Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-183-448/2025
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00130-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.14; 21.1.1;21.1.6; 21.1.8; 21.7.2; 21.7.3; 21.9.11; 21.10.3; 21.10.4;21.10.6
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. spalio 22 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė,
sekretoriaujant G. L.,
dalyvaujant Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato atstovei I. B.,
pareiškėjui L. Ž., jo atstovui advokatui S. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. Ž. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato 2025-09-15 nutarimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. J. 2025-09-15 nutarimu (toliau – ir Nutarimas) nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną M. Č. atžvilgiu, kadangi nenustatė, jog M. Č., kviesdamas policijos pareigūnus, savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje.
Pareiškėjas L. Ž., nesutikdamas su Institucijos Nutarimu, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams pateikė skundą, kuriuo prašo Institucijos Nutarimą panaikinti ir M. Č. paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą arba, teismui įvertinus ir/ar nustačius, kad reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui nustačius, kad sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes, 2025-09-15 Institucijos Nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą Institucijai.
Skunde nurodoma, jog remiantis pačios Institucijos Nutarime pateikiama informacija, kad „policijos duomenų bazėje yra registruoti du M. Č. pranešimai: pirmas Nr. (duomenys neskelbtini) 2025-05-14 23. 49 val., kuriame nurodyta, jog pranešėjas negali patekti į nuomojamas į patalpas, atsiimti daiktų, nors sutartis galioja iki birželio 1 d. Savininkas pakeitė vartų kodą, savininko nėra. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2025-05-14 d. 23. 46 val. Policijos pareigūnai, nuvykę į vietą, patikrino informaciją ir surašė informaciją: 2025-05-15 01. 06 val., atvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko pranešėjas M. Č. ir nurodė, kad iš jam nuomojamų patalpų savininkas L. Ž. nesuteikia galimybės pasiimti jam priklausančių daiktų. Susisiekus su L. Ž., jis pasakė, kad rytoj dienos metu galės atvykti ir įsileisti nuomininką pasiimti jo daiktus. Pranešėjas sutiko. Pretenzijų niekas niekam neturėjo. Policijos pagalba nereikalinga.“ Pareiškėjo vertinimu, akivaizdu, jog minėtas pirmasis iškvietimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas (melagingas), nes neatitiko realaus skubios pagalbos poreikio kriterijaus. Pažymėjo, kad Nutarimo teiginys „į įvykio vietą nuvykę policijos pareigūnai rado tarpusavyje konfliktuojančius nurodytus asmenis “ akivaizdžiai neatitinka faktinių aplinkybių ir yra nepagrįstas, nes minėtu metu, t. y. 2025-05-14, jis, L. Ž., į įvykio vietą nebuvo atvykęs ir su M. Č. asmeniškai nebendravo, todėl jokio tarpusavio konflikto nebuvo ir negalėjo būti. Tai patvirtina ir kiti pačios Institucijos užfiksuoti duomenys, kad su juo (L. Ž.) buvo susisiekta telefonu, sutarta atvykti dienos metu, pranešėjas sutiko, pretenzijų niekas niekam neturėjo. Taigi, pirmasis pranešimas apie konfliktą buvo nepagrįstas ir sukūrė klaidingą įspūdį apie tariamą skubų policijos įsikišimo poreikį. Skunde pažymima, kad Nutarime išvada padaryta sujungus ir apibendrinus visus tris iškvietimus kaip vieną įvykį, tačiau šiuo skundu pareiškėjas akcentuoja, jog kiekvienas pranešimas – Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) turi savarankišką kvietimo tikslą, faktines aplinkybes ir įrodymus, todėl privalo būti vertinamas individualiai. Bendras sujungimas iškreipia faktinį vaizdą ir lemia nepagrįstas išvadas, ypač dėl pirmojo pranešimo, kurio duomenys rodo realaus skubios pagalbos poreikio nebuvimą. Pareiškėjo vertinimu, M. Č. veiksmuose įžvelgtini ANK 493 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai – specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga. Šiuo konkrečiu atveju Nutarimas priimtas net neįvertinus ir neanalizavus, kokios pagalbos kvietėsi ir kokias aplinkybes dėl reikiamos pagalbos nurodė M. Č. skambučiu į Bendrąjį pagalbos centrą. Teismų praktikoje dėl ANK 493 straipsnio 2 dalies taikymo pasisakoma, kad tokio pobūdžio bylose turi būti itin atidžiai vertinamas ne tik skambučio turinys, skambinančio asmens nurodomos aplinkybės dėl pagalbos būtinumo, bet vertinama net balso tembras, iš kalbėjimo tono sprendžiama, kokioje būsenoje asmuo galėjo būti ir pagal tai vertinama, ar pateikiamas prašymas dėl reikiamos pagalbos kvietimo yra teisėtas ir pagrįstas. Nesurinkus ir/ar neįvertinus visų galimų įrodymų, kuriais būtų nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir kitos įrodinėtinos aplinkybės, Nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl vien tuo pagrindu turėtų būti panaikintas.
Skunde atkreipiamas dėmesys, kad, remiantis Nutarimo informacija, jog M. Č., kviesdamas policijos pareigūnus, nurodė, jog jis esą negali patekti į nuomojamas patalpas, nes pakeisti vartų kodai, buvo akivaizdžiai išgalvotas, kadangi vartų kodai nebuvo pakeisti, tam niekada nebuvo jokio pagrindo ar būtinybės, o dėl pareigūnų aplaidžių veiksmų šių faktinių aplinkybių atitiktis tikrovei iš viso nebuvo tirta ir patikrinta, todėl Nutarime M. Č. nurodytos aplinkybės laikytinos nepagrįstomis. Taip pat svarbia aplinkybe yra ir tai, kad net ir esant tokiai situacijai – pakeistiems įėjimo kodams, M. Č. nakties metu nebuvo jokios būtinybės į patalpas patekti, nes jo paties, jo artimųjų ar kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui nebuvo kilusi jokia grėsmė ar koks pavojus. Policija nesprendžia civilinių teisinių santykių dėl daikto sulaikymo (ko šiuo atveju net nebuvo), nuomininko ir nuomotojo sutarties laikymosi sąlygų ir panašių situacijų, kurios vyksta civiliniame gyvenime, taigi, nebuvo Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos neatidėliotinos pagalbos teikimo aplinkybės. Nors Institucijos Nutarime nurodoma, kad „tyrimo metu M. Č. paaiškino, jog jis pagal pasirašytą patalpų nuomos sutartį su partneriu D. Š. iš L. Ž. maždaug iki 2025 m. gegužės mėnesio nuomojosi patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) ir vykdė veiklą (duomenys neskelbtini), tačiau M. Č. teiginiai visiškai neatitinka tikrovės. Nuomos sutartis yra pasirašyta tarp jo (L. Ž.) žmonos L. Ž., jo (L. Ž.) ir (duomenys neskelbtini), kurios direktorius yra D. Š., tai nurodoma ir sutartyje. M. Č. nurodomas tik kaip laiduotojas. Taigi, pareiškėjo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo tvirtinti, kad M. Č. interesai buvo pažeisti, nes jis nėra nuomos sutarties šalis (nuomininkas) ir todėl neturi nuomininko subjektyvių teisių į patalpų valdymą ar naudojimą, nes tokios teisės kyla tik nuomininkui iš nuomos sutarties, o M. Č. yra tik laiduotojas, kurio teisinė padėtis reiškia papildomą atsakomybę kreditoriui už nuomininko prievolių įvykdymą, bet nesuteikia teisės naudotis nuomos objektu, reikalauti patekimo į jį ar kitaip disponuoti patalpomis, todėl Nutarime padaryta išvada, jog iškvietimas buvo pagrįstas vien dėl tariamo konflikto ar neva pakeisto vartų kodo, kai pats M. Č. apskritai neturėjo teisės būti patalpose ar reikšti reikalavimų dėl jų naudojimo, yra nepagrįsta. Iš skundžiamo Nutarimo akivaizdu, kad dėl pirmojo iškvietimo net nebuvo tirtas skambučio į bendrąjį pagalbos centrą turinys, nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra, nors M. Č. teigė, jog buvo pakeistos spynos. Jokios spynos nebuvo pakeistos, tačiau policija šių aplinkybių netyrė ir neatliko jokių kitų procesinių veiksmų šioms aplinkybėms patikrinti. Taip pat nebuvo apžiūrėti pagal M. Č. galimai melagingą pranešimą į įvykį vykusių pareigūnų atlikti vaizdo įrašai („Body“ kamerų), pagal M. Č. kvietimą vykę pareigūnai net nebuvo apklausti. Taip pat nebuvo apklausti ir pareigūnai, su kuriais tos nakties metu jis (L. Ž.) bendravo Alytaus apskrities VPK tarnybinėse patalpose, kai buvo atvykęs pranešti apie jam įtarimą sukėlusį naktinį skambutį. Šių duomenų nesurinkimas taip pat įtakojo nepagrįsto Nutarimo priėmimą.
Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, prašė pareiškėjo L. Ž. skundo netenkinti, kadangi Institucijos Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepime nurodė, jog policijos duomenų bazėje yra registruoti du M. Č. pranešimai: pirmas Nr. (duomenys neskelbtini) 2025-05-14 23. 49 val., kuriame nurodyta, jog pranešėjas negali patekti į nuomojamas į patalpas, atsiimti daiktų, nors sutartis galioja iki birželio 1 d. Savininkas pakeitė vartų kodą, savininko nėra. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2025-05-14 23. 46 val. Policijos pareigūnai, nuvykę į vietą, patikrino duomenis ir surašė informaciją, kad 2025-05-15 01. 06 val. atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas M. Č., kuris nurodė, kad iš jam nuomojamų patalpų jų savininkas L. Ž. nesuteikia galimybės pasiimti jam priklausančių daiktų. Susisiekus su L. Ž., šis pasakė, kad rytoj dienos metu galės atvykti ir įsileisti nuomininką pasiimti jo daiktus. Pranešėjas sutiko. Pretenzijų niekas niekam neturėjo. Policijos pagalba nereikalinga. Antras M. Č. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) 2025-05-16 10. 14 val., jog nuomojamų patalpų savininkas trukdo išsikraustyti iš patalpų, piktybiškai užtvėrė kelią, vyksta konfliktas. Visi vietoje. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2025-05-16 10. 11 val. Policijos pareigūnai, nuvykę į vietą, surašė informaciją, kad atvykę rado savininką L. Ž., kuris konfliktavo su patalpų nuomininkais D. Š. ir M. Č. dėl skolų. Asmenims paaiškinta, kad tai yra civiliniai santykiai ir jie turi kreiptis į teismą. Savininkas L. Ž. savanoriškai patraukė automobilį ir išvažiavo. Daugiau policijos pagalbos nereikėjo. 2025-05-16 16. 33 val. užregistruotas L. Ž. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta: „Pranešėjas esamų patalpų savininkas konfliktuoja su patalpų nuomininku (duomenys neskelbtini), kurie nori iš pranešėjui priklausančiu patalpų išvežti ne savo daiktus. Visi vietoje laukia“. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2025-05-16 10. 29 val. Pranešimas susietas su įvykiu Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepime nurodoma, kad tyrimo metu M. Č. paaiškino, jog jis pagal pasirašytą patalpų nuomos sutartį su partneriu D. Š. iš L. Ž. iki 2025 m. gegužės mėnesio nuomojosi patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) ir vykdė veiklą (duomenys neskelbtini). Kadangi patalpų savininkas savavališkai ir be jų sutikimo įeidavo į nuomojamas patalpas, jie pastebėjo, jog dingsta kai kurie daiktai ir darbo įrankiai, todėl M. Č. ir D. Š. nusprendė nutraukti nuomos sutartį ir išsikraustyti. Pranešus patalpų savininkui, pastarasis pakeitė patalpų durų spynas ir nenorėjo atiduoti daiktų motyvuodamas tuo, jog yra nesumokėtų skolų. M. Č. nurodė, jog tris kartus skirtingomis dienomis nuvykus pasiimti likusių daiktų iš L. Ž. patalpų ir į jas nepatekus, kvietė policijos pareigūnus. Paklausus, ar šiuo metu ginčą išsprendė, M. Č. nurodė, jog ginčą išsprendė.
Į įvykio vietą nuvykę policijos pareigūnai nurodė, jog rado tarpusavyje konfliktuojančius nurodytus asmenis. Patikrinę informaciją vietoje, nenustatė, jog pranešimai buvo melagingi, padėjo asmenims susitarti dėl ginčo, užtikrino, jog nebūtų padaryti kiti administraciniai nusižengimai ir asmenų ginčas nepereitų į nusikalstamą veiką – muštynes ir kūno sužalojimus. Išaiškino konfliktuojantiems, jog jiems nesusitarus, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises civilinio proceso nustatyta tvarka.
Atsiliepime į skundą nurodoma, kad, Institucijos vertinimu, priimtas Nutarimas ir jame surašyti faktai bei teiginiai yra pagrįsti, nes nenustatyta duomenų, įrodančių, kad M. Č. tyčia, žinodamas, kad pagalba nereikalinga, ją vis tiek tyčia kvietė. Kiekviena versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai ir abejonės turi būti pašalinti. Nesant galimybės jų pašalinti, laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai. Administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, nagrinėjamu atveju, M. Č. įsitikinimas pranešimo teisingumu nėra paneigtas, tai reiškia, jog byloje neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuri yra būtinas pažeidimo, numatyto ANK 493 straipsnyje, požymis. Iš surinktų ir pateiktų duomenų matyti, kad M. Č. pagalbą kvietė asmeniškai įvertinęs esamas aplinkybes, t. y., kadangi vyksta konfliktai ir neranda bendro susitarimo dėl daiktų grąžinimo, todėl ir kreipėsi į pagalbos centrą. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas L. Ž. ir jo atstovas skundą palaikė jame nurodytų motyvų pagrindu, prašė jį tenkinti ir panaikinti Institucijos Nutarimą. Pažymėjo, kad Institucija neįvertino visų aplinkybių, ne visi įvykio asmenys buvo apklausti, nebuvo apklaustas D. Š. Iš Nutarimo nesimato, kad būtų pareikalautas Bendrojo pagalbos centro skambučių turinys, jis nebuvo aprašytas, išanalizuotas. Nebuvo tirtos aplinkybės dėl spynų. Atstovo vertinimu, tam tikrus veiksmus tikrai galima atlikti.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti ir palikti galioti Institucijos nutarimą. Nurodė, jog iš visų byloje surinktų duomenų matyti, kad konfliktas vyksta jau seniai. M. Č., užbėgdamas įvykiams už akių, kad išvengtų didesnių konfliktų, iškvietė policijos pareigūnus. Institucijos atstovė nurodė, kad tai nebuvo melagingas iškvietimas. Atstovės teigimu, problema be policijos įsikišimo nebūtų išspręsta, nes problema buvo išspręsta po antrojo policijos pasirodymo, pareiškėjas patraukė automobilį, o M. Č. su D. Š. išsivežė daiktus.
Skundas netenkinamas.
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį, įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas išsamus tyrimo veiksmų sąrašas, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai.
Nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjo skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato vyresnysis tyrėjas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad policijos pareigūnai buvo kviečiami melagingai, žinant, jog pagalba nereikalinga, o nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių M. Č. tyčią pareiškėjo atžvilgiu veikti teisei priešingu būdu, atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima.
Administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. ANK 493 straipsnis saugo normalų priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių tarnybų išteklius ir sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Šis administracinis nusižengimas padaromas veikiant tiesiogine tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Sprendžiant klausimą dėl aptariamo administracinio nusižengimo padarymo, svarbu nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog, kreipdamasis į policijos pareigūnus, pateikia žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis ir suvokia, kad kviečia policiją be priežasties ir tai atlieka sąmoningai (Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTI1NC01ODEvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-254-581/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-254-581/2024">AN2-254-581/2024</a>, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTE1MC01MjYvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-150-526/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-150-526/2023">AN2-150-526/2023</a>).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Nutarimas nutraukti administracinę teiseną priimtas ištyrus Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate 2025-05-22 registruotą L. Ž. pareiškimą, kuriuo skundžiami M. Č. veiksmai, pasireiškę specialiųjų tarnybų iškvietimu 2025-05-14 iki 2025-05-16. M. Č. iškvietimus inicijavo todėl, kad negalėjo patekti į nuomojamas patalpas, nuomojamų patalpų savininkas trukdė išsikraustyti iš patalpų, negalėjo atsiimti daiktų, nes buvo pakeistas vartų kodas, nors sutartis galiojo iki birželio 1 d., savininkas piktybiškai užtvėrė kelią, vyko konfliktas.
Pareiškėjo L. Ž. teigimu, Institucija nepagrįstai vertino situaciją apibendrinusi visus tris iškvietimus kaip vieną įvykį. Pažymėjo, jog pirmasis pranešimas buvo melagingas ir nepagrįstas, nes policijos pareigūnams atvykus į vietą paaiškėjo, jog jokio realaus konflikto nebuvo, o šalys susitarė, kad daiktai bus perduoti vėliau. Pareiškėjo vertinimu, tokia situacijos baigtis reiškia, kad pranešimas neatitiko skubios pagalbos poreikio kriterijų ir todėl turi būti laikomas melagingu.
Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Melagingo pranešimo faktas pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį vertinamas ne pagal tai, kas paaiškėja ar kaip ginčas išsisprendžia pareigūnams jau atvykus, o pagal tai, kokia situacija objektyviai matėsi ir kaip buvo suvokiama pranešimo metu. Melagingumas konstatuojamas tik tada, kai asmuo jau skambinimo momentu žino, kad pagalba nereikalinga ir objektyviai nėra jokio pagrindo tarnybų kvietimui, tačiau tyčia praneša melagingą informaciją ir taip trukdo tarnybų darbą. Nagrinėjamu atveju pasitvirtino priešingos aplinkybės, nes pareigūnams realiai reagavus į iškvietimą ir atvykus į įvykio vietą, jie rado pranešėją (M. Č.), kuris konkretizavo ginčo objektą – kliudymą pasiimti daiktus iš nuomojamos patalpos. Pareigūnams susisiekus su savininku (pareiškėju L. Ž.), šis patvirtino, kad daiktų perdavimas vyks vėliau (ryte), todėl akivaizdu, jog M. Č. tuo metu norimų daiktų realiai pasiimti negalėjo, nesutarimas egzistavo ir išsisprendė ne todėl, kad jo nebuvo, o todėl, kad policijos įsikišimas prevenciškai sušvelnino situaciją. Teismas konstatuoja, kad pranešimų sekos rezultatas (tai, jog vėliau pagalbos nereikėjo) savaime neleidžia daryti išvados, kad, M. Č. vertinimu, pagalba nebuvo reikalinga skambinimo metu. ANK 493 straipsnio sudėtis saugo būtent nuo piktybinių, sąmoningai melagingų skambučių. Melagingumo negalima konstatuoti remiantis tuo, kad pagalba vėliau tapo nereikalinga. Melagingumas reiškia žinojimą, kad jokios pagalbos apskritai nereikia.
Teismas taip pat pažymi, kad subjektyviosios pusės (tyčios) buvimas vertinamas ne izoliuotai, o pagal situacijos eigą, todėl Institucija, 2025-05-22 gavusi L. Ž. registruotą pranešimą, pagrįstai vertino M. Č. 2025-05-14 ir 2025-05-16 pranešimus kartu kaip vieną konfliktinę situaciją tarp tų pačių šalių, dėl tų pačių objektų – patalpų ir daiktų. Toks vertinimas atitinka įrodymų vertinimą kaip visumos, o ne vieno iškvietimo atskyrimą iš bendro konteksto. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2025-05-16 buvo užregistruotas ir paties pareiškėjo L. Ž. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, jog pranešėjas (L. Ž.), kuris yra esamų patalpų savininkas, konfliktuoja su patalpų nuomininku (duomenys neskelbtini), kurie nori iš pranešėjui priklausančių patalpų išvežti ne savo daiktus. Taigi akivaizdu, jog ginčas tarp šalių buvo ir M. Č. pirmasis iškvietimas pagal bylos aplinkybes buvo susijęs su ginču dėl daiktų pasiėmimo ir patekimo į patalpas, todėl negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai melagingas ar kvietimas be jokio objektyvaus pagrindo.
Skunde pareiškėjas teigia, kad Institucijos Nutarime nurodoma, jog tyrimo metu M. Č. paaiškino, jog jis pagal pasirašytą patalpų nuomos sutartį su partneriu D. Š. iš L. Ž. maždaug iki 2025 m. gegužės mėnesio nuomojosi patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) ir vykdė veiklą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo L. Ž. nuomone, M. Č. teiginiai visiškai neatitinka tikrovės, nes nuomos sutartis yra pasirašyta tarp jo žmonos – L. Ž., jo (L. Ž.) ir (duomenys neskelbtini), kurios direktorius yra D. Š., o M. Č. nurodomas tik kaip laiduotojas. Pareiškėjo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo tvirtinti, kad M. Č. interesai buvo pažeisti, nes jis nėra nuomos sutarties šalis (nuomininkas) ir todėl neturi nuomininko subjektyvių teisių į patalpų valdymą ar naudojimą, nes tokios teisės kyla tik nuomininkui iš nuomos sutarties, o M. Č. yra tik laiduotojas, kurio teisinė padėtis reiškia papildomą atsakomybę kreditoriui už nuomininko prievolių įvykdymą, bet nesuteikia teisės naudotis nuomos objektu, reikalauti patekimo į jį ar kitaip disponuoti patalpomis, todėl Nutarime padaryta išvada, jog policijos iškvietimas buvo pagrįstas vien dėl tariamo konflikto ar neva pakeisto vartų kodo, kai pats M. Č. apskritai neturėjo teisės būti patalpose ar reikšti reikalavimų dėl jų naudojimo, yra nepagrįsta.
Šiame kontekste teismas pažymi, jog byloje nėra paneigta M. Č. nurodyta aplinkybė, kad M. Č. su partneriu D. Š. vykdė veiklą (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės nepaneigia ir į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. Š. 2025-10-13 pareiškimas, kuriame nurodoma, jog 2025-05-14 jis pavedimo M. Č. ar jo mamai dėl kokio nors automobilio pasiėmimo iš nuomojamos teritorijos ar patalpų nebuvo davęs. Nors skunde nurodoma, kad laiduotojas nėra nuomininkas ir neturi teisės patekti į patalpas vien todėl, kad laiduoja už nuomininką, todėl M. Č. apskritai neturėjo teisės būti patalpose ar reikšti reikalavimų dėl jų naudojimo, tačiau teismas pažymi, kad šios aplinkybės nepatvirtina to, kad M. Č. policijos pareigūnus kvietė melagingai. Vertinant M. Č. atsakomybę pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį svarbu pažymėti tai, kad nelaikoma melagingu pranešimu apie įvykį ta aplinkybė, kad asmuo kviečia policijos pareigūnus manydamas, kad pažeidžiamos jo teisės (net jeigu vėliau ir paaiškėja, jog jis klydo) ir asmuo tuo metu subjektyviai manė, kad pagalba reikalinga.
Taigi, atsakomybę nustatančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ANK 493 straipsnio 2 dalyje pateikta formuluotė „iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip tikrovės neatitinkantis pranešimas, net jeigu asmuo klaidingai vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima. M. Č. įsitikinimas pranešimo teisingumu byloje nėra paneigtas.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI0LTEzOS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-24-139/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-24-139/2016">2AT-24-139/2016</a>, 2AT-78-788/2016). Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota, kad jo veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju M. Č. įsitikinimas pranešimo teisingumu nėra paneigtas. Tai reiškia, jog byloje neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuri yra būtinas požymis nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje. Tuo remdamasis teismas konstatuoja, kad yra pagrįstas ir teisingas Institucijos 2025-09-15 nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną M. Č. atžvilgiu pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog Institucija neįvertino visų aplinkybių, ne visi įvykio asmenys buvo apklausti, nebuvo pareikalautas Bendrojo pagalbos centro skambučių turinys, nebuvo tirtos aplinkybės dėl spynų. Teismo vertinimu, pareiškėjo atstovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo bylą grąžinti Institucijai papildomam tyrimui. Byloje esantys duomenys leidžia įvertinti pagrindinį administracinės atsakomybės klausimą, tai yra, ar egzistavo tyčia melagingai iškviesti policijos pareigūnus, todėl, nenustačius M. Č. veikoje tyčios, papildomas tyrimas negalėtų pakeisti teismo išvados. Net ir apklausus papildomai asmenis, būtų gauta tik informacija apie objektyvias konflikto aplinkybes, tačiau teismas dar kartą pasisako, kad atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kyla tik nustačius subjektyvų suvokimą, kad pagalba nereikalinga, todėl tokios apklausos neturi esminės reikšmės M. Č. kaltės turiniui. Teismas konstatuoja, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių duomenų spręsti apie tai, kaip situacija buvo suvokta kvietimo metu. Pagal teismų praktiką melagingumo vertinimas kyla ne iš skambučio turinio detalumo, o iš asmens suvokimo momento, todėl Bendrojo pagalbos centro skambučių turinio analizavimas bylai nebesuteiktų naujos teisiškai reikšmingos informacijos, juolab kad Administracinių nusižengimų registre M. Č. iškvietimų/pranešimų turinys jau yra užfiksuotas. Be to, aplinkybių tyrimas dėl vartų kodo (spynų) pakeitimo nėra kriterijus, lemiantis administracinę atsakomybę pagal ANK 493 straipsnį, todėl būtų perteklinis. Teismo vertinimu, papildomas tyrimas vilkintų procesą ir pažeistų ekonomiškumo principą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato 2025-09-15 nutarimas paliekamas nepakeistas ir pareiškėjo L. Ž. skundas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato 2025-09-15 nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą ir pareiškėjo L. Ž. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.
Teisėja Asta Jakučiūnienė
