Civilinė byla Nr. 3K-3-404/2013 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-20258-2010-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 99.9
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Rimvydo Norkaus (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui K. K. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, valstybės institucija, teikianti išvadą, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus X, gimusio 2003 metais, išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės; nepilnamečio sūnaus Y, gimusio 2005 metais, išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės; išlaikymo sūnui Y skolą už trejus metus (14 250 Lt); nustatyti nepilnamečio sūnaus Y gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad santuoka su atsakovu nutraukta 2004 m. lapkričio 23 d., sūnui X priteistas išlaikymas iš atsakovo po 200 Lt per mėnesį. Sūnus Y gimė po santuokos nutraukimo, atsakovas tėvystę pripažino, tačiau išlaikymo šiam sūnui kurį laiką iš viso neteikė, vėliau mokėjo po 100–200 Lt per mėnesį. Ieškovė taip pat nurodė, kad vyresnysis sūnus X yra neįgalus, jam reikalingas nuolatinis gydymas ir fizioterapija, berniukas lanko specialų ugdymo centrą, jam reikalingos specialios priemonės. Šiam vaikui mokama 1485 Lt pašalpa, iš kurios 765 Lt mokami ieškovei už neįgalaus vaiko slaugymą, 720 Lt – neįgaliam sūnui. Iš viso išlaikymui reikia 2443 Lt. Jaunesnysis sūnus Y lanko lopšelį–darželį, muzikos mokyklėlę, turi specialių poreikių, nes jam diagnozuota plokščiapėdystė. Sūnaus Y išlaikymui kas mėnesį reikis 2289 Lt.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Jo nuomone, ieškovė nepateikė teismui duomenų apie tai, kad pasikeitė vaikų poreikiai ir atsakovo turtinė padėtis per pastaruosius metus. Atsakovas šiuo metu gyvena užsienyje, neturi darbo, be to, pats gera valia padidino vaikams teikiamą išlaikymą iki 700 Lt per mėnesį.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo buvo priteistas 200 Lt mėnesinis išlaikymas sūnui X, nustatydamas išlaikymo dydį po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. lapkričio 24 d. iki jo pilnametystės; priteisė iš atsakovo sūnaus Y išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. lapkričio 24 d. iki jo pilnametystės; nustatė nepilnamečio sūnaus Y gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo 10 350 Lt išlaikymo įsiskolinimą sūnui Y, nustatęs, kad ši suma išmokėtina per dvejus metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei ir ieškovei.
Spręsdamas dėl vaikų poreikių ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė registruotino nekilnojamojo turto neturi, su sūnumis gyvena jai nuosavybės teise nepriklausančiame bute. Nepilnametis šalių sūnus X lanko Vilniaus specialiojo ugdymo centrą, yra neįgalus, ieškovei mokama 720 Lt šalpos pensija neįgaliam vaikui ir 765 Lt slaugos išlaidų tikslinė kompensacija. Nepilnametis sūnus Y lanko ikimokyklinę įstaigą lopšelį–darželį, krepšinio treniruotes, muzikos pamokėles, kovos menų treniruotes, turi tam tikrų sveikatos problemų – jam diagnozuota ydinga abipusė plokščiapėdystė, rekomenduojama speciali avalynė bei fizioterapija. Ieškovės su darbu susijusios pajamos yra apie 4000 Lt. Atsakovas yra darbingo amžiaus, nekilnojamojo turto neturi, dirba Airijoje, darbo užmokestis – 200 eurų per savaitę, 700 eurų moka už nuomojamą gyvenamąją patalpą. Teismo nuomone, atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas, privalo teikti vaikams reikalingą išlaikymą, be to, tėvui, su kuriuo gyvena nepilnamečiai, tenka ir kasdienė jų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsižvelgdamas į tai teismas priteisė iš atsakovo po 500 Lt mėnesinę išmoką kiekvienam vaikui.
Ieškovės prašymą priteisti 14 250 Lt išlaikymo įsiskolinimą sūnui Y teismas patenkino iš dalies, priteisdamas 10 350 Lt. Nepilnamečio šalių sūnaus Y, gimusio po santuokos nutraukimo, gyvenamoji vieta teismo nebuvo nustatyta, ją teismas nustatė su ieškove, kuri, teismo vertinimu, gali garantuoti geresnę sūnaus priežiūrą bei auklėjimą, geriau užtikrinti psichologinius ir dvasinius, materialinius–buitinius vaiko interesus. Patenkinęs ieškinį iš dalies, teismas proporcingai iš atsakovo priteisė 4766,13 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai bei išsprendė bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo klausimą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, jį tenkino iš dalies ir 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi pakeitė Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą, atmesdama ieškinio dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo (10 350 Lt) priteisimo bei sumažindama ieškovei už advokato pagalbą priteistų išlaidų dydį; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išsamių argumentų dėl išlaikymo sūnui Y priteisimo momento nėra, tik nurodoma, jog įsiskolinimas apskaičiuotas pagal priteistą išlaikymo sumą. CK 3.194 straipsnyje nustatyta, kad teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį, jeigu vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus arba tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, dėl to nesusitarė. Tai reiškia, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o į praeitį tokia teisė galioja ribotai ir tik vaiko išlaikymo pareigos visiško nevykdymo atveju (CK 3.200 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas, skirdamas sūnui X išlaikymą pagal teismo sprendimą, gera valia mokėjo išlaikymą ir antrajam, nutraukus šalių santuoką gimusiam sūnui Y. Vadinasi, pagal CK 3.194 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą reglamentavimą nėra pagrindo konstatuoti apelianto prievolės išlaikyti sūnų Y nevykdymo ar kitokio šalių susitarimo buvimą ir priteisti iš jo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki ieškinio padavimo.
Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, ieškovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina nuo 4766,13 Lt iki 2497 Lt.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aplinkybe, kad atsakovas nenuosekliai mokėjo tam tikro dydžio išlaikymą sūnui Y, sprendė, kad nėra įstate išvardyto pagrindo konstatuoti apelianto prievolės išlaikyti sūnų Y nevykdymo ir priteisti iš jo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki ieškinio padavimo. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė bandė su atsakovu tartis dėl vaikų išlaikymo geruoju, tačiau jo mokėtos sumos nebuvo pakankamos objektyviems vaiko poreikiams patenkinti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir jis gali būti priteisiamas pagal CK 3.200 straipsnį. Kai vienas iš tėvų privalo rūpintis keliais vaikais, tai išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo.
Apeliacinės instancijos teismas nevertino esminių aplinkybių: vaikų poreikių, būtino išlaikymo dydžio, to, kad tėvų turtinė padėtis panaši, o atsakovas slėpė savo turtinę padėtį; nenustatė, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu (didžiąją išlaikymo dalį teikė tik ieškovė, be to, jai teko kasdienio auginimo ir auklėjimo pareiga, nes vaikai gyvena su ja); nuo kurio momento vaiko tėvas nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovo mokamos pinigų sumos sūnui X, viršijančios 200 Lt sumą, buvo jo gera valia mokamas išlaikymas antrajam sūnui Y bei išlaikymo įsiskolinimo kompensacija. Apeliacinės instancijos teismas nevertino faktinės aplinkybės, kad šios sumos buvo ne išlaikymas, o tiesiog nepakankamos, epizodinės išmokos sūnums X ir Y, kurios viršijo pirminę nustatytą išlaikymo sumą sūnui X (200 Lt), tačiau neatitiko naujai susidėjusių aplinkybių: ieškovei vienai teko dirbti, išlaikyti du vaikus, kurių vienas visiškai neįgalus, abu sūnūs augo, keitėsi jų poreikiai, tėvas nedalyvavo vaikus auginant ir auklėjant. Epizodinis prisidėjimas prie vaikų išlaikymo paties atsakovo nustatyta suma, tačiau kitais būdais neprisidedant prie jų auklėjimo ir auginimo, negalėjo būti pripažįstamas tinkamu išlaikymo pareigos vykdymu. Pareiga išlaikyti vaiką tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, kad tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 straipsnis) ir kad, vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas.
Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo, turėtų būti panaikinta ir paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.
Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo įrodymų vertinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CPK 176–182 straipsniuose, netinkamai ir neišsamiai ištyrė civilinės bylos aplinkybes, nenustatė visų bylai reikšmingų faktų, nevertino ieškovės procesinės pozicijos, nepagrįstai sprendė, kad ji nepateikė „patikimų“ įrodymų, pagrindžiančių ieškinio argumentus.
Dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo klausimą, turi ištirti užsienio valstybėje esančios bylos šalies (tėvo, motinos) turtinę padėtį, surinkti įrodymus apie jų turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, visų rūšių gaunamas pajamas ir kita. Teismas šios kategorijos bylose turi padėti šalims rinkti užsienio valstybėje esančius įrodymus arba juos rinkti savo iniciatyva (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Atsakovas gyvena Airijoje, į teismo posėdžius neatvykdavo, dokumentų teismui neteikdavo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, nevertino aplinkybės, kad procesas pirmosios instancijos teisme užtruko nepagrįstai ilgai (vienerius metus ir keturis mėnesius) būtent dėl atsakovo ir jo atstovės kaltės, vengimo vykdyti savo pareigą rinkti įrodymus, pagrindžiančius atsikirtimus į ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išlaidomis advokato teisinei pagalbai apmokėti laikė tik procesinių dokumentų parengimą, neįvertino, kad visus įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir turimas išlaidas rinko tik ieškovės atstovė. Pirmosios instancijos teismas dėl išlaidų už advokato teisines paslaugas apmokėti dalies nustatė visas ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažįstamos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, neatkreipė dėmesio į faktą, kad atsakovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, o įrodymų rinkimo našta teko išimtinai ieškovei ir jos atstovei.
Atsakovas su ieškovės kasaciniu skundu nesutinka, prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 23 d. sprendimu sūnui X iš atsakovo buvo priteistas 200 Lt išlaikymas, mokamas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Šį išlaikymą tėvas teikė. Kadangi X yra nustatytas neįgalumas nuo gimimo, tai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka jam yra paskirta kasmėnesinė neįgalumo pašalpa (1485 Lt), iš kurios 765 Lt mokama ieškovei už neįgalaus vaiko slaugymą, o 720 Lt skiriama neįgalaus vaiko išlaikymui. Ieškovė nurodė, kad X išlaikymo poreikiams patenkinti reikia 1665 Lt per mėnesį, t. y. tik 180 Lt daugiau nei valstybės mokama pašalpa. Taigi, atsakovo mokamas išlaikymas (200 Lt per mėnesį), net neįskaičius ieškovės dalies, visiškai patenkina vaiko poreikius.
Tik gavus ieškovės kasacinį skundą, paaiškėjo nauja aplinkybė, kad sūnus X nuo mažens buvo savaitiniame darželyje, o nuo 2010 m. vasario 4 d. nuolat, išskyrus išeigines dienas, gyvena Vilniaus specialiame ugdymo centre „Aidas“. Tai reiškia, kad X 21–22 dienas per mėnesį yra išlaikomas, globojamas, slaugomas ir prižiūrimas valstybės sąskaita. Motina, gaudama 765 Lt mėnesinę pašalpą už neįgalaus vaiko slaugymą, faktiškai jį prižiūri, maitina ir slaugo tik išeiginėmis dienomis, taigi, neįgaliu vaiku ji naudojasi kaip pajamų šaltiniu. Įstatymo nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Dėl šių naujai paaiškėjusių aplinkybių yra pagrindas peržiūrėti teismų sprendimus, kuriais išlaikymas sūnui X padidintas iki 500 Lt per mėnesį.
Teismui buvo pateiktos pažymos, patvirtinančios kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neturėjo legalaus darbo ir oficialių pajamų, buvo užklaustos visos kitos šalies valstybinės institucijos, kurios patvirtino, jog atsakovas nieko nenuslėpė ir pateikė teismui visus įrodymus, kokius jis tuo metu galėjo pateikti. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu, taip pat ir kasaciniame skunde vadovaujasi prielaidomis, kad atsakovo gaunamos pajamos padidėjo, tačiau tokių teiginių nepatvirtino oficialios užsienio valstybės institucijos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03Ny8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-77/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-77/2008">3K-3-77/2008</a> konstatavo, kad teisė reikalauti išlaikymo teisme atsiranda kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaiku. Dėl to teismai, nustatydami išlaikymo priteisimo momentą, privalo išsiaiškinti: ar vaikui išlaikymas tėvo (motinos) buvo teikiamas ir kokio dydžio. Tuo atveju, jei išlaikymas buvo teikiamas, teismas privalo nustatyti, išsiaiškinti, nuo kada pareiga išlaikyti vaiką yra nevykdoma. Šioje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas iki 2010 m. rugpjūčio nuolat vykdė savo pareigą ir teikė išlaikymą abiem vaikams po 200 Lt kas mėnesį, o nuo 2011 m. spalio – 800 Lt. Kadangi atsakovas savo pareigą vykdė, tai teisė dar kartą reikalauti ieškovei išlaikymo už ankstesnį laikotarpį, kai vaikų išlaikymo pareiga buvo vykdoma, neturi būti pripažinta.
Kadangi ieškovės užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis viršija teisingumo ministro rekomenduotinus dydžius, be to, ieškovės atstovė priskaičiavo ir dviejų patikslintų ieškinių surašymo išlaidas, nors teikti juos nebuvo pagrindo, tai apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šias aplinkybes ir sumažino atstovavimo išlaidų dydį. Ieškovės reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, nepareikštas pirminiame ieškinyje, gali būti vertinamas kaip advokato darbo klaida, tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, taip pat atsižvelgė į nedidelę ginčo apimtį, nesudėtingus teisės klausimus, dėl to pripažino pagrįstomis nedideles advokatės darbo laiko sąnaudas. Teismas taip pat konstatavo, kad posėdžiai buvo atidedami ne dėl atsakovo pasyvumo, o dėl pačios ieškovės prašymų, naujai teikiamų skaičiavimų, nors tai padaryti ieškovė turėjo galimybę teikdama ieškinį.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Ieškovės ir atsakovo sūnus Y gimė 2005 m. balandžio 18 d., nuo šios dienos atsirado jo teisė į išlaikymą ir kilo tėvų pareiga šį išlaikymą teikti. 2010 m. spalio 25 d. ieškovė kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama priteisti iš atsakovo sūnaus Y išlaikymui 600 Lt per mėnesį, taip pat išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus.
CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje teismų nustatyta, kad tinkamas išlaikymo dydis, kurį turi teikti atsakovas savo sūnui, yra 500 Lt per mėnesį. Šios sprendimo dalies nė viena šalių kasacine tvarka neskundė, todėl laikytina, kad nustatyta išlaikymo suma atitinka tiek atsakovo turtinę padėtį, tiek vaiko poreikius bei yra pagrįsta. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas teikė 200 Lt per mėnesį išlaikymą sūnui iki ieškinio padavimo dienos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-14/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-14/2008">3K-3-14/2008</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-21/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-21/2007">3K-3-21/2007</a>). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>).
Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, teismai nustatė, kad atsakovo sūnui Y mokėtina suma yra 500 Lt per mėnesį, atsakovas šio teismų nustatyto dydžio kasacine tvarka neginčijo. Be to, jis bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad aplinkybės, kurios yra svarbios nustatant išlaikymo dydį (tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, vaikui išlaikyti būtinos išlaidos, vaiko poreikiai) iki ieškinio padavimo ir ieškinio padavimo dieną buvo skirtingos, t. y. byloje nebuvo nustatyta, kad iki ieškinio padavimo vaiko poreikius tenkino mažesnė suma arba atsakovo finansinės galimybės teikti 500 Lt per mėnesį išlaikymą atsirado tik ieškinio padavimo dieną. Dėl šių priežasčių, taip pat vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, konstatuotina, kad ieškovės ir atsakovo sūnaus Y poreikius ir atsakovo turtinę padėtį iki ieškinio padavimo, kaip ir jo padavimo dieną, atitiko 500 Lt per mėnesį išlaikymas, o atsakovas išlaikymą teikė tik iš dalies. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, vienam iš tėvų teikiant tik dalinį išlaikymą, nepagristai sprendė, jog nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovo prievolės išlaikyti sūnų Y nevykdymo. Taigi, ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir dėl šios dalies paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas nurodo, kad po kasacinio skundo padavimo paaiškėjo nauja aplinkybė, jog sūnus X nuo mažens buvo savaitiniame darželyje, o nuo 2010 m. vasario 4 d. darbo dienomis gyvena Vilniaus specialiame ugdymo centre „Aidas“ ir tai yra pagrindas peržiūrėti teismų sprendimus dėl 500 Lt išlaikymo dydžio sūnui X priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Atsakovas apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo, įskaitant jo dalį dėl išlaikymo dydžio sūnui X, neskundė, o ieškovė kasacine tvarka apskundė dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą sūnui Y, taigi, išlaikymo dydis kitam sūnui X nėra šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo nurodomos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, nes santuokos nutraukimas ir (ar) tėvų gyvenimas skyrium nepanaikina jų konstitucinės pareigos rūpintis vaikais, juos auklėti dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti (Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis) ir neatleidžia nuo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos abiejų tėvų pareigos vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Analogiškos tėvų pareigos įtvirtintos ir CK 3.165 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, o CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjimo procese ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. v. G. U., bylos Nr. 3K-3-1176/2003), nes tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią turinys nesikeičia, kinta tik jų vykdymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-101/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-101/2010">3K-3-101/2010</a>). Taigi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo, kaip vaiko tėvo, pareigas, aplinkybės, kurias jis nurodo kaip pagrindą peržiūrėti priimtus teismų sprendimus, jam būtų žinomos iki ieškinio padavimo dienos, todėl nėra pagrindo šias aplinkybes laikyti naujai paaiškėjusiomis.
Dėl įrodymų vertinimo
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo įrodymų vertinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CPK 176-182 straipsniuose, netinkamai ir neišsamiai ištyrė civilinės bylos aplinkybes, nenustatė visų bylai reikšmingų faktų, nevertino ieškovės procesinės pozicijos, nepagrįstai sprendė, kad ji nepateikė „patikimų“ įrodymų, pagrindžiančių ieškinio argumentus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai bei kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose. Kasatorius kasaciniame skunde turi nurodyti konkrečius materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusius turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, ar kitus CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus kasacijos pagrindus, kuriais remdamasis reikalauja panaikinti skundžiamą sprendimą ar nutartį, taip pat nurodyti išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius kasaciniame skunde nurodytų kasacijos pagrindų buvimą. Nagrinėjamu atveju kasaciniame skunde teigiant, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reguliuojančias įrodymų vertinimą, nenurodyti tai patvirtinantys teisiniai argumentai, todėl šie nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.
Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog visus įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir turimas išlaidas rinko tik ieškovės atstovė, todėl nepagrįstai sumažino ieškovės turėtas išlaidas advokato pagalbai.
Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertino procesinių dokumentų bei bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių ir jų trukmę bei konstatavo, kad byla nėra sudėtinga ir (ar) reikalaujanti specialių žinių. Atsižvelgdamas į šiuos aspektus teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė turėjo 2360 Lt pagal Rekomendacijas galimų kompensuoti išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir jas priteisė iš atsakovo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę priteisiama suma negali viršyti Rekomendacijose nustatyto dydžio, šios taisyklės netaikymas galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, susijusioms su bylos sudėtingumu, ypač ilga trukme ir pan., kai Rekomendacijose nustatyto dydžio išlaidų priteisimas reikštų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principo pažeidimą, tačiau tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Dėl šių priežasčių kasacinio skundo argumentai dėl atstovavimo išlaidų dydžio atmestini ir dėl šios dalies paliktina galioti apeliacinės instancijos teismo nutartis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl įsiskolinimo priteisimo, perskirstomos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė laikytina laimėjusi bylą visų instancijų teismuose, nepriklausomai nuo to, kad jos prašomos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sumažintos, nes bylinėjimosi išlaidų klausimas yra išvestinis, nesusijęs su ieškinyje pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais. Dėl šių priežasčių ieškovės ir valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagrįstomis ieškovės išlaidomis apeliacinės instancijos teisme galėtų būti pripažinta 920 Lt, todėl ši suma jai priteistina iš atsakovo. Iš jo valstybės naudai priteistina 11,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme ir 36,28 Lt – kasacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarties dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo panaikinti ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš D. K. pakeisti ir šią dalį išdėstyti taip: Priteisti iš K. K. (duomenys neskelbtini) 920 (devynis šimtus dvidešimt) Lt D. K. (duomenys neskelbtini) ir 11,40 Lt (vienuolika litų 40 ct) valstybės naudai.
Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo K. K. (duomenys neskelbtini) 36,28 Lt (trisdešimt šešis litus 28 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Rimvydas Norkus
Dalia Vasarienė
