Dėl garbės ir orumo gynimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-94/2006

Procesinio sprendimo kategorija 26.6 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Valentino Mikelėno (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovams I. S. Ž., UAB „Lietuvos žinios“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, UAB „Naujasis aitvaras“, UAB „Respublikos leidiniai“ dėl garbės ir orumo gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas 2003 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad atsakovė I. S. Ž. viešame laiške, kuris pirmą kartą buvo paskelbtas 2003 m. birželio 11 d. laikraščio „Vakaro žinios“ publikacijoje „I. S. Ž.: „mane mėgino išprievartauti kandidatas į Seimo narius“, paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, nes apkaltino jį pasikėsinimu ją išžaginti, t. y. nusikaltimo padarymu. Šis viešas laiškas taip pat buvo paskelbtas 2003 m. birželio 12 d. laikraščio „Respublika“ publikacijoje „Garsi dainininkė prabilo apie politiko smurtą. I. S. Ž. pareiškė, kad ją kėsinosi išprievartauti kandidatas į Seimo narius“, o laiško komentarai paskelbti publikacijoje „I. S.: „Man nutylėti būtų buvę žema“. Viešo laiško komentarai taip pat buvo pateikti 2003 m. birželio 12 d. laikraščio „Lietuvos žinios“ straipsnyje „Skriaudiką išdavė po 15 metų“. Atsakovės viešas laiškas buvo cituojamas ir viešai aptarinėjamas 2003 m. birželio 19 d. UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ televizijos laidoje „Pavojinga zona“. Ieškovo teigimu, nors viešame laiške nebuvo tiesiogiai įvardyta jo vardas ir pavardė, bet pagal nurodytus akivaizdžius požymius jis buvo atpažintas, ir tai patvirtina interneto portalo „DELFI“ komentarai, vėlesnės laikraščių publikacijos. Ieškovas nurodė, kad jam nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl jo įvardijimas kaip asmens, padariusio nusikaltimą, yra savaime žeminantis, ir šios aplinkybės nereikia įrodinėti. Pagal įstatymą preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Ieškovas, remdamasis CK 2.24 straipsniu, prašė teismą įpareigoti atsakovę I. S. Ž. savo lėšomis paneigti jos paskleistus neatitinkančius tikrovės ir žeminančius J. K. garbę bei orumą duomenis tokia pačia forma, kokia jie buvo paskleisti, t. y. įpareigoti I. S. Ž. per keturiolika dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti tokio turinio paneigimą skelbti laikraščio „Vakaro žinios“ 1 ir 3 puslapiuose, laikraščio „Respublika“ 1 ir 4 puslapiuose, laikraščio „Lietuvos žinios“ 3 puslapyje ir televizijos kanalo LNK laidoje „Ties riba“ (panašioje laidoje, nes laida „Pavojinga zona“ jau nerodoma): „Paneigimas. Mano, I. S. Ž., viešame laiške, skelbtame laikraštyje „Vakaro žinios“ publikacijoje „I. S. Ž.: „mane mėgino išprievartauti kandidatas į Seimo narius“ (2003–06–11, Nr. 134), laikraštyje „Respublika“ publikacijoje „Garsi dainininkė prabilo apie politiko smurtą. I. S. Ž. pareiškė, kad ją kėsinosi išprievartauti kandidatas į Seimo narius“ (2003–06–12, Nr. 135), komentuotame laikraštyje „Lietuvos žinios“ publikacijoje „Skriaudiką išdavė po 15 metų“ (2003–06–12, Nr. 135) ir cituotame bei aptarinėtame 2003–06–19 televizijos kanalo LNK laidoje „Pavojinga zona“, paskelbti duomenys apie J. K. : „Neseniai pamačiau vieno kandidato į Lietuvos Respublikos Seimo narius reklamą. Ir nustėrau – iš nuotraukos į mane žvelgė TAS PATS žmogus, kuris prieš 15 metų kėsinosi mane išprievartauti. [...] mane pritrenkė faktas, kad žmogus, „gesinantis gaisrus“, naktimis puldinėja moteris!“ neatitinka tikrovės. I. S. Ž.“; įpareigoti atsakovą UAB „Naujasis aitvaras“ paskelbti atsakovės I. S. Ž. pateiktą paneigimą laikraščio „Vakaro žinios“ 1 ir 3 puslapiuose per tris dienas po paneigimo pateikimo; įpareigoti atsakovą UAB „Respublikos leidiniai“ paskelbti atsakovės pateiktą paneigimą laikraščio „Respublika“ 1 ir 4 puslapiuose per tris dienas nuo paneigimo pateikimo; įpareigoti atsakovą UAB „Lietuvos žinios“ paskelbti atsakovės pateiktą paneigimą laikraščio „Lietuvos žinios“ 3 puslapyje per tris dienas nuo paneigimo pateikimo; įpareigoti atsakovą UAB „ Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ paskelbti atsakovės pateiktą paneigimą artimiausioje po paneigimo pateikimo televizijos kanalo laidoje „Ties riba“.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 2005 m. kovo 31 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies:

įpareigojo atsakovą UAB „Naujasis aitvaras“ per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikraščio pirmajame arba pirmajame–trečiajame puslapiuose tokio paties dydžio šriftu kaip buvo publikuota išplatinti tokio turinio paneigimą: „Paneigimas: 2003–06–11 Vilniaus laikraštyje „Vakaro žinios“, leidinio Nr. 134 (884), publikuotame straipsnyje „I. S. Ž.: „mane mėgino išprievartauti kandidatas į Seimo narius“ išspausdintame I. S. Ž. viešame laiške paskelbti duomenys apie tai, kad J. K. prieš penkiolika metų kėsinosi išžaginti I. S. Ž., nėra įrodyti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka, todėl pagal įstatymą laikomi neatitinkančiais tikrovės“;

įpareigojo atsakovą UAB „Respublikos leidiniai“ per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikraščio pirmajame arba pirmajame–ketvirtajame puslapiuose tokio paties dydžio šriftu kaip buvo publikuota išplatinti tokio turinio paneigimą: „Paneigimas: 2003–06–12 laikraštyje „Respublika“, leidinio Nr. 135 (3979), publikuotame „Garsi dainininkė prabilo apie politiko smurtą. I. S. Ž. pareiškė, kad ją kėsinosi išprievartauti kandidatas į Seimo narius“ išspausdintame I. S. Ž. viešame laiške paskelbti duomenys apie tai, kad J. K. prieš penkiolika metų kėsinosi išžaginti I. S. Ž., nėra įrodyti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka, todėl pagal įstatymą laikomi neatitinkančiais tikrovės“;

įpareigojo atsakovą UAB „Lietuvos žinios“ per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikraščio trečiajame puslapyje tokio paties dydžio šriftu kaip buvo publikuota išplatinti tokio turinio paneigimą: „Paneigimas: 2003–06–12 laikraštyje „Lietuvos žinios“, leidinio Nr. 135, publikuotame straipsnyje „Skriaudiką išdavė po 15 metų“ paskelbti duomenys apie tai, kad J. K. prieš penkiolika metų kėsinosi išžaginti I. S. Ž., nėra įrodyti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka, todėl pagal įstatymą laikomi neatitinkančiais tikrovės“;

įpareigojo atsakovą UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ artimiausioje nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laidoje „Ties riba“, o tuo atveju, jei tokia laida būtų netransliuojama, panašioje pagal turinį laidoje, išplatinti tokio turinio paneigimą: „Paneigimas: 2003–06–19 televizijos kanalo LNK laidoje „Pavojinga zona“, cituojant bei aptarinėjant I. S. Ž. viešą laišką, paskelbti duomenys apie tai, kad J. K. prieš penkiolika metų kėsinosi išžaginti I. S. Ž., nėra įrodyti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka, todėl pagal įstatymą laikomi neatitinkančiais tikrovės“.

Teismas sprendime nurodė, kad iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovė I. S. Ž. savo atvirame laiške viešai apkaltino ieškovą J. K. nusikaltimo padarymu – pasikėsinimu įvykdyti išžaginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, nurodė, kad pasikėsinimas išžaginti yra nusikalstama veika, duomenys apie nusikaltimo padarymą ir jį įvykdžiusį asmenį patvirtinami baudžiamojo proceso normų nustatyta tvarka įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje šie faktai yra prejudiciniai, jie turi būti patvirtinami tik šiais įrodymais, ir civilinėje byloje dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo nenustatinėjami (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Teismas nurodė, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnis). Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė leistinų įrodymų, patvirtinančių, jog būtent ieškovas įvykdė prieš ją nusikalstamą veiką, t. y. šia prasme neįrodė, kad paskleistos žinios atitinka tikrovę. Kartu teismas pažymėjo, kad duomenys apie ieškovą buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemones, todėl ieškovas, kreipdamasis su ieškiniu į teismą, turėjo pridėti įrodymus, patvirtinančius, jog jis kreipėsi į visuomenės informavimo priemones su prašymu paneigti nurodytus duomenis, tačiau šios atsisakė spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadarė per dvi savaites (CK 2.24 straipsnio 2, 4 dalys). Teismas nurodė, kad, pradedant bylą teisme, to nebuvo padaryta, todėl ieškovas pagal įstatymą nebuvo įgijęs teisės kreiptis į teismą. Kartu teismas pažymėjo, kad ginčo atveju susiklostė ypatinga situacija, ir ieškovas kreipėsi į visuomenės informavimo priemones su reikalavimu paneigti paskelbtą informaciją po to, kai kasacinis teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad ieškovas pateikė reikalavimus dėl duomenų paneigimo viešosios informacijos rengėjams, kai byla jau buvo pradėta, nėra pagrindas atsisakyti nagrinėti ginčą teisme, nes byla yra teisme nuo 2003 m., todėl atsisakymas spręsti ginčą vien šiuo pagrindu būtų nepateisinamas ir neproporcingas, ieškinio palikimas nenagrinėto nepagrįstai atitolintų teisminį ginčo išsprendimą ir pažeistų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį. Teismas, remdamasis CPK 177, 178, 362 straipsniais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartyje šioje byloje išdėstytu išaiškinimu, kad paneigimo turinys turi atitikti objektyvią situaciją ir kad paneigimo teksto pakeitimas nevertinamas kaip teismo išėjimas už ieškinio reikalavimo ribų, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1 pateiktu išaiškinimu teismams, kad teismas garbės ir orumo bylose sprendimo rezoliucinėje dalyje privalo suformuluoti paneigimo tekstą, nurodant paneigtinas žinias (duomenis) ir suformuluojant objektyvią situaciją atitinkantį paneigimo tekstą, konstatavo, kad turi būti paneigti atsakovės kartu su visuomenės informavimo priemonėmis paskelbti duomenys apie tai, kad J. K. prieš penkiolika metų kėsinosi išžaginti I. S. Ž., nes šie duomenys nėra įrodyti baudžiamojo proceso tvarka, todėl pagal įstatymą jie laikomi neatitinkančiais tikrovės.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 31 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą. Kolegija nutartyje nurodė, kad tais atvejais, kai tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą dėl paskleistų duomenų paneigimo tik tuo atveju, jei visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi šiuos duomenis, atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per dvi savaites nuo paneigimo gavimo dienos (CK 2.24 straipsnio 2, 3 dalys). Kolegija konstatavo, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog iki ieškinio padavimo teismui dienos jis kreipėsi į atsakovus su reikalavimu paskelbti atitinkamą paneigimą, tokį reikalavimą ieškovas išsiuntė atsakovams jau vykstant teismo procesui, t. y. tik 2004 m. gruodžio 24 d., be to, praleidęs Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatytą dviejų mėnesių terminą tokiam reikalavimui paduoti ir šio termino neprašė atnaujinti. Kolegija taip pat pažymėjo, kad ieškovo ieškinio reikalavimai suformuluoti nepakankamai aiškiai, nors tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą yra ieškovo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas ir nepagrįstai iš dalies patenkino ieškovo ieškinį: ieškovas kreipėsi į teismą nesilaikydamas šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl jo ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 31 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CK 1.3 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai taikė Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalies nuostatas, neatitinkančias CK 2.24 straipsnio, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. U. v. UAB „Baltijos televizija“ ir kt.; bylos Nr. 3K-3-423/2004, suformuotos praktikos. CK nenumatyta jokių išlygų ir galimybių asmens garbės ir orumo gynimo ypatumus reglamentuoti specialiuose įstatymuose, todėl, įsigaliojus CK, Visuomenės informavimo įstatymo normos, neatitinkančios CK 2.24 straipsnio nuostatų, negali būti taikomos. CK 2.24 straipsnyje nenustatyta jokių terminų, per kuriuos nukentėjęs asmuo privalo kreiptis į visuomenės informavimo priemonę su reikalavimu paskelbti paneigimą, todėl teismas negalėjo taikyti Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalies.

2. Ginčo atveju ieškovas neturėjo laikytis išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Reikalavimą paneigti neatitinkančius tikrovės ir žeminančius garbę bei orumą duomenis ieškovas pareiškė CK 2.24 straipsnio 1 dalies, bet ne šio straipsnio 2 ir 4 dalių pagrindu, nes šiuos duomenis paskleidė atsakovė I. S. Ž., o ne visuomenės informavimo priemonės. Reikalavimas išplatinti atsakovės I. S. Ž. paneigimą nėra reikalavimas paskelbti paneigimą CK 2.24 straipsnio 2 ir 4 dalių pagrindu.

3. Bylą nagrinėję teismai, ignoruodami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, išdėstytus išaiškinimus (CPK 362 straipsnio 2 dalis), de facto atleido I. S. Ž. nuo bet kokios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, neįpareigojo atsakovės I. S. Ž. pateikti paneigimą visuomenės informavimo priemonėms, t. y. niekuo neįpareigojo atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės I. S. Ž. atsakomybės, todėl skundžiama teismo nutartis šiuo klausimu yra be motyvų.

Atsiliepimuose į kasacinį skundą atsakovai UAB „Respublikos leidiniai“ ir UAB „Naujasis aitvaras“ prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimuose nurodoma, kad:

1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtą, nes jis iki ieškinio padavimo nesikreipė į visuomenės informavimo priemonių leidėjus dėl paskelbtų duomenų paneigimo (CK 2.24 straipsnio 4 dalis; CPK 296 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

2. Apeliacinis teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo reikalavimai turi būti tikslūs ir suprantami kitiems proceso dalyviams. Ieškovo pateikto po dvejų bylinėjimosi teisme metų paneigimo teksto, kuris surašytas nesuprantamai, laikraščio redakcija negalėjo skelbti, nes tai prieštarautų gerai moralei. Taigi ieškovas, tinkamai suformulavęs paneigimo tekstą, pirmiausia turėtų kreiptis į visuomenės informavimo priemonę, ir tik šiai atsisakius spausdinti paneigimą arba to nepadarius per dvi savaites, jis įgytų teisę kreiptis į teismą (CK 2.24 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Lietuvos žinios“ prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Kasatoriaus nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. v. UAB „Baltijos televizija“ ir kt.; bylos Nr. 3K-3-423/2004, nepaskelbta Aukščiausiojo Teismo biuletenyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neprivalėjo ja vadovautis (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktas; CPK 4 straipsnis).

2. Ieškiniams dėl garbės ir orumo gynimo, kai informacija buvo paskleista per visuomenės informavimo priemones, nustatyta privaloma ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, ir tik visuomenės informavimo priemonei atsisakius arba nepaneigus duomenų įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, asmuo turi teisę kreiptis į teismą (CK 2.24 straipsnio 2 dalis, Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalis). Nėra jokio CK 2.24 straipsnio 2 dalies ir Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalies prieštaravimo: CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta termino įgyvendinti replikos teisę, todėl taikytinas Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas. Be to, CK 2.24 straipsnio 4 dalyje nustatyta privaloma pretenzijų reiškimo prieš kreipiantis į teismą dėl garbės ir orumo gynimo tvarka, o Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje – absoliutus naikinamasis dviejų mėnesių terminas pretenzijai pareikšti (paneigimui pateikti). Pasibaigus naikinamiesiems terminams pareikšti pretenziją ar kreiptis su prašymu išnagrinėti ginčą ne teisme, asmuo netenka teisės kreiptis į teismą, todėl pateiktą ieškinį reikia atsisakyti priimti, o iškeltą bylą nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 2 punktą (Civilinio proceso kodekso komentaras. I dalis. Bendrosios nuostatos. Justitia. Vilnius, 2004, p. 307-308).

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė I. S. Ž. prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Iš CK 2.24 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kad tiek Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje, tiek CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Taigi dėl visuomenės informavimo priemonėse paskelbtos tikrovės neatitinkančios ir asmens garbę bei orumą žeminančios informacijos paneigimo asmuo gali kreiptis į teismą tik tuo atveju, jei jis prieš tai kreipėsi į visuomenės informavimo priemonę dėl šios informacijos paneigimo, o ši atsisakė spausdinti paneigimą arba to nepadarė per dvi savaites nuo paneigimo gavimo dienos. Ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą su ieškiniu, nesikreipė su prašymu paneigti tokią informaciją į visuomenės informavimo priemones, kuriose buvo paskelbta ginčytina informacija. Tokį prašymą ieškovas atsakovams pateikė tik 2004 m. gruodžio 24 d., t. y. jau teismo proceso metu. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas nesilaikė išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

2. Kasatoriaus argumentai, kad teismas pažeidė CK 1.3 ir 2.24 straipsnių nuostatas, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, yra nepagrįsti, nes teismas taikė Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalį tik ta apimtimi, kuri neprieštarauja CK 2.24 straipsnio 2 daliai, t. y. netaikydamas nuostatos, kad prašymas paneigti informaciją gali būti paduotas per du mėnesius nuo tokios informacijos paskelbimo dienos. Priešingu atveju teismas būtų bylą nutraukęs, o ne palikęs ieškinį nenagrinėtą.

3. CK 2.24 straipsnio turinio analizė patvirtina, kad tais atvejais, kai žinios buvo paskleistos per visuomenės informavimo priemones, yra taikoma įstatymo nustatyta išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, nepaisant to, ar žinias paskelbė visuomenės informavimo priemonė, ar kiti fiziniai arba juridiniai asmenys.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovo ginčijami duomenys buvo paskelbti visuomenės informavimo priemonėse – laikraščiuose, televizijos laidoje. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas teismui nepateikė įrodymų, jog iki ieškinio padavimo teismui dienos jis kreipėsi į atitinkamas visuomenės informavimo priemones su reikalavimu paskelbti atitinkamą paneigimą. Dėl to teismas pripažino, kad ieškovas kreipėsi į teismą nesilaikydamas šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl jo ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalį (pirmasis kasacinio skundo motyvas). Su šiuo kasacinio skundo motyvu teisėjų kolegija iš dalies sutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo ginčijami duomenys buvo paskleisti 2003 m. birželio 11 d., t. y. galiojant 2000 m. CK. Šio kodekso 2.24 straipsnyje nenustatytas terminas, per kurį suinteresuotas asmuo turi kreiptis į visuomenės informavimo priemonę dėl paskleistų duomenų paneigimo. Toks teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, kad pagal CK 1.134 straipsnio 1 punktą ieškinio senatis netaikoma reikalavimams, kylantiems iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų. CK 2.24 straipsnyje taip pat nenurodyta, kad specialūs įstatymai galėtų nustatyti kitokią garbės ir orumo gynimo tvarką. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. U. v. UAB „Baltijos televizija“ ir kt.; bylos Nr. 3K-3-423/2004, remdamasis CK 1.3 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių terminas, įsigaliojus CK, netaikomas. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia teismų nustatyto fakto, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, nesilaikė CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Tai, kad kreipimuisi į visuomenės informavimo priemonę nenustatyti jokie terminai, tik reiškia, jog tokia tvarka ieškovas gali pasinaudoti ir ateityje. Dėl to vien ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, savaime nedaro nutarties neteisėtos, nes buvo neabejotinai konstatuotas CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindas. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmasis kasacinio skundo motyvas nėra pakankamas teisinis pagrindas naikinti skundžiamą nutartį.

Kasaciniame skunde teigiama, kad ieškovas neprivalėjo laikytis išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (antrasis kasacinio skundo motyvas). Šį kasacinio skundo motyvą teisėjų kolegija atmeta kaip aiškiai nepagrįstą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, ieškovas taip pat pripažįsta, kad duomenys buvo paskleisti visuomenės informavimo priemonėse: laikraščiuose „Vakaro žinios“, „Respublika“, „Lietuvos žinios“, interneto portale „DELFI“, LNK televizijos laidoje. Tas faktas, kad pirminis informacijos šaltinis buvo atsakovė I. S. Ž., neturi įtakos duomenų paskleidimo būdo vertinimui. Tai, kad paskleistus duomenis suformulavo atsakovė, o ne visuomenės informavimo priemonės, turi reikšmės tik sprendžiant visuomenės informavimo priemonių atsakomybės klausimą (CK 2.24 straipsnio 5 dalis), o ne apie duomenų paskleidimo būdą. Minėta, kad tiek teismai, tiek pats ieškovas pripažino, jog duomenys buvo paskleisti būtent visuomenės informavimo priemonėmis. CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyti garbės ir orumo gynimo ypatumai, kai duomenys paskleisti per visuomenės informavimo priemones. Vienas tokių ypatumų – paneigimo pateikimas. Procesine prasme CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Taigi ieškovas privalėjo laikytis CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.

Įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje kiekvienam asmeniui suteikta teisė kreiptis į teismą. Tačiau kaip bet kuri teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą turi būti tinkamai įgyvendinama. Teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo tvarką nustato CPK ir kiti įstatymai. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo nustatytos privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymasis. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pabrėžęs būtinumą laikytis įstatymo nustatytų teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje S. A. A. v. Klaipėdos apskrities centrinis paštas; bylos Nr. 3K-3-271/1999). Jeigu asmuo nesilaiko įstatymo nustatytos privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Jeigu ši aplinkybė nustatoma po bylos iškėlimo, pareiškimas turi būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai reiškia, kad šis kreipimosi į teismą trūkumas negali būti pašalinamas po bylos iškėlimo, kaip yra kai kurių kitų pažeidimų atvejais (CPK 296 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nepripažino pirmosios instancijos teismo argumentų, kad tokį pažeidimą galima pašalinti ir bylos nagrinėjimo metu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatymas privalomą išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarką nustato ieškovui. Taigi ieškovas privalo laikytis įstatymo nustatytų reikalavimų. Dėl šios priežasties nepriimtini pirmosios instancijos teismo argumentai, kad palikus pareiškimą nenagrinėtą bus pažeista ieškovo teisė į bylos išnagrinėjimą per protingą laiko tarpą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant, ar byla išnagrinėta per protingą laiko tarpą, būtina atsižvelgti į ieškovo elgesį. Jeigu dėl užsitęsusio teismo proceso yra kaltas pats ieškovas (pavyzdžiui, jis nesilaikė įstatymo nustatytų reikalavimų), tai teismo negalima kaltinti dėl ilgų bylinėjimosi terminų (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Ciricosta and Viola v. Italy, 1995). Pažymėtina, kad nuo bylos iškėlimo momento ieškovui atstovavo advokatas. Dėl to ieškovas turėjo žinoti, kad prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu būtina laikytis CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai paliko nenagrinėtą ieškovo pareiškimą.

Kasatorius teigia, kad skundžiama nutartis yra be motyvų, nes teismas nepasisakė dėl atsakovės atsakomybės (trečiasis kasacinio skundo motyvas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacijos objektas šioje nutartyje yra teismo nutartis palikti pareiškimą nenagrinėtą. Pareiškimo palikimas nenagrinėto reiškia bylos užbaigimą nepriėmus teismo sprendimo iš esmės. Taigi teismas, palikdamas pareiškimą nenagrinėtą, nesprendžia ginčo, o išsprendžia tik procesinį klausimą. Dėl to nutartyje palikti pareiškimą nenagrinėtą teismas neturėjo teisės spręsti atsakovės atsakomybės klausimų, t. y. neturėjo teisės spręsti ginčo iš esmės. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija trečiąjį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį kasaciniame skunde nurodytais motyvais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Valentinas Mikelėnas

Janina Stripeikienė