Dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-396/2013

Proceso Nr. 2-28-3-05702-2009-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.2

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Rimvydo Norkaus ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. T. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. T. ieškinį atsakovui V. K., tretiesiems asmenims Z. J. ir E. L. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 60 000 Lt be teisinio pagrindo įgytų lėšų CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2007 m. spalio mėn. viduryje atsakovas pasiūlė tarpininkauti įsigyjant kelis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), iš trečiojo asmens Z. J., kuriam jis, kaip advokatas, atstovauja teismuose dėl nuosavybės teisės į žemės sklypus atkūrimo. Ieškovas perdavė atsakovui pagal pakvitavimą 50 000 Lt avanso pagal planuojamą pasirašyti preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį ir 10 000 Lt avansą už teisines paslaugas. Likusius pinigus už žemę ieškovas turėjo sumokėti sudarius žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Šalys susitarė, kad preliminarioji žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta 2007 m. spalio 30 d. Kadangi ieškovo 2007 m. spalio 30 d. Lietuvoje nebuvo, preliminariosios žemės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė. Ieškovas 2009 m. birželio 22 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas grąžinti avansu sumokėtus pinigus, nes sutartis su juo nebuvo sudaryta, o pinigai taip pat negrąžinti. Be to, jau nagrinėjant civilinę bylą dėl pinigų grąžinimo, paaiškėjo, kad dėl tos pačios žemės įsigijimo tretieji asmenys Z. J. ir E. L. 2007 m. spalio 30 d. yra sudarę preliminariąją sutartį, todėl su ieškovu žemės sklypo preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis ir negalėjo būti sudaryta. Atsakovas 60 000 Lt pagal pakvitavimą perdavė žemės pardavėjui Z. J..

Kadangi ieškovas nei su atsakovu, nei su trečiuoju asmeniui Z. J. jokių sutarčių nesudarė, o Z. J. ginčo žemę įsipareigojo ateityje parduoti E. L., tai ieškovas prašė priteisti atsakovui be pagrindo perduotą 60 000 Lt išankstinį mokėjimą (avansą) CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu.

II. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovo 60 000 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 1800 Lt žyminio mokesčio bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, o valstybei – 70,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įgaliojimo ar pavedimo sutarties, kurių pagrindu trečiasis asmuo E. L. galėjo veikti ieškovo interesais, gauti ieškovo pinigus, sudarinėti sandorius ar pan., todėl atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas buvo gerai informuotas apie jo duotų atsakovui pinigų paskirtį, jų perdavimą Z. J. ir visą derybų procesą, o E. L. veikė kaip ieškovo įgaliotas asmuo. Teismas, spręsdamas dėl tinkamo atsakovo šioje byloje, nurodė, kad ieškovas avansą pagal būsimą 2007 m. spalio 30 d. preliminariąją žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį yra sumokėjęs atsakovui, kuris, susidarius tokiai situacijai, neturėjo teisės jų perduoti trečiajam asmeniui Z. J., o jeigu kam nors juos perdavė, savarankiškai nuspręsdamas dėl jų įskaitymo pagal kito asmens prievoles, tai veikė savo rizika ir sąskaita. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra kvalifikuotas teisininkas, advokatas, todėl turėjo tinkamai įvertinti susidariusią situaciją ir veikti apdairiai bei rūpestingai. Teismas nurodė, kad nors byloje yra 2007 m. spalio 30 d. pakvitavimas, kad Z. J. gavo iš atsakovo 60 000 Lt, tačiau nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad tai buvo būtent ieškovo pinigai. Teismas, nustatęs, kad 2007 m. spalio 30 d. ieškovo ir trečiojo asmens sandoris dėl žemės įsigijimo sudarytas nebuvo, t. y. nėra sutarties ar įstatymo, kurio pagrindu ieškovas turėjo sumokėti atsakovui ar trečiajam asmeniui 60 000 Lt, Z. J. ir E. L. 2007 m. spalio 30 d. sudaryta preliminarioji sutartis nenuginčyta, ieškovas šiuo metu neturi jokių teisių į ginčo žemę, jis atsakovui neleido panaudoti savo pinigų kito asmens sutartiniams įsipareigojimas užtikrinti, todėl sprendė, kad pinigai ieškovui turi būti grąžinti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 30 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, nesant tarp ieškovo ir atsakovo tiesioginių sutartinių santykių, trečiojo asmens Z. J. ir atsakovo – advokato V. K., 2007 m. spalio 17 d. atstovavimo sutartis sudarė atsakovo gautų iš ieškovo piniginių sumų įgijimo materialinį teisinį pagrindą. Atsakovą ir trečiąjį asmenį Z. J. siejo pavedimo teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas neturėjo teisės iš ieškovo gautų pinigų perduoti trečiajam asmeniui Z. J., nors atsakovas būtent Z. J. pavedimo sutarties pagrindu tuos pinigus gavo, todėl jis visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, privalėjo tuojau pat perduoti įgaliotojui (CK 6.760 straipsnio 5 dalis). Byloje pateiktas įgaliotojo (atstovaujamojo), t. y. trečiojo asmens Z. J., pakvitavimas patvirtina, kad atsakovas iš ieškovo gautą avansą – 60 000 Lt pagal 2007 m. spalio 30 d. preliminariąją sutartį, perdavė trečiajam asmeniui – įgaliotojui Z. J.. Taigi atsakovas šias lėšas įgijo teisėtu pagrindu pagal atstovavimo sutartį ir pinigų perdavimo trečiajam asmeniui metu šis pagrindas nebuvo išnykęs, o pinigų perdavimo faktas reiškė atstovavimo sutarties vykdymą. Dėl to pirmosios instancijos teismas be pagrindo ginčo santykiui taikė CK 6.237 straipsnio nuostatas, o netaikė pavedimo ir atstovavimo santykius reglamentuojančių teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas avansą sumokėjo trečiojo asmens Z. J. atstovui – atsakovui, tikėdamasis, kad bus sudarytas sandoris dėl žemės sklypo, kuris priklausė trečiajam asmeniui Z. J., pirkimo–pardavimo, todėl toks susitarimas sudarytas faktiškai su sklypo pardavėju, tik per jo atstovą. Atsižvelgiant į tai, ieškovas savo teises turėtų ginti pareikšdamas ieškinį trečiajam asmeniui Z. J., kuris, gavęs avansą, su ieškovu nesudarė preliminariosios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau ieškovo ir trečiojo asmens tarpusavio atsiskaitymų pagal juos siejančius susitarimus klausimai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, nes ieškinys pareikštas ne Z. J., o jo atstovui – advokatui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 30 d. sprendimą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl atsakovo pinigų gavimo iš ieškovo teisinio pagrindo nebuvimo ir CK 6.237 straipsnio taikymo. Kasatoriaus teigimu, teisiškai reikšmingi yra tik ieškovo ir Z. J. (per advokatą, atsakovą) nustatyti sutartiniai santykiai. Tačiau tokių santykių bylą nagrinėję teismai nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo teisinius santykius su Z. J. Kasatoriaus teigimu, atsakovo ir trečiojo asmens Z. J. atstovavimo sutartimi nustatytas pavedimo teisinis santykis apsiriboja veiksmais, susijusiais su preliminariąja žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartimi. Pagal atstovavimo sutartį pinigai iš trečiųjų asmenų gali būti gaunami tik pagal preliminariąją sutartį. Dėl to, kasatoriaus vertinimu, tam, kad pinigų perdavimo teisinį pagrindą būtų galima kildinti iš atstovavimo sutarties, ieškovas turėjo tapti pirkėju pagal preliminariąją sutartį, t. y. būti sudarytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties šalimi. Tokie buvo ir ieškovo lūkesčiai perduodant atsakovui pinigus. Ginčo atveju, nesant ieškovo ir trečiojo asmens Z. J. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties, perduoti pinigai nėra mokėjimas pagal preliminariąją sutartį tarp ieškovo ir Z. J.. Jokio pavedimo dėl ieškovui priklausančių pinigų, kuriuos paėmė atsakovas, nebuvo. Vadinasi, atsakovas ieškovo pinigus paėmė be teisinio pagrindo.

Kasatorius pažymėjo, kad advokato, kaip pavedimo teisinių santykių šalies, statusas yra specifinis. Advokato veiklos sąlygas bei tvarką reglamentuoja Advokatūros įstatymas, advokato profesinės veiklos vykdymas yra griežtai reglamentuotas viešosios teisės normomis. Advokatūros įstatymo 50 straipsnyje nustatyta, kad laikinai advokatų saugomos, bet kitiems asmenims priklausančios lėšos apskaitomos atskirai ir laikomos advokatų depozitinėse sąskaitose. Nepaisant šio reglamentavimo, iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad formalūs operacijų lėšomis fiksavimo reikalavimai nebuvo įvykdyti ir advokatas, priimdamas iš ieškovo ir perduodamas pinigus klientui, neįvykdžius pavedimo sąlygų (nesant preliminariosios sutarties), pažeidė advokato veiklą reglamentuojančiomis teisės normomis nustatytą viešąją tvarką.

2. Dėl trečiojo asmens Z. J. pakvitavimo vertinimo. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Z. J. pakvitavimą, privalėjo vadovautis tokios finansinės operacijos įforminimą reglamentuojančiais teisės aktais. Kasatoriaus vertinimu, trečiojo asmens pakvitavimas nėra informatyvus: nors yra nuoroda į 2007 m. spalio 30 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau nėra aišku, kokios yra jos šalys ar yra perduoti būtent ieškovo pinigai, be to, pakvitavimą pasirašė tik trečiasis asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo Z. J. faktą, kad perduoti būtent ieškovo pinigai, bei į tai, kad advokatas yra suinteresuotas įrodyti, jog pinigai yra perduoti trečiajam asmeniui, toks rašytinis įrodymas, atsižvelgiant į CPK 185 straipsnį, nėra patikimas, todėl nėra pakankamas įrodyti pinigų perdavimo trečiajam asmeniui fakto.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 30 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl pinigų gavimo teisinio pagrindo ir CK 6.237 straipsnio taikymo. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo argumentu, kad pagal atstovavimo sutarties nuostatas atsakovas pinigus galėjo gauti ir klientui perduoti tik po preliminariosios sutarties sudarymo, nurodė, kad sakinio konstrukcija „gauti pagal preliminariąją sutartį iš pirkėjų pinigus ir juos perduoti“ nereiškia, jog pinigai gali būti gaunami ir perduodami klientui tik po preliminariosios sutarties sudarymo. Atsakovo teigimu, pagal atstovavimo sutartį pinigai gali būti gauti, jeigu jų gavimas yra susijęs su ketinimu parduoti kliento atgautiną žemę jo pavedimu, t. y. kaip avansinis mokėjimas, kuris galimas ir nesant preliminariosios sutarties. Atsakovas pažymėjo, kad iš esmės nėra ginčo, jog ieškovo pinigai buvo perduoti trečiajam asmeniui Z. J., ką jis ne kartą patvirtino teismo posėdžių metu, todėl, priešingai nei tvirtina ieškovas, be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo institutui nėra reikšminga pačių pinigų perdavimo mechanizmas (perduoti tiesiogiai ar iš depozitinės sąskaitos), kai yra nustatytas pats perdavimo faktas. Teismai nustatė, kad pinigai iš ieškovo buvo gauti pavedimo, t. y. atstovavimo sutarties, pagrindu. Atsakovo teigimu, jis pinigus priėmė tam, kad juos perduotų klientui, kas ir buvo padaryta.

2. Dėl trečiojo asmens Z. J. pakvitavimo. Atsakovo teigimu, trečiasis asmuo Z. J. ne kartą teismo posėdžių metu patvirtino, kad iš atsakovo gavo 60 000 Lt. Dėl to ieškovui atsiranda teisė šių lėšų reikalauti iš jas faktiškai gavusio asmens. Be to, pagal CK 6.241 straipsnio 2 dalį, esant pinigų perdavimo faktui, juos išreikalauti galima iš faktiškai pinigus gavusio asmens, o ne iš asmens, kuris pinigus tik paėmė ir perdavė kitam asmeniui.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių – iš naujo nenustatinėja faktinių aplinkybių, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis ir sprendimuose konstatuotomis bylos aplinkybėmis. Kasacinis teismas tik patikrina, ar pagal konstatuotų faktinių aplinkybių visumą teismai tinkamai taikė ir aiškino teisės normas.

Kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu keliami klausimai dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų grąžinimo CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu. Byloje sprendžiamas ginčas dėl pinigų, perduotų ikisutartinių žemės pirkimo–pardavimo santykių metu per atstovą, grąžinimo.

Dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo

Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-355/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-355/2009">3K-3-355/2009</a>).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ginčijamą sumą atsakovui sumokėjo kaip avansą už iš trečiojo asmens Z. J. ketinamą įsigyti žemę, t. y. ieškovas, perduodamas avansą, siekė žemės sklypo preliminariosios, o vėliau ir pagrindinės sutarties su trečiuoju asmeniu Z. J. sudarymo. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Taigi suinteresuotai ginčo šaliai tenka pareiga šią prezumpciją paneigti. Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi būti grąžinti pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zODIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-382/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-382/2006">3K-P-382/2006</a>; 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. A. v. B. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-308/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-308/2007">3K-3-308/2007</a>). Taigi kasacinio teismo kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir įvertino įrodymus konstatuodamas, kad ieškovas trečiajam asmeniui Z. J. per jo atstovą perdavė 50 000 Lt avansą (CK 6.309 straipsnio 2 dalis).

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas veikė kaip trečiojo asmens Z. J. atstovas – jam, kaip advokatui, pagal 2007 m. spalio 17 d. atstovavimo sutartį buvo pavesta atstovauti Z. J. interesams derybose su pirkėjais dėl žemės sklypų preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, gauti pinigus pagal preliminariąją sutartį ir juos perduoti Z. J.. Esant tokioms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovą ir trečiąjį asmenį Z. J. siejo pavedimo teisiniai santykiai (CK 6.756 straipsnis).

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad asmenys turi teisę sandorius sudaryti tiek patys asmeniškai, tiek ir veikdami per atstovus (CK 2.132 straipsnio 1 dalis). Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo norma reiškia, kad, esant joje nurodytoms sąlygoms, teisiniai juridinių veiksmų atlikimo padariniai tenka ne atstovui, bet atstovaujamajam, nes asmuo, veikiantis per atstovą, pripažįstamas veikiantis pats (CK 2.132 straipsnis, 2.133 straipsnio 1 dalis). Esant atstovavimo santykiams, atstovas privalo elgtis sąžiningai, ginti atstovaujamojo interesus ir teises, neveikti priešingai atstovaujamojo interesams, vengti interesų konflikto.

Kasatorius teigia, kad atsakovas, paimdamas iš jo pinigus, veikė viršydamas savo kaip atstovo teises, nes kol nebuvo pasirašyta preliminarioji turto pirkimo–pardavimo sutartis, neturėjo teisės iš ieškovo paimti pinigus. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teisingai įvertino atsakovo ir trečiojo asmens Z. J. sudarytos atstovavimo sutarties turinį, ir konstatuoja, kad atsakovas neviršijo joje nustatytų atstovo teisių. Atsakovo ir trečiojo asmens Z. J. atstovavimo sutartyje aiškiai nustatyta pavedimo apimtis, o, be to, bylos duomenimis, atstovaujamasis (Z. J.) patvirtino pavedimo sutarties egzistavimą ir pinigų perdavimo jam faktą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu, kad atsakovas iš ieškovo ginčo pinigus gavo Z. J. pavedimo sutarties pagrindu, nepažeidė atstovaujamojo interesų ir veikė vykdydamas jo valią, o visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, pagrįstai perdavė atstovaujamajam (CK 6.760 straipsnio 5 dalis).

Kasatoriaus teigimu, pakvitavimas, patvirtinantis pinigų perdavimą Z. J., atsižvelgiant į CPK 185 straipsnį, nėra pakankamas įrodyti pinigų perdavimo trečiajam asmeniui fakto, nes nėra patikimas. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-177/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-177/2006">3K-3-177/2006</a>; 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTgvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-398/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-398/2006">3K-3-398/2006</a>; 2007 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-416/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-416/2007">3K-3-416/2007</a>; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-427/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-427/2008">3K-3-427/2008</a>; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-156/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-156/2009">3K-3-156/2009</a>). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Taigi byloje nustačius, kad ieškovą ir trečiąjį asmenį Z. J., veikiantį per atstovą (atsakovą), siejo ikisutartiniai žemės pirkimo–pardavimo santykiai, o tarp šios bylos šalių nesant tiesioginių sutartinių santykių, trečiojo asmens ir atsakovo pavedimo sutartis sudarė teisinį materialinį atsakovo gautų iš ieškovo pinigų gavimo pagrindą. Ieškovas, nebūdamas susijęs tiesioginiais sutartiniais santykiais su atsakovu, neturėjo pareigos mokėti šiam kokių nors sumų, o atsakovas, veikdamas trečiojo asmens vardu pagal pavedimo sutartį, turėjo teisinį pagrindą gauti pinigus. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog, sprendžiant ginčą tarp nagrinėjamos bylos ieškovo Ž. T. ir atsakovo V. K., CK 6.237 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai) naikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų ir yra teisiškai nereikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Atmetus kasacinį skundą, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 42,33 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Atmetus kasacinį skundą, jos priteistinos iš kasatoriaus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Ž. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 42,33 Lt (keturiasdešimt du litus 33 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Rimvydas Norkus

Dalia Vasarienė