenzijų kaimynui neturėjo ir ilgą laiką buvo neapsisprendusi dėl pareiškimo rašymo. Šiai dienai kaimynui D. D. pretenzijų turi, dėl jai suduotų smūgių į veido sritį ir sukelto fizinio skausmo. Nuo įvykio iki šios dienos su kaimynu susitikusi nebuvo ir su juo nebendravo, o iš jo pusės iniciatyvos atsiprašyti ar susitaikyti nebuvo. Su minėtu kaimynu, anksčiau konfliktų ar smurto nėra buvę, jų nesieja jokie santykiai ir anksčiau nebendravo, yra tik kaimynai (1 t., b. l. 1-7).
2024-12-10 E. P. nukentėjusioji paaiškino, kad 2024-12-07 apie kurią valandą ji nežino, nepamena, nurodyti negali, ji išėjo iš jos buto, kurį nuomojasi, adresu (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), į bendro naudojimo patalpas, prisipilti į stiklainį vandens. Tada jai einant link bendro naudojimo patalpų išėjo jos kaimynas D. D., kuris bendro naudojimo patalpose sudaužė degtinės butelį. Tuomet minėtas kaimynas jai sudavė kelis smūgius iš abiejų rankų plaštakų į kairį skruostą ir į dešinį smilkinį, juto tik momentinį skausmą. Buvo atsiradę nedidelės kraujosruvos, tačiau greit išnyko ir šiandien jokių mėlynių šiose vietose nebėra. Kaimynas ant jos tikriausiai supyko todėl, kad ji pardavinėjo tuo metu narkotines medžiagas, kurias turėjo tuo metu narkotines medžiagas pasakyti negali, neatsimena pavadinimo, jas pati įsigijo Vilniaus mieste. Iš kur atsirado mėlynės ant abiejų akių ji pasakyti negali, nes į šias vietas jos nemušė. Jos kaimynui šiuo metu pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys. Jei turėsiu pretenzijų kreipsis vėliau (1 t., b. l. 64-66)
2025 m. sausio 15 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu papildomai nukentėjusioji E. P. paaiškino, kad ankstesni parodymai yra teisingi. Jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ji civilinio ieškinio nereikš. Papildė, kad viską gerai apgalvojusi prisiminė, kad Darius jai du kartus sudavė į veidą ne kumščiu, o delnu, dėl ko atsirado mėlynės po akimis. Taip pat Darius jai sudavė vieną smūgį kumščiu į kairės rankos žastą. Dėl visų jo suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą. Ant žasto taip pat buvo kraujosruva. Kai Darius jai sudavė smūgius, ji buvo išėjusi iš savo kambario Nr. (duomenys neskelbtini) ir stovėjo šalia kambario durų bendro naudojimo koridoriuje antrame aukšte (b. l. 67-70).
2024 m. gruodžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole apžiūrėta įvykio vieta, A. N. g. 16, ties kambariu kuris pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-29, 30-35)
Specialisto išvadoje Nr. G 489/2024 (06) nustatyta, kad E. P. poodinės kraujosruvos abiejų akių apatiniuose vokuose, kairio žasto srityje, kraujosruva dešinės akies junginėje, galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 79-80)
IV. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo, bausmės parinkimo ir skyrimo motyvai
Teismas sprendžia, jog veika įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. D. tyčia, dėl asmeninių paskatų smurtavo prieš nukentėjusiąją, t. y. tyčia sudavė nukentėjusiajai du smūgius į veidą delnu, o taip pat smūgiavo kumščiu į žastą. Specialisto išvada patvirtina, kad dėl minėtų kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusiajai padarytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Taigi, nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo atliktų nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių. Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. D. kaltė yra įrodyta ir kaltinamojo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai.
Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).
Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Civilinis ieškinys nukentėjusiojo nepareikštas, jokių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai nėra. Kaltinamasis D. D. anksčiau teistas keturis kartus, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (1 t., b. l. 109-110). Jis neįrašytas į Psichikos sveikatos centro stebimų psichikos-priklausomybių pacientų tarpą (1 t., b. l. 145-146). Įvertinus nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė. Už nesunkų nusikaltimą yra nustatytas areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, skirtinas 69 parų areštas.
Baudžiamoji išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltę visiškai prisipažino, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas šešiems mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Kartu su intensyvia priežiūra skirtini BK 75 straipsnio 6 dalyje numatyti įpareigojimai dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Proceso išlaidų nėra.
Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
D. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 69 parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. D. galutinę 46 (keturiasdešimt šešių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą D. D. atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad D. D. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nuo 23 val. iki 6 val., bei įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).
Teisėja Živilė Janavičienė
