Civilinė byla Nr. 3K-7-508/2013
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-09636-2012-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 42.3; 42.11.1;106.8.4; 118.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinė kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės, Antano Simniškio (pranešėjas), Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko M. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Danske Bank A/S pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkai E. Č. (S.) ir M. S..
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vienašališką kreditavimo sutarties nutraukimą ir teismo teisę sumažinti delspinigius, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių draudimą sprendimui (nutarčiai) įsiteisėjus iš naujo reikšti teisme tuos pačius reikalavimus tuo pačiu pagrindu, aiškinimo ir taikymo.
Kreditorius ir skolininkai 2006 m. liepos 4 d. sudarė kredito sutartį Nr. BP1535060304 (toliau – ir Sutartis) su vėlesniais pakeitimais. Skolininkai įsipareigojo grąžinti pagal šią Sutartį suteiktą kreditą, mokėti palūkanas, vykdyti kitus įsipareigojimus Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Užtikrindami gauto kredito grąžinimą iki 2041 m. liepos 4 d., skolininkai hipotekos lakštais Nr. 01120060016041 ir Nr. 01120070006943 kreditoriui įkeitė jiems nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus.
Skolininkams nevykdant įsipareigojimų pagal Sutartį, kreditorius buvo vienašališkai ją nutraukęs. 2011 m. balandžio 26 d. kreditorius Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriui pateikė pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi šis pareiškimas buvo patenkintas, įkeistas nekilnojamasis turtas areštuotas.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 12 d. nutartimi (joje padarytas rašymo apsirikimas ištaisytas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartimi) panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 28 d. nutartį ir Danske Bank A/S pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmetė. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad Sutarties sąlyga dėl jos nutraukimo prieš laiką neteismine tvarka, grąžinimo didelės pinigų sumos iškart, jei per 30 dienų skolininkai nepadengia reikalaujamos skolos dalies, laikytina skolininkų atžvilgiu nesąžininga, pažeidžiančia kreditoriaus ir skolininkų teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl laikytina negaliojančia (CK 6.188 straipsnio 7 dalis); konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Sutarties sąlygos, reglamentuojančios jos nutraukimą neteismine tvarka, sąžiningumo skolininkų, kaip vartotojų, atžvilgiu, todėl nebuvo pagrindo tenkinti kreditoriaus prašymo ir areštuoti hipoteka įkeistus nekilnojamuosius daiktus.
Kreditorius 2012 m. balandžio 25 d. pranešimu nustatė skolininkams terminą iki 2012 m. gegužės 26 d. įsiskolinimui sumokėti, įspėjo dėl įsipareigojimų nevykdymo padarinių (kreditoriaus vienašališko Sutarties nutraukimo). Sutartis nutraukta 2012 m. birželio 5 d. Skolą sudaro: 226 432,27 euro negrąžinto kredito, 18 505,82 euro nesumokėtų palūkanų, 10 458,11 euro delspinigių už laiku negrąžintą paskolą, iš viso 255 396,20 euro.
Kreditorius 2012 m. birželio 18 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto; nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė yra nevykdoma.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi: areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus, uždrausdamas skolininkams jais disponuoti; įspėjo skolininkus, kad, negrąžinus skolos (255 396,20 euro) bei žyminio mokesčio, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti; išaiškino kreditoriui jo teises, jeigu skolininkai per vieną mėnesį nuo nutarties nuorašo jiems įteikimo negrąžins skolos. Teismas nustatė, kad: skolą sudaro 226 432,27 euro negrąžinto kredito, 18 505,82 euro nesumokėtų palūkanų, 10 458,11 euro delspinigių už laiku negrąžintą paskolą, iš viso 255 396,20 euro; kreditorius, nelaukdamas Sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, registruotu laišku išsiuntė skolininkams 2012 m. balandžio 25 d. pranešimą, kuriuo įspėjo, jog, per nustatytą terminą iki 2012 m. gegužės 26 d. neįvykdžius įsipareigojimų, jis vienašališkai nutrauks Sutartį; skolininkai įsipareigojimų kreditoriui nevykdo nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d.; Sutartis nutraukta 2012 m. birželio 5 d. Teismas nurodė, kad skolininkų, žinančių prisiimtų įsipareigojimų dydį ir jų įvykdymo terminus, neveikimas negali būti aiškinamas jų naudai ir ginamas, nes byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog skolininkai pažeidė imperatyviuosius įstatymo reikalavimus elgtis sąžiningai, tinkamai ir laiku vykdyti pareigas, bendradarbiauti su kreditoriumi. Teismas pažymėjo, kad kreditorius negavo to, ko tikėjosi (susigrąžinti savo lėšas, gauti pelną), o skolininkams ilgą laiką nebendradarbiaujant, kreditorius negalėjo tikėtis, kad ateityje prievolė bus vykdoma tinkamai. Teismas padarė išvadą, kad Sutartis nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, laikantis Sutartyje nustatytos tvarkos. Nurodęs, kad uždelsta mokėti ilgiau nei vieną mėnesį ir nesumokėta per papildomai nustatytą terminą, teismas konstatavo, jog yra teisinis pagrindas pradėti priverstinį skolos išieškojimą.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs skolininko M. S. atskirąjį skundą, 2013 m. sausio 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutartį. Teismas nustatė, kad: po Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarties priėmimo skolininkams ir toliau netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, skola augo (Sutarties nutraukimo dieną jos dydis 32 003,85 euro, iš jų 5626,99 euro negrąžinto kredito dalis); kreditorius 2012 m. kovo 20 d. raštu kreipėsi į skolininkus, ragindamas vykdyti sutartines prievoles ir sumokėti tuo metu egzistavusį įsiskolinimą – 5336,84 euro negrąžinto kredito, 15 984 euro nesumokėtų palūkanų, 8899,44 euro delspinigių, 862,29 Lt nekilnojamojo turto draudimo įmokų; 2012 m. balandžio 25 d. pranešimu, skolininkams įteiktu 2012 m. gegužės 5 d., kreditorius dar kartą informavo, kad šie nevykdo sutartinių prievolių, bei pareikalavo sumokėti, įspėdamas, jog nesumokėjus iki 2012 m. gegužės 26 d. jis CK 6.209 straipsnio 3 dalyje, 6.217 straipsnyje nustatyta tvarka nutrauks Sutartį bei reikalaus pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Teismas sutiko su skolininko argumentu, kad tam tikrais atvejais (esant vartojimo teisiniams santykiams) teismui, nagrinėjančiam ne ginčo tvarka paduotą hipotekos kreditoriaus prašymą, kyla pareiga būti aktyviam; teismas, nurodė, kad tuo atveju, jei kreditavimo sutartis nutraukiama prieš terminą ir šis veiksmas lemia kreditoriaus kreipimąsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, hipotekos teisėjas, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, turi ex officio patikrinti, ar priešlaikinį sutarties nutraukimą reglamentuojančios sutarties nuostatos yra sąžiningos ir ar kreditorius laikėsi sutartyje ar įstatyme nustatytos priešlaikinio sutarties nutraukimo tvarkos. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju pirmiau nurodytą pareigą hipotekos teisėja įvykdė, įvertino Sutarties nutraukimo prielaidas ir šiuos klausimus aptarė nutartyje; teismas pažymėjo, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda, todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Teismas konstatavo, kad skolininkams buvo nustatytas protingas terminas įsiskolinimui pagal Sutartį padengti. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, kad skolininkai Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus nuolat pažeidinėjo nuo 2010 metų, bei į tai, jog skolininkai, teigdami, kad nuo 2012 m. gruodžio mėnesio planuoja grįžti prie įmokų mokėjimo grafiko, nepateikė jokių įrodymų apie realią galimybę vykdyti sutartinius įsipareigojimus bei sumokėti skolą pagal Sutartį, teismas sprendė, kad sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininkų elgesys bei susiformavęs didelis įsiskolinimas duoda pagrindą kreditoriui nesitikėti, kad Sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Teismas padarė išvadą, kad Sutartis nutraukta laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir nėra pagrindo teigti, jog vienašališkas sutarties nutraukimas dėl ilgalaikio Sutarties netinkamo vykdymo pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojų (kredito gavėjų) nenaudai. Skolininko argumentus, kad nebuvo pagrindo nutraukti Sutartį, nes skolininkams nebuvo pateikta reikalaujamos sumokėti sumos detalizacija, nebuvo nurodyta, kaip susidarė įsiskolinimas, skaičiuoti delspinigiai, palūkanos, teismas pripažino neturinčiais įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ar teisėtumui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, jog tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylųskyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD v. A. U., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-103/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-103/2008">3K-3-103/2008</a>; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-536/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-536/2009">3K-3-536/2009</a>).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu skolininkas M. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atsisakyti tenkinti kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir įkeistų daiktų arešto, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1. Teismas neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtNDgxLTI1OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-481-258/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-481-258/2012">2S-481-258/2012</a>, tarp tų pačių ginčo šalių dėl tų pačių kreditavimo bei įkeitimo teisinių santykių ir pažeidė CPK 279 straipsnio 4 dalį. Teismo išvados, kad Sutartis nutraukta laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininkų elgesys duoda pagrindą kreditoriui nesitikėti, kad Sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje, padarytos netaikant CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatų. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartimi pripažinus kreditoriaus vienašališką Sutarties nutraukimą negaliojančiu dėl to, kad Sutarties sąlygos (55 ir 55.1 punktai) laikytos nesąžiningomis, be to, pripažinus, kad skolininkai tuo metu patyrė finansinių sunkumų, o ilgas kredito sutarties terminas gali pateisinti mokėjimų nesklandumus, jei jie neužsitęsia didžia nustatyto termino dalimi, teisme negalėjo iš naujo būti vertinama situacija, susiklosčiusi tarp šalių iki pirmiau nurodytos nutarties priėmimo, nes šios aplinkybės vėlesniuose šalių santykiuose nebegali būti ginčijamos ir vertinamos iš naujo. Skundžiamą nutartį teismas pagrindė aplinkybėmis, kurios prieštarauja nustatytoms įsiteisėjusia 2012 m. sausio 12 d. nutartimi, t. y. kad Sutartis sistemingai nevykdoma nuo 2010 metų. Teismas galėjo ir turėjo iš naujo vertinti tik aplinkybes ir šalių santykius, susiklosčiusius po 2012 m. sausio 12 d. nutarties priėmimo.
2. Teismas netinkamai taikė CK 6.209 straipsnio 3 dalies, 4 dalies nuostatas, neatsižvelgė į 6.38 ir 6.63 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį. Pateikdamas 2012 m. balandžio 25 d. pranešimą dėl Sutarties nutraukimo kreditorius rėmėsi CK 6.209 straipsnio 3 dalimi, 6.217 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 4 punktu. Taigi, kreditoriui pakeitus vien teisinius argumentus, teismas, pagal faktines aplinkybes iš esmės tapatų pirmajam Sutarties nutraukimo atvejį laikė atitinkančiu įstatymuose nustatytą tvarką. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad kreditorius vengė laikytis šalių bendradarbiavimo principo.
Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. V. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNzIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-272/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-272/2011">3K-7-272/2011</a>, pateiktų išaiškinimų, kad kreditavimo sutarties bei hipotekos procedūros esmė nulemia tai, jog išieškojimas prieš terminą negali būti pradedamas kreditoriaus pareiškimą dėl nutraukimo vertinant kaip sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo; kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą; kai kreditavimo sutartis nutraukiama prieš terminą įstatyme nustatyta tvarka, šalys privalo laikytis CK 6.217 straipsnyje ir 6.209 straipsnyje įtvirtintų taisyklių, o hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto, privalo patikrinti, ar pagal kreditoriaus nurodytus faktinius duomenis ir pateiktus dokumentus yra pagrindas pradėti išieškojimą (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, CPK 558 straipsnis); jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi šalis nustatė protingą papildomą terminą, tai, neįvykdžius sutarties per šį terminą, ji gali sutartį nutraukti. 2012 m. sausio 12 d. nutartimi kreditoriaus veiksmus pripažinus neteisėtais, jis pateikė reikalavimą skolininkams iki 2012 m. balandžio 21 d. sumokėti 32 003,85 euro įsiskolinimą. Skola padidėjo nuo 9780 eurų iki 32 003,85 euro per ginčo (dėl pirmojo Sutarties nutraukimo) nagrinėjimo teisme laikotarpį. Pagrindo nutraukti Sutartį CK 6.209 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu nebuvo, nes nustatytas papildomas terminas nelaikytinas protingu, be to, Sutarties nutraukimo dieną kreditorius nebuvo pateikęs atsakymo į skolininkų prašymą dėl 32 003,85 EUR sumos apskaičiavimo. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, kadangi turėjo motyvuotai pasisakyti, ar 20 dienų terminas 32 003,85 euro sumai sumokėti laikytinas protingu, tačiau to nepadarė. Be to, nors teismas pasisakė, kad, taikant CK 6.209 straipsnį, reikia įvertinti, ar griežtas Sutarties sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, tačiau tokio vertinimo nepateikė.
Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.209 straipsnio 4 dalies, nes nesumokėta kredito dalis (5626,99 euro), nurodyta kreditoriaus 2012 m. balandžio 25 d. pranešime, sudaro nedidelę negrąžinto kredito (226 432,27 euro) dalį (apie 2,5 proc. visos negrąžinto kredito sumos). Likusios sumos (palūkanų ir delspinigių) apskaičiavimų ir pagrindo kreditorius nenurodė. Kreditoriui savo neteisėtais veiksmais (neteisėtu Sutarties nutraukimu) prisidėjus prie didesnės skolos sumos susikaupimo, skolininkų vėlavimas mokėti kredito įmokas negali būti laikomas sistemingu, esminiu ar suteikiančiu kreditoriui teisę už pirmiau nurodytą laikotarpį skaičiuoti palūkanas ir delspinigius.
3. Dėl teismo pareigos spręsti delspinigių sumažinimo klausimą (CK 6.73 straipsnio 2 dalies) Teismo pozicija, kad tuo atveju, kai kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., klausimai dėl palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo ir jų pagrįstumo byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami, neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos bylose, susijusiose su CK 6.73 straipsnio nuostatų taikymu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Latvijos bankas AS Parex banka v. L. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-392/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-392/2012">3K-3-392/2012</a>). Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o kai to reikalauja viešasis interesas, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kad šį interesą apsaugotų. Bylos nagrinėjimo metu hipotekos teisėjas, veikdamas tiek šalies prašymu, tiek savo iniciatyva, turi teisę spręsti netesybų dydžio atitikties įstatymo reikalavimams klausimą tais atvejais, kai jos yra neprotingai didelės ir (ar) lupikiškos.
2012 m. balandžio 25 d. pranešime nurodyta skolos suma susideda iš 5626,99 euro negrąžinto kredito, 16 842,26 euro priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 9534,60 euro delspinigių. Taigi delspinigių suma beveik dvigubai viršija negrąžinto kredito sumą, o papildomai už tą patį vėlavimo mokėti įmokas laikotarpį kreditorius apskaičiavo tris kartus įsiskolinimo pagal Sutartį sumą viršijančias palūkanas. Palūkanų suma turėtų padengti kreditoriaus nuostolius dėl netinkamo Sutarties vykdymo. Kreditoriaus prašomų priteisti delspinigių suma mažintina arba šis reikalavimas atmestinas, remiantis CK 6.73 straipsniu. Palūkanų apskaičiavimo pagrįstumo klausimas spręstinas išsiaiškinus laikotarpius ir taikytinus tarifus, vadovaujantis protingumo bei sąžiningumo principais. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad, 2012 m. sausio 12 d. nutartimi Sutarties nutraukimą pripažinus negaliojančiu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą (2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Nordea Bank Finland Plc (AB), bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yOTcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-297/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-297/2012">3K-7-297/2012</a>) šalys, turėjo būti sugrąžintos į iki pirmojo Sutarties nutraukimo buvusią padėtį, palūkanos ir delspinigiai už laikotarpį nuo pirmojo Sutarties nutraukimo iki nurodytos nutarties priėmimo negalėjo būti skaičiuojami.
Atsiliepimu į kasacinį skundą kreditorius prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1. Dėl nutarties priėmimo tarp tų pačių šalių dėl tų pačių teisinių santykių bei CPK 279 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Teismai nepažeidė CPK 279 straipsnio 4 dalies, nes kreditorius iš naujo pasinaudojo CK 6.209, 6.217 straipsniuose įtvirtintomis teisėmis vienašališkai nesikreipiant į teismą nutraukti Sutartį. Vilniaus apygardos teismui priėmus 2012 m. sausio 12 d. nutartį, šalys buvo grąžintos į ankstesnę padėtį, buvusią iki kreditoriaus vienašališko Sutarties nutraukimo vadovaujantis Sutarties 55.1 punktu. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kreipimasis ar kitos aplinkybės dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Nors kreditorius neteisėtai pasinaudojo Sutartyje įtvirtintomis teisėmis vienašališkai ją nutraukti, nuo tolimesnio Sutarties vykdymo tai kasatoriaus neatleidžia. Kreditoriui pasinaudojus teise vienašališkai nutraukti Sutartį, teismas privalėjo vertinti ir tas aplinkybes, kurios iš esmės turėjo įtakos Sutarties pažeidimui. Kadangi Sutarties pažeidimas sietinas su finansinių įsipareigojimų vykdymu pagal Sutartyje nurodytą grafiką, teismui buvo svarbu vertinti pažeidimo dydį ir trukmę.
2. Dėl CK 6.209 straipsnio 3 dalies, 4 dalies taikymo, bendradarbiavimo principo pažeidimo. Sutarties vykdymo principai, įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje, įpareigoja sutarties šalis ją vykdyti tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Bendrosiose sutarčių pabaigą reglamentuojančiose CK normose leidžiama tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais sutartį nutraukti vienašališkai (nesikreipiant į teismą). Kreditorius, vienašališkai nutraukdamas Sutartį, pasinaudojo CK 6.209, 6.217 straipsniuose įtvirtintomis teisėmis. 2012 m. kovo 20 d. kreditoriaus rašte nurodyta, kad skolininkas vėluoja vykdyti savo finansinius įsipareigojimus ir jo skola rašto išsiuntimo dieną sudaro 30 220,28 euro. Vėlavimai tęsėsi ilgiau kaip du mėnesius, kas taip pat laikytina sutarties esminiu pažeidimu. Susidariusi situacija leido kreditoriui pagrįstai manyti, kad jis negaus to, ko tikėjosi iš Sutarties, nes įsipareigojimų nevykdymo pažeidimai nebuvo pašalinti nei per papildomus kreditoriaus nustatytus terminus, nei per terminą, nustatytą prieš nutraukiant Sutartį. Taigi teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 6.209 straipsnio 3, 4 dalis, 6.38 straipsnį.
3. Dėl CK 6.73 straipsnio netaikymo, teismo pareigos spręsti delspinigių sumažinimo klausimą. Nors teismai nesprendė delspinigių sumos pagrįstumo klausimo, tai nelaikytina nukrypimu nuo kasaciniame skunde nurodytos teismų praktikos. Teismai pasisakė tik dėl priverstinio skolos išieškojimo vykdymo procedūros pirmojo etapo (CPK 558 straipsnio 1 dalis) teisėtumo ir pagrįstumo. Kasatoriui netesybos skaičiuojamos pagal Sutarties nuostatas. Sutartis sudaryta šalių bendru sutarimu. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad ieškovui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi nustatytos netesybos yra laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais. Sutartyje nustatyti 0,08 proc. dydžio delspinigiai nėra nepagrįstai per dideli. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl hipotekos teisėjo teisės spręsti sutartinių netesybų ir sutartinių palūkanų mažinimo klausimą byloje dėl hipotekos teisinių santykių bei vienodos teismų praktikos aiškinant ir taikant įstatymus formavimo
Byla dėl hipotekos teisinių santykių pradėta ir išieškojimas vykdomas pagal iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusias materialiosios (CK 4.170–4.197 straipsniai) ir proceso (CPK 542–569 straipsniai) teisės normas, todėl šioje byloje apskųsta nutartis teisės taikymo aspektu patikrintina taikant nurodytas, iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusias hipotekos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
Šioje byloje aktualus hipotekos teisėjo jurisdikcijos ribų klausimas tuo aspektu, ar nagrinėjant bylą dėl hipotekos teisinių santykių hipotekos teisėjas turi teisę spręsti klausimą dėl sutartinių netesybų ir sutartinių palūkanų mažinimo.
Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra. Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą, bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. Hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos. Šios proceso teisės normos skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančių materialiosios teisės normų įgyvendinimą – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. Pagrindinė teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos atribojimo aspektu. Šių išaiškinimų esmė yra ta, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-103/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-103/2008">3K-3-103/2008</a>; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-536/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-536/2009">3K-3-536/2009</a>). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-536/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-536/2009">3K-3-536/2009</a>; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010). Plėtodamas šių taisyklių aiškinimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nurodytos teismų praktikos nuostatos negali būti suprantamos kaip paneigiančios hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumą, esmę ir hipotekos teisėjo vaidmenį apribojančios tik formalių veiksmų atlikimu. Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2010). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. V. v. SP UAB „Karoliniškių būstas“, bylos Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB,,Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008). Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. ir kt. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt. v. AB „Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo yra sąžiningos (CK 6.188 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNzIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-272/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-272/2011">3K-7-272/2011</a>). Skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o hipotekos procedūrų vykdymas gali būti sustabdytas, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDEvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-201/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-201/2007">3K-3-201/2007</a>; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. D. R. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-494/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-494/2011">3K-3-494/2011</a>). Procesinių palūkanų priteisimo pagrįstumo vertinimas nelaikytinas ginču, susijusiu su pagrindine prievole, kuris turi būti nagrinėjamas ginčo teisena; hipotekos teisėjas tenkindamas reikalavimą priteisti procesines palūkanas turėjo kvalifikuoti materialiuosius hipotekos santykius pagal juos reglamentuojančias CK normas, nustatyti ar įkaito davėjas yra tinkamas skolininkas CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme dėl procesinių palūkanų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. K. J., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2013">3K-3-428/2013</a>).
Pažymėtina, kad kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, jog nagrinėdamas bylą dėl hipotekos teisinių santykių hipotekos teisėjas neturi teisės spręsti dėl sutartinių palūkanų mažinimo, ginčas dėl sutartinių palūkanų, jų dydžio nagrinėtinas ginčo teisena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB banko SNORAS v. Ž. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-68/2012; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB,,ERGO Lietuva“ v. BUAB,,Liturimex kelionių tarnyba“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-226/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-226/2012">3K-3-226/2012</a>; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB,,ERGO Lietuva“ v. BUAB,,Liturimex kelionių tarnyba“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-254/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-254/2012">3K-3-254/2012</a>; 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. K. J., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2013">3K-3-428/2013</a>). Ši praktika koreliuoja su pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ir išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste jai pritaria.
Taip pat pažymėtina, kad ligšiolinė kasacinio teismo praktika dėl hipotekos teisėjo teisės spręsti sutartinių netesybų mažinimo klausimą nagrinėjant bylą dėl hipotekos teisinių santykių, hipotekos kreditoriui kreipusis dėl skolos išieškojimo, nėra vienoda. Vienose kasacinio teismo nutartyse konstatuojama, kad hipotekos teisėjas tokios teisės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. J. v. R. L., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-260/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-260/2010">3K-3-260/2010</a>; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB,,ERGO Lietuva“ v. BUAB,,Liturimex kelionių tarnyba“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-226/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-226/2012">3K-3-226/2012</a>; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB,,ERGO Lietuva“ v. BUAB,,Liturimex kelionių tarnyba“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-254/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-254/2012">3K-3-254/2012</a>). Ši praktika koreliuoja su pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos. O kitose bylose aiškinama, kad hipotekos teisėjas, veikdamas tiek šalies prašymu, tiek savo iniciatyva, turi teisę spręsti netesybų dydžio atitikties įstatymo reikalavimams klausimą tais atvejais, kai jos neprotingai didelės ir (ar) lupikiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Latvijos banko AS Parex bankas v. L. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-392/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-392/2012">3K-3-392/2012</a>; 2013 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Danske Bank A/S v. E. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-332/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-332/2013">3K-3-332/2013</a>).
Įgyvendindama kasacinio teismo kompetenciją – formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis) – ir siekdama suvienodinti teisės aiškinimo ir taikymo praktiką hipotekos teisėjo teisės spręsti sutartinių netesybų mažinimo klausimą aspektu, išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste konstatuoja, kad šioje nutartyje pirmiau nurodytų hipotekos teisinių santykių ir bylų dėl hipotekos santykių teisinių nagrinėjimo ypatumų visetas, vadovaujantis teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei nuoseklia kasacinio teismo praktika, teikia pagrindą išvadai, jog, nagrinėdamas bylą dėl hipotekos teisinių santykių hipotekos teisėjas neturi teisės spręsti dėl sutartinių netesybų mažinimo, ginčas dėl sutartinių netesybų, jų dydžio nagrinėtinas ginčo teisena.
Remdamasi išdėstytais argumentais išplėstinė teisėjų kolegija šioje byloje pripažįsta pagrįstais apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus, kuriais nurodoma į negalimumą nagrinėjant bylą dėl hipotekos teisinių santykių spręsti dėl sutartinių palūkanų ir sutartinių netesybų mažinimo, ir konstatuoja, kad kasatoriaus keliamas ginčas dėl sutartinių palūkanų ir sutartinių netesybų, jų dydžio negali būti nagrinėjamas šioje byloje, dėl jo išnagrinėjimo kasatorius, laikydamasis įstatymų reikalavimų, turi teisę kreiptis į teismą CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka.
Dėl CPK 279 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje
Kasatorius kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 279 straipsnio 4 dalį, nes neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtNDgxLTI1OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-481-258/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-481-258/2012">2S-481-258/2012</a>, tarp tų pačių šalių dėl tų pačių kreditavimo bei įkeitimo teisinių santykių. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas negalėjo iš naujo vertinti situacijos, susiklosčiusios tarp šalių iki nurodytos Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarties priėmimo, o galėjo ir turėjo vertinti tik aplinkybes bei šalių santykius, susiklosčiusius po nurodytos nutarties priėmimo. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė aplinkybe, kuri prieštarauja nustatytoms įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartimi, t. y. kad Sutartis sistemingai nevykdoma nuo 2010 metų, be to, teismo išvados, jog Sutartis nutraukta laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininkų elgesys duoda pagrindą kreditoriui nesitikėti, kad Sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje, padarytos netaikant CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatų.
CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Teisės doktrinoje yra išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas byloje dalyvaujantiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-486/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-486/2007">3K-3-486/2007</a>; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šakių agroservisas“ v. UAB „Ampolis“, bylos Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-494/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-494/2010">3K-3-494/2010</a>; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. A. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-476/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-476/2010">3K-3-476/2010</a>; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „ŽVC“ v. MG AB „Precizika“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-123/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-123/2011">3K-3-123/2011</a>; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ping fan“ v. L. W. ir kt. bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-137/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-137/2013">3K-3-137/2013</a>; kt.). Ieškinio, pareiškimo pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Jeigu reikalavimas grindžiamas kitomis aplinkybėmis nei tos, kurios buvo ieškinio, pareiškimo pagrindas anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje, darytina išvada, kad ieškiniai, pareiškimai nurodytose bylose netapatūs.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 12 d. nutartimi (joje padarytas rašymo apsirikimas ištaisytas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartimi), priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtNDgxLTI1OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-481-258/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-481-258/2012">2S-481-258/2012</a>, panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 28 d. nutartį ir atmetė Danske Bank A/S pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš M. S. ir E. Č. (S.). Byloje buvo nustatyta, kad kreditorius vienašališkai nutraukė kredito sutartį suėjus 30 dienų terminui nuo pranešimų 2011 m. kovo 12 d. įteikimo skolininkams dienos. Teismas nagrinėjo ir tikrino, ar buvo galimas kreditavimo sutarties nutraukimas ir ar išieškojimas atitinka įstatymo nustatytus jo pagrindus. Teismas nustatė, kad Sutartis nutraukta ir pareiškimas dėl išieškojimo paduotas tuo pagrindu, kad skolininkai 2011 m. kovo 9 d. nesumokėjo 9870,42 euro (iš jų 1942,62 euro negrąžinto kredito, 7103,62 euro priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 824,18 euro priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių, 259 Lt įmokų už nekilnojamojo turto draudimą). Teismas vertino, kad pagal Sutartyje nustatytą grafiką nesumokėta kredito dalis yra tik menka suma, palyginus su visa reikalaujama sumokėti kredito suma, skolininkai šiuo metu patiria finansinių sunkumų. Teismas sprendė, kad Sutarties sąlyga (55, 55.1. punktai) dėl jos nutraukimo prieš laiką neteismine tvarka, grąžinimo didelės pinigų sumos iškart, jei per 30 dienų skolininkai nepadengia reikalaujamos skolos dalies, laikytina skolininkų atžvilgiu nesąžininga, pažeidžiančia kreditoriaus ir skolininkų teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl laikytina negaliojančia (CK 6.188 straipsnio 7 dalis); konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Sutarties sąlygos, reglamentuojančios jos nutraukimą neteismine tvarka, sąžiningumo skolininkų, kaip vartotojų, atžvilgiu, todėl nebuvo pagrindo tenkinti kreditoriaus prašymo ir areštuoti hipoteka įkeistus nekilnojamuosius daiktus.
Šioje byloje nustatyta, kad: po Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarties priėmimo skolininkams ir toliau netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, skola augo (Sutarties nutraukimo dieną jos dydis buvo 32 003,85 euro, iš jų 5626,99 euro negrąžinto kredito dalis); kreditorius 2012 m. kovo 20 d. raštu kreipėsi į skolininkus, ragindamas vykdyti sutartines prievoles ir sumokėti tuo metu egzistavusį įsiskolinimą – 5336,84 euro negrąžinto kredito, 15 984 euro nesumokėtų palūkanų, 8899,44 euro delspinigių, 862,29 Lt nekilnojamojo turto draudimo įmokų; 2012 m. balandžio 25 d. pranešimu, skolininkams įteiktu 2012 m. gegužės 5 d., kreditorius dar kartą informavo, kad šie nevykdo sutartinių prievolių, bei pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą, įspėdamas, jog nesumokėjus iki 2012 m. gegužės 26 d. jis CK 6.209 straipsnio 3 dalyje, 6.217 straipsnyje nustatyta tvarka nutrauks Sutartį bei reikalaus pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto.
Šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas analizavo ir vertino, ar Sutarties nutraukimas 2012 m. birželio 5 d. buvo galimas ir tinkamas, ar išieškojimas atitinka įstatymo nustatytus pagrindus. Tam, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių tęstinį pobūdį, pagrįstai tyrė ir vertino visas su Sutarties vykdymu (nevykdymu) susijusias aplinkybes, reikšmingas jos nutraukimo 2012 m. birželio 5 d. teisėtumui įvertinti ir taip elgdamasis CPK 279 straipsnio 4 dalies reikalavimų nepažeidė. Teismas iš naujo atskirai nevertino aplinkybių, susiklosčiusių iki Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarties priėmimo, o bendrai vertino aplinkybes, egzistavusias Sutarties nutraukimo dieną. Apskųsta nutartimi nėra pažeistas draudimas teismui iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartyje Sutarties tinkamo nevykdymo faktas buvo konstatuotas, o apskųstoje nutartyje nustatyta, kad skolininkai ir toliau pažeidinėjo savo prievoles. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog skolininkai Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus nuolat pažeidinėjo nuo 2010 metų, prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartyje nustatytoms aplinkybėms.
Remdamasi išdėstytais argumentais išplėstinė teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 279 straipsnio 4 dalį.
Dėl tinkamo sutarties nutraukimo prieš terminą kaip sąlygos hipotekos kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo įgyvendinti
Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai kreditavimo sutartis nutraukiama prieš terminą ne sutartyje, o įstatyme nustatyta tvarka, šalys privalo laikytis CK 6.217, 6.209 straipsniuose įtvirtintų taisyklių, o hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto, privalo patikrinti, ar pagal kreditoriaus nurodytus faktinius duomenis ir pateiktus dokumentus yra pagrindas pradėti išieškojimą (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, CPK 558 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi šalis nustatė protingą papildomą terminą, tai, neįvykdžius sutarties per šį terminą, ji gali sutartį nutraukti. Nukentėjusi šalis savo pranešime dėl papildomo termino gali nurodyti, kad sutartis bus vienašališkai nutraukta, jeigu kita šalis jos neįvykdys per nustatytą papildomą terminą (CK 6.209 straipsnio 3 dalis). Tačiau šios įstatymo nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 straipsnio 4 dalis). Jos taikomos ir kreditavimo sutartims, todėl tais atvejais, kai sutarties sąlygos, nustatančios kreditoriaus teisės nutraukti sutartį dėl termino praleidimo įgyvendinimo pagrindus ir tvarką, pripažįstamos nesąžiningomis, hipotekos teisėjas privalo atsižvelgti į nurodytą teisinį reguliavimą, spręsdamas klausimą dėl priverstinio išieškojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. V. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNzIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-272/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-272/2011">3K-7-272/2011</a>). Pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo aspektu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. P. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-58/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-58/2012">3K-3-58/2012</a>).
Materialiosios teisės normos taikomos pagal jų dispozicijose įtvirtintas jų taikymo sąlygas ir atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes. Šioje byloje kasatorius kaip kasacijos pagrindu nesiremia proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimais, todėl, vadovaujantis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, išplėstinė teisėjų kolegija, bylą nagrinėdama kasacine tvarka, yra saistoma pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių ir jomis remiasi.
Šioje byloje nustatyta, kad kreditorius vienašališkai buvo nutraukęs Sutartį suėjus 30 dienų terminui nuo pranešimų 2011 m. kovo 12 d. įteikimo skolininkams dienos ir pareiškimu kreipęsis dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 28 d. nutartį, kuria kreditoriaus pareiškimas buvo tenkintas, ir atmetė Danske Bank A/S pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš M. S. ir E. Č. (S.). Po nurodytos Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarties priėmimo skolininkams ir toliau netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, skola augo. Kreditorius 2012 m. kovo 20 d. raštu kreipėsi į skolininkus, ragindamas vykdyti sutartines prievoles, iki 2012 m. balandžio 21 d. sumokėti tuo metu egzistavusį įsiskolinimą – 5336,84 euro negrąžinto kredito, 15 984 eurų nesumokėtų palūkanų, 8899,44 euro delspinigių, 862,29 Lt nekilnojamojo turto draudimo įmokų, taip pat, siekdamas kooperuotis ir bendradarbiauti, pasiūlė skolininkams, jeigu jie negali vykdyti įsipareigojimų, raštu nurodyti to priežastis bei pateikti pasiūlymus dėl tolimesnio Sutarties vykdymo arba įsipareigojimų vykdymo galimybes aptarti betarpiškai. 2012 m. balandžio 25 d. raštu, skolininkams įteiktu 2012 m. gegužės 5 d., kreditorius dar kartą informavo skolininkus, kad šie nevykdo sutartinių prievolių, nurodė, jog jie skolingi 32 003,85 euro, iš jų 5626,99 euro negrąžinto kredito, 16 842,26 euro palūkanų, 9534,60 euro delspinigių, 1005,23 Lt nekilnojamojo turto draudimo įmokos, pareikalavo iki 2012 m. gegužės 26 d. sumokėti įsiskolinimus su tą dieną priskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais, taip pat įspėjo, kad, per šį papildomą terminą nepašalinus Sutarties pažeidimo, ji bus nutraukta nuo 2012 gegužės 26 d. be atskiro įspėjimo ir kreditorius pradės priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Sutartis buvo nutraukta 2012 m. birželio 5 d. Skolininkai Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus nuolat pažeidinėjo nuo 2010 metų, įsipareigojimų kreditoriui nevykdė nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d.
Vertindama kasacinio skundo argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog kreditoriaus 2012 m. balandžio 25 d. raštu nustatytas papildomas terminas buvo neprotingas. Pažymėtina, kad Sutartis buvo nutraukta 2012 m. birželio 5 d., taigi skolininkai, nurodytą raštą gavę 2012 m. gegužės 5 d., disponavo 30 dienų papildomu terminu. Pripažinti, kad toks papildomas terminas nustatytas kreditoriui elgiantis nesąžiningai, piktnaudžiaujant savo teise, pagrindo nėra. Pažymėtina, kad CK 6.218 straipsnio, reglamentuojančio pranešimą apie sutarties nutraukimą, 1 dalyje nustatytas analogiškos trukmės terminas. Kasatorius, kritikuodamas nustatytą papildomą terminą, nepagrįstai nurodo, kad jis buvo nustatytas iki 2012 m. balandžio 21 d., taip pat nepateikia argumentų, pagrindžiančių, jo požiūriu, protingo nagrinėjamu atveju termino trukmę.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. P. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-58/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-58/2012">3K-3-58/2012</a>).
Nustatant pažeidimo pobūdį CK 6.209 straipsnio 3, 4 dalių taikymo aspektu vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma. Šioje byloje, atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes dėl neįvykdytos prievolės dydžio, skolininkų sistemingo įsipareigojimų pagal Sutartį pažeidinėjimo nuo 2010 metų ir nevykdymo nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d., nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.209 straipsnio 3 dalies, 4 dalies nuostatas.
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės, tarp jų apie skolininkų sistemingą prievolių pažeidinėjimą, teikė pagrindą apeliacinės instancijos teismui padaryti išvadą, kad skolininkų elgesys duoda pagrindą kreditoriui nesitikėti, jog sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje.
Vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis). Kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal šį teisinį reglamentavimą nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir skolininko negalėjimo įvykdyti prievolės egzistuoja priežastinis ryšys, t. y. kreditoriaus nepakankamas bendradarbiavimas lemia skolininko negalėjimą įvykdyti prievolės. Šios bylos duomenys neteikia pagrindo pripažinti, kad kreditorius pažeidė bendradarbiavimo pareigą, o skolininkai negalėjo vykdyti prievolių dėl kreditoriaus kaltės.
Kaip jau šioje nutartyje konstatuota, su pagrindinės prievolės, sutartinių palūkanų bei sutartinių netesybų dydžiu susiję ginčai nenagrinėjami byloje dėl hipotekos teisinių santykių.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos atribojimo aspektu. Šių išaiškinimų esmė yra ta, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami.
Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad Sutartis nutraukta laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir nėra pagrindo teigti, kad vienašališkas sutarties nutraukimas dėl ilgalaikio sutarties netinkamo vykdymo pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojų (kredito gavėjų) nenaudai, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
Kiti kasacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apskųstos nutarties teisėtumui, todėl išplėstinė teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Išplėstinė teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą nutartį, konstatuoja, kad pagrindo ją naikinti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame teisme patirta 25,87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinant kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš kasatoriaus M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 25,87 (dvidešimt penkis litus 87 ct) Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Virgilijus Grabinskas
Sigitas Gurevičius
Janina Januškienė
Antanas Simniškis
Juozas Šerkšnas
Vincas Verseckas
