Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-168/2006

Procesinio sprendimo kategorijos:

44.5.2.17; 114.4 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Valentino Mikelėno, Janinos Stripeikienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 11 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui Antano Armoškos įmonei dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Antano Armoškos įmonės 6070 Lt žalos atlyginimą. Ieškovas iš atsakovo 2003 m. kovo 22 d. pirko juodos spalvos automobilį BMW 318. Ieškovui nuvykus į VĮ „Regitra” Kauno filialą, 2004 m. vasario 3 d. buvo nustatyta, kad automobilis yra pavogtas iš Ž. Z., todėl jis iš ieškovo paimtas ir grąžintas savininkui, o automobilio teisinė registracija panaikinta.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2005 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad A. Armoškos įmonė 2002 m. birželio 11 d. iš Vokietijos įvežė baltos spalvos automobilį BMW 318, kurio identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini). 2003 m. kovo 22 d. automobilį BMW 318, kurio identifikacinis numeris – (duomenys neskelbtini), o spalva – juoda, nupirko ieškovas V. K. Pirkimo-pardavimo sandorio įforminimo procedūroje šalys tiesiogiai nedalyvavo. Kokiomis aplinkybėmis pažymoje-sąskaitoje nurodyta, kad automobilis yra juodos spalvos, nagrinėjant bylą nei ieškovas, nei atsakovas paaiškinti negalėjo. Nuvykęs į VĮ „Regitra” Kauno filialą, V. K. 2004 m. vasario 3 d. buvo informuotas, kad jo automobilio identifikacinis numeris gali būti perkaltas, ištaisant iš Ž. Z. pavogto juodos spalvos automobilio BMW identifikacinį numerį (duomenys neskelbtini). Kadangi specialisto išvadoje nurodyta, kad originali automobilio spalva nepakeista, teismas padarė išvadą, kad egzistuoja du automobiliai BMW 318. Automobilis BMW 318, kurio identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), o spalva – balta, buvo nupirktas Vokietijoje. Įrodymai byloje patvirtina, kad šitoks automobilis iš tikrųjų egzistavo iki jo pardavimo ieškovui. Asmenys, suklastoję automobilio identifikacinį numerį, atliekant tyrimą baudžiamojoje byloje nenustatyti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, paaiškinęs, jog, apžiūrėjęs Kauno turguje perkamą automobilį, neįvardytam asmeniui padavė savo asmens pasą ir pinigus, o pats liko laukti, kol šis nuvažiuos į Kelmę ir, sutvarkęs pirkimo-pardavimo dokumentus, atveš jam atgal į Kauną, neįrodė, kokios spalvos automobilį iš A. Armoškos įmonės faktiškai pirko. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokios pareigos, nustatytos sutartyje, neatliko atsakovas, arba kokius draudžiamus veiksmus jis atliko, koks priežastinis ryšys yra tarp atsakovo A. Armoškos įmonės veiksmų ir pasekmių ieškovui dėl automobilio BMW 318 paėmimo. Kadangi baudžiamojoje byloje dėl automobilio BMW 318 vagystės iš Ž. Z. garažo kaltas asmuo iki šiol nenustatytas, o atsakovas 2003 m. kovo 22 d. pirkimo-pardavimo sandorį įvykdė visiškai, iki nustatymo, kad automobilio BMW 318 identifikacinis numeris perkaltas, ieškovas buvo šio automobilio savininkas, tai teismas vadovavosi CK 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, pagal kurias civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl trečiojo asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmų.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad ieškovo pareiga yra įrodyti patirto ir reikalaujamo atlyginti nuostolio dydį. Ieškovas 6070 Lt nuostolio ir atsakovo atsakomybės neįrodė. Kolegija pažymėjo, kad apylinkės teismas pagrįstai taikė CK 6.253 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes nėra įrodymų, kad atsakovas neįvykdė pirkimo-pardavimo sandorio. Priešingai, ieškovui automobilis buvo perduotas, jis juo naudojosi. Atsakovo kaltė dėl vagystės ar identifikacinio numerių perkalimo nenustatyta, todėl atsakomybė atsakovui už nuostolių atsiradimą dėl trečiojo asmens veiklos, už kurį jis neatsako, neatsiranda.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 11 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais argumentais:

1. Teismai neteisingai nustatė pardavėjo pareigas, atsirandančias iš pirkimo-pardavimo sutarties, ir jo teisinę atsakomybę už pareigų pagal sutartį nevykdymą bei nepagrįstai taikė CK 6.253 straipsnio 4 dalį. Pagal CK 6.317 straipsnį pardavėjas privalo patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus, o CK 6.323 straipsnyje nustatyta pareiga pardavėjui grąžinti pirkėjo sumokėtą kainą, kai parduotą daiktą teismas dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, atiteisia iš pirkėjo. Ši pareiga nesiejama su pirkėjo pareiga įrodyti pardavėjo kaltę (netesėtus veiksmus), nes pardavėjas privalo įrodyti, kad pirkėjas apie tokius pagrindus žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 7 punkte nurodyta, kad materialinės teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nei nustatyta bendro pobūdžio proceso teisės normose. Teismai, spręsdami dėl įrodinėjimo pareigos, neatsižvelgė į išvardytas materialinės teisės normas.

2. Apeliacinės instancijos teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausio Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-800/2003, sprendžiant panašaus pobūdžio ginčą, kurioje kasacinis teismas pažymėjo, kad svarbu įvertinti aplinkybę, jog pardavėjui prekyba automobiliais yra komercinė-ūkinė veikla.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

1. Teismai tinkamai nustatė pardavėjo pareigas, atsirandančias iš pirkimo-pardavimo sutarties. Byloje nustatyta, kad automobilis pardavimo ieškovui metu buvo atsakovo nuosavybė, pardavėjas jį pirkėjui pardavė, pirkėjas juo ilgą laiką naudojosi, t. y. pardavėjas sandorį visiškai įvykdė. Teismai pagrįstai taikė CK 6.253 straipsnio 4 dalį ir netaikė CK 6.323 straipsnio bei neatiteisė automobilio iš pirkėjo, nes tam nebuvo pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, o atsakovo kaltė dėl nuostolių atsiradimo nenustatyta.

2. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių pagal įstatymą nereikia įrodinėti. Ieškovas turi pareigą įrodyti ieškinio reikalavimų pagrindą, dalyką ir atsakovo atsakomybę. Ieškovui neįvykdžius šios pareigos, teismai pagrįstai atmetė ieškinį.

3. Ieškovo nurodyta kasacinio teismo nutartis priimta civilinėje byloje, kurioje nustatytos faktinės aplinkybės kitokios nei nagrinėjamoje byloje, ieškinys pareikštas kitais pagrindais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-497-02 apklaustas kaip liudytojas Ž. Z. nurodė, kad 2002 m. spalio 30 d. nusipirko juodos spalvos automobilį BMW 318, kurio identifikacinis numeris – (duomenys neskelbtini), o 2002 m. lapkričio 29 d. šis automobilis buvo pavogtas iš jo garažo. Naudotos transporto priemonės pirkimo sutartis ir transporto priemonės pasas patvirtina, kad Vokietijoje nupirktas baltos spalvos automobilis BMW 318, kurio identifikacinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Deklaracija patvirtina, kad A. Armoškos įmonė 2002 m. birželio 3 d. iš Vokietijos įvežė tokį automobilį, jis 2002 m. birželio 11 d. patikrintas muitinėje. Deklaracijoje, kurią ieškovas vėliau pateikė VĮ „Regitra”, Kauno filialui įregistruodamas nupirktą automobilį savo vardu, įrašas „spalva balta” yra ištaisytas į „juoda”. Pažymoje-sąskaitoje Nr. 078426 nurodyta, kad 2003 m. kovo 22 d. V. K. perka automobilį BMW 318, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), spalva – juoda. Ieškovas 2003 m. balandžio 8 d. tokį automobilį įregistravo VĮ „Regitra”, Kauno filiale, automobiliui išduotas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2004 m. vasario 3 d. nuvykęs į VĮ „Regitra” Kauno filialą, buvo informuotas, kad jo automobilio numeriai gali būti perkalti. Tyrimą atlikęs specialistas pateikė išvadą, kad juodos spalvos automobilio BMW su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) yra pakeistas perkalant atskirus simbolius, t. y. pakeičiant pavogto Ž. Z. automobilio identifikacinį numerį (duomenys neskelbtini). Išvadoje pažymėta, kad originali automobilio spalva nepakeista.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CK 6.305 straipsnyje nustatyta pirkimo-pardavimo sutarties samprata, pagal kurią pardavėjas turi pareigą perduoti pirkėjui šio perkamą daiktą. CK 6.317 straipsnyje detaliai reglamentuotas šios pagrindinės pardavėjo pareigos turinys. Daikto perdavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir pirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai, pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pirkėjas tampa teisėtu pirkto daikto savininku. CK 6.317 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta įstatyminė pardavėjo garantija – nuosavybės teisės į parduodamą daiktą patvirtinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad buvo parduotas kilnojamasis daiktas – automobilis, kuriam privaloma teisinė registracija. Nuosavybės teisę į tokios rūšies daiktą patvirtina automobilio įgijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys. Ieškovas pažymos-sąskaitos Nr. 078426 pagrindu įgijo nuosavybės teises į juodos spalvos automobilį BMW 318, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šis dokumentas, patvirtinantis nuosavybės teisę į įgytą automobilį, taip pat deklaracija Nr. 002052 (b. l. 60) gauti iš automobilio pardavėjo. Deklaracijoje įrašas apie automobilio spalvą „balta“ ranka ištaisytas įrašant „juoda“. Įrašai deklaracijoje ir pažymoje-sąskaitoje patvirtinti atsakovo antspaudu. Automobilio pardavėjas yra atsakovas. Jeigu atsakovas pardavė automobilį ieškovui, tai jis privalo garantuoti (patvirtinti) nuosavybės teisę į automobilį (CPK 6.317 straipsnio 2 dalis). Teismai turėjo vertinti, kaip atsakovas šią įstatyminę pareigą įvykdė. Pardavėjo pareiga garantuoti, kad parduodamas daiktas priklauso jam, kilus ginčui suponuoja pardavėjo pareigą įrodyti turėtą nuosavybės teisę į parduotą daiktą. Kadangi pažymoje sąskaitoje nurodyta, kad atsakovas pardavė ne baltos, bet juodos spalvos automobilį, tai jis turėjo įrodyti, kad įgijo nuosavybės teises į tokį automobilį (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad atsakovas įgijo nuosavybės teisę į automobilį BMW 318 identifikaciniu numeriu (duomenys neskelbtini), tačiau ne juodos, o baltos spalvos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas negalėjo paaiškinti, kodėl pažymoje-sąskaitoje parduodamo automobilio spalva nurodyta juoda. Kilus pirkėjo ir pardavėjo ginčui, pardavėjas, teigdamas, kad tinkamai įvykdė savo prievoles pagal pirkimo-pardavimo sutartį, privalo įrodyti savo teiginius (CPK 178 straipsnis). Atsakovo tvirtinimas, kad jis ieškovui pardavė baltos, o ne juodos spalvos automobilį, prieštarauja jo įmonės išduotos pažymos-sąskaitos duomenims, todėl būtent atsakovas turi šiuos prieštaravimus paaiškinti. Atsakovas, išduodamas dokumentus, patvirtintus savo antspaudu, atsako už duomenų dokumentuose teisingumą. Pardavėjo pavedimu veikiantys asmenys negali būti pripažįstami trečiaisiais asmenimis, kurių veiksmai pagal CK 6.253 straipsnio 4 dalį būtų pagrindas atleisti pardavėją nuo civilinės atsakomybės už jam nepriklausančio daikto pardavimą. Jei sandorį patvirtinančius dokumentus pasirašė ir kitus veiksmus įmonės vardu atliko jos įgaliotas asmuo, šio asmens veiksmų pasekmės tenka įmonei (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas neįrodinėjo dokumentų ar įmonės antspaudo suklastojimo, kitų asmenų neteisėto jų panaudojimo. Teismas turėjo patikrinti, ar pardavėjas gavo pažymoje-sąskaitoje nurodytą pinigų sumą už automobilį ir ar ją įtraukė į įmonės apskaitą. Teismai įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, tačiau šis turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, įrodinėtų proceso metu, išnagrinėjimu. Kurių nors įrodymų atmetimas sprendime turi būti pagrįstas argumentais. Teismai privalėjo pasisakyti dėl pažymos-sąskaitos ir deklaracijos duomenų įrodomosios reikšmės, jų santykio su kitais įrodymais, o šių įrodymų nevertinę, nepagrįstai sprendė, kad atsakovas savo pareigas įvykdė tinkamai, nereikalavo jo įrodyti savo teiginių, prieštaraujančių jo išduotų dokumentų duomenims, bet įrodinėjimo pareigą be pagrindo perkėlė ieškovui.

Byloje surinkti dokumentai patvirtina, kad atsakovas netinkamai vykdė pagrindinę pareigą perduoti daiktą ir užtikrinti, kad jam priklauso nuosavybės teisės į jį. CK 6.323 straipsnio 1 dalyje nustatyta pardavėjo atsakomybė, kai jo parduotą daiktą teismas atiteisia iš pirkėjo dėl pagrindų, atsiradusių iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad daiktas iš pirkėjo, kuris tapo daikto savininku, turi būti atiteistas pagal CK 6.323 straipsnį arba grąžintas savininkui pripažinus sandorį negaliojančiu CK 6.307 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, todėl teismai turi pasisakyti, ar, atlikus poėmį, ieškovas neteko nuosavybės teisės į automobilį ir jau turi reikalavimo teisę į atsakovą.

Teismai netinkamai taikė materialinės teisės normas, nustatančias pardavėjo pareigą užtikrinti, kad parduodamas daiktas jam priklauso nuosavybės teise ir atsakomybę už šios pareigos nevykdymą, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą. Byloje būtina ištirti ir įvertinti aplinkybes, reikšmingas jos išsprendimui, o kasacinis teismas netiria ir nevertina faktinių bylos aplinkybių, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 11 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos – Šiaulių rajono apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Valentinas Mikelėnas

Janina Stripeikienė