Civilinė byla Nr. 3K-3-260/2014
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11985-2012-5 Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo (CK 3.201 straipsnis).
Ieškovas prašė sumažinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimu iš jo dviem nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą nuo 700 Lt iki 400 Lt kiekvienam vaikui mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Jis nurodė, kad po nurodyto teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, gaunamos pajamos sumažėjo, o nekilnojamojo turto jis neturi; pažymėjo, kad prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo daiktais. Be to, 2012 m. vasario 24 d. jam gimė trečias vaikas, kurį taip pat reikia išlaikyti. Dėl šių priežasčių jis neturi finansinių galimybių mokėti vaikams kas mėnesį po 700 Lt, be to, teismo priteisto dydžio išlaikymas pažeidžia trečiojo vaiko interesus. Ieškovo manymu, vaikų išlaikymas kas mėnesį kainuoja mažiau, nei nurodo atsakovė.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 1 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį. Teismas, įvertinęs tiek Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimo, kuriuo nustatytas išlaikymo dydis, priėmimo metu buvusią, tiek esamą šalių turtinę padėtį, jų nepilnamečių vaikų poreikius, aplinkybę, kad po šalių santuokos nutraukimo atsakovei nuosavybės teise atiteko butas kartu su pareiga įvykdyti prievoles AB SEB bankui pagal 2007 m. sausio 12 d. kredito sutartį (negrąžinto kredito suma – 296 436 Lt) solidariai su bendraskoliais – jos tėvais, broliu ir jo sutuoktine, o ieškovui iš atsakovės priteista 37 729,95 Lt kompensacija, padarė išvadą, jog po teismo sprendimo priėmimo vaikų poreikiai padidėjo, ieškovo turtinė padėtis pagerėjo (gaunamos pajamos – apie 2600 Lt – nepakito, atsakovės tėvai pasiryžę priteistą jam kompensaciją mokėti dalimis kas mėnesį po 558,07 Lt), o atsakovės – pablogėjo (gaunamos pajamos – apie 763 Lt – sumažėjo 80 Lt). Vien aplinkybė, kad ieškovui gimė trečias vaikas, teismo vertinimu, nepatvirtina jo turtinės padėties pablogėjimo, nes pareigą išlaikyti vaikus turi abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko motinos turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo, jai mokama 4684,05 Lt motinystės pašalpa, todėl ji didesne suma gali prisidėti išlaikant vaiką. Teismas, ieškovui neįrodžius esminio jo turtinės padėties pasikeitimo, sprendė, jog nėra pagrindo sumažinti priteisto išlaikymo dydžio (CK 3.201 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą nepakeistą.
Kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes ir apeliacinio skundo argumentus, sprendė, kad ieškovas leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl šalių turtinės padėties ir neįrodė, jog atsakovės pajamos yra didesnės negu 800 Lt. Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė, įvertino bei aptarė visus byloje esančius įrodymus, susijusius su šalių turtine padėtimi ir nepilnamečių vaikų poreikiais; kad aplinkybės, susijusios su atsakovės skolos perkėlimu solidariesiems skolininkams, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimo priėmimo metu ir nustatant išlaikymo dydį teismui buvo žinomos; kad neįrodyta, jog atsakovės prievolė bankui sumažinta iki 242,65 Lt per mėnesį ar ji bendraskolių nuo šios prievolės atleista. Kolegija pažymėjo, kad pareiga išlaikyti gimusį trečią vaiką ieškovas dalijasi su vaiko motina, kurios galimybės teikti išlaikymą įvertintos tinkamai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos sprendimo priėmimo metu prielaidos dėl vaiko motinos galimos būsimos turtinės padėties, nustojus jai mokėti motinystės pašalpą, negalėjo būti vertinamos. Kolegija pažymėjo, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms ieškovas turės galimybę dar kartą kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, sumažinant iš jo priteistą išlaikymą kiekvienam iš vaikų iki kas mėnesį mokamų 500 Lt. Ieškovo teigimu, teismai, spręsdami dėl šalių turtinės padėties ir jo galimybės mokėti priteisto dydžio išlaikymą, pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tiek vaikų, tiek tėvų valdžios lygybę, proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, faktines bylos aplinkybes tyrė nevisapusiškai ir neobjektyviai, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos šios kategorijos bylose (CK 3.156, 3.198 straipsniai, CPK 185 straipsnis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2008">3K-3-303/2008</a>; 2009 m. balandžio 27 d nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-189/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-189/2009">3K-3-189/2009</a>; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-596/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-596/2009">3K-3-596/2009</a>; 2010 m. spalio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-419/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-419/2010">3K-3-419/2010</a>; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. J. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-528/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-528/2011">3K-3-528/2011</a>; kt.). Vertindami šalių turtinę padėtį teismai iš esmės vadovavosi tik vienu kriterijumi, t. y. gaunamomis pajamomis, tačiau nepagrįstai nevertino kitų asmens turtinę padėtį apibūdinančių reikšmingų kriterijų – turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, investicijų, išlaikytinių skaičiaus, šalių sveikatos ir jų elgesio, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti ir pan. Tinkamai įvertinus visus šiuos duomenis ir byloje esančius įrodymus, galima pagrįstai teigti, kad, priešingai negu sprendė teismai, būtent atsakovės turtinė padėtis yra daug geresnė negu ieškovo. Aplinkybė, kad atsakovė privalo vykdyti prievoles bankui, nereiškia jos turtinės padėties pablogėjimo, nes patirdama šias išlaidas ji iš esmės gausina turtą. Be to, bylos nagrinėjimo metu ji pripažino, kad šias prievoles vykdo jos brolis, todėl, gausindama savo turtą, ji jokių išlaidų nepatiria. O atsakovės giminėms tapus bendraskoliais, jos kas mėnesį bankui mokėtina suma sumažėjo penkis kartus. Ieškovas taip pat pažymi, kad atsakovė išlaiko tik du vaikus, o jis – tris. Trečio vaiko motina, nuo 2013 m. vasario 24 d. nebegaunanti motinystės pašalpos ir neturinti kitų pajamų, prie jo išlaikymo neprisideda. Ieškovui vienam išlaikant antrąją šeimą ir mokant priteisto dydžio išlaikymą jo ir atsakovės vaikams, pažeidžiami trečiojo vaiko interesai ir nukrypstama nuo vaikų lygiateisiškumo principo, nes jo išlaikymui lieka daug mažesnė suma, negu priteista kitiems vaikams (CK 3.198 straipsnis). Galimybės gauti didesnes pajamas ieškovas neturi dėl sveikatos būklės ir doktorantūros studijų. O atsakovė, būdama jauna, darbinga, išsilavinusi, turintį gerą ir paklausią specialybę – prancūzų ir ispanų kalbų dėstytoja, – privalanti elgtis kaip bonus pater familias, galėtų susirasti papildomą darbą ir taip padidinti tiek savo pajamas, tiek vaikams teikiamą išlaikymą, arba bent jau prisidėti prie išlaidų vaikų ugdymui taupymo (CK 3.156 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovė prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, o kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad ieškovo turtinės padėties pasikeitimai, kuriais grindžiamas priteisto išlaikymo dydžio sumažinimas, įvyko jo paties iniciatyva. Toks jo elgesys Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimu pripažintas nesąžiningu, siekiant išvengti didesnio išlaikymo vaikams teikimo. Atsižvelgiant į ieškovo gaunamas pajamas, kas mėnesį gaunamą 558 Lt jam priteistos kompensacijos dalį, padidėjusias išlaidas vaikų išlaikymui, nėra pagrindo sumažinti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio, kuris užtikrina tik būtiniausių jų poreikių tenkinimą. Teismai, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, tinkamai ir objektyviai nustatė ir ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta.
Dėl sąlygų ir pagrindų, kuriems esant galima pakeisti teismo sprendimu nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį
Nagrinėjamu atveju kasatorius pareikštu ieškiniu siekė sumažinti iš jo teismo sprendimu dviem jo ir atsakovės nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį. Prašymą jis grindė pablogėjusia savo finansine padėtimi ir padidėjusiu išlaikytinių skaičiumi, nes po teismo sprendimo, kuriuo nustatytas išlaikymo dydis, priėmimo jam gimė trečias vaikas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, taip pat nustatyta įstatymuose (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikams teikiamo išlaikymo dydis paprastai nustatomas tėvų susitarimu ir jis priklauso tiek nuo vaikų poreikių, tiek nuo tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnis). Jeigu tėvai nesusitaria ir (ar) vienas iš jų nevykdo šios pareigos, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.196 straipsniai).
Byloje nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimu, kuriuo taip pat iš ieškovo dviem šalių nepilnametėms dukterims iki jų pilnametystės priteistas išlaikymas po 700 Lt kiekvienai iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartimi sprendimo dalis dėl vaikams iš ieškovo priteisto išlaikymo dydžio palikta nepakeista. Taigi teismas, įvertinęs tuometę abiejų tėvų – ieškovo ir atsakovės –turtinę padėtį ir vaikų poreikius, nustatė vaikų išlaikymo, kurį teiks ieškovas, dydį ir formą.
Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2008">3K-3-303/2008</a>; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.
Kasatorius, prašydamas sumažinti iš jo teismo sprendimu priteistą išlaikymą dėl pablogėjusios savo turtinės padėties, privalėjo įrodyti esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą (CPK 178 straipsnis). Ieškinį jis grindė savo pajamų sumažėjimu ir padidėjusiomis išlaidomis dėl atsiradusios prievolės išlaikyti trečiąją dukterį. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina kasatoriaus turtinės padėties – turimo turto, gaunamų pajamų – esminio pasikeitimo nuo to momento, kai išlaikymo dydis buvo nustatytas ir priteistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimu: kasatoriaus gaunamos pajamos beveik nesumažėjo, jam pirmiau nurodytu teismo sprendimu iš atsakovės priteista 37 729,95 Lt kompensacija, nekilnojamojo turto jis neturi. Šių teismų nustatytų faktinių aplinkybių kasatorius kasaciniu skundu neginčija. Tačiau kasaciniame skunde jis teigia, kad teismai, nesumažindami priteisto išlaikymo dydžio, netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovei nuosavybės teise atitekusiu butu, jos prievolių pagal kredito sutartį sumažėjimu, galimybėmis papildomai įsidarbinti, neatsižvelgė į trečiosios dukters motinos finansinę padėtį nustojus jai mokėti motinystės pašalpą, jo sveikatos būklę. Teisėjų kolegija pažymi kad, kaip pagrindu sumažinti vaikams priteistą išlaikymą kasatorius nepagrįstai remiasi aplinkybėmis dėl atsakovei nuosavybės teise atitekusio buto ir kredito bankui mokėjimo sąlygų pasikeitimo bendraskoliais taip pat tapus ir atsakovės giminaičiams, nes šios aplinkybės egzistavo šalių santuokos nutraukimo metu, o ne atsirado po to, kai buvo priteistas išlaikymas vaikams, ir buvo teismo įvertintos priimant 2011 m. spalio 12 d. sprendimą bei nustatant iš kasatoriaus priteisto išlaikymo dydį – 700 Lt. Aplinkybėmis, susijusiomis su, kasatoriaus teigimu, atsakovės geresnėmis nei jo galimybėmis papildomai įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas, kasatorius ieškinio negrindė, todėl jos pirmosios instancijos teismo negalėjo būti vertinamos. Šias aplinkybes kasatorius nurodė tik apeliaciniame skunde ir jų įtaka pirmosios instancijos teismo teisėtumui ir pagrįstumui buvo įvertinta apeliacinės instancijos teismo. Be to, abiejų šalių galimybės gauti didesnes pajamas, kurias būtų galima skirti vaikų išlaikymui, buvo įvertintos ir į jas atsižvelgta nustatant iš kasatoriaus priteisto išlaikymo dydį Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendime. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvairių abstrakčių galimybių ir prielaidų egzistavimo įvertinimas – nenustatytas pagrindas keisti priteistą išlaikymo dydį ir (ar) formą. Kaip pirmiau nurodyta, pagrindą išlaikymo dydžiui pakeisti sudaro konkrečios faktinės aplinkybės – esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas – atsiradę po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo ir egzistuojančios kreipiantis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bei sprendžiant teismui šį klausimą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu tėvai (CK 3.156, 3.192 straipsniai), sprendžia, jog teismai, spręsdami dėl kasatoriaus turtinės padėties atsiradus jo prievolei išlaikyti trečiąjį vaiką, pagrįstai atsižvelgė į trečiojo vaiko motinos pareigą jį išlaikyti ir vertino šios gaunamas pajamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorius, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, iš viso nieko nenurodė apie trečiosios dukters motinos pajamas, jos turtinę padėtį. Tik pirmosios instancijos teismui nustačius jos gaunamos motinystės pašalpos dydį, kasatorius, nesutikdamas su priimtu sprendimu, pradėjo teismo išvadas ginčyti šios pašalpos terminuotumu, bloga vaiko motinos turtine padėtimi. Minėta, teismas, spręsdamas dėl pagrindo priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti buvimo, atsižvelgia ir įvertina tas aplinkybes, kurios egzistuoja šio klausimo nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu trečiojo vaiko motinai buvo mokama 4684,05 Lt motinystės pašalpa, todėl teismas padarė pagrįstą, CK 3.192 straipsnio 3 daliai neprieštaraujančią išvadą dėl jos galimybių teikti dukteriai išlaikymą. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą ir priimdamas sprendimą, neturėjo vertinti būsimų aplinkybių apie tai, kokia galbūt ateityje bus vaiko motinos turtinė padėtis, jai nebegaunant motinystės pašalpos (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalis).
Kiti kasacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųstų procesinių sprendimų teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, spręsdami dėl kasatoriaus turtinės padėties kaip pagrindo sumažinti išlaikymo dydį, pagrįstai ir tinkamai vertino aplinkybes, egzistavusias šio klausimo nagrinėjimo metu, teismų padarytos išvados materialiosios ir proceso teisės normų nepažeidžia, apskųstus teismų procesinius sprendimus pakeisti ar naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvų turtinei padėčiai ir (ar) vaikų poreikiams, kasatorius turės teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio skundo netenkinant, kasatoriaus (ieškovo) turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos. Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.
Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 400 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų parengiant ir surašant atsiliepimą į kasacinį skundą. Kartu su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas ji pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 400 Lt. Ši suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktuose nustatyto Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dviejų dydžių sumos už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, todėl iš ieškovo priteistinos visos atsakovės patirtos advokato atstovavimo išlaidos – 400 Lt.
Kasacinis teismas turėjo 28,36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. pažyma). Teisėjų kolegijai netenkinus kasacinio skundo šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo P. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 (keturis šimtus) Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovo P. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 28,36 Lt (dvidešimt aštuonis litus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Antanas Simniškis
Dalia Vasarienė
