Civilinė byla Nr. 3K-3-405/2013
Proceso Nr. 2-57-3-01117-2010-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 73.2.6.4.1
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Rimvydo Norkaus ir Dalios Vasarienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. P. ir G. P. ieškinį atsakovams „If P&C Insurance AS“ ir uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Lloyd's Syndicate AFB 2623/623 (Beazley Furlonge Ltd.), Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. K., O. P. (O. P.), J. P. (Y. P.), akcinė bendrovė SEB bankas ir akcinė bendrovė „Swedbank“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai E. P. ir G. P. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų „If P&C Insurance AS“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ 245 478,33 Lt draudimo išmokos, įvykus draudžiamajam įvykiui, nurodytam Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 8 punkte, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Jie nurodė, kad notarė A. K., kuri buvo sudariusi notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis su atsakovais, patvirtino 2007 m. liepos 30 d. sudarytą Pirkimo–pardavimo sutartį, kuria tretieji asmenys O. P. ir J. P. pardavė, o ieškovai bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis už 390 000 Lt (iš kurių 45 000 Lt ieškovai sumokėjo nurodytiems tretiesiems asmenims iš anksto, o likusius 345 000 Lt įsipareigojo pervesti į pardavėjo O. P. sąskaitą) nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis). Šis butas buvo įkeistas trečiojo asmens O. P. kreditoriui – trečiajam asmeniui AB SEB bankui, kuris trečiojo asmens O. P. prašymu 2007 m. liepos 30 d. išdavė pažymą Nr. 08.04.10-0701867, jog sutinka, kad, nepanaikinant įkeitimo teisės, O. P. parduotų bankui įkeistą butą bei kad šis butas būtų įkeistas pakartotinai, bet su sąlyga, kad už parduotą butą dalis gautų lėšų, tačiau ne mažiau kaip 245 478,33 Lt, bus nukreipta skoliniam įsipareigojimui pagal kredito sutartį visiškai padengti į banko nurodytą sąskaitą, taip pat nurodė, jog, padengus visus O. P. skolinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui AB SEB bankui pagal kredito sutartį, šis atsisakys buto hipotekos ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo lėšų gavimo. Ieškovai pažymėjo, kad su šia AB SEB banko pažyma buvo supažindinta notarė A. K., tačiau Pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta tik AB SEB banko išduoto sutikimo dalis, kurioje bankas sutiko, kad jam įkeistas turtas būtų parduotas, tačiau nenurodytos sąlygos, kuriomis bankas duoda šį sutikimą, t. y. kad dalis gautų lėšų, bet ne mažiau kaip 245 478,33 Lt, būtų pervesta į banko nurodytą sąskaitą O. P. skoliniam įsipareigojimui pagal kredito sutartį visiškai padengti.
Ieškovų teigimu, notarė A. K., nesilaikydama AB SEB banko išduoto sutikimo sąlygų, trečiojo asmens O. P. prašymu įrašydama į Pirkimo–pardavimo sutartį, kad pinigai už parduodamą butą turi būti pervesti į O. P. kitame banke esančią asmeninę sąskaitą, sudarė sąlygas, kad ieškovams atsirastų 245 478,33 Lt materialinės žalos, nes, ieškovams visiškai įvykdžius sutarties sąlygas ir pervedus į O. P. AB „Hansabankas“ esančią asmeninę sąskaitą 345 000 Lt, O. P. neatsiskaitė su AB SEB banku, dėl ko šis pradėjo priverstinį O. P. skolos išieškojimą iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto, įsigyto Pirkimo–pardavimo sutartimi (CK 6.245–6.248, 6.263, 6.987 straipsniai).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad trečiojo asmens AB SEB banko 2007 m. liepos 30 d. pažyma Nr. 08.04.10-0701867 „Dėl turto pardavimo ir pakartotinio įkeitimo“ buvo adresuota O. P., o joje nurodyta sąlyga, kad už parduodamą turtą dalis gautų lėšų bus nukreipta O. P. 2006 m. birželio 2 d. kreditui (pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) padengti, neidentifikuoja, kas turi pervesti šiuos pinigus AB SEB bankui. Juolab kad šiame sutikime nurodyta, kad, kredito gavėjui (t. y. O. P.) padengus visus finansinius įsipareigojimus AB SEB bankui, buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimas bus panaikintas. Teismas sprendė, kad sisteminė AB SEB banko 2007 m. liepos 30 d. pažymos teksto analizė sudaro prielaidą teigti, jog pirminio hipotekos kreditoriaus (AB SEB banko) nurodyta sutikimo parduoti turtą sąlyga buvo kredito sutarties padengimas, tačiau nėra aišku, kas turėjo padengti kreditą.
Teismo teigimu, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų notaro veiksmų ar neveikimo dėl to, kad į Pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo įtraukta AB SEB banko 2007 m. liepos 30 d. pažymoje, adresuotoje O. P., numatyta sutikimo parduoti butą sąlyga, o nesąžiningi buto pardavėjo – trečiojo asmens O. P. veiksmai (vengimas pervesti už parduotą butą gautas lėšas skoliniam įsipareigojimui AB SEB bankui visiškai padengti) negali būti vertinami kaip netinkamai atlikti notaro veiksmai.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad AB „Swedbank“ išdavė ieškovams kreditą butui, kuris buvo įkeistas AB SEB bankui, įsigyti, o AB „Swedbank“, kaip finansinių paslaugų, įskaitant paskolų teikimą, profesionalui, buvo žinoma, kad AB SEB bankas atsisakys parduodamo buto įkeitimo tik tuo atveju, jei bus padengtas O. P. kredito likutis. Dėl to teismas sprendė, kad AB „Swedbank“, siekdamas užtikrinti savo ir savo klientų (ieškovų) interesus, privalėjo paaiškinti ieškovams sandorio schemą, kuri pačiam bankui yra įprasta, vykdant tiesioginę veiklą, taip pat pažymėjo, kad AB SEB bankas, būdamas pakankamai dėmesingas ir atidus, privalėjo 2007 m. liepos 30 d. sutikime parduoti butą aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kaip turi būti padengti finansiniai įsipareigojimai šiam bankui, kad būtų panaikintas parduodamo buto įkeitimas.
Teismo nuomone, išieškojimo procesas iš įkeisto turto nėra įvykdytas, neaišku, ar jis bus baigtas ir kokių ieškovams kils padarinių, todėl ieškovai faktiškai nėra patyrę turtinės žalos, o jų prašoma priteisti 245 478,33 Lt dydžio žala yra galimi būsimi nuostoliai, todėl tai negali būti laikoma pagrindu notaro civilinei atsakomybei atsirasti.
Teismas sprendė, kad ieškovai faktiškai nėra patyrę prašomos priteisti turtinės žalos, be to, neįrodė notarės A. K. veiksmų neteisėtumo tvirtinant Pirkimo–pardavimo sutartį, todėl atmetė ieškinį (CPK 178, 185 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 2 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad notaro civilinė atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė, todėl atsakomybės taikymas notarui yra galimas tik įrodžius visas bendrąsias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246–6.249 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas trečiojo asmens – notarės A. K. – veiksmų neteisėtumas ir kaltė ar imperatyviųjų įstatymo normų arba hipotekos kreditoriaus (AB SEB banko) teisių pažeidimas, tvirtinant šalių pasirašytą Pirkimo–pardavimo sutartį.
Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo – notarė A. K., patvirtino įkeisto buto Pirkimo–pardavimo sutartį, kurios šalys (tarp jų – ieškovai) suprato, jog įsigyto buto hipoteka išlieka ir pasikeitus buto, kurio perleidimui buvo gautas hipotekos kreditoriaus sutikimas, savininkams (CK 4.171 straipsnio 9 dalis; redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovai, žinodami hipotekos kreditoriaus AB SEB banko sutikimo parduoti įkeistą turtą turinį, sąlygas ir įkeisto turto pirkimo padarinius bei sudarydami įkeisto turto Pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo lėšas už įsigytą turtą pervesti tiesiogiai šio turto pardavėjui (turinčiam įsipareigojimų hipotekos kreditoriui), o ne į sutikime nurodytas sąskaitas, nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, dėl ko jiems kilo neigiamų padarinių – hipotekos kreditorius AB SEB bankas nukreipė išieškojimą į jiems nuosavybės teise priklausantį butą, įkeistą trečiojo asmens O. P. prievolių įvykdymui užtikrinti. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovai neginčijo sutarties CK nurodytais pagrindais, tarp jų dėl to, kad, ieškovų nuomone, nenurodžius hipotekos kreditoriaus sutikimo parduoti įkeistą turtą turinio, notaro patvirtinta Pirkimo–pardavimo sutartis neatitiko tikrosios šalių valios.
Apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstu ieškovų argumentą, kad teismas be pagrindo nesirėmė įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-165-613/2009, nes nurodytoje civilinėje byloje nedalyvavo atsakovai „If P&C Insurance AS“ ir UAB DK „PZU Lietuva“, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjant šią bylą (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog trečiasis asmuo – notarė A. K. – neatliko Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų ar kitų Notariato įstatyme nurodytų pareigų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai neįvertino faktinių aplinkybių, ar notaras padarė viską, ko iš jo protinga reikalauti, ir tai turėjo įtakos skundžiamo kasacine tvarka sprendimo išvadų nepagrįstumui.
Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (2003 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. N. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-7-127/2003), kad pakankamas notaro atsakomybės pagrindas yra pats mažiausias neapsižiūrėjimas, neatidumas ar net klaida.
Esant civilinės atsakomybės draudimui, žalos atlyginimas įmanomas ir tais atvejais, kai deliktinės civilinės atsakomybės taikymas nebūtų galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. notarė D. J., bylos Nr. 3K-3-398/1999; 2000 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. P. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-336/2000; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. notarė L. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNS8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-25/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-25/2006">3K-3-25/2006</a>; kt.). Tretiesiems asmenims padaryta žala turėtų būti atlyginama visiškai net ir tuo atveju, kai notaras dėl suklydimo ar dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų (pvz., apgaulės), atlikdamas profesinės veiklos funkcijas, padaro formalaus pobūdžio pažeidimą, kuriuo prisidedama prie žalos atsiradimo. Prievolė atlyginti žalą išnyksta, jei neteisėti notariniai veiksmai, dėl kurių kilo žala, atliekami force majeure bei kitomis atleidimo nuo civilinės atsakomybės bei jos netaikymo sąlygomis, nustatytomis CK 6.253 straipsnyje.
Kasatorė nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje yra suformuota teisinė pozicija, jog visais draudžiamųjų įvykių atvejais, nepriklausomai nuo notaro kaltės buvimo bei laipsnio, atsakingas draudimo sutartimi prisiėmęs žalos atsiradimo riziką draudikas įsipareigoja mokėti draudimo išmoką. Egzistuojantys notaro profesinės veiklos griežti reikalavimai bei žalos atsiradimo tretiesiems asmenims rizika sudaro platesnę notarų civilinės atsakomybės draudimo apimtį, pasireiškiančią tuo, kad draudžiamas objektyviai tikėtinas žalos tretiesiems asmenims atsiradimas. Nepaisant to, ar notaras galėjo ir (ar) turėjo žinoti apie atliekamų notarinių veiksmų neteisėtą pobūdį, numatyti atsirasiančią žalą, patyrusio žalą trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisę draudikui į draudimo išmoką lemia objektyviai įvykęs draudžiamasis įvykis – faktas, jog notaro neteisėti veiksmai padėjo atsirasti žalai arba prisidėjo prie žalos atsiradimo. Notaro neatsargumas ar kaltės nebuvimas patys savaime neatleidžia draudiko nuo prievolės išmokėti draudimo išmoką, įvykus draudžiamajam įvykiui. Abiem nurodytais atvejais draudimo apsauga galioja, nebent žala yra padaroma tyčiniais notaro veiksmais – tai pripažįstama nedraudžiamuoju įvykiu. Visais draudžiamųjų įvykių atvejais, nepriklausomai nuo notaro kaltės buvimo bei laipsnio, atsakingas draudimo sutartimi prisiėmęs žalos atsiradimo riziką draudikas įsipareigoja mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. J. I. ir kt., bylos Nr. 3K-3-371/2004).
Kasatorė pažymėjo, kad dėl notarų veiklos reikšmingumo ir ypatingumo jiems taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai, tai suponuoja ir notaro griežtos profesinės atsakomybės ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. J. I. ir kt., bylos Nr. 3K-3-371/2004; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. notarė O. A. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-264/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-264/2008">3K-3-264/2008</a>; kt.).
4. Kasatorė remiasi įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-165-613/2009, kuriame konstatuota, kad 2007 m. liepos 30 d. AB SEB banko išduotas sutikimas buvo sąlyginis, t. y. su imperatyviąja sąlyga, ir bankas jame aiškiai nurodė, kur turi būti pervedami pinigai už ieškovų įsigytą butą. Nevykdant šios sąlygos, bankas neleistų O. P. parduoti įkeistą butą. Dėl to, akivaizdu, kad ši sutikime išdėstyta įsakmi nuostata, jog lėšos kreditui dengti turi būti nukreiptos į AB SEB sąskaitas O. P. įsiskolinimams padengti, negalėjo būti įgyvendinta po Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nes, nevykdant šių reikalavimų ir jų neįtraukiant į Pirkimo–pardavimo sutartį, tai neatitiktų banko išduoto sutikimo sąlygos, kuriai esant bankas apskritai davė sutikimą sudaryti sutartį.
Be to, priešingai nei konstatuojama skundžiamame teismo sprendime, kad iš 2007 m. liepos 30 d. banko sutikimo neaišku, kas tiksliai kreditą turėjo padengti, iš jo teksto aiškiai ir nedviprasmiškai išplaukia, kad būsto pirkėjas, atsiskaitydamas už perkamą būstą, lėšas kreditui dengti turėtų nukreipti į nurodytas AB SEB banko sąskaitas, o kredito gavėjas O. P. turi padengti kitus šiame banke turimus įsipareigojimus.
Kasatorė pažymėjo, kad, vadovaujantis CK 4.170 straipsnio 3 dalimi, notaras, tvirtindamas sandorį, susijusį su hipoteka suvaržyto turto disponavimu, siekdamas apsaugoti sandorio šalių interesus, privalėjo išsiaiškinti kreditoriaus teises bei interesus. Taigi banko sutikime išdėstytos hipotekos kreditoriaus sąlygos dėl turto pardavimo buvo privalomos notarei nepaisant joje nurodyto adresato.
Kasatorės teigimu, Klaipėdos apygardos teismas, konstatuodamas, kad nesąžiningi buto pardavėjo O. P. veiksmai, t. y. vengimas už parduotą butą gautas lėšas pervesti skoliniam įsipareigojimui visiškai dengti, negali būti vertinami kaip netinkamai atlikti notaro veiksmai, neatsižvelgė į aplinkybę, kad būtent pirmiau nurodytais notaro veiksmais pardavėjui O. P. buvo sudarytos sąlygos išvengti prievolės atsiskaityti pagal kredito sutartį.
Kiekvienu atveju, kai notaras peržengia įstatymo jam suteiktus įgaliojimus ar juos netinkamai vykdo, ir dėl to padaroma žala tretiesiems asmenims, tokios žalos atsiradimas pripažintinas neteisėtu (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Pirmiau nurodyti notaro veiksmai sudarė sąlygas ieškovams patirti žalą.
Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas „If P&C Insurance AS“ prašo ieškovo kasacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl banko išduoto sutikimo turinio aiškinimo. Vertinant, ar notarė pažeidė profesines pareigas, byloje teisiškai reikšminga išsiaiškinti sutikimo turinį ir nustatyti, ar notarė, perkeldama jo nuostatas į Pirkimo–pardavimo sutartį, pažeidė imperatyviąsias jo nuostatas. Atsakovas sutinka su sprendime nustatyta aplinkybe, kad sisteminė sutikimo teksto analizė sudaro pagrįstą prielaidą teigti, kad pirminio hipotekos kreditoriaus nurodyta sutikimo parduoti turtą sąlyga buvo kredito sutarties padengimas, tačiau kas tiksliai kreditą turėjo padengti, nėra aišku.
2. Dėl ieškovų patirtos žalos. Atsakovo teigimu, ieškovai nepatyrė žalos, nepagrindė jos apskaičiavimo ir neįrodė realumo bei priežastinio ryšio su notarės atitinkamais veiksmais.
Atsakovo vertinimu, neįrodytas priežastinis ryšys tarp notarės pareigų pažeidimo ir žalos ieškovams atsiradimo. Atsakovo nuomone, šioje ginčo situacijoje turėtų būti įvertintas ir antrojo hipotekos kreditoriaus – AB „Swedbank“ vaidmuo. Ginčo atveju AB „Swedbank“ išdavė ieškovams 101 367 eurų kreditą butui, kuris buvo įkeistas AB SEB bankui, įsigyti. AB „Swedbank“, kaip finansinių paslaugų profesionalui, buvo žinoma, kad AB SEB bankas išregistruos savo pirminę hipoteką tik tuo atveju, jei bus padengtas O. P. kredito likutis. AB „Swedbank“, nepaaiškinęs ieškovams sandorio schemos, taip pat nebuvo pakankamai dėmesingas ir reiklus savo klientams ir dėl to yra atsakingas už ieškovams galbūt kilsiančius nuostolius.
3. Dėl notarės civilinės atsakomybės. Atsakovo teigimu, nėra notarės civilinės atsakomybės sąlygų: ieškovai žalos nėra patyrę (arba neįrodė, kad patyrė žalą); nėra jokių notarės neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nesant žalos ir neteisėtų veiksmų, negalima konstatuoti jokio teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio, o nesant neteisėtų veiksmų – kaltės.
Dėl atsakovo „If P&C Insurance AS“ atsakomybės. Atsakovo teigimu, ieškovo nurodyta teismų praktika netaikytina kvalifikuojant atsakovo atsakomybę, nes ji yra suformuota dėl notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, o tarp notarės ir atsakovo „If P&C Insurance AS“ buvo sudaryta profesinės civilinės atsakomybės savanoriškojo draudimo sutartis (CK 6.988 straipsnio 1 dalis). Draudimo sutartyje nurodyta, kad pagal Draudimo sutartį suteikiama tik papildoma draudimo apsauga, t. y. pirmiausia žala atlyginama pagal notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.
Draudimo liudijime ir Draudimo taisyklėse (4 punktas) yra įvardytas draudimo objektas – profesinė civilinė atsakomybė. Nesant notarės civilinės atsakomybės, negali kilti ir atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės.
Ieškovų nurodyta praktika buvo pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. K. v. notarė D. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-452/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-452/2008">3K-3-452/2008</a>, kurioje teismas pažymėjo, kad pagal Notariato 62 straipsnio 7 dalį draudikui atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, jeigu žala atsirado dėl notaro, jo atstovo ar biuro darbuotojo kaltės.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo ieškovo kasacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Notariato įstatymo 31 bei 46 straipsniuose nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių (faktų), kurias notaras privalo nustatyti, patikrinti, tvirtindamas su nekilnojamuoju daiktu susijusius sandorius. Sprendžiant dėl notaro deliktinės atsakomybės, būtina nustatyti, kokius kaltus veiksmus notaras atliko, taip pat įvertinti, ar šis asmuo konkrečiu atveju padarė viską, ko yra protinga iš jo reikalauti. Atsakovo teigimu, notarė A. K., laikydamasi Notariato įstatyme nustatytų notarinių veiksmų atlikimui keliamų reikalavimų, neviršydama įgaliojimų, teisėtai patvirtino Pirkimo–pardavimo sutartį.
2. Atsakovas pažymėjo, kad kasatoriai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis bylose, kurių ratio decidendi skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos, todėl nėra pagrindo vadovautis jose išdėstytais teisės išaiškinimais (šios civilinės bylos ginčo sandoris nėra pripažintas negaliojančiu).
3. Atsakovo teigimu, nenustačius (nesant) draudimo sutartyje nurodyto draudžiamojo įvykio, jo kriterijų (sąlygų), draudikui UAB DK „PZU Lietuva“ nekyla pareigos mokėti draudimo išmoką.
4. Ieškovai faktiškai nėra patyrę turtinės žalos – jų prašoma priteisti 245 478,33 Lt žala yra galimi būsimi nuostoliai, todėl tai negali būti laikoma pagrindu notaro civilinei atsakomybei atsirasti.
Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. K. prašo ieškovo kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure 2007 m. liepos 30 d. buvo patvirtinta Pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią AB SEB bankui įkeistas butas buvo parduotas už 390 000 Lt, iš kurių 45 000 Lt pardavėjai gavo iš pirkėjų prieš šios sutarties sudarymą, o likusius 345 000 Lt pardavėjo prašymu pirkėjai įsipareigojo pervesti į pardavėjo sąskaitą. AB SEB bankas sutiko, kad pirmiau nurodytas turtas būtų parduotas. 2007 m. liepos 30 d. skolininkui O. P. adresuotame sutikime nurodytas skolos dydis, kurį jis privalės pervesti į kreditoriaus sąskaitą. Pardavėjui iš šios sutarties kyla pareiga perduoti parduodamą daiktą bei, kreditoriui sutikus, išregistruoti hipoteką, kai už turtą bus atsiskaityta, o pirkėjui – priimti perduodamą daiktą bei sumokėti jo kainą. Kaip matyti iš susidariusios situacijos, viena šalis, t. y. pirkėjas, įvykdė savo pareigas, kylančias iš sutarties, tačiau pardavėjas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė iki šiol.
2. Prieš tvirtindamas sandorį notaras pareikalavo visų sandoriui sudaryti reikalingų dokumentų, įsitikino, kad šalys supranta iš sutarties kylančius teisinius padarinius bei reikšmę, taip pat atliko visus kitus būtinus veiksmus, kad sandoris būtų teisėtas.
Trečiasis asmuo Lloyd's Syndicate AFB 2623/623 (Beazley Furlonge Ltd.) prašo ieškovo kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl notarės civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo. Ginčo atveju nėra visų notarės civilinės atsakomybė atsiradimo sąlygų: 1) nėra notarės neteisėtų veiksmų (neveikimo) (notarė tinkamai perkėlė į Pirkimo–pardavimo sutartį hipotekos kreditoriaus AB SEB banko sutikime sudaryti sandorį nurodytas sąlygas ir imperatyviųjų nuostatų nepažeidė); 2) ieškovai nėra patyrę žalos, nepagrindė būsimos žalos apskaičiavimo ir neįrodė jos realumo (ieškovai butą pirko už 390 000 Lt, tačiau byloje nėra duomenų apie turto rinkos (ar likvidacinę) vertę, todėl neaišku, kokia suma būtų gauta, pardavus turtą iš varžytynių, atitinkamai nepagrįstas argumentas, kad būtent O. P. skolos suma AB SEB bankui laikytina ieškovų būsimais nuostoliais); 3) nėra priežastinio ryšio (nesant žalos ir neteisėtų veiksmų, negalima konstatuoti jokio teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio); 4) nėra kaltės (nesant neteisėtų veiksmų negalima konstatuoti kaltės).
Trečiojo asmens teigimu, nagrinėjamu atveju turėtų būti įvertintas ir bankų vaidmuo. AB „Swedbank“, nepaaiškinęs ieškovams sandorio schemos, kuri pačiam bankui yra įprasta, nebuvo pakankamai dėmesingas ir reiklus savo klientams ir todėl yra atsakingas už ieškovams galbūt kilsiančius nuostolius.
2. Dėl draudimo teisinių santykių. Ieškovės nurodoma teismų praktika, pagal kurią draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką atsiranda nepriklausomai nuo notaro kaltės, yra pakeista. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal teisinį reglamentavimą (Notariato įstatymą ir Taisykles) draudikas atsako tada, kai žala asmeniui atsiranda dėl notaro kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. notarė D. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-452/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-452/2008">3K-3-452/2008</a>).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių – iš naujo nenustatinėja faktinių aplinkybių, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis ir sprendimuose konstatuotomis bylos aplinkybėmis. Kasacinis teismas tik patikrina, ar pagal konstatuotų faktinių aplinkybių visumą teismai tinkamai taikė ir aiškino įstatymą.
Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl draudiko prievolę išmokėti notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir jų taikymo.
Dėl notaro profesinės civilinės atsakomybės sąlygų ir draudiko pareigos atlyginti žalą notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu
Notaro veiklą reglamentuoja Notariato įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Konkretaus notaro užduotis yra atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, o tai suponuoja ir notaro griežtos profesinės atsakomybės ypatumus. Prieš tvirtindamas sandorius notaras privalo būti maksimaliai atidus, kad ne tik būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, bet ir būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga. Notarui atliekant savo profesines pareigas atsiranda juridiniai faktai, kurie keičia civilinius santykius. Pasitikėjimas notaro atliekamais veiksmais grindžiamas ir Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle, jog notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, kol šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Taigi notaras yra ir civilinių santykių teisėtumo ir stabilumo garantas. Tokia socialinė–teisinė padėtis įpareigoja notarą būti ypač atidžiu ir rūpestingu aukštos kvalifikacijos teisininku. Profesinė veikla yra specifinė veikla, kuri reikalauja išsamių atitinkamos srities žinių bei įgūdžių. Profesinių veiksmų atlikimas ar profesinių paslaugų siūlymas sukuria pagrindą tikėti šių paslaugų atlikimo kokybe. Šių veiksmų ar paslaugų kokybė preziumuojama, nes tai atlieka ne paprastas asmuo, o profesionalas. Asmuo, vykdydamas profesinę veiklą, įsipareigoja veikti pagal jo kvalifikacijai keliamų reikalavimų standartus. Dėl to specialistai, be bendro pobūdžio atsargumo pareigos, turi specifines profesines pareigas, t. y. jiems taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai. Kiekvienu atveju, kai notaras peržengia įstatymo jam suteiktus įgaliojimus ar juos netinkamai vykdo, ir dėl to padaroma žala tretiesiems asmenims, tokios žalos atsiradimas pripažintinas neteisėtu (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).
Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnio 1 dalį notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi notaro civilinė atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė. Atsakomybė galima tik tuo atveju, kai yra visos keturios jos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Neteisėti veiksmai yra viena iš bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Bendriausia prasme ji suprantama kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Taikant civilinę atsakomybę neteisėti veiksmai yra tie, kurie neatitinka ne tik civilinės teisės, bet ir kitų teisės šakų teisės aktų reikalavimų, principų. Dėl notaro atsakomybės pažymėtina, kad notaro veiksmų teisėtumas vertinamas pagal tai, ar notaras nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų, taip pat kitų teisės normų. Notarui, kaip ir kiekvienam asmeniui, nustatyta pareiga elgtis taip, kad nebūtų padaroma žala (CK 6.263 straipsnis), o vykdant profesinę veiklą jam tenka pareiga užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga (Notariato įstatymo 1, 2 straipsniai). Atsižvelgiant į šias nuostatas turi būti vertinama, ar notaro veiksmai yra teisėti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tretiesiems asmenims padaryta žala turėtų būti atlyginama visiškai ir tais atvejais, kai notaras dėl suklydimo ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų (pvz., apgaulės) atlikdamas savo profesinėje veikloje jam priskirtas funkcijas padaro formalaus pobūdžio pažeidimą, kuriuo prisidedama prie žalos atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. notarė O. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-264/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-264/2008">3K-3-264/2008</a>).
Bylos duomenimis, trečiasis asmuo – notarė A. K. – patvirtino 2007 m. liepos 31 d. Pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovai bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis iš trečiųjų asmenų O. P. ir J. P. įsigijo butą, įkeistą AB SEB bankui trečiojo asmens O. P. prievolių šiam bankui įvykdymui užtikrinti. AB SEB bankas 2007 m. liepos 30 d. išdavė pažymą Nr. 08.04.10-0701867, jog sutinka, kad, nepanaikinant įkeitimo teisės, O. P. parduotų bankui įkeistą butą bei kad šis butas būtų įkeistas pakartotinai su sąlyga, kad už parduotą butą dalį gautų lėšų, tačiau ne mažiau kaip 245 478,33 Lt dydžio sumos, pirkėjas nukreiptų O. P. skoliniam įsipareigojimui pagal kredito sutartį visiškai padengti į banko nurodytą sąskaitą. Pirkimo–pardavimo sutarties 2 punktu nustačius ieškovų pareigą 345 000 Lt pervesti į trečiojo asmens O. P. sąskaitą, o jam neatsiskaičius su hipotekos kreditoriumi pagal kredito sutartį, AB SEB bankas nukreipė išieškojimą į ieškovams nuosavybės teise priklausantį butą. Šioje byloje teismai, darydami išvadą, kad nenustatyti neteisėti notarės veiksmai, CK 6.246 straipsnį aiškino neatsižvelgdami į konkrečias bylos aplinkybes. Ar notarės veiksmai, patvirtinant Pirkimo–pardavimo sutartį, į kurią nebuvo perkeltos visos AB SEB banko išduotoje pažymoje nurodytos sutikimo sąlygos, yra teisėti, spręstina atsižvelgiant į tai, ar pagal šios bylos faktus (šalių veiksmus, sutarties sudarymo sąlygas ir aplinkybes ir kt.) neatsiskaitymas su AB SEB banku ir dėl to vėliau banko nukreiptas išieškojimas į ieškovams nuosavybės teise priklausantį turtą dėl trečiojo asmens prievolės bankui neįvykdymo yra susijęs su netinkamu notarės pareigų atlikimu. Kadangi parduodamam butui buvo nustatyta hipoteka, sudarant pirkimo–pardavimo sandorį reikėjo išsiaiškinti hipotekos kreditoriaus poziciją. AB SEB banko sutikime išdėstytos sąlygos, keliamos pirkimo–pardavimo sandoriui. Iš jo turinio matyti, kad bankas sutiko su įkeisto buto pardavimu tik tuo atveju, jei gautos lėšos iš pirkimo–pardavimo sandorio bus nukreiptos kreditui dengti pagal kredito sutartį. Be to, sutikime aiškiai nurodyta, į kokias banko sąskaitas pinigai turi būti pervedami. Išvardytos banko sąlygos nebuvo tinkamai perkeltos į Pirkimo–pardavimo sutartį. Šiuo atveju nėra svarbu, kam sutikimas buvo adresuotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, notarė, gavusi AB SEB banko sutikimą su konkrečiomis sąlygomis sandoriui sudaryti, turėjo elgtis su didesniu atidumu ir rūpestingumu ir šias sąlygas įrašyti į Pirkimo–pardavimo sutartį, juolab kad sąlyga dėl atsiskaitymo tvarkos aiškiai sukuria pirkėjams (ieškovams) papildomas pareigas. Ieškovai, įsigydami butą, galėjo pagrįstai tikėtis, kad juo galės disponuoti be įstatymų ar sutartyje nustatytų apribojimų ir kad neprisiims papildomų prievolių už trečiuosius asmenis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, notarė netinkamai įvykdė Notariato įstatymo 30 straipsnyje nustatytą pareigą išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir padarinius asmenims, kurie nori juos atlikti, nes netinkamai parengdama Pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. neįtraukdama į jos tekstą hipotekos kreditoriaus sutikime nurodytų sąlygų, nesilaikė jai keliamų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, netinkamai užtikrino ieškovų (pirkėjų) ir hipotekos kreditoriaus teises, dėl kurių atsirado žala.
Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį notaras atsako tik už kaltais veiksmais padarytą žalą. Kaltės turinys šio asmens atsakomybės požiūriu yra ypatingas: jis priklauso nuo notarų veiklos ypatybių ir reikšmės, nes notarui keliami didesni reikalavimai ir atsakomybė tenka dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo ar net klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. L. ir kt. v. Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-614/2002; 2002 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-645/2002; 2003 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. N. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-7-127/2003; kt.). Dėl to, sprendžiant dėl tam tikrą notarinį veiksmą atlikusio notaro civilinės atsakomybės, būtina nustatyti, kokius kaltus veiksmus notaras atliko, taip pat turi būti įvertinta, ar šis asmuo toje konkrečioje situacijoje padarė viską, ko yra protinga iš jo reikalauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 21 d. nutartis, priimta byloje J. S. ir kt. v. Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė V. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-11/2004; 2006 m. birželio 30 d. nutartis, priimta byloje J. G. v. Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notarė L. T. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTUvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-295/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-295/2006">3K-3-295/2006</a>). Reikalavimai notarui, kaip vykdančiam profesinę veiklą asmeniui, apibrėžtini atsižvelgiant į tai, kokia jam tenka teisinė pareiga ir kokio pobūdžio veiklą jis vykdo. Notaras atlieka teisinio pobūdžio veiklą, teikia teisines paslaugas, todėl jas turi suteikti tinkamai. Tinkamas teisinių paslaugų suteikimas apima reikalavimus tai daryti kruopščiai, atidžiai ir teisiškai kvalifikuotai. Teisinės paslaugos atlikimas reikalauja vykdyti teisinį faktų įvertinimą. Vadinasi, turi būti nustatyti faktai ir jie turi būti tinkamai kvalifikuoti. Sandorio tvirtinimo metu notaras turi nustatyti faktines sandorio aplinkybes, jas teisiškai įvertinti ir tinkamai teisiškai įforminti. Notaras negali apsiriboti tuo, kad būsimo sandorio šalys pageidauja sudaryti sandorį tam tikromis sąlygomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai Pirkimo–pardavimo sutarties neigiamų padarinių (trečiojo asmens hipotekos kreditoriaus nukreiptą išieškojimą į ieškovų butą) atsiradimą siejo tik su ieškovų kaip nepakankamai atidžių ir rūpestingų sandorio šalių veiksmais. Notaras privalo nustatyti faktinę padėtį, kurioje esant šalys ketina sudaryti sandorį, asmenų pageidaujamus ar prognozuojamus padarinius, jų pageidaujamas sąlygas ir tikėtinus padarinius. Taip yra nustatomi tikrieji asmenų ketinimai ir jų laisva valia dėl sandorio sudarymo. Šių ir kitų reikšmingų duomenų pagrindu notaras privalo atlikti teisinį kvalifikavimą ir daryti teisinio pobūdžio išvadas, ar asmenų pageidaujamo sandorio nuostatos neprieštaraus įstatymams, nepažeis asmenų teisių ir teisėtų interesų, ir tai tinkamai teisiškai įforminti. Atsižvelgiant į šiuos reikalavimus notaro profesinei veiklai, tvirtinant sandorius, notaro kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nustatinėtina pagal tai, ar įrodyta, kad notaras konkrečioje situacijoje elgėsi tokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-645/2002).
Teismai, netinkamai įvertinę įrodymus, nepagrįstai konstatavo, kad trečiojo asmens notarės A. K. veiksmuose nėra kaltės. Nagrinėjamos bylos ypatybė yra ta, kad Pirkimo–pardavimo sandoris nėra pripažintas negaliojančiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad bonus pater familias etalono taikymas notarui reiškia ne tik tai, kad jis turi būti toks geras teisininkas, kad nebūtų sandorių, turiniu ar forma neatitinkančių įstatymų, bet ir toks atidus teisininkas, kad atkreiptų dėmesį į visas sandorio sudarymo aplinkybes, o kilus menkiausiai abejonei, darytų viską, kad sandoris būtų įformintas tinkamai, arba atsisakytų atlikti notarinį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis).
Ši aplinkybė lemia notaro kaltės tyrimą tokiu aspektu, kad turi būti tiriama, ar nėra notaro kaltės dėl sandorį sudariusios šalies ydingos valios susiformavimo. Turi būti vadovaujamasi tuo, kad notaras privalėjo nustatyti esmines faktines sutarties sudarymo aplinkybes ir sąlygas, aiškintis šalių motyvaciją sudaryti sutartį ir jų numatomus ar pageidaujamus padarinius, išaiškinti teisinius, turtinius ir kitokius šalims svarbius padarinius, savarankiškai teisiškai kvalifikuoti faktines aplinkybes ir tada pasiūlyti tinkamai teisiškai įforminti asmenų tikrąją valią dėl sandorio sudarymo. Kol egzistuoja bent viena prielaida, kad notaras buvo neatidus ir nepakankamai rūpestingas, tol kaltės prezumpcija negali būti paneigta.
Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad notarė, netinkamai parengdama Pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. neįtraukdama į sutartį visų hipotekos kreditoriaus nurodytų sutikimo sandoriui sudaryti sąlygų, nesilaikė jai kaip profesionalei keliamų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą dėl notarės kaltės (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų prašomi priteisti būsimi 245 478,33 Lt nuostoliai negali būti laikomi pagrindu notaro civilinei atsakomybei atsirasti, nepagrįsta. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartimi nutarė už O. P. 251 794,10 Lt skolą kreditoriui AB SEB bankui parduoti iš varžytynių butą, nuosavybės teise priklausantį ieškovams. Tai vertintina kaip asmens turtinei padėčiai neigiami padariniai. Asmens turtinei padėčiai padaryta neigiama įtaka atitinka bendruosius žalos požymius ir gali būti pripažinta žala. Teisėjų kolegijos vertinimu, į Pirkimo–pardavimo sutartį neperkėlus AB SEB banko sutikime visų nurodytų sąlygų sandoriui sudaryti, t. y. jog ne mažiau kaip 245 478,33 Lt būtų pervesti į AB SEB banko nurodytą sąskaitą, šios bylos atveju egzistuoja CK 6.249 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos dėl ieškovų būsimų nuostolių, kurie yra realiai tikėtini.
Taigi, taikant Civilinio kodekso ir Notariato įstatymo normas, reglamentuojančias notaro atsakomybę, bei remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad trečiojo asmens notarės A. K. profesinės pareigos netinkamas įvykdymas, sukėlęs žalingus padarinius, yra pagrindas profesinei civilinei atsakomybei atsirasti.
Notariato įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad notarų, jų atstovų ir biuro darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, neviršijančią draudimo sumos. Byloje nustatyta, kad trečiojo asmens notarės A. K. profesinė civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju draudimu UAB DK „PZU Lietuva“ (atsakovas) ir Lloyd's Syndicate AFB 2623/623 (Beazley Furlonge Ltd.) (trečiasis asmuo) ir savanoriškuoju draudimu „If P&C Insurance AS“ (atsakovas).
Vyriausybės 2003 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 580 patvirtintų Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad sudarius draudimo sutartį šiose taisyklėse nustatytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties sudėtine dalimi. Pagal Taisyklių 8 punktą draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti neteisėti notaro veiksmai, dėl kurių atsirado žala, ir reikalavimo atlyginti šią žalą pateikimas apdraustajam, t. y. notarui. Pagal Taisyklių 54 punktą, įvykus draudžiamajam įvykiui ir nustačius, kad dėl tos pačios rizikos notaro profesinė civilinė atsakomybė apdrausta daugiau nei vienoje draudimo įmonėje, kiekviena draudimo įmonė moka draudimo išmoką proporcingai draudimo sutartyje nurodytai draudimo sumai, tačiau draudiko ir kitų draudimo įmonių išmokamos draudimo išmokos negali viršyti žalos dydžio. Pažymėtina, kad jeigu yra sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutartys, sprendžiant dėl žalos atlyginimo, turi būti taikomos šių sutarčių nuostatos, apibrėžiančios, kuris asmuo, kokio dydžio ir kokia tvarka atlygina padarytą žalą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai aiškino ir taikė Notariato įstatymo nuostatas, CK 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.248 straipsnio 3 dalies, 6.249 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl notarės civilinės atsakomybės pagrindų ir jų ypatumų, todėl svarbios bylai aplinkybės dėl būsimos žalos dydžio, draudikų prievolės atlyginti žalą pagal civilinės atsakomybės privalomojo ir savanoriškojo draudimo sutartis (proporcingai draudimo sutartyse nurodytai draudimo sumai) nebuvo tiriamos ir nustatytos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės normas, priimdami sprendimą ir nutartį neištyrė visų reikšmingų ginčo aplinkybių ir šie pažeidimai vertinami kaip esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios teismo raštinės 2013 m. liepos 18 d. pažymą, byloje kasacinės instancijos teisme patirta 195,62 Lt išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu paliktinas spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Rimvydas Norkus
Dalia Vasarienė
